Kaip sekti krovinį pervežant į Angliją realiu laiku ir patogiai

Žinai ką, kai pirmą kartą pats vežiau daiktus į Angliją, sėdėjau kaip ant adatų ir kas pusvalandį tikrinau telefoną. Dabar, po daugiau nei dviejų dešimtmečių tarptautinių perkraustymų, galiu pasakyti – sekti krovinį realiu laiku nėra raketų mokslas, bet yra niuansų. Šiandien bandysiu atsakyti taip, lyg sėdėčiau su tavimi prie kavos pas mane biure ir pasakočiau, kas iš tikrųjų dedasi kelyje tarp Vilniaus ir Londono. Ne pardavimo kalba, o paprastai – su klaidomis, abejonėmis ir istorijomis iš mano praktikos. Nes krovinio sekimas internetu kartais veikia puikiai, o kartais – velniop, tada tenka skambinti vairuotojui ir klausti, ar dar gyvas.

Iš pradžių – apie tai, kaip gauni tą sekimo nuorodą

Kaip apskritai sekti krovinį į Angliją? Ar tai sudėtinga?

Paprasta kaip du kart du. Dabar net mažesni vežėjai, vežantys krovinius į Londoną ar Birmingemą, naudoja kokias nors platformas. Gali būti speciali vadybininkų programa, gali būti tiesiog dalijimasis Google Maps rėžimu, o kartais – senamadiškas būdas, kai vairuotojas atsiunčia nuotrauką iš parkingo su apylinkėmis. Sudėtinga tampa tik tada, kai tau pažada krovinio stebėjimą realiu laiku, o paskui dingsta. Tada jau seki ne daiktus, o savo pinigus. Bet jei sistema veikia – užtenka telefono ir trupučio kantrybės. Nes ne visi vairuotojai mėgsta, kai juos lygini su taksistais, bet esmė panaši – programa parodo, kur jie dabar su tavo sofa.

Kur rasti tą stebėjimo nuorodą, kurią žada vežėjas?

Paprastai ji atsiunčiama SMS arba el. paštu dar iki tol, kol fūra pajuda iš Lietuvos. Aš asmeniškai visada klientams siunčiu linką su keliais sakiniais: spausk čia, matai tašką, taškas – tai tavo laukiantys daiktai. Kartais tas linkas būna ilgas kaip diena prieš Kalėdas, ir telefonas jį perskaido per pusę. Jei negauni išvis – skambink prieš pakraunant. Turiu vieną istoriją, kai žmogui siunčiau, o jis ieškojo šlamšto aplanke tris dienas. Rado, kai baldai jau stovėjo prie jo durų Londone, ir dar piktinosi, kad neinformavau. O aš siunčiau tris kartus.

Ar galiu sekti krovinį savo telefone, ar būtinas kompiuteris?

Telefone viskas veikia net geriau nei kompiuteryje, jei paklaus manęs. Nes programa prisitaiko prie tavo ekrano, gali pažiūrėti kelionės metu stovėdamas eilėje prie kasos. Kompiuteris reikalingas tik tada, jei nori parodyti žmonai namie didesniame ekrane, bet šiaip kam to reikia. Aš pats savo krovinių lokaciją tikrinu iš kavinių tarp perkraustymų, kai spėju nusipirkti sumuštinį ir dar turiu pusvalandį laisvo. Programos veikia tiek Android, tiek iPhone, nebent telefonas senas kaip aš pats. Kai kurios programėlės net pranesa balsu, kad mašina artėja prie tavo gatvės Anglijoje.

Kai mašina jau kelyje – ką iš tikrųjų matai?

Kiek dažnai atnaujinama informacija, kur yra mano baldai?

Čia jau priklauso nuo to, ką naudoja vairuotojas. Kai kurios sistemos atsinaujina kas kelias minutes, kitos – kas pusvalandį. Būna ir tokių, kur rodo tik tada, kai mašina sustoja degalinėje. Kartais žiūri – taškas stovi prie Kauno, o iš tikrųjų jis jau Klaipėdoje. Kodėl? Nes signalas stringa kalnuose arba prasti tiekėjai. Arba dar blogiau – vairuotojas sustojo pailsėti kur nors Vokietijos pakrašty ir pamiršo perjungti režimą. Aš klientams visada sakau: jei per dvi tris valandas nepasistūmėjo, nerimauti dar ne laikas. O jei per parą stovi – tada jau skambame vairuotojui ir klausiame, ar dar gyvas.

Ką reiškia „in transit“ arba „transit“ stebėjimo sistemoje?

