Kaip saugiai pervežti buitinę techniką į Angliją su draudimu?

Žinai, aš jau kokius aštuoniolika metų vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Per tiek laiko mačiau visko – ir kaip naujas šaldytuvas atvažiuoja be įbrėžimo, ir kaip garinė orkaitė tampa dėžėje statulėle. Jei ruošiesi kraustytis į Londoną, Birmingemą ar kur į Vusterį, tikriausiai galvoji, kaip saugiai pervežti buitinę techniką į Angliją su draudimu. Nes niekam nesmagu atvykus į naujus namus rasti sulūžusią indaplovę. Čia surašiau, kas iš tiesų svarbu. Visa kita – jau detalės, bet būtent tos detalės renkasi, ar technika atsistos naujoje virtuvėje sveika.

Ką iš viso galima imti – ar viskas leidžiama?

Ar galiu vežti šaldytuvą į Angliją iš Lietuvos?

Taip, be abejo. Šaldytuvas – vienas dažniausiai vežamų daiktų. Bet yra vienas kabliukas. Jei jis naudotas, bet veikia – viskas gerai. Tik prieš kraunant privalai jį išjungti mažiausiai prieš parą, nes tepaluose ir vamzdeliuose turi nusistovėti skystis. Aš kartą vežiau tokį seną modelį, klientas išjungė tik valandą prieš tai. Nuėjome beveik be problemų, bet... eigu atvirai, gal šiek tiek rizikavo. Geriau nepiginti to reikalo. Nauji šaldytuvai geriau pakeliamą transportą, bet ir jie turi atsistoti. Teorija tokia – gulomis nepatartina, bet kai kuriuose krovininiuose automobiliose tenka, nes aukščio ne tiesiog neužtenka. (na, ne šaldytuvas, o gal vonelė kartais būna, bet supratai mintį).

O skalbimo mašiną – galima? Nes kažkas sake, kad ne.

Kas tau tokias nesąmones pasakojo? Skalbimo mašinas vežam nuolat. Aišku, jei ji pilna vandens, tada problema. Tuščia, sausą, užfiksuotą būgną – jokių kliučių. Kartais žmonės bijo, kad būgnas važiuodamas suplys gubernijas. Ne, jei yra transportavimo varžtai arba jei tiesiog užkemši rankšluosčiu vidų. Aš pats ne visada randu tuos originalius varžtus, tada improvizuojam. Dėl draudimo – skalbimo mašiną traktuojam kaip paprastą buitinę techniką. Kaina paprastai priklauso nuo svorio. Šitą daiktą vežti į Angliją leidžiama, tik nepamiršk apie kištukus – ten jūsų senas europinis gali netikti. Nors šiuolaikinės... hmm... dabar jos dažnai universalios.

Kokie buitiniai prietaisai draudžiami vežti?

Techniškai vežti draudžiama ne pačią techniką, o tai, kas viduje. Pavyzdžiui, oro kondicionieriai su tam tikrais šaldymo agentais – fluoruoto anglies vandenilio dalykai – gali kelti problemų muitinėje. Senos dujinės viryklės su balionais – irgi ne pats geriausias variantas. Kartą klientas norėjo vežti seną šaldytuvą iš devintojo dešimtmečio – ten kažkokios medžiagos dabar jau nebeleistinos. Aš pats neesu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno reguliavimo, tada kreipiamės į muitininkus arba pasitikriname dokumentus. O šiaip – indaplovės, mikrobangės, dulkių siurbliai, lygintuvai – viskas ramu. Tiesiog nepamiršk, kad draudimas gali nepadengti, jei veži kažką uždrausto sąraše.

Pakavimas – čia viskas prasideda ir, jei blogai, baigiasi

Kaip reikia supakuoti televizorių, kad jis nesusprogtų kelyje?

