Kaip saugiai pervežti dideles siuntas į Angliją su draudimu?

Pragyvenau šitame reikale jau kokią... na, gal dvidešimt metų su trupučiu, ir galiu pasakyti viena – didelių siuntų gabenimas į Angliją atrodo paprastas, kol kas nenutinka. O nutinka dažniau, nei galvojat. Ne visada kalta transporto įmonė, kartais kalčiausia ta pigi plėvelė, kuria apsivyniojot veidrodį. Šiandien kalbam apie tai, kaip viską nuvežti sveikam, ir kodėl draudimas čia – ne pardavėjo triukas, o jūsų oro pagalvė. nesvarbu, ar vežatės baldus į Birmingemą, ar visą butą į Bristolį.

Apie draudimą – kas realiai dengiama

Ar draudimas tikrai apmoka viską, jei mano sofa sulūžta kelyje?

Dažnai žmonės galvoja, kad pasirašius popierėlį galima miegoti ramiai. Realybė kita. Jei vežėjas turi tik CMR atsakomybę, jis atsakingas tik už tai, kad daiktus pristatytų, bet jei gedimas – dėl blogos pakuotės ar staigaus stabdymo – kaltė ne jo, gali nieko nematyti. Aš visada sakau: jei vežat baldus, kurių vertė didesnė už kelis šimtus eurų, imkite pilną krovinio draudimą. Kartais klientas sako – o gal nereikia? O aš atsakau – nereikia, kol nereikia. O tada staiga labai reikia.

Kokia draudimo suma realiai reikalinga siunčiant baldus į Londoną?

Na, čia... tiksliai skaičiaus nepasakysiu, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Jei vežatės naujutėlaičius baldus iš IKEA, suma aiški – tiek, kiek mokėjot. O jei sena komoda iš mamos, vertė subjektyvi, ir muitinėje gali prikibti, jei parašysite per mažai. Aš asmeniškai patariu drausti bent jau 70-80 procentų realios rinkos vertės. Neperdrauskite, bet ir nes taupykite ant tos sumos. Kartais žmonės rašo 300 eurų visam butui, o po to pikta, kad išmoka juokinga. Draudimo brokeris tikrai nežinos, ar ta sofa iš Antikvaro, ar iš pažinties.

Ar man reikia papildomo draudimo, jei vežėjas sako, kad jau turi tą CMR?

CMR – tai ne visai draudimas, kiek teisinis įsipareigojimas. (Nors šiaip tvarkingai sakant, CMR – tai atsakomybė pagal konvenciją, o ne draudimas, bet visi taip įpratę, kad aš jau ir pats taip kartais sulievuoju.) Šis draudimas – na, atsakomybė – dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį. Jei jūsų stiklinis staliukas sveria 10 kg, o vertė 800 eurų, gausite keliasdešimt eurų. Pilnas krovinio draudimas apmoka rinkos vertę. Aš pats visada renkuosi pilną, kai vežu ką nors vertingesnio nei popieriniai rankšluosčiai.

Ar galiu apdrausti seną komodą, kurią močiutė atidavė, bet neturiu jokių kvitų?

Taip, galima, bet reikia suprasti, kad draudimo bendrovė neims jūsų žodžio. Turėsite parašyti deklaruotą vertę, ir jei kas nutiks, jie vertins pagal analogus. Kartais padeda nuotraukos, kartais – banko išrašai, jei mokėjote pervesti mamai. Buvo atvejis, kai klientė vežė antikvarinį veidrodį be dokumento. Draudikai užginčijo vertę, bet failas pasibaigė gerai, nes radome internete panašų pardavimą. Taigi, dokumentai nėra būtini, bet jie stipriai padeda. Be jų teks paplušėti.