Tai reiškia, kad tavo dėžės su daiktais yra kelyje, bet dar neperėjo sienos arba nebaigė muitinės formalumų. Paprastai „in transit“ matysi, kai krovinys juda per Lenkiją, Vokietiją, o paskui Prancūziją link keltų į Angliją. Kartais sistema parodo „transit“ net tada, kai mašina stovi pasienyje ir laukia patikros. Būna, kad žmonės galvoja, jog jau plaukia per Lamanšą, o vairuotojas dar tik rūko ir geria kavą prie sušių Budeliuose. Šiaip ten ir maistas neblogas, bet kai laukia krovinys – nervina. Toks jau tas realus krovinių pervežimas – ne viskas vyksta pagal grafiką.

Ar galiu matyti, kur būtent yra vairuotojas šiuo metu?

Teoriškai taip, jei tai tikras GPS seklys prikabinamas prie mašinos. Praktiškai matysi buvusį tašką, kuriuo jis pravažiavo prieš kelias minutes. Realus laikas visada turi kelių minučių vėlavimą – taip jau veikia palydovai. Būna, kad vairuotojas jau išlipo papietauti, o tu vis dar matai jį ant tilto ties Berlynu. Berlynas, beje, gražus miestas, bet jau ne apie tai. Nepergyvenk dėl to. Svarbu matyti bendrą kryptį – ar juda į vakarus, ar kažkur atbuline eiga išnyko. Sekimas nėra kino filmas, kur mato kiekvieną kvėpavimą.

Ar galiu parašyti vairuotojui tiesiogiai, jei matau, kad jis artėja prie mano gatvės Anglijoje?

Gali, bet nerekomenduočiau per dažnai. Geriau skambinti vadybininkui, kuris viską koordinuoja. Vairuotojams neturi trukdyti vairavimo metu, o jei rašysi kas dešimt minučių „kada atvažiuoji“, jie nervinasi. Yra toks nerašytas dėsnis – kuo daugiau spami vairuotoją, tuo lėčiau jis važiuoja. Aš žinau vieną atvejį, kai klientas pats surado vairuotojo numerį ir pradėjo berti žinutes naktį. Vairuotojas ryte supykęs išvis atsisukęs įšaldęs. Jei jau nori rašyti – siųsk vieną žinutę, kai mašina yra tikrai arti. Geriau jau paskambink į įmonę – ten tau pasakys tiksliau.

Kai nutinka bėdos – o jos nutinka

Stebėjimo nuoroda neveikia. Ką daryti?

Pirmiausia nesielk kaip įkastas. Kartais tiesiog baigiasi nuorodos galiojimas arba programėlė pasišiukšlina. Parašyk arba paskambink savo vežėjui, sakyk: „ta nuoroda neveikia, reikia naujos“. Jei jie profesionalūs – atsiųs per minutę. Jei pradeda vynioti pirštu ir aiškinti, kad „serveriai užsienyje“ – jau signalas, kad kažkas ne taip. Buvo pas mus toks atvejis, kai klientui siunčiau trečią nuorodą, nes pirmos dvi tikrai buvo sugedusios platformos. Tai pasitaiko, bet retai. Svarbu, kad nepradėtų belekaip nukreipinėti tavo dėmesio.

Mašina jau turėjo būti Prancūzijoje, o rodė, kad dar Lenkijoje. Kodėl?

Oi, čia vienas dažniausių vaizdų. Dėl to gali būti kelios priežastys. Pirma – vairuotojas tiesiog pavėlavo arba sustojo ilgesnei pertraukai. Antra – programa neatnaujino duomenų. Trečia, ir tai nepatogu pasakyti – kartais vežėjas meluoja apie mašinos buvimo vietą, nes realiai krovinys dar net nepakrautas. Buvo labai keistas situacija klientui iš Alytaus, kai rodė, kad fūra Krokuvoje, o vairuotojas miegodino viešbutyje netoli Varšuvos. Realioj praktikoj mašinos maršrutas į Angliją dažnai pametą pėdsaką kur nors prie Lodzės. Svarbu nepanikuoti, bet ir nepasikliauti vien sekimu.

Ar gali sekimas rodyti neteisingai? Kartais atrodo, kad jis stovi vietoje.

Gali, ir pasitaiko tai dažniau, nei norėtųsi. Būna, kad GPS seklys užstringa techninėje priežiūroje, arba vairuotojas jį išjungė nakčia, norėdamas turėti privačios erdvės. Kartais sistema parodo, kad krovinys stovi pasienyje, o iš tikrųjų jis jau perėjo muitinę ir važiuoja link keltų į Doverį. Pačios pigiausias sistemas kartais veikia taip, kad atnaujina tik tada, kai vairuotojas prašo. Tai nėra didelė problema, jei daiktai vėliau pasiekia tikslą, bet nervams tai neatima. Aš dėl tokio dalyko nepykstu, bet suprantu, kai žmonės sunerimsta tyloje.

