Kaip siųsti baldus į Angliją patogiu mikroautobusu dabar?

Na, jei svarstote, kaip siųsti baldus į Angliją patogiu mikroautobusu dabar – aš čia, kad papasakočiau, kaip tai atrodo iš vidaus. Dvidedevyni metai pervežimų tarptautinėje rinkoje, ir vis dar atrandu keistų niuansų. Ne viskas tobula, ne viskas aišku iš karto, bet principas paprastas: arba darai taip, kad baldai atvažiuotų sveiki, arba... bandai dar kartą. Šiandien mikroautobusai yra vienas lankstesnių būdų, ypač kai reikia pervežti asmeninius daiktus, o ne visą fabriką. Tik nesitikėkite, kad tai stebuklas automagijos būdu – čia reikia rankų ir galvos.

Pradžiai – apie kainą ir terminus

Kiek dabar kainuoja nusivežti sofą į Londoną mikroautobusu?

Žinokit, čia nėra fiksuota suma. Dažnai žmonės skambina ir klausia kainos kaip taksi – nuo durų iki durų. Realiai, jei sakote, kad reikia siųsti baldus į Angliją patogiu mikroautobusu dabar, maršrutas Vilnius–Londonas gali kainuoti nuo maždaug devynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų pilnam busui. Bet jei vežat tik sofą – gali ir per pigiai nebūti, nes karavanas važiuoja bet kokiu atveju. Kartais prisiderinam prie kitos siuntos pakeliui, tada kaina krenta per pusę. (Nors sakau karavanas – taisau, mikroautobusas, ne fūra; kai kurie kolegos taip maišo, kad net aš susipainiojau.)

O kaip greitai gali atsirasti ta vieta mikroautobuse – reikia labai skubiai?

Skubu? Na, skubūs reikalai yra kasdienybė. Jei jau turim maršrutą su laisvu kampu – per kelias dienas galim sutvarkyti. Bet jei reikia specialiai varyti iš Lietuvos – tada savaitė ar dvi. Dabar po to dokumentų tvarkymo (nors Brexit jau nebemadingas žodis, bet pasekmės liko) sienos nebe tokios laisvos, todėl tie, kas žada per 24 valandas – dažnai meluoja. Būna, kad mikroautobusas stringa pasienyje kokias penkias–dešimt valandų dėl patikrinimų. Tai realistiškai – nuo trijų iki dešimt dienų, jei važiuojama į centrinius miestus.

Ar labai brangu, jei reikia pervežti tik tris baldus – svetainės komplektą?

Trys baldai... Tai yra keistas kiekis. Ne per mažai, ne per daug. Kaina priklauso – ups, sakiau, kad nenaudosiu to žodžio – bet čia tikrai nuo maršruto. Kartais, jei mikroautobusas važiuoja vistiek į Birmingemą, o jūs ten – pakraunam tiesiog. Bet jei jūsų kryptis – mažas miestelis Velse, tada gali tekti mokėti beveik už visą mikroautobusą. Realiai, trys dideli baldai gali atsieiti šešis–devynis šimtus eurų. O jei dar daiktadėžės – vietos nebebus, nes mikroautobusai turi ribas. Kaip ir aš, Vytautas, ir viskas gyvenime.

Kodėl mikroautobusas, o ne fūra ar siuntų tarnyba?

Kuo skiriasi autobusiukas nuo tiesiog DPD siuntos?

DPD... gerai, jie puikūs mažiems siuntiniams. Bet jūsų minkštą kampą jie supjaustys į tris dalis, jei apskritai paims. Mikroautobusas skirtas būtent tokiems darbams – viena vieta, vienas vairuotojas (dažnai mano kolega Vytautas, kuris… apie jį dar papasakosiu), ir baldai apeinami be perdavimų iš rankų į rankas. Aš mačiau, kaip fiksuojamos žalos, kai krovinys perduodamas septynis kartus. Čia – tiesiai nuo jūsų svetainės į jų svetainę Londone. Be vidurinių rankų. Paprasčiau, asmeniškiau, ir sofos koja išsilaiko sveika.

O jei mano baldai sudėtingi, su stiklais – ar tilps į tą mikroautobusą be problemų?