Pakrovimas ir transportas – kur prasideda tikrosios bėdos

Kiek dienų dažniausiai keliauja didelė siunta iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai, jei važiuojama tiesiai ir be užsakymų surinkimo iš šonų, per tris-keturias dienas būna pas klientą. Bet jei tai grupinis krovinys – o dažniausiai taip yra, nes individualus reisas brangiai kainuoja – gali užtrukti ir savaitę, ir dešimt dienų. Kartais ilgiau, jei keltas Doveris – Kalaisas stringa dėl rūko. Turėjom atvejį, kai siunta savaitę stovėjo Vokietijoje, nes vairuotojai užsuko atsiimti dar vienos dalies. Klientas skambino kasdien. Aš irgi nervinausi, bet ką padarysi – dalinis krovimas taupo kišenę.

Ar galiu siųsti dėžes, kurios atrodo... na, šiek tiek kreivai suklijuotos?

Aš jums pasakysiu atvirai – leisiu, bet nenorėsiu to daryti. Krūvą kartų mačiau, kaip "super pigios" dėžės iš marketo plyšta vidury kelio ir viskas išbyra ant asfalto. Kažkada vežiau siuntą, kurioje buvo porcelianas supakuotas į naudotas bulvių dėžes. Atvažiavus į Brumą, pusė lėkščių buvo istorija. Jei jau pakuojatės patys, nenaudokite šlapių ar minkštų kartonų. O dar geriau – palikite tai žmonėms, kurie turi kartoną dvigubo sluoksnio. Netaupykite čia, tikrai netaupykite.

Ar furgonas turi būti specialus, ar užtenka bet kokio krovininio?

Užtenka normalaus krovinio furgono, bet svarbu, kad jis būtų su tentu arba kietu kėbulu, priklausomai nuo oro. Kai kurie mano kolegos naudoja senus mikroautobusus perpažintus į krovinius – techniškai legalu, bet erdvės nelabai. Jei vežatės tris metrų sofą, o mašina 3,2 metro ilgio, jūs jau patys suprantat. Kartais vežėjas pasiima mašiną mažesnę, nei reikia, ir tada daiktai spaudžiami kaip šprotes. Ne pakrovimo metu to nesuprasi, o kai jau bus vėlu.

Kaip žinoti, ar mano daiktai važiuoja tiesiai, o ne lapsčioja po Europą tris savaites?

Paklauskite iš karto: ar tai tiesioginis reisas, ar grupinis? Jei atsako ilgai ir painiai – žinokit, kad lapsčios. Grupiniuose kroviniuose mašina renka iš skirtingų vietų ir veža į skirtingus. Jūsų baldai gali aplankyti Lenkijos sandėlį, Vokietijos terminalą ir tik tada nuvykti į Birmingemą. Tai normalu, bet turi būti pasakyta iš anksto. Aš pats mėgstu tiesioginius reisus, bet jie kainuoja dvigubai. O daugelis klientų renkasi pigiau. Tada nereikia stebėtis, kad kelionė tęsiasi.

Ar reikia kažkokio leidimo, jei siunčiu asmeninius daiktus virš 500 kg?

500, 1000... tikslaus svorio ribos asmeniniams daiktams nepamenu – čia reikia pasitikrinti, nes taisyklės keičiasi. Bet aš kalbu apie verslo logistiką. Jeigu naudojatės profesionalia įmone, jie turi visas licencijas vežti bet kokį svorį. O jei bandot patys su draugo furgonu – tada jau reikia galvoti. Vairuotojo kortelė, leidimai, techninės apžiūros. Geriau palikti žmonėms, kurie tai daro kas savaitę. Taip ramiau ir mamai, ir jums. O ir draudimas galioja tik su tinkamais popieriais.

Dokumentai ir muitai – post-Brexit tikrovė

Ar siunčiant į Angliją dabar reikia muitinės dokumentų, kaip į trečiąją šalį?

Taip, reikia. Nors Anglija buvo ES, dabar jie išėjo, ir viskas pasikeitė. Asmeniniai daiktai gali keliauti be muito, jei įrodote, kad kraustotės gyventi, bet vis tiek reikia sąrašo, deklaracijų. Aš neapsikraunu šitais popieriais pats – turiu brokerį, kuris tvarko. Bet jūs turite žinoti, kad be tinkamų dokumentų siunta gali stovėti pasienyje savaites. O dar blogiau – gali tekti mokėti muitą už seną stalą. Brexitas sujaukė daug ką, ir muitinė dabar tikrai nebejuokauja.

