Kaip saugiai pervežti didelę siuntą į Angliją? 22 metų patirtis be cukraus

Žinot, per 22 metus, kai vežiojame didžiąsias siuntas į Angliją, daugiau mažiau viską esu matęs. Nuo to, kaip klientas pats supakuoja krištolines vazas į laikraščius, iki to, kai furgonas, kurį užsakėte, pasirodo esąs dvigubai mažesnis. Daug kas galvoja, kad tai paprasta – susikrauni, nuvažiuoji, išsikrauni. Bet po Brexit ir su tomis visais muitinės reikalavimais, saugiai pervežti didelę siuntą į Angliją dabar yra šiek tiek kaip sudėtingesnė operacija. Reikia žinoti keletą dalykų. Štai ką aš atsakau dažniausiai, kai žmonės rašo arba skambina.

Apie tai, nuo ko pradėti – ir kodėl ne visada nuo kainos

Kada apskritai verta siųsti didelę siuntą, o kada tiesiog nuvažiuoti su savo mašina?

Jei turite tik kelis lagaminus – tikrai neverta. Bet jei tai dviejų kambarių buto daiktai, o jūsų mašina yra VW Golf – tada jau kita kalba. Vieną kartą klientas bandė sutalpinti tris spintas į Passatą. Buvo juokinga, bet tik iki tol, kol sulankstė bagažinės dangtį. Furgonas su vairuotoju ir liftu yra tas, kas taupo nervus. Be to, važiuoti per Europą su prikrautu salonu yra pavojinga – ir dėl svorio, ir dėl matomumo. Tad jei daiktų daug – geriau saugiai pervežti didelę siuntą profesionaliai, nei bandyti stebuklus ant keturių ratų.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją, jei turi dviejų kambarių buto daiktus?

Tai čia toks klausimas, į kurį norisi atsakyti: nuo 800 iki 2500 eurų. Ir abu atsakymai gali būti teisingi. Kaina priklauso nuo to, ar furgonas važiuoja tik su jūsų daiktais, ar dalinamas, nuo sezono, nuo to, ar reikia sudėtingo pakrovimo, o kartais – ir nuo to, ar turime važiuoti iki pat Škotijos. Tarkim, žiemą per Kalėdas kainos šokteli, nes visi tuo pačiu metu nori. Vasarą irgi pikas. Bet jeigu sutinkate, kad daiktai pavažiuotų kelias dienos ilgiau – galima ir sutaupyti. Aš asmeniškai siūlau pirmiausia aprašyti, ką turite, o tik tada klausti kainos.

Pakavimas – čia viskas stringa dažniausiai

Ar galiu pats supakuoti, ar būtinai reikia jūsų žmonių?

Gali pats, bet... aš tai nematau prasmės, jei turite brangių daiktų arba daug stiklo. Kartais klientai sutaupo šimtą eurų ant pakavimo, o paskui gauna sugadintą televizorių, kurio nebeatsako niekas. Žinot, mes galime atvežti dėžes, supakuoti, uždėti kampų apsaugą – tai mūsų kasdienis darbas ir mes žinome, kaip daiktai kvepia mikroautobuse. Bet jei rankų turite daug ir laiko irgi – pakuokite patys, tik prašau, nenaudokite plastikinių maišų indams. (Na, gerai, tinka kelionei iki Klaipėdos, bet ne į Londoną per penkias dienas.) Ai, beje, ir benamių spintų nepakavęs nepalikite – kampai turi būti apsaugoti. Geriausia – kartu suderinti, kas kam belieka.

Kaip saugiai supakuoti sofą, kad ji nepadviptų kelio pabaigoje?

Sofos yra problematiškos. Ne todėl, kad sunkios, o todėl, kad jų negalima suvynioti tiesiog į plėvelę. Pirmiausia – ji turi būti švari. Aš rimtai – jei ant jos sėdėjo katė dešimt metų, ta kvapas keliaus kartu. Tada dedame movą, kartais net dvigubą, kampams – kietą apsaugą. Ir dar vienas dalykas: sofos dažniausiai neišeina pro duris Anglijos butuose. Ten viskas yra siauresnė. Tai jei yra išardoma – išardykite. Ir nufotografuokite varžtus prieš tai, nes vėliau bus galvos skausmas surasti, kur kas įėjo, o daiktų turgus Londone nebeparduos jūsų senos sofos detalių.

