Kaip pigiau ir saugiau gabenti daiktus į Angliją?

Per 22 metus šitame darbe mačiau visko – nuo idealiai supakuotų būgnų iki vežėjų, kurie krovinį sukaišiojo tarp maišų su bulvėmis. Daugelis klausia to paties: kaip pigiau ir saugiau gabenti daiktus į Angliją neparduodant inksto ir nepakenkus daiktams. Atsakymas paprastas – reikia galvoti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kas nutiks pakeliui. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be saldžių pažadų ir be vadovėlinių teorijų. Jei ieškote praktikos, o ne PowerPoint pristatymo – skaitykit toliau.

Kainos – kaip neišmesti pinigų

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Žiūrėk, viskas prasideda nuo to, kiek turite šlamšto. Jei keturios dėžės ir vienas fotelis – gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų. Pilnas trijų kambarių butas jau siekia 900–1200 eurų ir daugiau. Vasarą kainos šokt aukštyn, nes visi studentai puola važiuoti vienu metu. O jei sutinkate palaukti savaite kitą daliniam kroviniui, sutaupote kokius 150 eurų. Svarbiausia – nepirkti katės maiše. Kartais vežėjas pasiūlo kainą be muitų formalumų, bet tai reikia pasitikrinti, ar tikrai taip galima.

Ar galiu rasti vežėją už 200 eurų, jei turiu tik du lagaminus ir dėžę?

Taip, galima. Yra tokių, kurie važiuoja pusiau tuščiomis mašinomis ir paima už simbolinį mokestį. Buvęs atvejis: vienas vaikinas iš Kauno susirado vežėją per grupę, sumokėjo 180 eurų ir daiktai po trijų dienų buvo Birmingame. Bet pigiai reiškia riziką. Gali dingti, gali sulūžti, gali vairuotojas apskritai pamiršti, kad jūs egzistuojate. Aš nedaryčiau taip su vertingais daiktais, bet jei ten drabužiai ir senas dviratis – kodėl ne.

Kodėl vieni prašo dvigubai daugiau už tuos pačius daiktus?

Vežėjas su 20 metų stažu ir pilnu draudimu neveš už tą pačią kainą kaip Petras su mikroautobusu ir viltimi. Kainoje slypi kuras, nuovargis, draudimas, o kartais – godumas. Kai kurios didelės įmonės į kainą įskaičiuoja ir administracines išlaidas, ir kavą biure. Maži vežėjai gali pasiūlyti geriau, bet neturės tos pačios atsakomybės. Rinkitės pagal kišenę ir pagal tai, ar miegate ramiai. Arba bent jau skaitykite sutartis.

Ar verta rinktis dalinį krovinį, kai turiu tik puses mašinos daiktų?

Absoliučiai verta, jei neskubate. Dalinis krovinys į Angliją yra gelbėjimas, kai norima sutaupyti. Važiuoja mašina, surenka daiktus iš kelių klientų, viskas sustumiama iki lubų ir išvaroma. Minusas – atsiėmimas gali užtrukti diena-kita, nes reikia iškrauti kitus. Bet jūsų daiktai atvažiuoja saugiai, jei gerai supakuoti. Aš pats taip vežu žiemą, kai pilnų krovinių mažiau, o mašinos važiuoja pusrinki.

Kada kainos būna mažiausios, jei planuoju perkraustymą į Londoną?

Rugsėjis-kovas – ramybės metas. Tada vežėjai nori bet kokio darbo. Kalėdos ir rugsėjo pradžia – pragaras, kainos šokinėja kaip akcijos. Vienais metais maršrutas Vilnius-Londonas šoktelėjo nuo 400 iki 700, nes Lenkijoje buvo protestai ir visi vėlavo. Nors, tiesa, vasarą keliuose per Kanalą būna gražu, bet vairuotojai mato tik kamščius ir debesis. Rinkitės niūrų lapkričio sekmadienį, ne saulėtą liepos šeštadienį.

Pakavimas – čia visi klysta

Ar tikrai negalima daiktų tiesiog suversti į maišus ir varyti?