Stiklas visada bėda. Buvęs atvejis – vežėm vitriną iš Kauno į Mančesterį. Klientas sakė: „stiklas tvirtas“. Na, ne… transportavimo metu stiklas dūžta, jei nėra oro tarpo. Reikia specifinio pakavimo – putų, kartono, kartais medinių rėmų. Mikroautobuse vietos pakankamai, bet svarbu, kad baldai nejudėtų. Vairuotojas visada veža diržus ir antčiužinius, kad amortizuotų. Bet stiklinį stalą pirmą kartą sudaužėme prieš… na, gal prieš penkiolika metų. Pamoka buvo brangi. Dabar žinom. Jūs irgi žinokite – stiklas baiminasi vibracijos labiau už mus.

Ar galiu važiuoti kartu su baldais?

Taip, dažnai galima. Bet čia ne autobusas iki Londono centro, atleiskit. Vairuotojo kabinoje vietos dviem – jam ir dar vienam žmogui. Jūs sėdite priekyje, baldai gale. Kartais žmonės nori važiuoti treti, bet mikroautobusas neregistruotas keleiviams legaliai, tik darbuotojui arba vienam pakeleiviui. Buvo atvejis, kai šeima iš trijų bandė susispausti – atšaukta. Ne dėl manęs – dėl draudimo. Aš nieko nepasižadu, ko negaliu užtikrinti. Pervežimas vyksta, bet asmenų skaičius ribotas. Ir keleivio vaistas nuo miego man nepriklauso.

Ruošiantis kelionei – ką privalai žinoti

Kaip supakuoti kampą, kad jis atlaikytų kelionę iki Anglijos?

Kampas… Minkštas kampas yra lengviausias, ironiška, bet tiesa. Nuimkite kojas – jei tik išsiveržia, nors kartais jos prisuktos taip, kad reikia trijų vyrų. Apvyniokite burbuline plėvele, tada – storu pledu arba mova. Su fiksuotais stiklais sudėtingiau. Kartais klientai palieka daiktus stalčiuose – nereikia. Stalčiai atsidaro, dūžta. Vairuotojas kartais pats padeda pakųsti, bet nėra jo pareiga. Geriau samdyti pakavimo komandą arba bent jau pakviesk draugą. Aš pats prieš dvidešimt metų pakuodavau viską pats, bet dabar… rankos nebe tos. Ir nugara irgi.

Reikia man dokumentų – ar čia kaip su DHL, ar kitaip?

Dokumentai… Taip, reikia. Po tos permainos su Brexit (taip, vėl šis žodis), dabar reikia sąrašo daiktų angliškai, kartais pirkimo faktūrų. Jei baldai nauji – gali kilti klausimų muitinėje. O jei naudoti – parašykite „used household goods“. Kartais muitininkai patikrina, ar tikrai naudoti. Aš ne visada žinau, ką jie galvoja – niekas nežino, jei atvirai. Reikia asmens dokumento kopijos. Ir dar… Europos sveikatos kortelės nereikia, čia ne turistinė kelionė. Nors kai kurie klientai klausia – nejuokiuoju, tikrai klausia.

Kokie baldai labiausiai nukenčia per kraustymąsi į užsienį?

Štai kur skaudi vieta. Knygų spintos. Jos atrodo tvirtos, bet kai pakratote du tūkstančius kilometrų – nugaros lūžta. Ir stikliniai stalai, žinoma. Bet blogiausia, kai žmonės patys susimontavo IKEA spintą – ji suprojektuota stovėti vietoje, o ne keliauti. Mes ne kartą atvežam į Angliją… na, dėžių su detalėmis. Klientai pyksta ant mūsų, bet problema – prastas išankstinis išmontavimas. Dar vienas dalykas – pianinai. Mikroautobuse jie tinka, bet reikai… (reikia, taisau – matote, ir aš rašydamas skubu) specialaus kėlimo. Ne kiekvienas kiemas tai leidžia.

Kas dedasi kelyje ir Anglijoje

Ar mikroautobusas kelia per keltą, ir kas tada su mano baldais?

Keltas… Na, jei maršrutas per Prancūziją ar Nyderlandus, tai taip, Eurotunelis ar keltas. Dažniausiai važiuojame per Vokietiją, Olandiją, tada keltu ar tuneliu. Jūsų baldai lieka mikroautobuse – niekas neišsikrauna. Bet jūsų, jei važiuojate kartu, gali paprašyti išlipti ir pėsčiomis eiti į kitą tiltą ar kažką panašaus. Ne visai – čia jau kaip uosto darbuotojas nusiteikęs. Mikroautobusas su numeriais ir leidimais pravažiuoja. Vytautas mėgsta tunelį labiau, nors oras ten keistas. Keltas ilgiau trunka, bet galima pasistūmėti. Patirtis sako: tunelis greičiau, bet keltas ramiau.

