Kaip siųsti nestandartinius krovinius į Angliją, kad neišprotėtum pakeliui?

Tu sėdi, žiūri į tą savo sofą – o gal į metalinę konstrukciją – ir galvoji, kaip tai dabar nukeliauti į Angliją. Nes nestandartinių krovinių siuntimas į Angliją tikrai ne tarsi knygų siuntimas paštu. Per 22 metus mačiau visko: pianinus be lifto į ketvirtą aukštą, spinteles, kurios netilpo į duris, ir metalines dalis, kurias vairuotojai vadindavo „velniu ant ratų“. Aš čia bandysiu paaiškinti, kas tavęs laukia, kiek tai kainuoja ir kur žmonės paprastai pasiklysta. Jei ko nežinosiu šimtu procentų – pasakysiu atvirai, nes nėra tikslo apsimetinėti.

Pirmiausia – ar tavo daiktas apskritai „nestandartinis“?

Ar mano sofa, kuri netelpa į liftą, jau laikoma nestandartine siunta?

Klausimas geras. Jei sofa telpa į standartinę dėžę ir sveria iki 40 kg, vargu ar kas kryps. Bet jei ji dviejų metrų ilgio, negali būti apversta ir reikia vyrų panešioti – tai jau nestandartas. Ypač gabenant į Angliją, kur viskas turi sutelpa į fūros plotą. Atsimenu Chesterfield sofą – durų angis Londone buvo per maža. Teko kviesti papildomus krovėjus. Matuok ne tik patį daiktą, bet ir kelią, kuriuo jį išnešti, ir duris, pro kurias įvesti.

Aš varau į Angliją statybinį metalinį vamzdį. Ar fūroje vietos užteks?

Čia nuo ilgio priklauso. Jei tavo metalinis gabalas ilgesnis nei 12 metrų, jau reikia platformos. Kartais 6 metrų telpa šalia, bet retai kas maišo, nes subraižymas garantuotas. Nestandartiniai kroviniai reikalauja tikslių išmatavimų dar prieš pakrovimą. Tu geriau išmatuok kampą, kur statysi vamzdį, nes jei jis voliosis – vairuotojas tavęs nepamils. Be to, CMR draudimas gali nepadengti, jei krovinys nefiksuotas. Aš mačiau, kaip žmonės tikisi, kad „kaip nors tilps“ – netilpo.

O jeigu mano daiktas sveria pusę tonos, bet yra mažas? Ar tai vis dar nestandartas?

Svoris savaime nenulemia. Mažas, bet sunkus daiktas kartais pavojingesnis už didelį. Fūros grindys turi ribą – paprastai 1,5-2 tonos kvadrate. Kartą vežėme į Birmingamą variklį. Tris vyrai beveik nepajudino, o dėžė maža. Teko naudoti keltuvą. Vežant nestandartinius krovinius į Angliją, tokie niuansai svarbūs. Todėl man pirmiausia rūpi, kaip pakrausim ir iškrausim. Nurodyk tikslų svorį iš anksto, kad nekiltų staigmenų.

Pakavimas – čia viskas šiek tiek kitaip, nei atrodo

Ar galiu tiesiog apmėtyti folija ir viltis, kad vairuotojas saugiai nuveš?

Ne, negali, ir dar kartoju – negali. Aš mačiau, kaip apvynioja stiklinį stalą plėvele, o paskui stebisi, kodėl jis atriedėjo sulūžęs. Pakavimas nestandartinių krovinių keliaujant į UK turi būti rimtas. Jei stiklas – oro pagalvės ir medinis rėmas. Jei metalas – apsauga nuo drėgmės, nes kondensatas fūroje baisus dalykas. (Kartą pats siunčiau dviračius be rėmo ir atlūžo pavaros.) Jei daiktas kilnojamas, kampai turi būt uždengti. Nes važiavimo metu daiktai juda. Dėl to ir kenčia.

Kartoninės dėžės – tikrai geriausias sprendimas visais atvejais?

Ne visada. Mano kolegos kartais dievina kartoną, bet jei daiktas sveria 200 kg, dėžė subyrės dar pakrovimo metu. Geriau medinis konteineris arba paletė su juostomis. Yra neįvertintas dalykas – putplasčio blokai tarp daiktų. Jie labai padeda. Bet jei pianinas ar tapyba – reikia temperatūros kontrolės, nors temperatūra UK keliuose ne tokia ir baisi. Svarbu, kad siunta neišbyrėtų prieš pasiekiant muitinę. Nes muitininkai atidaro, o jei viskas byra – prasidės. Daug laiko prarasi.