Ką daryti, jei vežėjas išvis nedavė jokio sekimo numerio ar nuorodos?

Tada turi teisę nervintis. Šiais laikais neturėti jokio krovinio stebėjimo, vežant baldus į Angliją, yra keista. Tai arba labai mažas verslas, arba kažkas slepiama. Aš asmeniškai neimčiau užsakymo be sutarties ir be bent jau vairuotojo telefono numerio. Buvo pervežimų, kai klientas taupo šimtą eurų, samdo pavienį vežėją, o tas dingsta su numeriu ir kroviniu. Sekimas internetu yra apsauga ne tik nuo nežinomybės, bet ir nuo nesąžiningų žaidėjų. Reikalauk dokumentų ir nebijok atrodyti įkyrus. Geriau įkyrus nei apgautas.

Į Angliją vykstantys daiktai – keltai ir siena

Ar skirtingai veikia sekimas, kai krovinys plaukia keltu į Angliją?

Taip, ir tai vieni keisčiausių epizodų. Kol mašina ant denio, GPS dažnai rodo tą patį tašką kelias valandas – uosto vietą. Tu gali galvoti, kad jie vis dar Kalyje, o iš tikrųjų jie jau pusėje kelio į Doverį. Signalas iš keltų prasčiau eina. Kartais netgi dingsta visai, nes metalinis laivo korpusas blokuoja palydovus. Kai kuriose programose atsiranda užrašas „ferry transit“ – tai ženklas, kad daiktai plaukia. Aš pats buvau išsivertęs normaliai tik tada, kai keltas priplaukė uostą ir vėl prisijungė tinklas. Anglijos perkraustymai be keltų neįsivaizduojami, bet vanduo tikrai gadina ryšį.

Ar muitinėje Anglijoje taip pat matysiu, kur yra mano kroviniai?

Ne, muitinėje daiktai tampa nematomais, jei taip galima pasakyti. Jungtinėje Karalystėje po Brexit muitinės patikros yra griežtesnės, nei daugelis tikisi, ir krovinys gali stovėti valandas ar net paras. Per tą laiką sekimo sistema gali rodyti tą patį adresą – muitinės terminalą. Tu nematysi, kas vyksta viduje. Būna, kad daiktai iškraustomi, tikrinami, o vėliau vėl pakraunami. Tai normali procedūra kroviniams iš Europos Sąjungos. Patarimas – kantrybė čia svarbiausia, o ne tikslus GPS taškas. Sienos nebe tokios kaip anksčiau, bet tvarkos reikia.

Ar reikia atskiro sekimo numerio po muitinės patikros Jungtinėje Karalystėje?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei tavo daiktai buvo atidaryti patikrai ir perpakuoti, gali keistis konteinerio arba vilkiko numeris. Kai kuriose sistemose tai atsispindi kaip naujas etapas. Bet dažniausiai tas pats sekimo numeris galioja nuo Lietuvos iki galutinio adreso Anglijoje. Jeigu gauni naują numerį – tavo vadybininkas turėtų apie tai pranešti. Aš tikrai šimtu procentų nemeluosiu – gal kai kurios muitinės bendrovės duoda savus kodus, bet mano praktikoje retai kada teko matyti, kad klientui reikėtų perjunginėti langus. Tokių keitimų paslaugų ir nereikia baimintis.

Realūs įrankiai ir kaip atskirti blefą nuo tiesos

Ar verta naudoti savo GPS sekiklį, jeigu vežu labai brangius daiktus?

Jei veži meno kūrinius arba rinkinį antikvarinių baldų į Londoną – verta. Aš esu matęs atvejų, kai žmonės, pervėždami vertingą krovinį į Angliją, įdeda į dėžę mažą savo GPS trackerį. Tai kainuoja kokius trisdešimt eurų, bet suteikia ramybę. Ypač jei vežėjas turi tik savo sistemą, kuria tu nelabai pasitiki. Bet labai retai kam to reikia. Jei vežėjas sąžiningas – jo stebėjimo priemonės pakankamos. Savas sekiklis labiau apsauga nuo labai blogų scenarijų, kai krovinio sekimas internetu parodo, kad viskas okei, o tu nori patikrinti pats. Kaip sakant, pasitikėjimas, bet patikrink.