Ką reiškia, jei vežėjas sako, kad jis turi „visas licencijas", bet atvažiuoja su vokiškais numeriais?

Tai dar nieko nereiškia. Gali būti, kad vairuotojas dirba Vokietijos firmoje, o perka paslaugą Lietuvoje. O gali būti, kad jis iš viso neturi licencijos vežti tarptautiniu maršrutu. Tikrinau ne vieną tokią istoriją. Karta pasiūliau klientui visai ne tokį pigiausią variantą, o su lietuvišku vežėju, kurio mašina su LT numeriais. Klientas pasirinko vokietį už 50 eurų mažiau. Siunta neatvažiavo dvi savaites. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas buvo perpildęs mašiną ir sustabdė Vokietijos policija. Gerai, kad su daiktais nieko blogo.

Ar siuntų sąrašas turi būti surašytas angliškai, ar galiu rašyti lietuviškai?

Angliškai arba bent jau dviejose kalbose. JK muitiniai darbininkai dažniausiai nekalba lietuviškai, ir jei jie atidarys dėžę "virtuvės reikmenys", nesupras, kas ten. Aš visada sakau klientams: jei rašote lietuviškai, pridėkite šalia vertimą. Tai kartoja net ne dėl muitinės, o dėl vežėjo. Anglijos terminaluose kraunasi kiti žmonės, jie turi matyti, kur dėti dėžes. Jei lipdukas tik lietuvių kalba, nenustebkite, kad dėžė atsidurs netinkamoje lentynoje. Ai, ir nepagailėkite lipnių etikečių – popierinis lipdukas nuo šalčio nukrenta.

Ar mano sodo traktoriukas gali būti laikomas asmeniniu daiktu?

Teoriškai taip, jei naudotas sode ir esate perkraustantis asmuo. Bet praktiškai – muitinė gali pažiūrėti į jį kaip į prekę, ypač jei jis naujas ir supakuotas originalioje dėžėje. Turėjau klientą, kuris bandė vežti visiškai naują traktoriuką į Notingamo sodą. Muitininkai pagalvojo, kad jis prekiauja. Teko rodyti sodininkystės nuotraukas iš Lietuvos. Pavyko, bet buvo nervų. Jeigu daiktas atrodo kaip parduotuvės prekė, geriau apsidrausti ir pasiruošti įrodymus, kad tai jūsų, o ne verslo siunta.

Kai nutinka bėda – ką daryti

Ką daryti, jei atsiėmiau siuntą, o paskui namie pastebėjau subraižymą ant spintelės?

Ooo, čia blogiausia vieta. Pasirašius CMR be prierašų, jūs faktiškai patvirtinate, kad viskas gerai. Aš visada sakau: tikrinkite vietoje, kol vairuotojas dar stovi. Jei matote įbrėžimą – rašykite į vežėjo dokumentus. Fotografuokite. Jei vairuotojas skuba ir sako "vėliau susitvarkysim", nepasitikėkit. Buvo atvejis, kai klientė pasakė "aa, nieko čia", o po savaitės paskambino su ašaromis. Aš nebegalėjau padėti. Nesakau, kad visi vežėjai apgaudinėja, bet dokumentai – jūsų apsauga. Tikrinkite prie durų.

Ar vežėjas gali atsisakyti vežti, jei pamato, kad aš pats supakavau daiktus į šiukšlių maišus?