Sprogtų tikrai nesprogs, bet ekranas – stiklas, o stiklas supposedly labai nemėgsta vibracijos. Didžiausias pavojus – taškiniai smūgiai kampuose. Originalioje dėžėje su putplasio įdėklais – idealu. Bet jeigu dėžę išmetei prieš trejus metus, ne bėda. Imi didelį kartoną, apvynioji burbuline plėvele sluoksniais – ne taip, kad vieną, o tris keturis, aplink visą ekraną. Kartoną užklijuoji taip, kad neliktų tuščių ertmių. Klientas kartą buvo supakavęs antklode. Atrodo minkšta, bet kelias valandas vibravus antklodė nusmunka ir tada TV dūžta į krovininės grindis. Dėl draudimo – jei nepakuotas pagal instrukciją, gali atsisakyti mokėti. Rimtai.

Ar pakanka tiesiog antklodės apsivelti indaplovę?

Ne. Ne pakanka. Aš žinau, kad taip lengviau, bet tai tas pats, kas uždėti salotinį lapą ant galvos lietuje. Indaplovė turi metalinius kampus, viduje yra elektronika, spynos. Kelias būna ilgas – kelios dienos, kartais savaitė, jei kombinuojam krovinius. Vibracija padaro savo. Tu turi arba originalią pakuotę, arba bent dukart iš kartono padaryti apsaugą, burbulinę plėvelę pirmiausia, tada kamštinį – vatą, kamštį, universalią medžiagą – o paskui jau antklodę. Jeigu tik antklodė, draudimo agentūra pasakys: "O tai kas čia per pakavimas?" Ir turės visą teisę. Yra buvę. Tik nepamiršk išimti dezodoranto iš vidų, juokauju, bet geriau patikrinti.

Kokią dėžę pirkti šaldikliui? Nes jie tokie dideli.

Pirkti? Realiai tokių dėžių parduotuvėje nerasi, nebent specializuotoje. Mes naudojam dvigubą gofruotą kartoną ir dar medines padėklus apačioje, nes šaldiklis sunkus. Kartoną gali sumeistrauti iš kelių dalių – svarbu, kad sandariai apimtų. Pyrago formos dalykai kaip šaldikliai labai jautrūs kampams. Aš asmeniškai mėgstu dar apvynioti kampiniais apsaugeliais, bet ne visada yra ką panaudoti. Kartais prisidedu prie kito kliento siuntos ir tenka improvizuoti. Šaldiklis turi būti sausas viduje. Dėl draudimo – jei jis išsijungs per kelionę ir atsiras vandens žala kitiems daiktams, gali būti bėda. Tai gal geriau ištuštinti iki galo ir išvalyti.

Ar verta naudoti senas gamyklinias dėžes?

Gamyklinės dėžės – auksas, jei jos sveikos. Bet jeigu dėžė nuo 2015-ųjų stovi rūsyje drėgmėje, kartonas ima trūkinėti. Reikia patikrinti, ar apkraus ją – t.y. ar gali sumesti kokią indą ant viršaus. Aš rekomenduočiau jei yra originali – ją dar papildomai apsivynioti. Tai kaip dušo maišelį į maišelį. Originalūs įdėklai putplasio būna tiksliai pagal formą, todėl technika nekliba. Bet jei lakstė vaikai ir pabėrė tų putplasio gabalų – tada jau nieko verta. Teko vežti garų surinktuvą su senute dėže, atrodė gerai, bet pakeliui dėžė atsiklijavo apačioje, nes buvo sušlapusi seniau. Apdrausti pavyko, bet nervų kainavo.

Draudimas – ne tik popierius, bet ir galvos skausmas

Koks draudimas dengia buotinę techniką pervežimo metu?

Dažniausiai tai bendrasis krovinio draudimas, CMR pagrindu arba atskira perkraustymo draudimo sutartis. Esmė – jei technika sugadinama dėl auto avarijos, gaisro ar apiplėšimo, draudimas reaguoja. Paprasti įbrėžimai nuo netinkamo pakavimo – čia jau jūsų kaltė, o ne draudimo. Aš klientams visada sakau: draudimas dengia staigius ir nelaimingus atsitikimus, o ne jūsų aplaidumą supakuoti. Pilnas draudimas buitinės technikos dažniausiai apima ir elektromechaninius gedimus nuo smūgių. Bet atmink – papildomos garantijos, tokios kaip gamintojo, transporto metu dažniausiai negalioja. Tai jei kažkas viduje atsijungė – ne į garantinį, o į draudimo istoriją.