Kaip suprasti, kad sekimo sistema tikra, o ne tik imitacija?

Tikrai veikianti sistema turi judantį tašką, istoriją ir kartais net greitį. Jeigu nuoroda veda į statinį žemėlapį be jokio atnaujinimo – tai tik paveikslėlis. Gali paspausti refresh, pasižiūrėti, ar taškas pasislinko per valandą. Dar vienas ženklas – ar gali priartinti iki gatvės lygmens. Imitacijos paprastai meta vieną paskutinę numatytą stotį. Aš žinau įmones, kurios klientams atsiunčia screenshotą, padarytą ryte, ir sako – va, sekimas. Tai yra akių dūmimas ir apgaulė. Geras vežėjas nedelsdamas duoda prieigą prie platformos, o ne gražias nuotraukas.

Ar galiu pasitikrinti, ar vežėjas tikrai turi tą mašiną, kurią rodo sekimas?

Gali, ir net turėtum, jei abejoji. Paprašyk numerio ir pasitikrink per vežėjo licenciją arba per Europos įmonių registrus. Kartais mažos firmos tuo pačiu metu daro du darbus – viena mašina važiuoja, o tu gauni sekimą nuo kažkokio kito reiso. Buvo pas mus istorija, kai klientas skambino ir sakė: „rodė, kad mašina Kelyje, o jūs sakote, kad dar Kražiuose“. Pasirodo, vadybininkas suplakė nuorodas dėl to, kad biure skambėjo trys telefonai vienu metu. Žmoniška klaida, bet jei nepasitikrinsi – gali laukti daiktų prie tuščios gatvės.

Kainos, laikas ir kaltiniai dalykai

Kiek kainuoja toks stebėjimas? Ar tai įskaičiuota į kainą?

Paprastai taip, tai būna įskaičiuota į bendrą krovinių pervežimo kainą. Jokių papildomų eurų už sekimo nuorodą mokėti neturėtum. Jei vežėjas prašo mokėti atskirai – paprašyk sąskaitos paaiškinimo. Būna tokių, kurie deda kokius penkis eurus už „prieigą prie sistemos“, bet tai labiau pažymėtik neprofesionalias paslaugas. Realiai programos, kurias naudoja vežėjai, kainuoja jiems dešimt eurų per mėnesį ar kažką panašaus. Tai juokinga imti papildomai. Aš savo klientams niekada neprašau mokėti atskirai, nes tai man atrodo kaip mokestis už oro kvėpavimą.

Ar skubus pervežimas į Londoną reiškia ir greitesnį atnaujinimą sekime?

Ne, skubumas dažniausiai reiškia tiesiog trumpesnį laiką kelyje, o ne geresnį GPS. Kartais netgi atvirkščiai – vairuotojai skubėdami pamiršta įjungti arba atnaujinti programą. Tada tu gauni blogesnį vaizdą, nors moki didesnę kainą. Yra klaidingas įsivaizdavimas, kad jei pervežimas kainuoja dvigubai, tu seksi kiekvieną kartono dėžę atskirai. Ne. Tai vis tiek bus vienas taškas ant žemėlapio. Skubumas – apie greitį, ne apie stebėjimo kokybę. Nors kai kuriems klientams tai nuvilia, nes jie tikėjosi kino tipo stebėjimo.

Koks realus laikas, kai mašina iš Lietuvos pajudėjo, o aš dar nieko nematau?

Pala, nesupyk. Kartais reikia palaukti net iki keturių šešių valandų, kol sistema „pagriebs“ naują maršrutą. Būna, kad vairuotojas dar tik krauna paskutines dėžes Kaune, o tu jau spaudi refresh kas penkias minutes. Kai tik mašina pajuda iš paskutinio taško ir pasiekia magistralę arba kokią nors stotelę su ryšiu, dažniausiai atsiranda pirmas taškas. Jei po visos dienos nematai – klausk. Bet pirmos valandos – tai normalu. Mašinai dar net nereikia būti Lietuvoje, ji gali būti Latvijoje, bet sistema rodo paskutinę buvusią vietą. Kantrybė čia tavo sąjungininkas.

Pabaigai – kai daiktai jau beveik pas tave

Ar galiu matyti, kada tiksliai bus pristatyti daiktai į mano duris Anglijoje?