Negalima. Aš kartą mačiau, kaip moteris supakavo krištolines vazas į prekybcentrio maišus. Rezultatą matėme Doverio uoste – stiklas byrėjo kaip kruša ant asfalto. Maišai plyšta, daiktai išbyra, o vairuotojas juos tiesiog meta ant kitų dėžių. Jei nenorite savo daiktų pamatyti trupinius, naudokite kartonines dėžes, lipniąją juostą ir putas. Ir nepagailėkite laiko.

Ką daryti, jei neturiu originalių dėžių, o daiktai dideli?

Galima naudoti pakavimo popierių, antklodes, net senus rūbus kaip amortizatorių. Draugas man sakė, kad net bulvių maišai tinka (nors čia juokas, nereikia to daryti). Svarbiausia – viduje jokių tuščių ertmių. Tarkim, tušti puodai – prikimškite juos kojinėmis. Kartoną galima rasti bet kurioje parduotuvėje, o jei labai neturite, vežėjai kartais parduoda, bet brangiai. Einat į turgų – ten visada yra.

Ar reikia rašyti ant dėžių, kas viduje, ar tiesiog numeruoti?

Rašyti reikia, ir dar kaip. Numeruoti būtina, bet jei užrašysite „stiklas – atsargiai“, vairuotojas žinos, kad negali užmesti ant viršaus spintos. Aš rekomenduoju lipdukus ant visų šonų, nes pakeliui viskas persikrausto. Kartą vežiau siuntinį, ant kurio buvo „viršus“, bet po iškrovimo jis stovėjo apvirtęs kaip bokštas. Nepatogu, bet taip nutinka. Geriau perspėti negu gailėtis.

Kaip supakuoti veidrodį ar stiklinį stalą, kad saugiau pasiektų Manchesterį?

Veidrodžiai – amžinas galvos skausmas. Reikia ne tik įvynioti į burbulinę plėvelę, bet ir apkalti kartonu kampuose. Geriausia – specialus medinis rėmas, bet brangu. Realybėje daugelis naudoja 5 sluoksnius plėvelės ir viltį. Aš patarčiau viduje tarp stiklo ir rėmo įdėti X formos lipnią juostą – jei suduos, ne taip išsibarstys. Yra mitas, kad stiklas turi važiuoti vertikaliai. Tai tiesa, bet jei mašinoj vietos mažai, ir horizontaliai išgyvena, jei niekas neužgulę.

Kodėl mano sofa atvažiavo subraižyta, nors ji buvo suvyniota į pledą?

Pledas apsaugo nuo dulkių, ne nuo kampų. Vieną kartą vežėme tokią sofą – graži, šviesi. Kitam kroviny buvo metalinis stalas su aštria koja. Kelias valandas jie glaudėsi, ir rezultatas – gilias įbrėžimas ant veliūro. Čia ne vien vežėjo kaltė (nors ir jo), bet ir kliento, kuris nenorėjo mokėti už papildomą apsaugą. Jei sofa brangi, reikalaukite specialios plėvelės ir atskiro transporto vietos. Pigiai visada yra rizikos kaina.

Ar šaldytuvas gali važiuoti gulomis ar tik stovėdamas?

Stovėdamas. Šaldytuvas turi stovėti vertikaliai, nes kitaip tepalas iš kompresoriaus pateks į sistemą ir jis numirs amžinąjį. Mačiau, kai klientai atsivežė šaldytuvą gulomis, jis porą savaičių dirbo, o paskui numirė. Palikite jį pastatytą, o jei transportavimas ilgas, prieš įjungdami palikite stovėti kokias 12 valandų. O gal 24 – čia jau technikas geriau žino, bet aš darau 12 ir tinka.

Mašinos, popieriai ir pakeliui galimos bėdos

Kuo skiriasi perkraustymas nuo paprasto daiktų nugabenimo?

Perkraustymas – kai atvažiuoja trise, išardo, supakuoja, užneša ir surenka. Paprastas pervežimas – kai jūs patys sukraunate prie durų, o vežėjas tik nuveža. Aišku, yra hibridai. Daugelis mano klientų galvoja, kad užsakė perkraustymą, o realybėje vairuotojas vienas ir be liftų. Tada aš sakau – arba padedate krauti, arba kviečiatės pagalbą už papildomą mokestį. Ne viskas, kas brangu, yra perkraustymas.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos iki Londono, jei renkasi dalinį krovinį?

