Kaip sekti savo siuntą gabenant į Angliją realiu laiku dabar?

Įvadas

Klausyk, jei svarstai, kaip sekti savo siuntą gabenant į Angliją realiu laiku, ir galvoji, kad tai kosminis mokslas – ne. Aš jau dvidešimt ketverius metus verdausi tarptautiniuose pervežimuose ir žinau vieną dalyką: klientai visada nori matyti, kur jų daiktai. Ypač kai vežama per Lenkiją, Vokietiją... O po to dar kanalas. Ne visada viskas veikia idealiai, bet yra būdų žinoti tikrąją situaciją. Štai ką aš papasakosiu – be jokių techninių grėsmių, tik taip, kaip yra realybėje.

Pamatai, nuo kurių priklauso viskas

Ar prieš siuntimą jau galiu sužinoti, kaip seksis siunta?

Gali. Užsisakius pervežimą (pas mus, na, aš turiu omenyje normalioje kompanijoje, nors ne visur taip daro), pirmas dalykas – ar duos sekimo numerį. Jeigu vežėjas sako, kad numerį gausite tik kai kamionas išvažiuos, jau įtartina. Rimti perkraustymai į Angliją realiu laiku prasideda nuo to, kad matote, kada krovinys pakrautas. Ne iškart matysite koordinates, bet bent jau faktūrą ir planą – taip. Nebijokite klausti iš anksto.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas su sekimu į Angliją, lyginant su be jo?

Žiūrėk, jei vežėjas sako, kad sekimas kainuos papildomai trisdešimt eurų – bando užsidirbti ant nieko. Standartinėse sistemose numeris dažnai įeina į kainą. Sakyčiau, jei pervežimas kainuoja nuo keturių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų už pilną krovinį, sekimas turi būti įskaičiuotas. Tik mažų siuntų pašte gali skirtis. Bet jei vežate baldus – realaus laiko sekimas neturėtų būti prabanga. Tai standartas.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ir dar tikėtis normalaus sekimosi?

Taip, bet yra vienas bet. Pats supakuoji – sutaupai. Bet jei dėžėje nėra išorinio numerio, kurį nuskenuoja vairuotojas, sistemoje rodys tik „transport priimta". Buvo atvejis – klientas pats suklijavo septynias dėžes, pažymėjo „Virtuvė", „Miegamasis". Vairuotojas surašė sąrašą ranka. Sistemoje – nieko. Paprašykite barkodo prieš pakrovimą. Kitaip seksi tik savo galvoje.

Kokius dokumentus reikia turėti, kad vėliau galėčiau klausti kur mano siunta?

CMR, sąskaitą-faktūrą ir savo asmens dokumentą. CMR – tas žalias lapas, kurį pasirašo vairuotojas. Jame – krovinio numeris, maršrutas, data. Kai skambinate ir klausiate, kur siunta gabenant į Angliją realiu laiku, be numerio jūs – tik balsas telefone. Turėjau klientą, kuris prarado CMR ir bandė įrodyti, kad daiktai mūsų. Laimei, foto buvo. Pasidarykite nuotrauką telefonu.

Ką reiškia „sekti realiu laiku" realybėje

Koks skirtumas tarp sekimosi svetainėje ir skambučio vairuotojui?

Svetainėje matote tai, ką įmonė nori, kad matytumėte. Skambindamas vairuotojui išgirsti tiesą, jei tik atsiliepia. Kartais skambinu trečiadienį, o jis – ne darbo valandomis, arba kabo. Sistemoje gi rodo, kad viskas sklandžiai. Didelis skirtumas. Sekant siuntą į Angliją realiu laiku, technologijos suteikia vaizdą, bet vaizdas ne visada atitinka gyvą žmogų. Aš renkuosi du kanalus – žiūriu sistemoje, jei neramina – skambinu.

Ar tikrai matau kiekvieną mano siuntos judesį žemėlapyje?

Ne. Ir aš nežinau nė vieno vežėjo, kuris rodytų kiekvieną posūkį. Gal premium pervežime taip, bet standartiškai matote didžiuosius taškus: pakrauta, išvyksta iš LT, atvyksta į Angliją, pristatyta. Kartasi taškas kyšo Belgijoje dvi dienas – tada arba vairuotojas pailsėjo, arba sistema neatnaujinta. Jeigu tikitės stebėti, kaip jūsų dėžė sukasi Austrijos kalnuose – nerealu. Tikrai.

Ką daryti jei sekimo sistema rodo, kad siunta vis dar Kaune, o turėtų jau būti Hamburge?