Kas yra tas "jūrinių konteinerių standartas", apie kurį visi kalba?

Tai nebūtinai reiškia, kad daiktai plukdami jūra. Tai reiškia, kad dėžės yra tam tikro dydžio, tvirtos, su specialiomis briaunomis. Matote, kai kraunama į furgoną, dėžės turi būti tokios, kad jas galima būtų stumdyti ir krauti viena ant kitos. Jeigu dėžė yra minkšta arba netolygi – ji griūva. Tada formuojasi tuštuma, daiktai važiuoja kaip lavina. Geriausia naudoti dėžes 60x40x40 arba panašiai. Bet tiesa sakant, tikslus standartas gali šiek tiek skirtis pas skirtingus vežėjus. Svarbiausia – tvirtos sienelės ir tai, kad jos uždarytųsi visiškai, o ne paliktų spragų.

Kainos, kurios kartais neatrodo logiškos, bet yra

Kodėl viena įmonė siūlo 800, kita – 2500 eurų už tą patį kiekį daiktų?

Atsakysiu tiesiai – tikriausiai tai nėra tas pats kiekis, nors jūs taip manote. Arba vieni planuoja perparduoti kitiems, arba važiuos su krovininiais liftais be draudimo. Pigiausia kaina dažnai reiškia, kad kažkas nusprendė: "pasiimsiu ir pavesiu pažįstamam". Aš mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo 600 eurų, o daiktai atsirado po trijų savaičių kažkokiame Birmingamo sandėlyje. Nes tas "pažįstamas" turėjo svarbesnių reikalų. Norint saugiai pervežti didelę siuntą į Angliją, reikia suprasti, kad kaina apima ne tik benzina, bet ir draudimą, licencijas, patikrintą vairuotoją bei kelių mokesčius.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik vėliau?

Pas mus – ne. Bet aš žinau įmones, kurios taip elgiasi. Pavyzdžiui, paskui prideda "krovinių perkrovimo mokestis" arba "suvėžinimas į Londono centrą papildomai". Dar vienas triukas – degalų priemoka, nors jūsų sutartyje rašė fiksuota kaina. Todėl visada prašykite sutarties su galutine suma. Jei jums sako: "na, maždaug tokia bus" – pabėkite. Ai, ir dar – muitinės mokesčiai. Jei kas nors sako, kad viskas įskaičiuota, bet jūs vežate naujus baldus – muitinė gali pareikalauti mokėti atskirai. Tai klauskite konkrečiai: ar ši kaina galutinė?

Ar galiu mokėti dalimis, ar tik iš karto?

Paprastai – iš karto, bet mes kartais leidžiame pusę prieš, pusę gavus. Tačiau žinokite: jei įmonė prašo visą sumą grynais į rankas be jokio kvito – tai jau raudona vėliava. Turi būti sąskaita faktūra arba bent jau mokėjimo patvirtinimas. Banko pavedimas yra geriausias draugas čia. Grynieji furgone – taip, pasitaiko, bet tada rašykite ant popieriaus, ką mokate. Aš nesu finansininkas (mano žmona tvarko buhalteriją), bet žinau, kad be kvito jūs esate be ginklo, jei kas nutinka. Jei reiktų rinktis tarp mokėjimo dalimis ir keistų sąlygų – visada rinkitės aiškumą. Derinkitės, bet protingai.

Transportas – kam kas, ir kodėl kartais reikia palaukti

Kaip dažnai važiuoja mašinos į Angliją – kas savaitę?

Dar nežinau, kada jūs skaitote šitą, bet įprastai – taip, kas savaitę. Nors žiemą prieš Kalėdas gali būti ir kas tris dienas, nes paklausa didelė. O štai vidury sausio – kartais reikia palaukti savaitę ar dvi, kol surenkama pilna mašina. Yra toks dalykas kaip "grupinis krovinys" – tada laukiate, kol susirenka keli klientai. Jei norite, kad važiuotų tuojau pat – bus brangiau, nes furgonas važiuos pustuščias arba tik su jumis. Tad planuokite bent porą savaičių į priekį ir nepirkite lėktuvo bilietų, kol nepatvirtinsite furgono išvykimą.

