Kaip saugiai pervežti buitinę techniką iš Kauno į Manchesterį?

Žinai, per dvidešimt kelerių metų krovinių pervežime aš esu matęs visko. Vežėm ir brangias „Miele“ skalbykles, ir senus šaldytuvus, kuriuos žmonės, dievaži, laiko kaip šeimos narius. Kelias iš Kauno į Manchesterį – vienas dažniausių, ypač kai žmonės kraustomasi į Anglijos šiaurinę dalį. Daug kas galvoja, kad buitinę techniką tiesiog sukiši į fūras ir viskas, bet čia yra niuansų. Pakavimas, draudimas, muitai, o dar tas prakeiktas 3 kontaktų kištukas Britanijoje… Žemiau – atsakymai į būtiniausius klausimus, kurie kyla kai reikia gabenti buitinę techniką iš Kauno į Manchesterį.

Apie pakavimą – kas realiai veikia

Ar galiu tiesiog suvynioti skalbimo mašiną į antklodę ir viskas?

Dievaži, ne. Prieš kokią dešimt metų klientas iš Šančių būtent taip ir padarė – suvyniojo skalbimo mašiną į vilnonę antklodę ir padėjo fūros gale. Manchesterį pasiekėm, o būgnas viduje važinėjo kaip laiptais kritęs. Antklodė sugeria smūgius, bet nepalaiko vidinių mechanizmų. Skalbimo mašinai reikia įstatyti transportavimo varžtus atgal – jei, žinoma, neišmetėte po pirkimo. Viršus pridengtas kartonu neužtenka; reikia faneros arba dvigubos dėžės. Kitaip tariant, saugiai pervežti buitinę techniką iš Kauno į Manchesterį prasideda nuo to, kad suprantate: antklodė – ne pakavimo medžiaga.

Ką daryti su šaldytuvu prieš jį vežant į UK?

Išjungti bent prieš parą dvi. Ir atitirpinti. Kartą turėjau situaciją – šeima iš Aleksoto kraustėsi, paliko šaldytuvą įjungtą iki paskutinės minutės. Fūroje per Olandiją vanduo pradėjo bėgti ant kažkokių dokumentų dėžių. Nieko gero. Šaldymo sekcijas reikia išimti arba bent užfiksuoti juosta, kad neužsidarytų. Durys taip pat – pritvirtinti. Kartais paklaustum – o jei ledai neatsitirpę? Tada rizikuojate turėti balą fūros gale. Beje, patarimas iš sąžinės: jei šaldytuvas senesnis nei dvylikos metų, apsvarstykite, ar verta vežtis išvis. Energijos klasė A++ ten visai kitokia nei pas jus senos Siemens.

Ar reikia vynioti mikrobangų krosnelę į burbulinę plėvelę?

Žinokit, čia vienas lengviausių daiktų, bet irgi yra savų niuansų. Jas oro pagalve apvyniokit – pakankamai. Dėžėje prilaikykite kartoniniais įsčiukais. Reali situacija: žmonės dažnai vežasi mikrobangę, nes ji maža, bet Manchesterio Tesco jas nusipirksi už keturiasdešimt svarų. Rimtai. Kartais pasižiūriu į tuos konteinerius ir galvoju – kiek nereikalingų mikrobangių kruta aplink Baltijos jūrą. Jei jūsų krosnelė turi grilio funkciją, įsitikinkite, kad viduje neiššokęs pasukamas karštinys. Būna, kad verkiantis reikia pažiūrėti ar nepažeistas stiklas. Kitaip – viskas paprasta, nesudėtingai.

Kaip supakuoti televizorių, kad nebūtų įskilimų ekrano?

Originali dėžė – auksas. Jei jos neturite, situacija komplikuojasi, bet nepražūsite. Reikia storos burbulinės plėvelės, putų kampų ir – svarbiausia – niekad netiesiogiai nevyniokite plastikinės plėvelės ant ekrano. Prieš septynerius metus plasma ekranai buvo jautrūs; dabar LED ir OLED kiek atsparesni, bet vis tiek – nebandytų laimės. Vienas vyras iš Dainavos bandė priglausti savo „Samsung“ 65 colių į keleivinio mikroautobuso bagažinę. Nenoriu pasakoti kaip baigėsi. Fūroje daiktai slankioja. Jeigu gabenate buitinę techniką iš Kauno į Manchesterį, televizoriui skirkite vertikalioje padėtyje stovinčią dėžę, o ne gulimą. Dėl vibracijos. Suprantat.

Dokumentai ir kiti biurokratiniai skausmai

Ar reikia mokėti muito už savo naudotą buitinę techniką?