Pirmas žingsnis – nepanikuoti. Antras – paskambinti vežėjui. Būna, kad vairuotojas pamiršo atnaujinti programėlę arba naujinimas vėluoja. Buvo atvejis – kliento motociklas „nejudėjo" tris dienas. Pasirodo, sistemoje įstrigo senas taškas, realybėje jis jau buvo Prancūzijoje. Realiu laiku sekimas į Angliją kartais stringa dėl ryšio. Ieškokite vairuotojo kontakto, ne tik puslapio. Jei gavote numerį, skambinkite tiesiai.

Ar galiu sekti siuntą per savo telefoną, ar tik per kompiuterį?

Telefonas, planšetė, kompiuteris – nesvarbu. Dauguma platformų prisitaikiusios prie ekranų. Aš pats traukiuosi sekimo nuorodą telefone, kai sėdžiu kieme. Tik nepatogu, jei sistema sena ir reikia keistos naršyklės. Tada kompiuteris padeda. Bet pagrindinis patarimas – jei gaunate numerį, iš karto pasitikrinkite telefone. Kai nervai kyla, o sistema prašo atsisiųsti nežinomą programą – tada blogai. Patikrinkite iš anksto.

Ką reiškia statusas „in transit" – ar tai visada gerai?

„In transit" – tarpe. Tarpe tarp ko? Nieks nežino. Gali būti ant kelio, gali būti sandėlyje laukdamas kito vežėjo. Štai kodėl pervežimas į Angliją su stebėjimu realiu laiku nereiškia, kad matote viską. Kartais tas „in transit" tęsiasi keturias dienas. Dažniausiai viskas tvarkoje, tiesiog tarpinės stotelės nefiksuojamos. Jeigu statusas nekeičiasi ilgiau nei šešias dienas – kelti triukšmą. O jei dvi-tris – nurimkite.

Kai kažkas stringa – o taip būna

Siunta užstrigo pasienyje – kaip sužinoti, ar tai muitinė, ar avarija?

Muitinėje dažniausiai atsiranda įrašas. Jei avarija – niekas nieko nerodys, tiesiog sustos atnaujinimai. Buvo istorija – vilkikas pateko į griovį Prancūzijoje. Sistemoje tris dienas rodė „in transit". Paskui paskambino iš draudimo. Tai va. Jei muitinė – gausite laišką dėl dokumentų. O jei tyla ilgiau nei savaitę – skambinkite. Nors Anglijos muitinė po Brexito – visai kita kalba. Reikia kantrybės.

Kiek laiko normalu nematyti jokių atnaujinimų sekime?

Normalu? Na... jei važiuojama tiesiai, dvi-trys dienos be naujienų dar nėra tragedija. Vairuotojai pamiršta, ryšys dingsta, programėlė stringa. Aš pats nežinau, kodėl kai kurie prietaisai taip lūžta kirtus sieną. Bet jei praėjo penkios dienos ir nulis pokyčių – kažkas ne taip. Tada rašykite arba skambinkite. Aš pats skambinu trečią dieną, nors kolegos sako, kad per anksti. Bet aš jau senas.

Vairuotojas nekelia – ar tai reiškia, kad viskas sugriuvo?

Ne, vairuotojas gali miegoti, vairuoti arba būti zonoje be ryšio. Avarija? Mažai tikėtina. Kartais jie kelia tik nepamiršę. Buvęs klientas skambino vairuotojui septyniolika kartų per dieną. Vairuotojas pagaliau atsiliepė iš Doverio ir pasakė, kad baterija mirė. Taip pasitaiko. Jeigu pakrauta, o neatsiliepia – palaukite pusdienį. Po to jau nervokitės. Kartais jie tiesiog pavargę nuo mūsų visų.

Ar gali siunta būti pavogta, o aš to net nesužinosiu per sekimo sistemą?

Deja, taip. Aš nebandau gąsdinti, bet jei pavogs visą vilkiką, sistema parodys paskutinį tašką ir daugiau nieko. Buvo atvejis prieš keletą metų – dingo priekaba su elektronika. Sekimas parodė „delivered to hub". Realiai paliko kažkur netoli uosto. Kai kurios kompanijos slepia incidentus, deklaruoja technines klaidas. Ką daryti? Siųskite vertingus daiktus apdraustus ir rinkitės vežėjus, kurie turi savo parką, o ne tik subrangovų tinklą.

Ką reiškia, jei sekime staiga pasikeičia numeris arba kompanijos pavadinimas?