Ką daryti, jei daiktas negali būti išardomas?

Tada matuojam viską tris kartus. Jeigu negalima išardyti, negalima sumažinti gabaritų, o tai reiškia didesnę transporto priemonę. Vežėme akmens skulptūrą į Bristolį. Stovėjo tik viena padėtis. Teko imti mažesnę fūrą su atraminėmis sienomis, kad nejudėtų. Tokie nestandartiniai kroviniai į Angliją dažnai kainuoja brangiau, nes užima visą plotą, nors sveria mažai. Vairuotojas turi žinoti iš anksto, nes jei atvažiuos standartinė su tentu – gali nepavykti. Pranešk apie tai dar rinkdamas kainą.

Transportas – kuo vešime per Europą iki Anglijos?

Vilkikas, fūra, ar gali būti mikroautobusas?

Labai priklauso nuo to, ką vežame. Jei gabeni nestandartinius krovinius į Jungtinę Karalystę, dažnai pakanka krovininio mikroautobuso. Fūra reikalinga, kai daug krovinių arba dideli gabaritai. Mikriukas sparčiau, bet mažesnis leistinas bendras svoris. Kartą vežiau į Londoną per Eurotunelį, ir dėl svorio ribų teko palikti vieną daiktą sandėlyje. Nepatikrinus masės, gali tekti žaisti tetrisą pasienyje. Geriau sveri iš anksto. Fūros kaina dabar prasideda nuo 1800 eurų, mikroautobusas gal koks 900-1200, bet skaičiai svyruoja kaip oras prie jūros.

Kaip su tuo Brexitu dabar – ar dar reikia papildomų popierių siunčiant krovinį į UK?

Oi, čia tas dalykas, kuris pakeitė viską. Dabar siunčiant krovinį į Angliją reikia ne tik CMR, bet ir prekių aprašymo, faktūros, EORI numerių. Jeigu asmeniniai daiktai – sąrašas su vertėmis. Aš prisipažinsiu, dėl tam tikrų prekių kodų aš kartais pats konsultuojuosi su brokeriais, nes po 2021 metų taisyklės šiek tiek pasikeitė. Jei antikvaras – gali prireikti licencijos. Nėra taip, kad sukrauni ir važiuoji. Yra tikrinimų. Kartais aš pats nesu tikras dėl vieno kito kodo, bet faktas – popierių dabar reikia dvigubai daugiau negu anksčiau.

Ar galiu pats vairuoti ir pervežti savo daiktus į Angliją?

Gali, jei turi krovininę mašiną. Bet jei nuomojiesi fūra iš pažįstamo – atsargiai. Kartą klientas pats vairavo iki Doverio, o ten paaiškėjo, kad draudimas galiojo tik Lietuvoje. Teko pirkti papildomą už 400 eurų. Dar vienas niuansas – tu pats atsakingas ir už tvirtinimą, ir už popierius. Kai kuriems atrodo pigiau, bet realiai, juo labiau vežant nestandartinius krovinius į Angliją, geriau samdyti kompaniją. Sutaupyk nervų. Kelionė iki ten ilga, o dar muitinėje aiškintis – ne pokštas. Ir jei pats vairuosi, kas fiksuos pakrovimą?

Muitinė ir dokumentai – kur praslysta klaidos

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia asmeninėms siuntoms į Angliją?

EORI – numeris, kuriuo tave identifikuoja muitinėje. Jei komercinis krovinys – privalomas. Jei asmeniniai daiktai – aš tiksliai neprisimenu, ar visada, bet jei verte virš 150 eurų arba krovinys registruojamas oficialiai, jis pravers. Geriau turėti, nei klausinėti pasienyje. Parašyk EORI laukelyje, kai teiki popierius. Įmonių, kurios siunčia nestandartinius krovinius, savas jau yra, bet jei privatus asmuo – užsisakyk iš mokesčių inspekcijos. Tai nemokama. Trunka kelias dienas. Karta vienas klientas neturėjo, ir muitinėje siunta užtruko dvi paras. Tikras vargas.

Ką rašyti aprašyme? „Metalinė kabė“ ar „krautuvas“?