Tikslaus laiko niekas negali pažadėti, neb tai būtų koks karinis konvojus. Sekimas parodo apytikslę vietą, bet ne tai, kada tiksliai sustos prie tavo namo Londone. Gatvių kiemai, kamščiai, vienkryptės gatvės – viskas vėluoja. Tu gali matyti, kad mašina yra tavo rajone, bet kada atsivers liftas ir kurjeris pradės nešti dėžes – ne. Aš sakau klientams: jei matai, kad jie jau tame pačiame pašto indekse – paruošk kavos ir lauk. Gali būti per valandą, gali per tris. Kartais vairuotojas pirmiau pristato kitą krovinį panašioje gatvėje – ten irgi žmonės laukia savo baldų.

Ką daryti, jei sekime rašo „pristatyta“, o aš nieko negavau?

Tada skambink iškart. Būna sistemos stringa ir data automatiškai pasistumia. Būna, kad vairuotojas paspaudė „done“ anksčiau, nes norėjo užbaigti maršrutą. O kartais, ir tai baisiausia, daiktai buvo palikti neteisingam asmeniui arba neteisingoje vietoje. Nesiilsėk iki tol, kol neatidarai durų ir nepamatai savo dėžių. Anglijoje turėjau atvejį, kai klientas skambino panikuodamas, o pasirodo, kaimynas priėmė siuntą ir pamiršo pasakyti, nes išgalvojo, kad tai jo kalėdinės dovanos. Bet visada tikrink, jei matai tokią žinutę – niekada nespėliok, kad viskas gerai.

Ar galima atšaukti krovinį, jei pamatau, kad vairuotojas važiuoja ne į Angliją, o į Ispaniją?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai labai keistas scenarijus. Jei tikrai pamatai, kad mašina suk į pietus ir lekia link Barselonos, pirmas žingsnis – skambinti vadybininkui. Gali būti, kad sistema rodė kitą mašiną (pataisau – ne Ispanijoje, o Portugalijoje buvo panašus atvejis, bet principas tas pats). Nešauk degtukų anksčiau laiko. Bet jei patvirtinama, kad vairuotojas iš tikrųjų važiuoja ne ten – turi teisę stabdyti procesą ir reikalauti paaiškinimų. Aišku, jei pasirašei sutartį, teisiškai tenka ieškoti kelių. Bet fiziškai atšaukti galima, tik niekas negrąžins tau jau prarastų dienų.

Ar man tikrai reikia visą laiką žiūrėti į tą žemėlapį?

Absoliučiai ne. Tai vienas blogiausių dalykų, kuriuos gali padaryti savo nervams ir net šeimai, nes pradedi visiems girdint pasakoti, kad ten taškas sustojo. Sekimas yra raminanti priemonė, o ne serialas, kurį reikia žiūrėti be pertraukos. Patikrink ryte, patikrink vakare. Dar kartą – kai gauni pranešimą, kad artėja. O visa kita – gyvenk savo gyvenimą. Aš mačiau žmonių, kurie net darbe negali susikaupti, nes kas dešimt minučių tikrina, ar tas taškas pajudėjo dar dešimt kilometrų link Birmingemo. Nenutrauks kelionės, jei nežiūrėsi, o tik susigadinsi sau dieną.

Ar visi perkraustymai į Angliją turi tokį sekimą, ar tai tik brangių įmonių prerogatyva?

Ne, tai ne prerogatyva. Šiais laikais net pavieniai vairuotojai turi telefonus su dalijimusi buvimo vieta. Tik skirtumas yra tas, kad brangesnės įmonės naudoja integruotas platformas, kur matosi ne tik vieta, bet ir maršruto istorija, stotelės, degalų sąnaudos. Pigiau kainuojantis pervežimas į Londoną gali pasiūlyti tik nuotrauką kas kelias valandas, kurią vairuotojas atsiunčia iš degalinės. Aš nesiūlau sumokėti dvigubai tik dėl sekimo. Bet jei įmonė negali pasiūlyti nieko – nei nuotraukos, nei numerio – tada verčiau rinktis kitą vežėją. Nes tu mokai ne tik už transportą, bet ir ramybę.

Taigi, kaip sekti krovinį pervežant į Angliją realiu laiku? Vienareikšmiai – prašyk nuorodos dar prieš pakrovimą, tikrink porą kartų per dieną ir nesiurbk savo nervų braukdamasis į žemėlapį kas penkias minutes. Geros perkraustymo įmonės duoda tikrą prieigą, blogos – siunčia screenshotus ir melagystes. Svarbiausia – turi teisę žinoti, kur tavo daiktai. Nepamiršk: sekimas yra tavo ramybė, o ne priemonė išgąsdinti vairuotoją. Jei rasi sąžiningą vežėją – pusė darbo padaryta dar prieš išvažiuojant iš Lietuvos. O tada gali ramiai sėsti ir žiūrėti filmą vietoj to žemėlapio.