Ar mano daiktai bus kraunami iš vienos mašinos į kitą, ar važiuos tiesiai pas mane?

Čia svarbu. Jei užsisakėte tiesioginį pervežimą – važiuoja tiesiai. Bet jei grupinis – krauname Vilniuje, iškrauname Lenkijoje, vėl krauname, tada Vokietijoje... Tai normalu, bet turi būti aišku iš anksto. Kaskart perkraunant – teorinis pažeidimo rizika, nors mes stengiamės, kad to nebūtų. Vieną kartą klientas neteko vienos dėžės, nes kažkur Kento sandėlyje ją sumaišė su kitu kroviniu. Tai jei tai jums naujas kompiuteris arba dokumentai – rinkitės tiesioginį. Brangiau, bet ramiau.

Koks skirtumas tarp furgono ir konteinerio – aš nevežiu fabriko?

Furgonas – iki 20 kubinių metrų dažniausiai. Konteineris – kai kalbame apie namo turinį, studiją su technika arba didelius kiekius. Jei persikraustote visam laikui ir turite tris kambarius – furgono gali neužtekti. Yra 40 pėdų konteineriai, bet jie vežami laivais ir terminaluose gali užtrukti. O furgonas – per kelias dienas, per Europą, keltu per Lamanšą. Ai, dar – Anglijoje siauros gatvės, ypač Lvovo, na, turiu galvoje Londono senamiestyje. Ten konteinerį pastatyti be leidimo – misija neįmanoma.

Dokumentai po Brexit – čia man skauda galvą, bet jums reikia žinoti

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu asmeninius daiktus?

Reikia. Taip, anksčiau tereikėjo sąrašo, dabar reikia C3 formos. Ji yra vadinama perkraustymo deklaracija. Jūs turite įrodyti, kad daiktai yra naudoti, kad jie yra jūsų, ir kad keliauja ne parduoti. Be to, reikia kopijos paso, nuomos sutarties arba pirkimo-pardavimo sutarties Anglija pusėje. kartais paprašo dar darbo sutarties įrodymo. Aš jau šitą procedūrą darau du dešimtmečius, ir vis tiek kartais pasimetu naujausiuose Brexito patikslinimuose. Toks jausmas, kad kas pusę metų kažkas pasikeičia. Bet C3 – tai pagrindas, nuo kurio prasideda viskas.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia patikrinti būtent mano krovinį?

Tiesiog – palaukti. Tai nieko baisaus, tik erzina. Jei turite visus popierius ir sąrašą – viskas bus gerai. Problemos prasideda, kai sąraše rašoma "diverse items" arba kai pusė daiktų yra visiškai nauji su etiketėmis. Tada jie gali įtarti komercinį krovinį ir skirti mokesčius. Buvo atvejis, kai moteris vežė "naudotus" batus, o ant dėžės buvo lipdukas su kaina 120 svarų. Muitininkai ne kvaili, jie mato viską. Tai sąrašą rašykite sąžiningai, netgi per daug sąžiningai.

O jei aš vežu ir dovaną draugei – ar tai jau komercinė siunta?

Viena kita dovana – nieko baisaus. Bet jei vežate dešimt naujų dviračių "draugams" – tada taip, tai jau prekyba. Ribos – gana miglotos. Aš asmeniškai patarčiau: jei dovana didelė ir nauja, tiesiog deklaruokite ją kaip "neparašytą ant sąrašo" atskirai, nes jei randa – bus klausimų. Geriau permokėti kelis svarus mokesčių, nei savaitę aiškintis su muitinės pareigūnais, kurie, beje, turi teisę atidaryti bet kurią dėžę. Ai, beje, maisto produktai – čia visai kita kalba. Apie tai – šiek tiek žemiau.

Draudimas ir atsakomybė – ne tik gražūs žodžiai

Kas atsako, jei suyra dviratis arba televizorius?