Rašyk taip, kaip yra. Jeigu tai staklių dalis, nerašyk „metalinė gėrybė“. Muitininkas nėra tavo priešas, bet jei aprašymas miglotas, gali atidaryti ir tikrinti. O patikrinimas kainuoja laiką. Kartais 2-3 valandas, kartais pusdienį. Mačiau atvejų, kai rašydavo „naudoti namų apyvokos daiktai“, o viduje verslo įranga. Tada baudos, laikas, o po to ir ašaros. Geriau nurodyti „metalinė konstrukcija, naudota, statybos paskirties". Kuo aiškiau, tuo greičiau pravažiuos. Nes kai kurių UK muitinės postų darbuotojai dirba pagal knygą ir netoleruoja dviprasmybių.

Ar krovinio vertę galiu parašyti mažesnę, kad mažiau mokėčiau muitams?

Klausimas gaunamas kiekvieną savaitę. Atsakymas – daryk taip, jei nori problemų. Pažįstu žmonių, kurie deklaruodavo 200 eurų vietoj 2000. Muitininkai turi internetą, mato vidutines kainas. Jei įtaria saugojimą – skaičiuoja pagal savo metodiką, ir dar prideda baudą. Kartą klientas vežė pramoninį siuvimo aparatą, parašė 300 eurų. Doverio muitinė priskaičiavo nuo 1500. O jei kils draudiminis įvykis, o faktūra melaginga – draudimas gali netaikyti. Negerai. Būk atviras. Geriau sumokėk tai, kas priklauso, negu po to aiškinkis teisininkams.

Kiek laiko daiktas sėdi muitinėje pasienyje?

Paprastai nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei popieriai tvarkingi – pusdienį. Bet kartais juda savaitgaliais, ir UK pusėje gali stovėti ilgiau, nes jie nedirba taip intensyviai. Kartą fūra su daiktais į Mančesterį užstrigo, nes vairuotojas buvo pametęs vieną lapą. Stovėjo tris dienas. (Nors tiesa, dabar daugelis popierių elektroniniai, bet taisyklės pasienyje dar pasitaiko ir netikėtumų.) Nestandartiniams kroviniams kartais reikia papildomo tikrinimo, jei muitininkas nežino, kas viduje. Todėl fotografuok daiktą prieš pakraunant.

Fizinis pakrovimas ir iškrovimas – pragaras ar viskas tvarkoj?

Mano senelis turi traktorių – ar galiu juo iškrauti fūroje Anglijoje?

Teoriškai taip, jei tavo teritorija Anglijoje. Praktiškai – nerekomenduočiau. UK kai kuriuose kiemuose reikia leidimo dėl svorio. O jei traktorius subraižys fūrą – labai nepatogu aiškinti, kas kaltas. Atsimenu: klientas Braitone turėjo kaimyno krautuvą. Atvažiavo vairuotojas, bet fūros aukštis netiko. Galiausiai skambino man vėlai vakare, aš ieškojau vietinio kranuotojo už 300 svarų. Geriau suplanuok iškrovimą prieš atvažiuojant. Nes kai jau fūra stovi prie namo, kiekviena valanda kainuoja. Ir ne mažus pinigus.

Ką daryti, jei gatvė per siaura ir fūra neįvažiuoja į kiemą Londone?

Londone gatvės siauros kaip pas mus senuosiuose Vilniaus kiemuose. Jei fūra 13,6 metro – neįvažiuos. Sprendimas: mažesnis autobokštelis arba perkrovimas aikštelėje, jei leidžia. Vežėme oro kondicionieriaus agregatą netoli Kensingtono. Gatvė buvo siaura, vairuotojas atbulas grąžino beveik kilometrą. Teko naudotis mažu autokrautuvu. Jeigu pristatymo vieta – užkampis, pranešk tai iš anksto. Ne visi vairuotojai nori rizikuoti savo mašina. Ir aš jų visiškai nesmerkiu. Profesionalus gabenimas nestandartinių krovinių reikalauja ir kantrybės, ir erdvės.

Ar man privalo padėti vairuotojas iškrauti nestandartinį krovinį?