Gali ir dažnai atsisako. Ypač jei mato, kad ant minkštos sofos guli metaliniai vamzdžiai be apsaugos. Atsakomybė tada perkeliama ant vežėjo, net jei sutartį turite. Žmonės kartais pyksta – juk moku pinigus! Bet pagalvokit patys: jei maišas plyšta ir kaimyno automobilis apipilamas stiklo šukėmis, kas kaltas? Teisingai. Geri vežėjai turi savo pakavimo standartus. Jei atsisako krauti – neskubėkit pykti. Gal tiesiog bando apsaugoti jus nuo blogos pabaigos. Kartais taip ir būna.

Kas atsakingas, jei mano siunta buvo perkrauta ant kito krovinio ir dabar dingo?

Kalta ta įmonė, kuri perkrovė. Bet surasti ją... tai jau kita istorija. Yra tokių "vežėjų", kurie renka siuntas, pakrauna ant platformos, o po to perduoda kažkam kitam, o tie – dar kažkam. Kai daiktas dingsta, visi trys vienas ant kito. Aš asmeniškai dirbu tik su tiesioginiais partneriais Anglijoje. Jei žinau, kad vairuotojas pats važiuoja ten ir ten – ramu. O jei jus veža pirmąkart matytas vežėjas be pažįstamo kontakto Anglijos gale – klauskite, kas bus su daiktais ten. Jei painiai atsako – bėkit.

Ar verta fotografuoti daiktus prieš pakrovimą, ar tai paranoja?

Ne, tai ne paranoja, o sveika atsargumas. Aš pats savo klientams rašau: nufotografuokit, kas yra dėžėje, ir kaip ji atrodo prieš pakrovimą. Ne todėl, kad ketinu apgauti, bet todėl, kad jei kas nutiks, nereikės diskutuoti – ar tas įtrūkimas buvo, ar ne. Televizorių ekranai, stalo kampai, veidrodžių rėmai. Ypač svarbu daryti nuotraukas gerai apšvietoje, su datomis. Kartais klientas atsiunčia 20 neryškių kadrų. Geriau negu nieko, bet jei galite – filmuokite vaizdo įrašą. Aš rimtai.

Kainos ir kaip nepasimesti pasiūlymuose

Kiek maždaug kainuoja saugiai pervežti kambario baldus su draudimu į Manchesterį?

Na jeigu standartinis kambarys – sofa, spinta, komoda, kelios dėžės – su visu pakrovimu, draudimu ir pristatymu į butą, tai kažkur nuo 450 iki 700 eurų. į Londoną gali būti pigiau, nes daugiau reisų, o į šiaurę – brangiau. Žiemą kainos šiek tiek krenta, vasarą kyla. Jei matote 250 eurų – klauskite, ar tikrai bus draudimas, ar tik CMR, ir ar tikrai pristatys į duris. Nes kartais tas 250 yra tik kelionės kaina, o paskui prioka po 100 už kiekvieną aukštą be lifto.

Ar pigi pasiūlymas 200 eurų už visus kambario baldus yra įtartinas?

O taip. Labai įtartinas. Aš matęs kompanijų, kurios už tokią kainą pažada auksą, o paskui paima daiktus ir meta į bendrą krūvą su kroviniais iš penkių klientų. O draudimas? Koks draudimas, jie gi pinigų beveik neėmė. Pigi pasiūlymas dažniausiai reiškia, kad kažkur netaupoma ant jūsų daiktų saugumo. Ne visada, bet dažnai. Yra sąžiningų pigesnių vežėjų, bet rizika didelė. Kai man skambina ir sako "radau už 200", aš tik atsidūstu. Jūs negalite gauti premium paslaugos už biudžetinę kainą. Ne šioje rinkoje.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog atsisako drausti siuntą, jei pats ją supakavau?

Nes jos nenori mokėti už jūsų aplaidumą. Atrodo švelniai, bet tiesa tokia. Jei pakuotė netinkama, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti, ir tada vežėjas liks ant ledo. Dėl to jie nustato taisykles: jei pakuojatės patys – draudžiame tik krovinį, kuris atitinka mūsų standartus, arba išvis nedraudžiame. Vieną kartą klientas supakavo indaplovę į seną antklodę. Kelias per Prancūziją buvo lietuviškas, antklodė sušlapo, indaplovė surūdijo. Draudimas? Ne, tai buvo netinkama pakuotė. Vežėjas teisus.