Paprastai 4–7 dienos. Pilnas krovinys gali nuvažiuoti per 2–3 paras, jei pasienis neužsikimšęs. Dalinis krovinys važiuoja, renka, gal dar aplanko kaimyną Vokietijoje. Kartą daiktai Londoną pasiekė per 10 dienų, nes vairuotojas nusprendė savaitgalį praleisti Amsterdame (arba ten kažkas sugedo, tikslių detalių nežinau). Planuokite su atsarga. Niekada nežadėkite šeimai tikslios datos.

Ar dabar dar reikia formų muitams, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Čia aš suabejoju. Anksčiau reikėjo C3 formos, dabar tvarka pasikeitusi. Jei daiktai naudoti ir ne nauji, dažnai praeina be didelių muitų. Bet jei vežate naują kompiuterį ar padangas – gali kilti klausimų. Aš ne muitininkas, o vežėjas. Drąsiuosi teigti: nepaisykite dokumentų, ypač jei vertė viršija kelis tūkstančius. Geriau pusvalandį paieškoti informacijos nei vėliau graužtis nagus.

Ar Anglijos muitinė gali atidaryti mano dėžes ir ką nors išimti?

Gali. Ir daro tai dažniau, nei manote. Jie neprivalo skambinti. Pamenu, vienas klientas vežė antikvarines lėkštes – muitininkai atidarė, patikrino ar nenešate meno kūrinių, ir taip paliko. Nieko nepaėmė, bet supakavo kaip šmudikai. Jei asmeniniai daiktai – tikėtina, kad paliks ramybėje. Bet jei kažkas atrodo įtartinai – atidarys be ceremonijų. Jie turi teisę.

Ar privalomas draudimas ir kas nutiks, jei jo nėra?

Teoriškai privalomas. Praktiškai – randasi visokių, kurie draudžia tik kabiną. Jei nėra krovinio draudimo ir mašina sudegs – jūs be nieko liksite. Normalus vežėjas turi CMR draudimą. Kaina – apie 1-2 proc. nuo vertės. Pigiau nei gailėtis. Aš visada sakau: jei vežėjas sako, kad „draudimas yra, bet kaip nors vėliau parodysiu“ – bėkite. Tikra istorija: vežėjas numetė spintą, klientas gavo skaldytą stalą atgal.

Kas būna, jei vairuotojas suges pakeliui, pavyzdžiui, Prancūzijoje?

Sugenda. Ir tada prasideda drama. Kartais vairuotojai turi serviso sutartis, kartais – visą dieną stovi. Jūs kaip klientas galit tik skambinti ir nervintis. Kartą krovinys užstrigo dviem dienomis prie Lilio, nes sugedo pakrovimo liftas. Kiti klientai laukė Londone, o mes laukėme meistro iš kaimo prie greitkelio. Normali įmonė turėtų pasiūlyti pakaitinę mašiną, bet pigūs vežėjai tokios prabangos neturi. Deja.

Ar galiu į dėžę pridėti maisto produktų ar pasiimti augintinį?

Maisto produktai į Angliją... Mėsa, pienas – tikrai ne. Šokoladas ar sausainiai gal ir praeitų, bet aš ne muitininkas. Mačiau, kaip vežė rūkytą dešrą. Praslydo, bet tai sėkmės dalykas. Jei randa, bauda arba išmetimas. Augintiniai negali važiuoti su baldais – jiems reikia veterinarinio paso, dokumentų, o mašinoje gali būti per karšta. Nesusiauškite. Ir dar – jei ten tarakonų kiaušinių pridėta – pragaras. Jūsų daiktai atsidurs specialioj patikroj. Nežaiskite.

Realybė – ne viskas būna gražu

Ką daryti, jei vežėjas nepasirodo sutartu laiku?

Skambinate. Parašote. Jei tylėjimas ilgesnis nei pusdienis – negerai. Buvęs atvejis: mergina Vilniuje laukė vežėjo visą naktį prie sandėlio. Pasirodo, užkniso darbas ir jis tiesiog nuvažiavo pas kitą klientą, kuris mokėjo daugiau. Štai kodėl aš sakau – rinkitės bent su minimalia reputacija. Jei avansas buvo 100 proc. – vargu ar atgausite. Avansas turėtų būti 20-30 proc. Ir niekada prieš pat važiavimą vakarop.