Ar CMR draudimas apsaugos mano gartraukį?

CMR – tai tarptautinė vežėjo atsakomybė, o ne stebuklingas skėtis. Jis apsaugo, bet tik iki tam tikros sumos, dažniausiai pagal Svtraits Bourto... (Svarų sterlingų? Ne, pagal Specialiosios atsakomybės vienetus – SDR). Aš visada painioju tuos vienetus. Bet esmė – jei tavo gartraukis vertas dviejų tūkstančių, o CMR limitas apskaičiuojamas pagal svorį, gali gauti tik kelis šimtus. Tada ir verkia klientas. Todėl geriau turėti pilną perkraustymo draudimą, kuris apima konkrečios daikto vertę. Aš pats esu matęs, kaip vežėjas pasakė "CMR galioja", o paskui paaiškėjo, kad limitas – 8 eurai už kilogramą. Juokinga, bet taip būna.

Kiek kainuoja pilnas draudimas buitinės technikos?

Tai priklauso nuo vertės, aišku. Bet kad nebūtų taip robotiškai – jei veži technikos už du tūkstančius eurų, draudimas gali kainuoti nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties eurų. Kartais įmonė įtraukia į bendrą kainą, kartais skaičiuoja atskirai. Aš mačiau atvejų, kai klientas atsisakė draudimo sutaupyti trisdešimt eurų, o paskui dėl blogos pakratos prarado tūkstantį. Pigiau ne visada reiškia geriau, ypač kai kalba eina apie saugų pervežimą į Angliją. Yra tokių kompanijų, kurios prideda draudimą, bet parašo mažytėmis raidėmis, kad buitinė technika nepatenka sąrašan. Žiūrėk akis.

Kas nėra dengiama draudimo – smulkmenos, kurias reikia žinoti?

Originalios pakuotės praradimas – ne, tai nedraudžiama. Techniniai defektai, kurie buvo prieš tai – nedraudžiama. Jei ant televizoriaus ekrano jau buvo įtrūkimas – draudimas to nematys kaip naujos žalos. Taip pat natūralus susidėvėjimas, dulkių patekimas (juk neužsandarinai angų). Kartais klientai man sako, kad kažkas nebeveikia, nors veikė prieš tai. Aš tikiu, bet draudimo vertintojai – ne visada. Jie atvažiuoja arba prašo nuotraukų prieš ir po. Be to, kai kurie draudikai apskritai išskiria buitinę techniką kaip "padidintos rizikos" kategoriją, ypač jei ji jungiasi prie elektros po sumontavimo. Tuomet reikia papildomo patvirtinimo. Tikrinimas vargina, bet saugo nuo nemalonumų.

Ar padarysiu klaidą, jei nenuskaitysiu įskaitų sąlygų?

Taip, didelę. Nors pats irgi retai skaitau visą smulkų šriftą kasdien, bet čia kita situacija. Įskaitos – tai sąlygos, kuriomis draudinkas mažina išmoką arba atsisako mokėti. Pvz., jei nurodyta, kad elektronikos prietaisai turi būti dvigubai supakuoti, o tu supakavai į vieną sluoksnį – jie atsisakys. Yra tokia bėda – žmonės skaito tik kainą ant viršelio. Aš vieną kartą pats neskaičiau ir klientas supyko ant manęs, kad neįspėjau apie draudimo limitą kelių tonų siuntoje. Nuo to laiko visada perspėju: perskaitykite arba duokit man, aš paaiškinsiu kas svarbiausia. Tai trunks penkiolika minučių, bet gali sutaupyti skausmo.

Ką daryti, jei pervežėjas sako, kad draudimas yra, bet nieko nerodo?