O kaip yra su muitais Anglijoje dabar – ar mano baldai nebus apmokestinti?

Naudoti asmeniniai baldai, jei perkraustymasis – turėtų būti be muito. Deja, turėtų. Realybėje muitininkai kartais laiko jus verslininku, jei daiktai per daug gražūs. Buvęs atvejis – vežėm beveik naujus itališkus baldus į Braitoną. Klientas sakė, kad dovana iš tėvų. Muitininkai nepatikėjo, užlaikė keturias dienas. Sprendimas – turėti naudojimo įrodymų, nuotraukų senoje vietoje. Nauji baldai – muitas ir PVM garantuoti. Ai, ir dar – jei baldai iš EU, o ne rusiški ar baltarusiški, lengviau. Šitą reikia tikrinti, gal ir pasikeitė kažkas nuo praėjusio mėnesio.

Ką daryti, jei atsiranda žala ir stiklas trūko?

Žala… Pirma, nėra transporto be rizikos. Antra, draudimas turėtų padengti, BET. Svarbu, kad būtų užfiksuota PRIEŠ pasirašant aktą. Jei pasirašėte, kad gavote sveiką sofą, o paskui suradote įbrėžimą – jau vėlu. Buvęs klientas Londone paskambino po trijų dienų. Aš neturėjau ką pasakyti. Draudimo kompanijos žaidžia žaidimą „parodyk nuotrauką“, o jos nėra. Todėl atvežus – tikrinkite iš karto, net jei pavargę kaip šunys. Ir rinkitės vežėją, kuris turi CMR draudimą, ne tik privalomąjį. Kitaip gailėsite savo sofos ir pinigų.

Blogi vežėjai ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti, kad mane nori apgauti su pervežimu į Angliją?

Aha, mėgstama tema. Vežėjas žada, kad mikroautobusas bus čia rytoj aštuonių ryto, o pats dar nekraunamas. Arba kaina trys šimtai eurų už visą baldų komplektą į Angliją – tai arba vagystė, arba bus slėpti mokesčiai. Dar blogiau – kai prašo viso apmokėjimo iš anksto. Ne, ne, ne. Normalu – trisdešimt procentų avansas, septyniasdešimt atvežus. Ir jei nėra sutarties, net raštu – bėkite. Buvęs atvejis pavasarį: klientė sumokėjo tūkstantį avansą, vežėjas išjungė telefoną. Aš bandžiau padėti surasti, bet… skaudu buvo. Tikrinkite įmonės kodą, rimtai.

Ar visi mikroautobusai su lipdukais „EU Transport" yra patikimi?

Lipdukai… Viskas gali būti nusipirkta. Aš mačiau mikroautobusą su penkiolika skirtingų logistikos įmonių logotipais ant šonų – tarsi šventinis eglutės žaisliukas. Tai nesako nieko. Svarbu, ar vairuotojas rodo CMR draudimo polisą, ar turi vežėjo pažymėjimą. Kartais mikroautobusas tvarkingas iš vidaus, bet ar tikrai skirtas baldams? Kartais tai perdirbtas keleivinis autobusiukas, kurio dyzelinas senas ir… na, galimas gedimas kelyje. Patikrinkite techninės apžiūros galiojimą. Aš žinau, kad skamba paranojiškai, bet geriau permokėti šimtą eurų, nei ieškoti sofos kur nors Prancūzijos pakelėjėje.

Ką reiškia, kai sako „full load bus" – ar tai mano baldai vieninteliai bus?

Full load – tai visas mikroautobusas jūsų. Jei sakoma „dalinis krovinys" – bus ir kitų daiktų. Čia painu, nes kartais jūsų trys baldai užima pusę, ir vežėjas dar pakrauna kitą siuntos dalį. Tai normalu, jei sutinkate. Bet jei mokėjote už full load, o viduje dar kažkieno dviratis ir keturios dėžės – jūsų teisės pažeistos, ir dar plotas sumažėja. Aš asmeniškai nesiimu pilno krovinio, jei nėra kuo užpildyti – nenešiu oro. Nors oras Anglijoje brangus… šiaip ne juokas, bet moku už kuro sąnaudas.

Mikroautobuso privalumai, apie kuriuos ne visi galvoja

Ar mikroautobusu baldai atvežami tiesiai į butą tūkstantąjame aukšte Londone?