Ar galiu pasitikėti vyru iš feisbuko, kuris rašo „vežu į Angliją pigiai“?

Gali. Bet nebūtinai verta. Yra daug sąžiningų vairuotojų be svetainės. Yra ir tokių, kurie paima pinigus ir dingsta. Aš asmeniškai žinau du tokius (keisti tipai, bet ne apie juos). Pasitikrinkite kelis atsiliepimus. Paprašykite nuotraukos mašinos, vairuotojo teisių. Jei nesutinka – raudona vėliava. Vieno pažįstamo pusbrolio rekomendacija – ne argumentas. Yra grupių, kur visi vieni kitus giria, o paskui dingsta. Būkite budrūs.

Ar daiktai visada važiuoja tiesiai iš mano namų į Angliją?

Ne visada. Daliniai kroviniai dažnai keliauja per terminalus – pervažiuojami į didesnes mašinas arba perduodami partneriams. Jūsų daiktai gali pabūti 2-3 mašinose. Kiekviena perkrovimo akimirka – rizika sulaužyti. Aš stengiuosi vengti tokių schemų, bet logistiškai kitaip neišeina. Jei labai svarbu, kad niekas neliestų – rinkitės pilną krovinį. Kaina bus aukštesnė, bet jūsų daiktai važiuoja vieni. Tokia jau realybė.

Ką reiškia „galutinė kaina“ ir kodėl ji kartais auga išvažiavus?

Reiškia, kad nematote visų smulkmenų. Vieni priduria mokestį už aukštą be lifto, kiti – už krovos darbą. Buvęs klientas sumokėjo „galutinę kainą“, bet atvykus paaiškėjo, kad reikia mokėti už stovėjimą prie namo Londone. Aš savo pasiūlymuose rašau: į kainą įskaičiuota X, bet jei bus papildomų aplinkybių – mokama atskirai. Taip sąžiningiau. Klauskite raštu. Sutartis – jūsų draugas, o ne gražus vežėjo žodis.

Ar verta iš anksto mokėti visą sumą už pervežimą į Angliją?

Jei tai solidi įmonė – avansas 20-30 proc. normalu. Bet visą sumą iš karto? Aš nedaryčiau. Buvęs atvejis: žmogus sumokėjo 800 eurų prieš mėnesį, o kai atėjo diena, vežėjas pasakė, kad neapsimoka, ir nevažiavo. Pinigų atgauti teko per teisininkus. Ir jei viską sumokate – nėra sverto priversti padaryti gerai. Laikykite pinigus sau iki paskutinės akimirkos. Patikimi vežėjai to ir nesiprašo. Tie, kurie veržiasi dėl 100 proc., dažnai turi tuščių kišenių.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį žmonės padaro ruošdamiesi pervežimui į Angliją?

Palaukia paskutinės dienos. Tada supranta, kad neturi dėžių, kad sofa netelpa pro duris. Turėjau klientą, kuris vakare prieš išvykimą skambinėjo dėl 50 dėžių. Turėjome, bet brangiau nei prekybcentry. Jis stebėjosi, kodėl pervežimas kainavo daug. Na, organizacija kainuoja. Šiaip JK oras – nešikit lietpaltį, ne vilnonę šilumą. Drėgna ten visada, bet jūs ten ne dėl saulės važiuojate.

Išvada

Taigi, pigiau ir saugiau gabenti daiktus į Angliją norintys žmonės turėtų nepulti pirmo pasiūlymo. Pagalvokite – kas svarbiau, 50 eurų ar šaldytuvas gyvas? Rinkitės vežėją ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar jis atsakinėja į klausimus, rodo sutartis ir neslepia savo klaidų. Perkraustymas į Angliją nėra stebuklas – tai darbas, kurį tiesiog reikia atlikti sąžiningai. Geriau pakluokite daiktus patys ir sumokėkite truputį daugiau, nei taupydami rizikuojate viskuo.