Atsako tas, kas pasirašė sutartį. Mes, pavyzdžiui, turime CMR draudimą ir papildomą krovinio draudimą. Bet visa tai galioja tik tada, jei pažeidimas įvyko dėl mūsų kaltės. Jei sofą supakuojate jūs ir kampai neatlaiko – čia jau pakavimo problema. Turi būti aktas pasirašytas krovimo ir iškrovimo metu. Jei vairuotojas išvažiuoja, o jūs paskui randate įbrėžimą – įrodyti bus beveik neįmanoma. Todėl tikrinkite viską čia ir dabar, kol furgonas dar stovi, kol galite parodyti pirštu.

Ar tas draudimas, kurį siūlo įmonė, tikras ar tik formalumas?

Tikras, bet skaitykite smulkųjį spausdintą tekstą. Kai kurios įmonės draudžia tik furgono avarijos atveju, o ne daikto nukritimą viduje. Tai didelis skirtumas. Mes darome abu variantus, bet pripažįstu – kainuoja brangiau. Jei jums siūlo pervežimą į Angliją už juokingą kainą ir dar sako, kad "visa apdrausta" – paklauskite, kokioje draudimo įmonėje ir koks poliso numeris. Tikri vežėjai turi atsakymus. Tie, kurie mano, kad draudimas – grožinė literatūra, pradės savo pasakas apie tai, kodėl jie negali nieko parodyti.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo tris dienas – ar galiu reikalauti kompensacijos?

Galite reikalauti, bet pažiūrėkite sutartį. Jei ten nėra fiksuotos datos – bus sunku. Transportas yra toks dalykas, kur vėlavimai dėl oro, keltų, muitinių... Mes visada stengiamės pranešti, bet kartais ir mes nieko negalime padaryti, ypač jei keltai atšaukiami. Aišku, jei vairuotojas tiesiog kur nors užsibuvo be paaiškinimo – tai nesąžininga. Bet aš jums pasakysiu atvirai: vargu ar gausite kompensaciją, jei sutartyje nėra delspinigių sąlygos. Tai skaitykite prieš pasirašydami.

Anglijoje – kai daiktai jau atvažiavo, bet darbas nepasibaigęs

Ar jie gali palikti daiktus prie durų, jei aš darbe?

Techniškai gali, jei taip sutariame. Bet aš to nerekomenduoju. Londone ir aplink ką tik palikta dėžė gali išnykti greičiau, nei jūs nuvažiuosite iki metro. Be to, didelėms siuntoms reikia liftų, o jei fasadas be lifto – reikia nešti. Viename name Noting Heile, na, Noting Hil, liftas buvo toks mažas, kad teko nešti sofą per langą. Tai jei esate darbe – geriau pasiimkite laisvą dieną arba paprašykite kaimyno, kuris priimtų raktus.

Kaip su sofa, kuri netilpo į liftą angliškame daugiabutyje?

Atsakymas paprastas: gūžtelėjame pečiais ir ieškome kito kelio. Arba per balkoną, arba per langą, jei yra galimybė. Bet tai kainuos papildomai. Ir reikia iš anksto žinoti – aš asmeniškai klausiu klientų apie liftus, bet ne visi matuoja. Kartais sofa būna didesnė, nei butas. Tada lieka variantas: ardyti, pasukti, arba palikti laiptinėje. Pastarasis variantas Anglijoje baigiasi greitai su kaimynų skundais. Tai matuokite liftus prieš pirkdami baldus arba prieš užsakydami pristatymą.

O jei aš dar neapsigyvenau – ar gali laikyti sandėlyje?

Taip, daugelis bendrovių turi sandėlius Londone, Birmingame, Milton Keins. Kaina svyruoja nuo 30 iki 80 svarų per savaitę už konteinerio langelį. Bet paklausite – koks dydis? O koks jums reikalingas? Jei nežinote, gali kainuoti brangiau, nes užims vietą kaip dramblys. Aš turėjau klientą, kuris laikė daiktus sandėlyje tris mėnesius, nes butas užtruko. Paskui suprato, kad sumokėjo beveik tiek pat, kiek pervežimas kainavo. Tai skaičiuokite iš anksto, ar tikrai reikia mėnesių, ar užteks savaitės.

Blogi dalykai, apie kuriuos niekas kitas neparašys

Kaip atpažinti įmonę, kuri tiesiog "perparduos" mano užsakymą?

