Kaip sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku?

Klientai nuolatos klausia, kaip sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku. Aš jau gal kokią dešimtmetį vežioju daiktus į Londoną, Birmingamą, net tokius kaimus, kur žemėlapyje reikia prisiartininti tris kartus. Ir nuoširdžiai, dauguma žmonių galvoja, kad čia kaip užsakyti Boltą – atsidaro programėlė, matai tašką. Iš dalies taip, bet su siuntomis viskas kitaip. Kartais tas taškas stovi vietoj dvi dienas, o tu pradedi galvoti, kad jį pagrobė. O šiaip ne pagrobė, tiesiog scanneris sugedo arba vairuotojas pamiršo pasižymėti. Paprasčiausiai atsakysiu į visus tuos klausimus, kuriuos man žmonės rašo penktą valandą ryto.

Iš pradžių apie stebėjimą apskritai

Kuo skiriasi siuntos sekimas į Angliją nuo sekimo kitur po Europą?

Nu jo, į Italiją dažnai greičiau atnaujina nei į Angliją. Ne todėl, kad ten geriau, o todėl, kad Anglija dabar – salos reikalas. Nuo Brexit viskas kitaip. Formalumai, papildomi skanavimai Doverio uoste, kai kurios sistemos nelabai draugauja tarpusavy. Jei siunčiat į Vokietiją, dažnai matote ėjimą kas kelias valandas, o į Londoną gali parodyti tik du taškus: paėmėm iš LT ir įteikėm. Tai nereiškia, kad niekas nevyksta. Paprasčiausiai tarpinis žingsnis – tas pats keltas – ne visada fiksuojamas iškart. Ir dar – anglų paštas kartais atnaujina tik kai jau vietoje, kaip jiems patogu.

Kada man pradės veikti tas tracking numeris, kai aš jau mašiną mačiau atvažiuojančią?

O čia klasika. Jūs matote mūsų furgoną, dedate dėžę, vairuotojas užsiveda ir dingsta. O numeris neveikia. Štai kodėl: sistema aktyvuojasi ne kai aš surenku daiktus, o kai vairuotojas padaro pirmąjį scaną terminale arba kai aš biure suvedu sąrašą. Kartais tai įvyksta po trijų valandų, kartais vakare. Vieną kartą pats nepatikėjau, tai paskambinau vairuotojui – jis dar Klaipėdoj. Tai tiesiog neskubinkite. Jeigu rytoj vidurdienį vis dar tylu, tada jau turite teisę nervintis ir rašyti man penkis laiškus. Dažnai ten养猪... ką, ne, ten tiesiog duomenys dar nenukeliavo.

Ar galiu sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku, jei siunčiu per paprastą autobusiuką?

Hm. Jeigu vežėjas – Rimantas su savo tranzitu ir telefonu, tai greičiausiai ne. Tikras sekimas realiu laiku reikalauja bent jau GPS įrangos furgone ir SMS gateway. Yra tokių vairuotojų, kur veda grupes Facebook'e ir meta nuotrauką prie Eurotunelio, bet tai nėra tracking. Aš asmeniškai žinau vieną vaikiną, kuriuo klientai labai pasitikėjo – jis vežė siuntas į Mančesterį – bet tiesiog kasdien rašydavo „vakar buvau Prancūzijoj“. Techniškai informacija, bet ne realus laikas. Rinkitės įmones, kurios duoda normalų tinklalapį. Rimantai, jei skaitai, nespyrk manęs – tu geras vaikinas, bet sistema.

Ką reiškia tas kodas, kurį man davė vairuotojas ant sulamdytos sąskaitos?