Tai subrangavimas. Jūsų siunta persėdo ant kito vežėjo. Vieni tai daro reguliariai, ypač jei gabenimas į Angliją vyksta per krovininį terminalą Kaliase. Ten perskirsto krovinius. Jei pavadinimas pasikeitė – sekite nauju numeriu. O jei numerio niekas nepranešė? Skambinkite. Mačiau atvejų, kai klientas tris savaites ieškojo seno numerio, o siunta jau seniau gyveno po kitu kodu Londone. Nemaloni situacija.

Ar gali nutikti taip, kad sistema rodo pristatytą, o aš nieko negavau?

Taip, ir tai vienas erzinančiausių dalykų. Vairuotojas arba sandėlio darbuotojas paspaudė „pristatyta", nors nenorėjo pripažinti vėlavimo. Arba pristatė kaimynams. Kartais kvaila klaida – paspausta per anksti. Buvo Kalėdų metu – sistema švytėjo žalia, o dovana dar stovėjo Birmingamo terminale. Jei matote „delivered", o durų nepasibeldė niekas – kelkite bangas. Rimtos kompanijos tuoj pat tikslina. Tos blogos – dingsta.

Techniniai niuansai, kuriuos žmonės painioja

Kas geriau – sekimo nuoroda iš vežėjo ar trečiųjų šalių aplikacija?

Vežėjo nuoroda. Trečiųjų šalių aplikacijos – gražu, bet ne visada tikslu. Jos renka duomenis iš įvairių šaltinių ir kartais sumaišo laikus. Kai aš pats bandžiau sekti siuntą gabenan į Angiją per populiarią platformą, ji rodė, jog krovinys dar Vokietijoje, nors aš jau kalbėjau su gavėju Londone, kuris viską gavo. Oficiali nuoroda tiesiai iš vežėjo – kartais negraži, bet gyvenimiškesnė. Ir duomenis matote greičiau.

Ar visos siuntos turi GPS, ar tik kai kurios?

Tik kai kurios. Na, dabar net pigūs vilkikai turi įrangą, bet GPS yra vilkike, ne priekaboje. Tai jei vilkikas nusikabina priekabą ir paima kitą – jūsų siunta nebeseka. Sekite ne tik vilkiką, bet ir krovinio numerį. Turėjau atvejį, kai klientas stebėjo vilkiką ir džiaugėsi, kad greitai lekia per Europą. Deja, baldai buvo kitoje pusėje. Taip, taip, pasitaiko. Labai kvailai, bet pasitaiko. Nepasikliaukite vien GPS.

Kokiais kodais apskritai galima sekti siuntą į Angliją – ar užtenka vieno numerio?

Dažniausiai du – jūsų vidaus numeris ir CMR numeris. Jeigu tarpininkas – dar jų sistemos kodas. Ir jei kerta kanalą – kartais atsiranda uosto kodas. Taigi vieno nepakanka. Patarčiau visus kodus susirašyti į vieną pastabą telefone. Buvo klientas, kuris skambino vidurnaktį, nes turėjo tris numerius. Pasirodo, suvedė CMR į pašto tarnybos paiešką. Žinoma, nerado. Kiekvienas kodas turi savo vietą. Neišsibarstykite.

Ar galiu sekti kelias siuntas vienu metu, jei siunčiu daiktus draugams Londone ir Birmingame?

Gali, bet tai košmaras, jei vežėjas neturi normalios paskyros sistemos. Rimtesnės įmonės leidžia matyti sąrašą. Jei per mažesnius vežėjus – gausite atskiras nuorodas. Aš pats, kai siunčiau draugui į Londoną, o broliui į Birmingą – turėjau dvi skirtingas nuorodas. Viena veikė, kita rodė klaidą. Pasirodo, dėl perskirstymo pristatys tik po savaitės. Vienu metu sekti galima, bet reikia kantrybės. Ir didelio ekrano.

Ką reiškia „last mile delivery" ir kodėl ten sekimas dažnai dingsta?

„Paskutinė mylia" – kai krovinys iš didelio centro perduodamas mažam mikroautobusui arba kurjeriui po Londono gatves. Ten GPS tikslumo nelieka, nes dažnai tai nebe mūsų vilkikas, o subrangovas su telefonu. Programėlė jau kita, nuoroda nebeveikia, o jūsų sekimo realiu laiku stebėjimas į Angiją baigiasi truputį anksčiau nei pristatymas. Aš tai vadinu juodąja skyle. Siunta yra, bet nematoma. Geriausia susitarti dėl skambučio prieš atvažiavimą.

Sekimas pristatymo metu ir po jo

Ar galiu tiksliai sužinoti valandą, kada siunta bus prie mano durų Londone?