Reikia būti atviram – nėra tokios pareigos. Vairuotojas veda mašiną, o ne krovikas. Kai kurie padeda, jei nestandartiniai kroviniai nėra sunkūs, bet jei reikia kranų ar keturių rankų – ne, jo darbo sutartyje to nėra. Mačiau, kaip klientas supyksta ant vairuotojo, kad šis „neturi laiko“ krauti pianino. Bet jis tikrai neturi nei laiko, nei galios. Užsakyk krovėjus atskirai. Kaina – 30-50 svarų valanda UK pusėje. Skamba brangiai, bet ką padarysi. Galima surasti ir pigiau, bet patikimumas abejotinas. Vairuotojas savo darbą atliko – atvežė. Visa kita – tavo zona.

Kainos – kodėl vieniems 300, kitiems 3000 eurų?

Kodėl negaliu gauti „fiksuotos kainos“ vienam nestandartiniam daviniui?

Nes kiekviena situacija – kaip naujas žmogus. Vienam reikia tik fūros, kitam – muitinės dokumentai, leidimai, kranas, dviejų vyrų pagalba. Kaina siųsti nestandartinius krovinius į Angliją priklauso nuo svorio, gabaritų, maršruto, laukimo laiko. Aš bandau pasiūlyti intervalą, bet fiksuoti skaičių prieš apžiūrą – tas pats, kas gydytojui diagnozuoti telefonu. (Kartais pataikau, bet tai sakmės labiau nei taisyklė.) Geriausiai, kai atsiunčiate nuotraukas ir matmenis. Tada aš galiu sakyti beveik teisingą sumą.

Ar tikrai brangiau vežti į Londoną nei į Birmingamą?

Taip, bet ne dėl kilometrų. Iš Klaipėdos į Birmingamą gal ir toliau, bet Londone vairuotojai praleidžia amžinybes spūstyse, o tai didina sąnaudas. Kai kurios kompanijos ima papildomą mokestį už M25 žiedą. Nestandartinių krovinių gabenimas į Anglijos sostinę reikalauja ir leidimų, jei daiktas didelis. Aš asmeniškai mieliau vežu į šiaurę – mažiau streso. Bet klientai daugiausia vyksta į Londoną, tai ten ir važiuojam. Kaina skirtumas gali būti 200-400 eurų. Skaičiai tikri, maždaug tokie išėjo rugsėjo mėnesį vienam proejktui.

Kas brangiau – jei skubu, ar jei galiu laukti savaitę dėl pigesnio varianto?

Skubumas visada brangiau. Jei turi savaitę ar dvi, galiu sukombinuoti krovinį su kita siunta – dalinis krovinys, ir sumokėsi mažiau. Jei tau reikia „rytoj“ – fūra važiuoja beveik tuščia iki tavęs, ir visa kelionė krenta ant tavo pečių. Yra tarptautinių perkraustymų niuansas: kai persikeli dėl darbo ir darbdavys skiria datą – tada skuba. Bet jei gali planuotis, sakyk tai anksti. Užsisakyk iš anksto. Savaitės lūkestis gali sutaupyti trečdalį kainos. Ar net pusę. Tai jau rimta suma.

Kai viskas eina ne taip (o kartais taip būna)

Fūra vėlavo savaitę – ar galiu reikalauti nuolaidos?

Ar turi sutartį, kurioje tai aptarta? Jei ne – bus labai sunku. Aš žinau, kad daugelis galvoja, jog vėlavimas reiškia nuolaidą, bet realybėje vairuotojai vėluoja dėl oro, eilių, gedimų. Kartą taip buvo dėl to, kad užsikišo uosto terminalas. (Taip, būna ir tokių dalykų.) Jeigu turi draudimą arba sutartį su baudos sąlyga – kita kalba. Bet jei vežei pigiausią pasiūlymą internete – ten dažnai nėra jokių garantijų. Mačiau įmonių, kurios praranda klientus dėl vieno vėlavimo, ir tokių, kurios tiesiog ignoruoja skambučius. Renkiesi arba pigu, arba saugu.

Daiktas atvažiavo į Angliją sulūžęs. Kieno tai kaltė?

Reikia žiūrėti pakrovimo aktą. Jei pasirašei, kad tvarkinga, o namie randi įskilimą – keblu. Draudimas dengia tik tada, jei yra išoriniai pažeidimai ant pakuotės, kuriuos vairuotojas užfiksavo. Jei viduje sulūžo, o išorei gerai – draudikai sako „ne“, kartais nesąžiningai. Patariu fotografuoti pakrovimą, filmuoti kaip daiktas stovi fūroje. Nestandartinių krovinių pervežimas į Angliją rizikingesnis, nes prie standartinės vietos priderinti sudėtinga. Jei matai subraižymą – rašyk aktą iškart. Kitu atveju teisių gali ir neturėti, kad ir koks teisus jaustumeisi.