Ar galiu pats padėti krautis daiktus, ar vežėjas to paprastai nenori?

Dauguma leidžia, jei mato, kad norite pagreitinti procesą. Bet būkite atsargūs. Jei pats nešate spintą ir pakenkiate sau ar daiktui – atsakomybė lieka ant jūsų pečių. Aš asmeniškai leidžiu klientams padėti, bet neleidžiu man už nugaros lakstyti mašinoje. Yra taisyklių. O dar – piktų kaimynų situacijos, kai blokinėje laiptinėje reikia neštis. Kartais du žmonės iš mūsų pusės, du iš jūsų, ir viskas greičiau. Bet jei vairuotojas sako "stovėkite iš šono" – geriau stovėkite. Jis mato kampą, kurio jūs nepastebite.

Planavimas ir kiti niekuciai

Kiek prieš laiką reikia užsakyti pervežimą į Angliją, kad viskas tilptų į planą?

Geriausia savaitės dvi, ypač jei reikalingas būtent jūsų dienai. Skubūs reisai kainuoja brangiau, ir ne visada galimi. Aš turėjau klientą, kuris skambino trečiadienį ir sakė, kad šeštadienį turi išvykti skrydis iš Londono, o baldai dar Kaune. Toks scenarijus – katastrofa. Mes pervežėm, bet kaina buvo... na, nesakykim, kad draugiška. Jei planuojate kraustymą, rašykite vežėjui bent pora savaičių į priekį. Ypatingai jei mėnuo liepa ar rugsėjo pradžia – tada visi kraustosi, ir laisvų vietų likutis mažėja akimirksniu.

Ar galiu siųsti kartu ir dviratį, ir skalbimo mašiną, nors jie skirtingo dydžio?

Galite, bet skalbimo mašina turi būti sutvirtinta. Jų būgnas viduje laksto, jei neužfiksuotas. Aš rekomenduoju pervežimui naudoti specialias padėklas – mašina stovi vertikliai, apkraunama, dviratis šalia. Nereikia tos mašinos laikyti ant šono, beje, nors kai kurie taip daro. O dėl dviračio – nuleiskite orą iš padangų. Ne dėl to, kad sprogs, bet dėl temperatūros svyravimų. O ir užima mažiau vietos. Važiuojant į Angliją per tris šalis, temperatūra keičiasi, o oras padangoje plečiasi. Smulkmena, bet kam rizikuoti.

Ar tikrai reikia išardyti lovą, ar galiu palikti surinktą, jei tilps pro duris?

Jei tilps pro duris, galit palikt. Bet ar tilps pro laiptus, pro vartus, pro Anglijos namo duris? Aš mačiau, kaip vežėjai bando įkišti dvigulę lovą pro standartines duris Liverpoolio centre. Nesigavo. Lanksti lovų rėmai – geriausias draugas. Aš visada patariu išardyti, nes vien Kaune tilpimas dar nieko nereiškia. O ir furgone surinkta lova užima daugiau erdvės. Jei jau išardinėjat – dėkite varžtus į dėžutę ir pritvirtinkite prie lovos dalių lipniu juosta. Kitu atveju varžtai pasimeta katėje. (Nors neturit katės, tiesa?)

Taigi, saugus didelių siuntų gabenimas į Angliją su draudimu – tai ne pasaka, o tiesiog gera logistika ir sveikas protas. Nepasikliaukite vien skambia kaina, patikrinkite dokumentus, nepeskite ant pakuotės, ir visada – visada – tikrinkite daiktus prieš pasirašydami. Daug metų šioje srityje pamokė, kad blogiausios istorijos prasideda nuo to, kad "taip jau skubiai buvo". Skirkite laiko, raskite patikimą vežėją, ir jūsų sofa nuvyks į Bristolį sveika – ar bent jau apdrausta.