Dažnai tai – tiesiog mūsų vidinis numeris. Jis gali baigtis raidėmis LT-GB ar pan. Kai kurie klientai galvoja, kad tai jau universalus tarptautinis tracking. Oi ne. Tai gali būti tik mūsų sandėlio žyma. Tikrąjį numerį kurjeris gauna tik įkėlęs siuntą į tarptautinę sistemą. Tai gali trukti iki vakaro. Vieną kartą klientas iš Vilniaus skambino, rėkė, kad numeris neveikia. Pažiūriu – taip, dar neišėjo. O jis jau ketino kviesti policiją. Tad saugokite popierių, bet supraskite, kad gyvai stebėti galėsite tik kai sistema suvalgys duomenis. O tas kartais užtrunka.

Ar galiu sekti ne tik siuntinį, bet ir viso buto perkraustymą tuo pačiu principu?

Trumpai – taip, bet kitaip. Perkraustymams mes dažnai nenaudojame tokių pačių mažyčių lipdukų kaip DHL. Vežame pilnus furgonus ar konteinerius. Klientas gauna konteinerio numerį, o kai kur – vairuotojo kontaktą. Realus laikas čia reiškia, kad vairuotojas atsiunčia koordinates per WhatsApp arba matote per specialią platformą. Bet tai ne toks 5 minučių atnaujinimas kaip Wolt. Kartais vairuotojas pameta telefoną tarp sėdynių ir nieko neatsakinėja aštuonias valandas. Būna. Tai fizinis darbas, ne ofisas. Nepulkite į depresiją jei neatsako.

Kas dažniausiai nervina vartotojus

Kodėl kartais pusė dienos praėjo, o jokių naujų taškų nematau?

Nes vairuotojai irgi žmonės. Rytą parsisiunčia siuntas, važiuoja į terminalą, o ten – eilė. Paskui Klaipėda–Kopenhaga–Kalais. Nusileidus keltui dauguma galvoja, kad automatiškai nusiskanuoja. Ne. Žmogus turi išlipti, nueiti iki scannerio, pridėti kodą. Jeigu jis pamiršo, pavargo, arba scanneris užšalo – bus tarpas. Praėjusį mėnesį vienas vairuotojas nuskynė 12 siuntų Kalais, bet nusiskanavo tik kitą rytą Anglijoj. Man tai pačiam nervus tampo, bet c’est la vie, kaip sakoma. Nesijaudinkite, daiktai juda net jei ekranas tyli.

Ar normalu, kad mano siunta į Birmingamą rodo per Paryžių?

Tai visai normalu, nors atrodo beprotiškai. Europos siuntų tinklai turi savo mazgus. Jūsų daiktas gali pasiimti vizą per Amsterdamą, Paryžių ar net Rygą. Pigesnės įmonės kaupia siuntas iki tam tikro svorio ir tik tada išsiunčia. Taigi jūsų dėžė gali pagyventi Paryžiuje dvi dienas. Vieną kartą draugės sofa tris dienas lakstė po Prancūziją kol pasiekė Birmingamą. Ji jau galvojo, kad sofai patiko Prancūzija ir ji pasiliks. Bet ne – tiesiog logistika. Svarbu, kad pasikeistų atnaujinimas bent kas porą dienų.

Ką daryti, kai parašyta „delivered“, o aš prie savo slenksčio nieko nematau?

Aha, tai vienas iš nemalonių. Būna, kad vairuotojas paliko pas trečias duris, bet pamiršo įmesti pranešimą. Arba dar blogiau – numetė prie garažo, o paskui lietus... Anglijoje ypač populiaru taip daryti su didesnėmis siuntomis. Jei matote „delivered“, pirmiausia apeikite kaimynus. Rimtai. Vienas klientas Golborn'e ieškojo dviračio rato dvi dienas. Pasirodo, kaimynė paėmė „saugojimui“ ir užmiršo. Tai paskambinkite vežėjui. Jei jie nedega atsakyti – FB grupėje parašykite. Kartais spaudimas padeda greičiau nei oficialūs kanalai.

Kodėl viena svetainė rodo vieną atvykimo laiką, o kita – visai kitą?

