Kaip patikrinti siuntinio gabenimo į Angliją eigą realiu laiku? Pilnas vadovas ir tiesa iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, pradėjau dar tada, kai vairuotojai telefonus naudodavo tik skambindami namams, o apie kokius ten sekimo sistemą svajodavo tik mokslininkai. Dabar visi kalba apie „realų laiką“ ir GPS, bet kas iš tikrųjų vyksta kelyje? Dažniausiai tai chaosas, supainiotas su technologijomis. Kai klientas klauso, kaip patikrinti siuntinio gabenimo į Angliją eigą realiu laiku, jis tikisi matyti taip pat kaip „Uber“ taksi, kuris važiuoja mieste. Deja, krovinių vežimas tarp šalių, ypač dabar, po „Brexit“, yra kaip žaidimas su dėlionėje trūkstančiais dalimis. Čia ne viskas taip paprasta kaip atrodo, o technologijos kartais meluoja labai gražiai.

Bėda ta, kad sistemose rodomas taškas žemėlapyje nebūtinai reiškia, kad sunkvežimis jau ten. Vieną kartą stebėjome, kaip mašina važinėja po Baltijos jūrą – vairuotojas tiesiog paliko GPS įjungtą kelyje į Tilbury uostą (o iš tiesų jis buvo jau prieplaukoje, tik signalas neįsileido). Todėl, norint sužinoti tiesą, reikia ne tik nuorodos, bet ir suprasti, kas vyksta užkulisiuose. Kalbėsime apie tai, kaip tikrai veikia šios sistemos, kur genda ryšiai ir kodėl kartais geriau paprašyti vairuotojo pavartyti dokumentus negu tikėti kompiuteriu.

Bendrosios klausimai apie krovinių sekimą ir GPS sistemas

Ar GPS visada tiksliai rodo, kur yra sunkvežimis?

Ne visada, ir tai yra didžiausias mitas. GPS sistemos slepia vėlavimą, kartais rodo vietą su pusančios valandos ar net valandos uždelsimu. Be to, jei vairuotojas važiuoja tunelyje arba per plačią Anglijos lygumą, kur gaila signalo, sistema gali jį „prarasti“. Taip pat buvo atvejų, kai vairuotojai užimdavo masinės poilsio vietas ir užimdami kitų mašinų vietas, o sistema rodė, kad jie vis dar važiuoja 90 km/h greičiu. Tai yra techninė problema, o ne melavimas, nors klientams atrodo kitaip. Taigi, jei matai, kad mašina stovi prie kaviniuko, greičiausiai ji ir ten stovi.

Kodėl sistema rodo, kad siunta jau Anglijoje, bet vairuotojas neatsiliepia?

Tai įvyksta dažnai. Sistemose būna vėlavimas, o vairuotojai dažnai tiesiog nemiega kelią, nors planas buvo kitaip. Anglijoje labai griežtos poilsio taisyklės, ir jei jam baigėsi laikas, turi sustoti jau dabar, nevažiuodamas į sandėlį. Taip pat gali būti, kad jis jau iškrovė (tai yra, krovinys iškrautas), bet sistemoje statusas nepasikeitė, nes vairuotojas užmiršo nuspausti mygtuką „iškrovta“ arba nėra interneto. Kartais jie tiesiog užsidaro kabinoje ir nedalo telefono, nes pavargę po to Doverio chaoso.

Kaip sužinoti, kur yra mano siunta, jei nuoroda neveikia?

Geriausia tai padaryti tiesiogiai susisiekus su savo prikėlėju arba logistikos vadybininku. Mes turime prieeiga prie kitų duomenų, kurių tu nemati – pvz., galime pamatyti, kur paskutinį kartą vairuotojas prisijungė prie savo apmokėjimo terminalo ar kur apmokėjo kelią. Jei nuoroda neveikia, tai gali reikšti, kad serveriai guli arba buvo padaryta klaida formuojant užsakymą (tai nutinka dažniau nei galėtum pagalvoti). Tuomet reikia rankinių darbų, paprašyti vairuotojo atsiųsti nuotrauką su vietos pavadinimu.

Ar galiu būti tikras, kad prekės atkeliaus į nurodytą adresą Anglijoje?

Jeigu adresą surašėte teisingai ir angliškai, 95% atvejų taip ir bus. Bet likę 5% tai tų situacijų, kai GPS nukreipia į „London“ miestą, o reikia į mažą kaimelį prie Mančesterio su tokiu pačiu gatvės pavadinimu. Anglijoje daug pasikartojančių pavadinimų, todėl vairuotojas, kuris čia pirmą kartą, gali pasiklysti. Geriausia – priede prie siuntos užrašyti telefoną ir, jei įmanoma, kodą nuo vartų. Be to, kai kurie regionai (pvz., gyvenamieji kvartalai London centre) turi privalomą užkardą (ULEZ), kuri neleidžia įvažiuoti senesnėms mašinoms – tai taip pat sukelia nesusipratimų.

Kiek kartų per dieną atnaujinamas siuntos buvimo vieta?