Londone… Na, mikroautobusas, ne džipas. Jei gyvenate su liftu, kur telpa sofa – puiku. Bet jei liftas mažas, kaip daugelyje tų senų namų Noting Hilte (Noting Hill, taisau – visada maišau tą pavadinimą) – tada nešimas laiptais. Vairuotojas ne krovikas, jei nesusitarta. Mikroautobusas sustoja prie durų, jei leidžia parkavimas – o Londone tai reta sėkmė, toliau – jūsų reikalas. Kartais padedame, bet jei sofa sunki kaip akmuo ir laiptai siauri – rizikuojame sveikata. Yra toks dalykas kaip liftinis kranas, bet tai jau kita paslauga ir kita kaina.

Kuo skiriasi dabartinis pervežimas nuo to, kas buvo prieš dešimt metų?

Anksčiau… Anksčiau viskas buvo paprasčiau. Įlipdavai, išlipdavai, niekas tikrino. Dabar… na, dokumentų daugiau, bet technika geresnė. Mikroautobusai turi GPS, žinai, kur tavo baldai realiu laiku. Aš prisimenu tuos laikus, kai skambindavai vairuotojui: „Kur tu?" – „Netoli." Netoli galėjo būti Berlynas. Dabar programa rodo. Kita vertus, degalų kainos… nepakentėkit, bet jos šoktelėjo. Tai ir pervežimo kaina augo. Bet paslaugų kokybė, pagyvėjimas – pakavimas, sekimas – geresnė. Vytautas sako, kad anksčiau oras kabinoje dvokdavo, dabar kondicionieriai yra. Mažos pergalės.

Ar galiu šiuo metu siųsti baldus į Angliją mikroautobusu, jei jie pirkti Ikeoje prieš savaitę?

Pirkti prieš savaitę… Techniškai galima, bet muitinė gali paklausti: kodėl nauji? Jei be pakuotės, galima sakyti naudoti. Bet sąžiningai – naujiems baldams iš EU į UK dabar taikomi kiti įstatymai. Kartais sumokate PVM du kartus – skaudu. Buvęs atvejis su Kauno prekybos centro stalu – klientas nepasakė, kad dar su etikete. Muitininkai pamatė. Teko susimokėti. Aš perspėjau, bet jis nenorėjo klausyti. Nauji baldai – geriau vežkite su sąskaita faktūra ir pasiruoškite muitui. Arba palaukite mėnesį, nuimkite etiketes. Ne, nesiūlau sukčiauti… bet realybė tokia.

Praktiniai klausimai, kuriuos žmonės dažnai nutyli

Vežėjas prašo atsiskaityti grynaisiais – tai normalu?

Grynieji… Aš gaunu grynaisiais, bet su sąskaita faktūra. Jei vežėjas sako „tik grynieji, be jokių popierių" – tai raudona vėliava. Nelegalu, be draudimo, jokių garantijų. Jūs neturite KAIP įrodyti, kad jam mokėjote. Kartais klientai manęs klausia: „ar galima pigiau be popierių?" – galiu atsakyti tik tiek: aš taip nedirbu. Ne todėl, kad šventas. Rizika per didelė. Jei mikroautobusą sustabdo policija pasienyje ir pasirodo nelegalus pervežimas – jūsų baldai areštuojami. Ir nežinote, kur jie iškeliauja. Tiesiog nežinosite, o ryt reikės baldų.

Kiek žmonių reikia, kad iškrauti baldus Anglijoje?

Iškrovimas… Idealu – du žmonės. Vienas vairuotojas padeda, bet jis ne pareigingas asistentas. Jei baldai dideli, apstatyti – du vyrai ar trys. Kartais klientai sako: „mano vyras pats." Gerai, jei vyras sveikas ir aukštas. Buvęs atvejis – vežėm spintą į Liverpoolį, klientas vienas, septyniasdešimt metų. Vytautas ir aš negalėjom palikti. Bet teoriškai – mums reikia važiuoti toliau. Nepakrauti baldų taip, kad reikėtų penkių žmonių. Mikroautobuso apkrova – taisyklė, ne tepinėlis – ne aukščiau nei pusantro metro, jei nenorite griauti durų.

Ar galiu mikroautobuse vežti ir naminių augintinių narvelį su baldais?