Tada atsistoji ir pareikalauji dokumento kopijos. Jei jis nerodo – vadinasi, gali ir nebūti. Aš žinau, kad kai kurios mažos firmutės vežioja be jokio draudimo ir tik viliasi, kad nenutiks. Tai yra reali problema rinkoje. Jeigu tau sako "o, draudimas yra" bet nepateikia poliso numerio arba bent jau laiško iš brokerio – netikėk. Aš pats savo klientams visada siunčiu PDF arba nuorodą. Gali tekti sumokėti šiek tiek daugiau už patikimą vežėją, bet kai perveži buitinę techniką į JK, tai nėra vieta eksperimentams. Yra toks posakis – jei per pigu, kad būtų tiesa, tai greičiausiai nėra tiesa. Taip ir su nematomu draudimu.

Krovimas ir transportas – kaip viskas vyksta realiai

Ar galima statyti šaldytuvą gulom?

Griežtai kalbant – nerekomenduojama. Kompressorius turi tepalą, kuris, gulint, gali patekti ten, kur nereikia. Atvykus reikia pastatyti vertikaliai ir palikti kelias valandas. Bet realybėje, kai vežame kombinuotus krovinius į Angliją, vietos automobilyje kartais nėra. Tada dedame gulom, bet tik trumpam, saugiai pritvirtintą, o klientui iš karto sakome – palikite stovėti prieš įjungiant. Aš jau seniai pripratau, kad idealių sąlygų nebūna. Kartą vežiau šaldytuvą į Notingamą, buvo gulomis keturias valandas – atidavėm, palaukėm, įjungėm po trijų valandų. Veikia iki šiol, žinok. Bet rizika yra. Jei yra galimybė – statau vertikaliai. Taškas.

Kiek buitinės technikos telpa į standartinį krovininį automobilį?

Viename fūros skyriuje tilps visa vidutinė virtuvė – šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina, indaplovė, mikrobangė, kelios dėžės su smulkmenom. Jei dar dulkių siurblys ir televizorius – jau reikia žiūrėti, kaip suplanuoti. Automobilio matmenys skiriasi – pas mus paprastai 20-22 kubiniai metrai. Bet jei ten jau yra kažkieno baldai, technika dedama į tarpus. Tada reikia labai gerai paruošti, kad kampai nesikirstų. Aš mėgstu krovinį sudėlioti kaip tetrisą, kad niekas nekratytųsi. Yra buvę, kad klientas panoro dar vieną kompresorių (ne buitinį, o darbinį) prikišti. Tenka atsisakyti, nes gali būti pavojinga kitiems daiktams.

Ar mikroautobusas tiks, ar geriau fūra?

Jei veši tik virtuvę – mikroautobusas gali ir užtekti, bet tik jei išmontuojamos sėdynės arba naudojamas krovininis variantas. Tačiau šaldytuvas aukštas, tad reikia matuoti. Fūra geriau dėl to, kad yra liftas, kabliai, tvirtinimo raiščiai. Mikroautobuse gali tekti dėti į patį galą ir rankomis tempti. Aš asmeniškai renkuosi mažesnį automobilį tik tada, kai krovinys mažas ir nėra sunkių daiktų. Buitinė technika dažniausiai yra sunki – apie 50-100 kg vidutiniškai. Tai reikia pagalvoti apie savo nugarą ir apie draudimą. Nes krovėjai, kurie krauna be liftų, dažniau temdo daiktus. O tada ir draudimo ieškojimas prasideda.

Kas laukia Jungtinėje Karalystėje?

Ar reikia muitinti buitinę techniką Anglijoje 2024 metais?

Brexit viską sujaukė, tiesą sakant. Dabar į ES iš JK ar atgal – muitai gali galioti tik tam tikromis sąlygomis. Jei veši savo asmeninius daiktus, deklaruoji kaip "Transfer of Residence" – tada muitų nėra. Bet turi įrodyti, kad gyvenai Lietuvoje bent metus ir kraustaisi į UK. Buitinė technika priskiriama asmeniniams daiktams. Jeigu perveši kaip naują prekę parduoti – tada muitas bus. Aš pats nesu muitininkas, todėl visada siūlau pasitikrinti su HMRC ar su muitinio įforminimo agentu. Yra buvę, kad klientas nežinojo apie TOR deklaraciją ir kieme Londone teko mokėti. Nors gal ir galima buvo susigrąžinti vėliau, bet kam to reikia?