Teoriškai ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir jūs kraustotės gyventi. Prisimenu, kad prieš Brexit viskas buvo paprasčiau – atviros sienos, niekas neklausinėdavo. Dabar – kitas reikalas. Reikia turėti dokumentą, kuris įrodo, kad technika naudota, o ne pirkta pardavinėti. Darbo sutartis Anglijoje, nuomos sutartis Manchesterio rajone, laiškas iš darbdavio – viskas padeda. Muitininkai retai tikrina kiekvieną skalbimo mašiną, bet jei fūroje bus ir dešimt naujų dėžių su buitine technika, tada įtari, kad verslas. Būna ir blogų kompanijų, kurios mėgina prakišti prekes po perkraustymų kauke. To nereikia daryti.

Koks popierius įrodo, kad gabename ne verslui, o sau?

Naudojamos buitinės technikos sąrašas (inventory list) su apytiksliomis vertėmis. Nereikia notariškai tvirtinti – aš ir pats nežinau ar reikia, šimtu procentu nepatvirtinsiu, bet praktikoje užtenka sąrašo rašytu rankraščiu. Svarbu, kad sakiniai skambėtų aiškiai: „skalbimo mašina, naudota trejus metus, vertė 150 eurų“. Jei kažkas atrodo pernauja – gali paklausti. Kartais žmonės nuperka techniką likus savaitei iki išvažiavimo ir galvoja, kad „naudota“ prasmigs. Ne, muitininkai nemėgsta tokių triukų. (Pataisau: ne muitininkai, o kai kurie inspektoriai pasienyje, ypač jei važiuojama per Calais uostą). Kiekybinio turinio nereikia, bet protingas sąrašas – taip.

Ar draudimo sutartis automatiškai dengia ir elektroniką fūroje?

Ne visada, ir tai erzina. Standard CMR draudimas dengia daikto praradimą, bet ne dūžius, kuriuos sukelia prastas pakavimas. Viena ponia iš Panemunės atsiuntė laišką, kad jos orkaitės stiklas įskilo. Mes bandėme padėti, bet draudikas pasakė – pakavimas neatitiko reikalavimų. Visa tiesa, abejočių nebuvo. Jei norite visapusiško draudimo buitinei technikai, reikia mokėti papildomai. Apie dvidešimt – keturiasdešimt eurų priklausomai nuo vertės. Geriausia nufotografuoti darbą prieš pakrovimą Kaune ir po iškrovimo Manchesterio gatvėje. Ne dėl Instagram, o dėl įrodymų. Deja, taip jau yra su tarptautiniais perkraustymais.

Techniniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš vežant

Ar lietuviška technika veiks Manchesterio rozete, ar reikės adapterių?

Įtampa panaši – 230 voltų, bet kištukas kitoks. Jungtinė Karalystė naudoja G tipo standartą, trys apvalūs kontaktai. Jūsų lietuviškas E kištukas neįlips. Daugelis buitinės technikos parduotuvių Manchester centre parduoda adapterius po porą svarų, bet jei gabenate šaldytuvą, geriau jau pakeisti visą laidą arba kištuką. Buvo atvejis, kai klientas bandė su universalu adapteriu prijungti indaplovę. Šilta tapo, bet ne taip kaip reikia. Trumpasis sujungimas – ne juokai. Taigi, elektrikas vietoje pakeis už dvidešimt svarų, arba patys, jei rankos ne iš kelmo. Dėl daugumos elektronikos – modernių kompiuterių, monitorių – maitblokiai universalūs, ten pakaks adapterio. O senos orkaitės? Nelieskit.

Ką daryti, jei prietaisas dar garantinis – ar garantija galioja UK?

Čia aš ne šimtu procentu tikras, nes po Brexit viskas pasikeitė. Seniau piliečiai galėjo sakyti – ES garantija! Dabar Jungtinė Karalystė yra atskiras darinys, o servisai Manchesterie dažnai spyriojasi priimti lietuvišką prietaisą. Jei tai Samsung ar LG, galbūt tarptautinė garantija dar galioja, bet smulkesni gamintojai… abejoju. Realiai vertinu: jei technikai daugiau nei treji metai ir ji dar vis garantinė, galbūt vežkitės. Jei naujas iRobotas pirktas prieš mėnesį – palikite broliui. Nepatogus faktas: kai kurie vartotojai bando išsisukti su lietuviškais čekiais, bet UK servisai prašo pirkimo vietoje išrašytų dokumentų. Gal ir pavyksta, gal ne.

Ar galima gabenti dujinę viryklę į Angliją?