Time zones. Ir sistemos. Kai kurios platformos dirba pagal Lietuvos, kai kurios pagal Jungtinės Karalystės laiką. Dar blogiau – viena rodo planuojamą, kita – faktinį. Kartais aš pats nebesuprantu, kurią lentelę rodyti klientui, tai atsiunčiu abi ir sakau – žiūrėkit ramiąja. Realiai, kai balsas iš Londono skambina ir sako „o kur siunta“, aš atidarau mūsų vidinę sistemą, o ten data kitokia nei klientui matosi. Nes jie naudoja siuntėjo portalą, kuris rodo optimistinį scenarijų. Patarimas: laikykitės to numerio, kurį davė vežėjas, o ne kažkokio paieškos automato.

Ar tas rodomas taškas rodo tikslų kurjerio buvimo vietą, ar tik paskutinį sandėlį?

Dažniausiai – sandėlį. Tik labai brangūs arba modernūs pervežėjai turi tikrą GPS ant kiekvieno automobilio, kuriuo galima sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku iki metro. Daugelis naudoja „paskutinis scanas“. Jei mašina tarp liverpuliečių sandėlių – matote tą sandėlį. Vairuotojas jau gali būti už 80 km, bet taškas dar knibžda prie seno terminalo. Aš žinau klientus, kurie planuoja dieną pagal žalią tašką. Prašau, nedarykite taip. Tai ne Uber. Vieną kartą žmogus sėdėjo lauke penkias valandas žiemą laukdamas pagal žemėlapį. Apšalo. Daiktas atėjo kitą dieną. Būna.

Kai sekimas sustoja arba net meluoja

Kiek laiko gali stovėti siunta „customs clearance“ etape nieko nejudėdama ir dar būti normalu?

Aš čia ne visai tikras, bet man rodos, kad komercinėms siuntoms į JK po Brexit normalu iki 48 valandų, o gal 72 – neatsimenu tiksliai, bet jei savaitė – bėda. Muitinė Doveryje ar Ashford'e kartais stringa dėl popierių. Yra tokių vežėjų, kurie praneša klientui „jūsų siunta muitinėje“ jau dešimtą dieną, o iš tikrųjų ji pamesta aikštelėje. Čia aš labai nemėgstu tokių gudravimų. Jei matote, kad taip ilgai stovi, reikalaukite dokumentinio patvirtinimo. Ne tik žodžių, o kopijos ar numerio. Blogos įmonės mėgsta taip nuslėpti savo vėlavimus. Tai nepigūs dalykai, patikėkit.

Ar gali būti, kad numeris tiesiog niekada neatnaujinasi iki pat gavimo?

Gali. Ir tai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų: arba labai senas logistikas kurio sistema iš esmės Excelio lapas su vairuotojo numeriu, arba... jie jums davė fake numerį, kad nuraminti. Taip yra. Aš žinau atvejų kai mažesni vežėjai nusiperka numerių bloką, bet nenuskenuoja nieko. Tada siunta atsiranda tik gavus. Techniškai tai nėra melas, bet moraliai – silpna. Jeigu sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku jums svarbu, rinkitės žinomus operatorius arba tuos, kurių sekimo nuoroda veikia jau pirmą dieną. Jei po trijų dienų vis dar parašyta „label created“ – skambinkite ir klauskite ar daiktas apskritai išvažiavo.

Ką reiškia „exception“ arba „delay in transit“? Ar tai reiškia, kad viskas sugriuvo?

Ne, dar ne Armagedonas. „Exception“ gali reikšti, kad siunta netilpo į krovininį lėktuvą arba kad Doverio uoste vėjas 40 mazgų ir keltai neplaukia. Mes turėjome atvejį, kai vilkikas apsivertė (vairuotojas sveikas, siuntos nenukentėjo), bet sistema parašė „exception dėl avarijos“. Klientai paskambinę visa balta. O „delay in transit“ dažnai – eilė sandėlyje. Kaip eilė Ikea prie kasos, tik didesnė. Tai tiesiog žinutė, kad planas krypsta. Ne visada verta kelti paniką, bet verta parašyti vežėjui. Kartais jie patys dar nemato tos klaidos savo sistemoje.