Ar mano lietuviškas televizorius veiks Londone?

Jungtis prie interneto – taip, be problemų. Dėl antenų tai jau papildoma istorija. Jungtinėje Karalystėje žemės skaitmeninė televizija veikia kitaip nei pas mus, bet jei televizorius turi DVB-T2 ir universalų maitinimo bloką 110-240V – turėtų veikti su tinkama antena. Šiaip jau dabar daugelis žiūri per appsus – Netflix, viskas kas internete. HDMI jungtys universalios. Aš dažnai sakau – jei TV ne pats naujausias, gal geriau parduoti čia ir nusipirkti vietoje. Bet jei didelis brangus OLED – vešk, tik pakeisk kištuką arba naudok adapterį. Be to, kai kurie draudikai vertina elektroniką kaip atskirą kategoriją. Tai nepamiršk apie tai kalbėti draudžiantis.

Ką daryti, jei technika atvyko sulamdyta?

Pirmiausia fiksuok – nuotraukos, vaizdo įrašas, kol dar vairuotojas nepajudėjo. Tada vešėjo važtaraštyje pasirašyk, kad gavai pažeistą krovinį. "Atrodo gerai" – nepasirašinėk, jei nematei. Aš klientams kartais pats primenu – palaukite, neatidarinėkite visko taip skubiai. Tikrinate su vežėju kartu. Toliau – rašytinis pranešimas draudikui per 24-72 valandas, priklauso nuo poliso. Turi pateikti sąskaitas, nuotraukas prieš pakrovimą (todėl aš visada prašau nufotografuoti prieš). Jei yra vežėjo kaltė – CMR. Jei draudimas krinta – atlygina. Kartais procesas užtrunka savaites. Tai erzina, bet kantrybė. Blogiausia – kai žmonės pasirašo "viskas gerai", o randa žalą kitą dieną. Tada niekas nepadės.

Tiesa apie kainas ir apie tuos, kurių geriau apeiti

Kiek realiai kainuoja pervežti buitinę techniką į Angliją su visu draudimu?

Vienos spintelės pervežimas neišeis, nes niekas dėl to nedirbs. Jei pilna siunta arba dalinė – skaičiuok nuo kokio šešių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo atstumo, kiekio, ar reikia pakavimo, ar reikia nukėlimo nuo aukštų aukštų. Su draudimu prisidės apie dešimt penkiolika procentų. Jei važiuoji pats su nuoma – gal ir pigiau, bet draudimo negausi normalaus. Aš mačiau skelbimus "vešiu į Londoną už du šimtus". Rimtai? Už kuro ir tunelio mokestį jau beveik tiek. Tai kur dar algos, draudimas? Suprask – jei per pigu, kažkas ne taip. Saugus pervežimas kainuoja. Galima sutaupyti kombinuojant krovinius, tada kaina dalijasi. Tai populiaru.

Kaip atpažinti perkraustymo įmonę, kurią geriau apeiti?

Jei nėra fizinio adreso, tik telefonas – pabėk. Jei nėra draudimo patvirtinimo – pabėk. Jei prašo viso apmokėjimo iš anksto grynais į rankas – dar labiau pabėk. Aš per tuos metus mačiau visokių "verslininkų", kurie pasiima užstatą ir dingsta. Arba atvažiuoja pijokai, subraivo baldus į fūrą be jokio pakavimo. Yra net tokių, kurie paskui reikalauja papildomų mokesčių kieme Anglijoje, grasina iškrauti gatvėje. Skamba kaip siaubo filmas? Taip, bet realybė. Bendrauk tik su tais, kurie duoda sutartį, turi svetainę, atsiliepimus, ne tik 5 žvaigždutes, bet ir normalius vidutinius. Nes niekas nėra tobulas. Aš pats kartais vėluoju dėl keltų, bet bent jau atsirandu.

Ar galiu sutaupyti, jei pats supakuosiu?