Techniškai taip, bet aš asmeniškai abejoju ar verta. Dujų slėgis ir jungtys gali skirtis. Žinau, kad natural gas ten kitoks nei pas mus? Ne, iš tikrųjų nežinau tikslaus skirtumo, nes kiekvienas regionas UK turi savo standartus, bet instaliatorius Manchesterie gali pasibjaurėti jūsų lietuviška Ertanom virykle. Buvo situacija, kai klientas atsivežė viryklę, bet jai reikėjo kito žarnyno adapterio, kurio teko ieškoti savaitę. Anglijos Hornbachas neturėjo. Galų gale, jei viryklė prabangi – oki. Jei įprastinė „Gorenje“ už tris šimtus eurų – parduokit čia ir nusipirkit ten. Laivybos kaina užims pusę naujos viryklės kainos.

Kas vyksta kelyje ir kiek tai trunka

Kiek laiko važiuoja fūra su mano technika iš Kauno į Manchesterį?

Paprasčiausia: nuo durų iki durų dažniausiai keturios-penkerios dienos. Gali būti ir trys, jei pasiseka su keltu iš Klaipėdos, bet gali temptis ir savaitę, jei krovinys renkamas iš kelių adresų. Realybė tarptautinių perkraustymų – jūsų buitinė technika nevažiuoja viena. Fūroje kartu bus kažkieno sofa iš Vilniaus, dviratis iš Panevėžio, o gal ir kriauklė iš Rygos. Kartais maršrutas vingiuoja per Vokietiją, Olandiją, tada keltas į Harwich arba Folkestone. Kitą kartą – per Prancūziją ir tunnelį po Lamanšu. Ar galima greičiau? Tik samdant atskirą mašiną, bet tada kaina šokteli dvigubai ar trigubai. Verta žinoti.

Ar mano daiktai bus perkraunami iš vienos mašinos į kitos?

Jei renkatesi bendrą krovą – tikėtina, kad taip. Ne visada, bet tikėtina. Vieni vežėjai turi tiesioginius reisus, kiti – perskirstymo terminalus Berlyne ar Amsterdame. Mačiau, kaip skalbimo mašina perkeliama šakėmis, ir, dievaži, prisaikdinti nespėjau. Gera įmonė tai daro atsargiai, bet yra blogų žaidėjų rinkoje. Pasitaiko, kad pažada „direct service“, o realybėje – jūsų buitinė technika savaitę stovi sandėlyje Roterdame, nes laukia kitos mašinos. Tai ne nusikaltimas, bet ir ne ideali praktika. Todėl visada klauskite tiesiai: ar bus perkrauta? Jei atsako vengriškai – duokit žinoti. Aš turiu omenyje, jei vengia atsakymo.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja pristatyti techniką Manchesterio adresu?

Kvepia nemaloniai, ypač jei sutarėte konkrečią datą dėl naujų buto raktų atsiėmimo. Kartais tenka išsinuomoti viešbutį vienai nakčiai, nes fūra užstrigo. Pirmiausia – skambinkite ne vieną kartą. Antra – tikrinkite sutartį, ar ten yra baudos už vėlavimą. Daugelis mažų perkraustymo firmų iš Lietuvos tokių punktų neįtraukia. Kartais vairuotojas stringa muitinėje, kartais – tiesiog pasiėmė per daug užsakymų. Tiesa tokia, kad tarptautiniai pervežimai retai vyksta kaip laikrodis. Planuokite buferį. Nekalbėkite su vežėju, kad jums REIKIA rugsėjo pirmąją 8 ryto. Pasakykit, kad pageidaujama savaitė. Kitaip prisivirsite ko nors pikto. Jei krovinys vėluoja savaitę – rašykite laišką, bet nuraminti galiu – technika nepabėgs.

Kainos ir finansiniai dalykai

Kiek maždaug kainuoja pervežti buitinę techniką iš Kauno į Manchesterį?

Negaliu pasakyti kainos iki cento, nes tai priklauso nuo to, ar fūra pilna, ar dalinė. Jeigu tik šaldytuvas ir skalbimo mašina – galima suforminti kaip dalinį krovinį. Kaina svyruoja nuo aštuoniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų už kubinį metrą. Dažnai minimalus mokėjimas pritaikomas. Prisimenu, vienam klientui iš Kauno centro transportavome mažą buitinės technikos rinkinį – orkaitę, viryklę, dulkių siurblį. Kainavo apie keturis šimtus eurų viso su pakrovimu ir muitinės dokumentais. Jei prikrautumėte pilną fūrą – gal du tūkstančiai, bet čia jau visas butas. Nesu tikras dėl dabartinių kuro antkainių, jie kinta kas savaitę. Geriausia – klausti pasiūlymo.