Vairuotojas atvažiavo, bet niekas neatidarė durų. Kas dabar?

Prasideda laukimo laikas. Paprastai pirmos dvi valandos įskaičiuotos, toliau – mokama papildomai, apie 30-50 eurų per valandą. Jei adresatas neatvyksta, siunta gali būti nuvežta į sandėlį, o vėliau – apmokestinta. Kartais Anglijoje pamiršta laiko skirtumą. Aš esu skambinęs paryčiais, nes žmogus parašė „rytoj“, bet turėjo omeny kitą rytą. Netekęs kantrybės vairuotojas neiškraus daiktų į kiemą be tavęs. Yra buvę, kad palaukia dvieju valandu ir išvažiuoja. Nes po to jis jau praranda kitus užsakymus.

Keletas dalykų, kurių niekas nepasako iki galo

Ar galiu siųsti augalą į Angliją? Tarkim, didelį fikusą?

Čia aš nesu visiškai tikras dėl kiekvienos rūšies, bet fikusas gali būti problematiškas. Anglija turi griežtas taisykles dėl dirvos ir augalų – bijo kenkėjų. Jei augalas su vazonu ir žemėmis – greičiausiai reikės fitosanitarinio pažymėjimo. O vanduo laistymui gali išbėti fūroje. Aš asmeniškai stengčiausi augalų nevežti, nebent kaktusas. Didelis fikusas? Nežinau, draugai, rizikinga. Yra specializuotos įmonės, kurios veža floristikos prekes, bet jos turi šaldytuvus ir pažymas. Geriau palik tai jiems. O jei labai myli augalą – padovanok kaimynui prieš išvažiuodamas.

Koks daiktas yra pats keisčiausias, kurį tu esi vežęs per pastaruosius 22 metus?

Oi, buvo visko. Kartą į Bristolį vežėme skulptūrą iš vamzdžių ir senų televizorių. Atrodė kaip laužas, bet kainavo kaip butas Vilniuje. Tvarkėmės tris dienas, nes kiekvienas kampas kitaip matavo. Dar vežėme vestuvinę halę – ilgą baltą konstrukciją. Vairuotojas nesuprato, kam to reikia. Aš irgi nesupratau, bet mokėjo. Kai dirbi tarptautiniuose perkraustymuose, pripranti, kad „keista" yra reliatyvus dalykas. Viena moteris vežėsi akvariumą su žuvimis – gyvomis žuvimis. Nesklandė, bet pasiekė. Taigi ribų nėra, tik sąmonės.

Koks yra pats svarbiausias patarimas, kai reikia siųsti nestandartinius krovinius į Angliją?

Planuok iš anksto ir fotografuok viską. Jeigu nežinai, klausk. Aš čia ne tam, kad parduotau paslaugą, bet jei nuspręsi daryti pats – linkiu sėkmės. Nestandartinių krovinių siuntimas į Angliją reikalauja bent jau žinių apie pakavimą, svorius ir muitinę. Nepasitikėk vien „draugu, kuris žino žmogų“. Mačiau per daug istorijų, kurios baigdavosi be daikto. Surask normalią įmonę, nurodyk matmenis, sakyk tiesą apie vertę. Tada ir vairuotojas nustebs maloniai, ir tu gausi daiktą sveiką. O jei dar ką nors sugalvosi – rašyk, atsakysiu kai turėsiu laisvą minutę. Dabar skambina telefonas, vėl kažkas klausia apie sofą.

Išvada

Taigi, jei galvoji, kaip siųsti nestandartinius krovinius į Angliją, neužsiciklk vien ant kainos. Žiūrėk į procesą kaip į kelionę, kurioje kiekviena stotelė – dokumentai, pakavimas, pakrovimas – turi reikšmę. Per 22 metus supratau, kad sėkmė priklauso nuo atvirumo tarp kliento ir vežėjo. Jei abu šnekasi kaip žmonės, o ne kaip blankų pildytojai – viskas įmanoma. Net ir tas pianinas be lifto į ketvirtą aukštą.