Gali. Aš netgi skatinu tuos, kurie moka. Bet jei supakavai blogai ir dėl to dūžta – draudimas gali nepripažinti atsakomybės. Tai toks dvigubas kraštas. Jeigu esi kruopštus, turi medžiagų – kodėl ne. Mes tada imame tik už krovimą, transportavimą ir draudimą. Kaina krenta kokius dvidešimt trisdešimt procentų. Aš esu matęs klientą, kuris supakavo taip gerai, kad galėtų dirbti pas mus. Ir esu matęs tokių, kurie suvyniojo indaplovę į maistinę plėvelę. Taigi – sutaupyti galima, bet sąskaita gali būti didesnė paskui. Aš dažnai pasiūlau: pakuočiu aš, o jūs žiūrėkite ir mokykis. Kartais sutinka.

Smulkmenos, kurios praverčia stebuklingai

Ar reikia išsukti skalbimo mašinos būgną prieš transportavimą?

Originalūs varžtai, kurie laiko būgną – taip, juos reikia įsukti atgal. Jei nebeturi, bent jau transportavimo varžtus nusipirk arba užkišk rankšluosčius tarp būgno ir būgno. Kitaip važiuodamas jis daušysis į šonus kaip beprotis. Garso izoliacija fūroje nėra tokia gera, kad nejaustum. Aš kartą vežiau mašiną, klientas sakė "jau išmontavau", o paskui viduje girdėjosi džing-žvink. Pasirodo, pamiršo vieną varžtą. Nieko blogo neatsitiko, bet nervina. Jei perveši į Angliją ir dar turi draudimą – smulkūs pažeidimai nuo vibracijos gali būti neapmokestinti, jei nėra vizualiai matoma žala. Bet skambėjimas kelionėje tikrai garantuotas. Tai patikrink du kartus.

Ką daryti su dujų virykle? Galima vežti?

Jei dujinė su balionu – ne, balioną reikia nuimti, išleisti. Jei dujinė prijungiama prie centralizuoto tinklo, tada ji yra tarsi elektrinė, tik dujų žarnos vietoj laidų. Pati viryklė vešama kaip buitinis prietaisas, bet be žarnos. Aš rekomenduoju dujines angliškoje sistemoje palikti specialistui pajungti, nes ten kitoks slėgis, kitokie standartai. Beje, jei viryklė sena – patikrink, ar ji atitinka JK reikalavimus. Kai kurios europos viryklės gali turėti kitokius antgalius. Dėl draudimo – jei neprijungta ir supakuota, traktuojama kaip metalo dėžė su degikliais. Saugiai. Bet nepamiršk. kad be žarnos ir be baliono.

Ar verta vežti seną dulkių siurblį, ar geriau nusipirkti vietoje?

Dulkių siurblys – toks daiktas, kurio vertė dažnai mažesnė už pervežimo kaštus. Bet jei tai Dysonas arba kitas brangus robotas – vešk. Senas Philipsas už keturiasdešimt eurų, kuris dar turėjo griuvėsi, gali likti sodybai. Anglijoje yra visko – Currys, Argos, net lietuviškos grupės Facebooke parduoda. Žodžiu, apskaičiuok: ar draudimas, pakuotė, vieta automobilyje verti to seno daikto. Kartą klientas vežė dvidešimt kilogramų siurblį, nes "dovana močiutei". Močiutei Anglijoje. Supakavome į dėžę, apdraudėme kaip buitinę techniką, viskas praėjo sklandžiai. Bet šypsojausi tą dieną. Kartais emocinė vertė svarbiau nei logika. Dėl to draudimas ir nesunkus – mylimi daiktai irgi turi keliauti.

Išvada

Taigi, jei galvoji apie tai, kaip saugiai pervežti buitinę techniką į Angliją su draudimu, atsimink tris dalykus. Geras pakavimas, patikrintas draudimas ir normalus vežėjas, kuris nerodo raudonų vėliavų. Visa kita – jau technika. Kelionė į JK ir taip pakankamai įtempta, tai nereikia jai pridėti streso dėl sulūžusios orkaitės. Jei turi klausimų – rašyk, aš čia. Sekmės kraustantis.