Augintiniai… Na, baldai ir gyvūnai – keista kombinacija. Jei narvas tuščias – problema tik erdvės. Jei gyvūnas viduje – turi būti dokumentai, skiepai, ir tai jau gyvo gyvūno pervežimas, ne baldų. Aš ne specialistas dėl gyvūnų – reikia vet patikrinimo. Kartais vežame katę kartu su sofą. Katinas miega, sofa važiuoja. Bet šis klausimas mane visada išmuša iš vėžių. Geriau pasitarkite su veterinaru. Tiesa, Vytautas alergiškas kai kurioms katėms, tai… jei jūsų katinas plaukotas, praneškite. Juokauju. Gal pusiau. Dėl gyvūnų – ne į temą, atleiskit.

Sutartys ir garantijos

Ar mums tikrai reikia rašyti sutartį dėl tokio mažo pervežimo?

Tiaks, sutartis. Jeigu žadate pervežti baldus į Angliją su mikroautobusu – sutartis yra vienintelis jūsų šarvas. Net jei draugas-draugas. Buvęs atvejis: „draugas" paėmė avansą, pavėlavo trimis savaitėm, atvežė dar ir sugedusį šaldytuvą (nors vežė baldus, bet tiek to). Be sutarties – jūs niekas. Sutartyje turi būti: kaina, data, draudimas, atsakomybė. Aš rašau net ir keturių šimtų eurų užsakymams. Kartais klientas piktdžiugiškai sako: „tiek viso?!" – taip, tiek. Nes kai prarasi sofą, kurią paveldėjai iš močiutės – suprasi, kodėl reikia rašyti.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja ir neatrašo į žinutes?

Vėlavimas… Gerai, šitas skauda. Pirmiausia – neskubėkite kreiptis į teismą. Skambinkite, rašykite, palikite balso žinutes. Jei po trijų dienų tylėjimo – blogas ženklas. Buvęs atvejis: mikroautobusas strigo Vokietijoje dėl variklio gedimo. Vežėjas neatrašė ne dėl blogų ketinimų – dėl streso. Pametė telefoną. (Čia aš bandau ginti, bet pripažįstu – kartais jie tiesiog vagys). Jei yra sutartis – turite kontaktą ir registraciją. Rašykite el. laiškus – pėdsakai. Ir žinokit, kad kai kurie „pervežėjai" Anglijoje yra vienas žmogus su dviem telefonais. Atsargiai.

Kokia reali garantija, kad baldai atsiras laiku Londone?

Garantija… Hmm. Laiku – reliatyvu. Aš galiu pažadėti savaitę, bet jei parvežiu penktadienį vietoj numatyto ketvirtadienio – tai laiku? Taip. Bet jei antradienį – jau ne. Realiai, patikimi vežėjai suteikia langą – pavyzdžiui, „trečiadienis–šeštadienis". Negrįžtamasis terminas retas, nes kelyje visko būna. Aš pats mačiau, kaip oro pagalvių gedimas tarp Olandijos ir Belgijos sustabdė maršrutą parai. Kitas vežėjas perėmė, bet vėlavo dvi dienas. Tai garantija… rašyti ant popieriaus, bet širdyje žinoti – kelyje visko. Mikroautobusai irgi techinika (technika, taisau), o techinika… na, gedžia.

…ir dar vienas dalykas

Ko jūs, kaip vežėjas, labiausiai norėtumėte, kad klientai suprastų prieš pirmą skambutį?

Na… kad tai nėt magija. Kad mūsų mikroautobusai neskraido, kad kelyje reikia valgyti, miegoti, kad vairuotojas – žmogus. Kad kaina ne iš lubų – kai kas mano, kad du tūkstančiai kilometrų kainuoja kaip taksi iki centro. Ne. Kad mes norime padėti, bet negalime sulaužyti fizikos dėsnių. Ir kad tūkstantis dalykų, kuriuos aš čia bandžiau aptarti, yra būtent tiek – tūkstantis. Kiekvienas pervežimas unikalus. Baldai į Angliją mikroautobusu dabar – tai vis dar vienas geriausių būdų, bet reikia kantrybės. Ir sąžiningumo. Iš abiejų pusių, ne tik iš vežėjo.

Išvada

Ir taip, jei vis dar galvojate, kaip siųsti baldus į Angliją patogiu mikroautobusu dabar – tai yra įmanoma, bet svarbu nesitikėti stebuklo per naktį. Raskite žmogų, su kuriuo galite pasikalbėti, pasitikrinkite dokumentus, ir viską užfiksuokite. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko, bet geriausi pervežimai visada tie, kai klientas ir vežėjas šnekasi be slėpukiavimo. Mikroautobusas yra jūsų logistikos draugas, jei žaidžiat pagal taisykles. Sėkmės renkantis, ir saugios kelionės jūsų sofai.