Jei aš pats važiuoju į Angliją su savo krovininiu ir vežu draugui daiktus, ar galiu jam ką nors atsiųsti, kad jis matytų mane kelyje?

Aišku. Jei turite išmanųjį – tiesiog dalinkitės savo lokacija per Maps'ą ar Waze. Arba yra tokių programėlių kaip Glympse. Bet žinokit, baterija tuomet krenta kaip pamišus. Aš pats kartais vežu retai, kai kas nors labai prašo. Tai įjungiu dalijimąsi ir palieku telefoną priekyje ant guminio padėkliuko. Kartais užsimirštu, kad dalijuosi, ir sustoju kokiam trasos restoranui, o paskui matau 15 pranešimų „ar tu dar gyvas?“. Tai taip, galima sekti ir asmeninį perkraustymą, bet tai ne toks pat elegantiškas dalykas kaip DHL puslapis. Draugams to užtenka.

Kodėl mano siunta tris dienas kabo kažkokiame mažame miestelyje šiaurinėje Anglijoje, nors aš gyvenu netoli Londono?

Nes ji gal netyčia išlipo anksčiau. Kartais tarpiniai terminalai būna ne logiškuose didmiesčiuose, o ten, kur nuomoja pigų sandėlį. Vienas mūsų partnerių turi punktą lygiai tokiame niekam tikusiame kaime, kad net navigacija susimeta. Ten siunta gali „pagyventi“ kol surenkama kritinė masė kitam furgonui. Arba vilkiko ratas nuleido. Arba vairuotojas apsirgo. Aš nesiginu, kad tai patogu, bet logistika ne visada graži. Kartais tenka palaukti. Jeigu jūs skubate – reikėjo rinktis skubaus pristatymo paslaugą, o ne ekonominį variantą. Tai toks gyvenimas. Ne viskas perkeliau, bet suprantat.

Brexit, muitai ir pati Anglija

Ar Brexit ką nors pakeitė siuntų sekime realiu laiku, lyginant su laikais prieš 2020-uosius?

Kardinaliai. Anksčiau siunta tiesiog važiuodavo per Europą kaip per Lietuvą – vienas skanavimas ir viskas. Dabar kiekvienas krovinys į JK turi praeiti muitinės tarpininko akis. Sistemoje atsiranda naujas taškas: customs hold, export declaration, import declaration. Tai reiškia, kad sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku tapo mažiau vizualu – atsiranda „tamsiosios zonos“ tarp export ir import statuso. Daugelis klientų galvoja, kad siunta dingo. Nėra. Ji tiesiog biurokratiniame purtykle. O jeigu dar Šiaurės Airija... tai ten išvis kitas filmas, nenoriu dabar velti, bet ten taisyklės dar kitokios. Paprasčiausia stebėtis kantrybe.

Kodėl Royal Mail puslapyje rašo „Item leaving the UK“, nors aš juk ten siunčiu daiktą?

Čia anglų humoro jausmas, matyt. Royal Mail kartais naudoja frazes, kurios reiškia ne tai, ką galvoji. „Leaving the UK“ dažnai reiškia, kad siunta palieka eksporto punktą – pavyzdžiui, pakartotinai nuskenuojama išeinant iš tarptautinio centro. Bet jei jūs siunčiate IŠ Lietuvos Į Angliją, tai matote ne savo siuntos logiką, o bendrą Royal Mail tarptautinio sąsajos šlamštą. Vieną kartą klientė iš Bristol'o skambino, ašarojo, kad jos siunta išvaryta iš JK. Pasirodo – tiesiog sistema sugeneravo retoriškai keistą frazę. Paaiškinimas: sekite mūsų tiekėjo puslapį, o ne Royal Mail, iki tol kol daiktas nepasiekė JK teritorijos. Tada jau perimkite į jų rankas.