Paklauskite, ar furgonas yra jų. Jei atsako "na, mūsų partneriai" – žinokite, kad jūsų krovinį perparduos. Tai ne visada blogai, jei partneriai patikrinti. Bet jei tai pirmas kartas ir jie nenori atskleisti kontaktų – bėkite. Kartais tokiose grandinėse dingsta atsakomybė. Kai aš pradėjau prieš 22 metus, nebuvo tiek tarpininkų. Dabar kiekvienas antras, turintis telefoną, tampa "logistikos centru". Geriau rinkitės tuos, kurie patys vairuoja arba turi nuosavą parką ir kažką gali parodyti.

Ar tikrai visos tos 5 žvaigždučių apžvalgos Google yra tikros?

Ne, ir aš pažįstu žmones, kurie perka apžvalgas. Ne mes, bet pats faktas egzistuoja kaip pats sau. Žiūrėkite ne į vidurkį, o į žemesnes – ar jos racionalios, ar chaotiškai parašytos? Tikros apžvalgos dažnai turi konkrečias datas, vardus, situacijas. Pavyzdžiui: "mano spinta atvažiavo su įbrėžimu, bet vairuotojas iškart pasakė ir užrašė". Tai skamba tikrai, nes realybėje visko pasitaiko. O jei viskas tobula – įtartina, nes net ir geriausiose įmonėse būna blogų dienų, vėlavimų, lietaus ir blogų keltų.

Ką daryti, jei vežėjai paprašo likusią sumokėti vokelyje – be kvito?

Atsakykite "ne" ir paprašykite sąskaitos. Tai ne tik nesąžininga – tai neteisėta. Jei įmonė prašo mokėti į rankas be jokio popieriaus, jie tikriausiai nemoka mokesčių. O tai reiškia: jei kas nutiks, jie gali apskritai neprisiminti, kad vežė jūsų daiktus. Aš šito nesiūlau. Geriau brangiau, bet legaliai. Yra toks posakis mūsų srityje: pigu dabar – brangiai vėliau. Ypač kai kalbame apie didesnes sumas ir kai jūs neturite netgi atspausdinto lapo.

O jei aš vežu lietuviškus maisto produktus – šaldytų cepelinų?

Čia aš nesu šimtu procentų tikras, nes higienos taisyklės keičiasi. Žinau, kad mėsa ir pieno produktai – nebeleidžiami nuo... na, nuo Brexito. Bet cepelinai dviejų savaičių kelionėje atšąla ir vėl, ir gali pražysti. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti maisto, kuris gali supelyti. Nes jei muitininkai atidarys ir uuups... Teks išmesti ant kelio. Kartais klientai prašo, aš sakau: imkit džiovintų grybų, saldainių, bet ne šaldytą kiaulieną. Jei jau labai reikia – siųskite atskirai paštu mažais kiekiais, ten kitos taisyklės.

Ar man reikia angliško adapterio, ar aš čia per daug įsijaučiu?

Adapterių buities technikai – taip, reikia. Mes taisyklingai daiktų neprijungiame. Bet žinokite, kad kai kurie lietuviški prietaisai, ypač senesni, nemėgsta įtampos skirtumų... na, Anglijoje irgi 230V, tik kištukai kiti. Aš čia pataisau save, nes Anglijoje įtampa tokia pati, tik kontūrai plokšti. Tad adapteriai – taip. O jei vežate dviratį – neprisimenu, ar ten Anglijoje kitokie žibintų standartai. Žodžiu, pasidomėkite elektros smulkmenomis atskirai. Geriau jau persigaminti nei vėliau sudeginti virdulį.

Išvada

Žodžiu, norint saugiai pervežti didelę siuntą į Angliją, nereikia stebuklų – reikia tiesiog nebandyti visko daryti ant ledo. Patikrinkite įmonę, paklauskite apie draudimą, surašykite daiktus ir nepatingėkite pasiimti laisvą dieną, kai furgonas atvažiuoja. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: didžiausia bėda būna ne kelias, o tai, kad kažkas kažką padarė per greitai arba per pigiai. Skambinkite, klauskite – net jei atrodo kvailai. Tai vis tiek geriau nei dviejų tūkstančių eurų vertės staigmena.