Tiksliai? Ne. Bent jau aš nematau taip dirbančių įmonių. Gali pasiūlyti dieną. O valanda – intervalas, dažniausiai nuo aštuonių ryto iki šešių vakaro. Kartais galima užsisakyti rytinę ar popietinę pamainą, bet kainuos. Realybė – jei eilėje prieš jus kažkas su dvidešimt dėžių, jūsų eilė pasislenka. Galėčiau meluoti, kad viskas pagal laikrodį, bet ne. Taip nebūna. Nors jei turite nuosavą vilkiką – tada taip.

Kas atsakingas, jei pristatymo dieną sekime rodo vėlavimą, bet niekas nepraneša?

Vežėjas. Aišku, jie. Nors jei oro sąlygos ar eilė Doverio uoste – ką jie padarys? Bet pranešti privalo. Daugelis klientų man skambina ir klausia, kodėl vėluoja, o aš tik iš telefono sužinau. Blogiausia, kai kompanija slepiasi. Mačiau įmonių, kurios išjungia telefonus pristatymo dieną. Tikrai. Tokių reikia vengti kaip maro. Paprašykite iš anksto vairuotojo kontakto. Jei nesuteikia – ženklas, kad kažkas ne taip.

Ar pasirašius už siuntą, dar galiu reikšti pretenziją dėl sugadinimo, jei anksčiau viskas atrodė gerai sekime?

Taip, bet bus sunkiau. Sekimas parodo buvimo vietą, ne daikto būklę. Pasirašius CMR be prierašų, sakote „gavau sveiką". Jei randate pažeidimą vėliau – galite ginčyti, bet be foto ties pristatymu – silpna. Aš visada sakau: fotografuokite pakuotę prieš pasirašant. Jei dėžė suplėšyta, rašykite „gauta pažeista pakuotė". Kartais vairuotojai pyksta. Tegu pyksta. Geriau nei verkti prie sulaužytų porceliano gabalų.

Ką išsaugoti sau, kai siunta jau pasiekta, kad po mėnesio nesigailėčiau?

CMR su parašais, nuotraukas, sekimo istorijos kopiją ir sąskaitas. Kitaip sakant – viską. Buvo klientas, kuris po dviejų mėnesių skambino dėl įskilimo ant spintelės. O mes buvome ištrynę duomenis, nes sistema taupo vietą. Jei turite kopiją su datomis – galite įrodyti, kad pristatymas įvyko laiku. O jei ne, lieka tik jūsų žodis. Patariu susikurti aplanką telefone „Siuntos". Jame laikau viską. Net ir tą kvailą SMS.

Ar vežėjai dalinasi mano duomenimis su Britų muitine – ir ar tai matysis sekime?

Dalijasi. Privalo. Jūsų vardas, pavardė, siuntos turinys – visa tai eina į sistemą. Ar matysis sekime? Nebūtinai. Sekimas rodys logistiką, o ne muitinės postus. Kartais pamatai „customs hold". O dėl formų – aš jau pats nebesu tikras, ar dar reikia pildyti tą ilgą formą, ar jau palengvino. Palengvino? Ne, neatrodo. Bet kad duomenys eina – taip. Tai ne sekimo, o dokumentų reikalas. Sekime nematysite.

Ar realus laiko sekimas tarp Lietuvos ir Anglijos skiriasi nuo sekimosi, kai vežama į Vokietiją ar Prancūziją?

Skiriasi. Per Europos Sąjungą – juda laisviau, sienų beveik nematyti, GPS atnaujinimas tolygesnis. Į Angliją – Doverio uostas. Kanalas. Fizinis barjeras. Ten viskas sustoja, laukia keltų. Sekimas realiu laiku į Angliją dažnai rodo „awaiting boarding" dviem dienoms. O į Vokietiją? Kirtote sieną, net nepastebėjote. Taip, sistemos panašios, bet geografija daro savo. Kai kuriuos klientus įspėju: jei skuba, Anglija – ne ta kryptis, kur viskas spruks kaip sviestas. Reikia kantrybės.

Išvada

Žodžiu, kaip sekti savo siuntą gabenant į Angliją realiu laiku – nėra vieno mygtuko stebuklo. Yra sąžiningas pasiruošimas, teisingi klausimai vežėjui ir sveikas protas, kai ekrane niekas nesikeičia. Renkitės tuos, kurie nedraudžia skambinti vairuotojui. Kurie duoda numerius. Ir nepamirškite – sekimas padeda, bet ne visada pasakoja visą istoriją. Saugokite dokumentus, klauskite iki skaudaus, o jei reikia – skambinkite man vidurnaktį. Na, geriau ne vidurnaktį. Bet jei jau baisu – skambinkite.