Ar reikia atskiro numerio muitinei stebėti, ar viskas matysis tame pačiame trackinge?

Dažniausiai viskas tame pačiame, bet... turiu galvoje (o šiaip ne turiu, o turėtu, bet retai kas duoda atskirai) kad kai kurie muitinės tarpininkai turi savo CMR ar EORI susijusius numerius. Klientas jų nemato. Jūs matote tik: „customs clearance“. O kas ten vyksta – koks pareigūnas kavą geria – niekas nesako. Aš vieną kartą pats prašiau muitinės ataskaitos klientui, tai atsiuntė dokumentą su šifru, kurio net jų kolega neperskaitė. Tai taip, stebėkite bendrą sekimo grandinę, bet supraskite, kad muitinė – juodoji dėžė. Ir ne, papildomai mokėti už jos stebėjimą nereikia, jei nekraunate kokio meno kūrinio.

Kiek papildomai kainuoja siuntos stebėjimas realiu laiku? Ar tai kažkoks prabangos priedas?

95 procentų atveju – nieko. Tai standartas. BET. Yra biudžetinių vežėjų, kurie bando užsidirbti iš kiekvieno kampo. Pamenate tuos laikus kai SMS apie pristatymą kainuodavo 12 centų? Dar yra tokių. Aš nenoriu rodyti pirštu, bet jei jus paprašė sumokėti už „premium tracking“ – pagalvokite, ar ne per brangu. Kartais tai pateisinama jei tai gyvūnas ar vaistai, bet sofa? Ne. Realus sekimas turi būti įskaičiuotas į vežimo kainą. Jei įmonė sako „už papildomą eurą matysite kur furgonas“, tai lyg restorane paprašytų už peilius sumokėti atskirai. Ką čia daugiau pasakyti.

Kaip atskirti momentą, kada siunta perėjo iš tarptautinio vežėjo į vietinį Anglijos paštą?

Sistema tai parodo kaip „handed over to delivery partner“ arba „delivered to local depot“. Anglijoje matysite Royal Mail, Parcelforce, DPD, Hermes – atsiprašau, Evri – pavadinimus. Pats paskutinis skanavimas bus jau su jų numeriu. Kartais tai nutinka naktį. Jei stebite vidurnaktį ir staiga pasikeičia įvaizdis – viskas gerai, tai ne hakeriai. Tai perdavimas. Svarbu tą akimirką suprasti, kad jūs jau nebendraujate su lietuvišku biuru dėl laiko, o su anglu, kuris galbūt žadės kita dieną, bet realiai atvažiuos kai jam patogu. Ten jie toje dalyje mėgsta savo tvarkaraščius.

Programėlės ir technologijos – ar jos tikrai tobulos?

Ar tos modernios programėlės tikrai rodo kurjerio vietą ant žemėlapio gyvai be jokių trikdžių?

Tikrai ne be trikdžių. GPS signalą gali slopinti tuneliai po Doveriu, sandėlių metaliniai stogai ar net tankūs debesys. Be to, ne visi vairuotojai laiko telefoną prie lango. Aš esu matęs, kad programėlė rodė vilkiką vidury Thames upės, tiesiog stovėjome saloje. Jis buvo skersinėje gatvėje. Sistemos kartais spėlioja pagal paskutinį žinomą tašką ir nupiešia kampą. Todėl neskubėkite virti kavos pagal tašką, nes jis gali šokinėti. Tačiau jei matote nuolatinį artėjimą per 20 minučių – tada jau taip, galite ruoštis.

Ar galiu gauti pranešimą, kai siunta jau bus mano rajone?

Kai kurios platformos, kaip DPD su „Follow my parcel“, turi geofencing – kai kurjeris įvažiuoja į tam tikrą spindulį, jums SMS arba push. Bet tai ne visada tobula. Kartais gaunate pranešimą, kai jis jau prie durų. Kartais – kai dar 20 minučių. Aš asmeniškai tokių paslaugų neperdėčiau, bet jaunesni klientai mėgsta. Yra ir trečiųjų šalių svetainių, kurios stebi anglų paštą ir siunčia jums laišką. Bet aš pasakyčiau tiesiog: jei siunta svarbi, kas porą valandų žvilgtelėkite patys. Per daug pasitikėti automatika – pavojinga. Ypač kai baterija pasibaigia tam vairuotojui telefone.

Kodėl mano vežėjas vis dar siunčia man Excel lentelę vietoj normalaus tracking linko?

Nes jie gyvena 2007-aisiais arba tiesiog neturi kur investuoti. Aš turiu pažįstamų kompanijų, kur už viską atsakingas Vytautas su vienu kompiuteriu. Jis suveda į Excel ir vakare nuskenaravoja... oi, nuskenuoja popierius. Jums siunčia eilutę su data ir mašinos numeriu. Tai nėra realus laikas. Tai yra „pasitikėk Vytautu“. Aš nenoriu būti blogas, bet jei jums siunčia ne interaktyvų linką, o PDF su screenshotu – bėkit. Tai reiškia, kad jei kas nutiks, jie neturės logikos parodyti, kur siunta buvo tarp Klaipėdos ir Mančesterio. Technologijos dabar pigios, nėra pasiteisinimo.

Ar tie visi AI ir blockchain dalykai iš tikrųjų jau keičia siuntų sekimą realiu laiku?

O Dieve, ne. Aš apie blockchain girdžiu kiekvieną konferenciją, bet realiai jis nepadeda vairuotojui greičiau nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Londono. Jeigu kas ir keičia – tai paprastesni API's ir geresnis 4G ryšys keltuose. O dėl AI – taip, dabar kai kurios sistemos spėja kiek užtruks muitinė pagal orą ir eiles. Bet tai tik spėjimas. Realaus laiko stebėjimo esmė ta pati: ant daikto lipdukas, sandėlyje skaneris, furgone GPS. Nereikia dėl tų technologijų per daug kreipti galvos. Svarbiausia, kad būtų normalus internetas furgone. Kartais net to trūksta, tai ką jau blockchain.

Koks patarimas po visų šitų metų – kaip pasirinkti tokį vežėją, kad stebėjimas nesukeltų galvos skausmo?

Paprasta. Prieš pervesdami pinigus, paprašykite bandomojo numerio. Ne pasakojimų, o realaus sąrašo. Atidarykite jų sekimo puslapį, pažiūrėkite ar jis kraunasi per ilgiau nei tris sekundes. Jei kraunasi – jau raudona vėliava. Antra, skaitykite atsiliepimus ne tik dėl kainos, bet ar žmonės rašo „žinojau kada ateis“. Trečia – rinkitės tuos, kurie atsako į laiškus per pusdienį, ne per savaitę. Jei neatsako pardavimo metu, tai ir siuntos dingimo metu neatsakys. Aš tai sakau ne todėl, kad noriu jus išgąsdinti, o todėl, kad esu matęs per daug žmonių, kurie sutaupė dvidešimt eurų, bet prarado nervus trečiadienio vakarui. Verta sumokėti už ramybę.

Svarbiausia suprasti, kad sekti siuntos atvežimą į Angliją realiu laiku yra įmanoma, bet ne visada taip gražiai kaip reklamose. Technologijos veikia, bet žmonės ir mašinos kartais daro klaidas. Jei matote, kad siunta stovi tris dienas – rašykite arba skambinkite, bet nepulkite panikuoti. Pasirinkite vežėją, kuris duoda aiškų numerį ir nežaidžia paslėptojo kašio. Ir dar – išsaugokite tą popieriuką su trackingu. Neišmeskite jo. Aš žinau atvejų, kai vienas toks popiergalis išgelbėjo visą baldų siuntą nuo dingimo. Štai ir viskas. Sėkmės.