Tai priklauso nuo įrangos. Senesnėse sistemose – kas 2 valandas, naujesnėse – kas 5–10 minučių. Bet vėlgi, realybėje visa tai priklauso nuo mobilaus ryšio anglijoje. Kai kurios vietovės Velse ar Škotijos kalnuose tai tiesiog „juodosios skylės“. Taigi, jei matai, kad duomenys neatnaujinti 4 valandas, nereikėtų panikuoti, gali būti, kad jie tiesiog važiuoja per vietą be ryšio. Dažniausiai vairuotojas išsijungia GPS, kad sutaupyti akumuliatoriaius, o įsijungia tik sustojęs.

Kas daryti, jei matome, kad sunkvežimis važiuoja ne ta kryptimi?

Gali būti, kad jis važiuoja pasiimti kitos siuntos (grupinis krovinys), o tai labai dažna praktika. Jei tai nėra buvę susitarta, tuomet gali būti klaida navigacijoje arba vairuotojas pasiklydo. Vieną kartą mūsų vairuotojas vietoje į Birmingamą nukryžavo į Bristolį, nes navigacijoj užsifiksavo senas koordinates. Tokiu atveju reikia skambinti jam ir paklausti, kur jis keliauja, o ne tik tikėti žemėlapiu. Kartais reikia leisti jam nukrypti, kad išvengtų didelių spūsčių (pvz., M25 žiede).

Muitinės ir dokumentų niuansai

Ar sekimo sistema rodo, kiek laiko užtruks muitinės procedūra?

Jokių būdų. Muitinės sistemos atskirtos nuo logistikos. Jūs galite matyti, kad mašina atvyko į uostą (pvz., Doverį arba Harwich’ą), bet toliau ji stovi. Kodėl? Nes laukia dokumentų patvirtinimo. „Brexit“ viską supainiojo – reikia teisingo EORI numerio, deklaracijų. Jei trūksta vienos kabutės arba svoris deklaracijoje neatitinka realaus, sistema sustoja. Čia realaus laiko sekimas baigiasi ir prasideda „biurokratinis laikas“, kuris gali trukti nuo valandos iki trijų dienų.

Kaip sužinoti, ar siunta nebuvo sustabdyta muitinėje Anglijoje?

Paprastai apie tai sužinai iš mūsų (brokerių arba vežėjų), kai gauname pranešimą apie „Customs Hold“. Sekimo programoje gali būti statusas „Inspection“ arba tiesiog sustojęs laikas. Jei matai, kad mašina stovi uoste ilgiau nei 12 valandų (nors kelionės laikas buvo trumpas), tai 90% atvejų reiškia muitinę. Tuomet reikia ruoštis papildomiems dokumentams. Buvau atvejų, kai dėl vienos blogai užpildytos prekės kodų lentelės visą krovinį laikė savaitgalį.

Kokios dažniausios klaidos dėl kurių sustabdoma siunta?

Dažniausiai blogai nurodytas prekės kodas (HS kodas) arba svorio neatitikimas. Angliškai muitininkai labai griežti apie tai. Taip pat būna, kad siuntėjas užmiršta prie siuntos pridėti pirkimo-sandorio sutartį (Commercial Invoice). Be to, jei siunčiate maistą arba gyvūnus, reikia specialių leidimų, kurių trūkumas sukelia nedelsiamą sustabdymą. Kartais netgi klaidingai parašytas gavėjo adresas (pvz., „London“ vietoje „West London“) sukelia papildomą patikrą.

Ar galiu pats sekti savo muitinės deklaracijos būklę?

Taip, jeigu turite prieeją prie „HMRC“ sistemos arba Jūsų brokeris duoda prieigą prie savo portalų. Bet paprastai paprastas klientas to nedaro. Jūs gaunate rezultatą – arba „Cleared“, arba „Requiring Attention“. Sekimas čia yra labai techninis ir sudėtingas, ten daug skaitmenų ir kodų. Geriau pasiklausti savo vadybininko, kuris jau žino, kas ten vyksta. Būkime tikri, ten tokia chaoso sistema, kad be išsilavinimo sunku suprasti, kur klaida.

Kiek laiko trunka typiškas muitinės tikrinimas Anglijoje?

Jeigu viskas tvarkoje – nuo 30 minučių iki 2 valandų automatiškai. Jei įvyksta rankinis tikrinamas (inspekcija), tai gali trukti ir 2 dienas. Jie turi iškrauti sunkvežimį, patikrinti kiekvieną dėžę. Tai brangu ir lėta. Paskutinį kartą teko laukti 3 dienas, nes jiems atrodė įtartinas vienas konteineris su elektronika – o jis buvo tiesiog seni monitoriai. Niekas negali garantuoti laiko, čia tik likimas ir muitininko nuotaika.

Ar reikia mokėti už muitinės sekimą?

Nieko tokio nėra. Muitinės procedūros mokesčiai yra atskirti, o jūs mokate tik už deklaracijos paslaugas brokeriui arba vežėjui. Sekimas yra nemokamas papildomas dalykas. Jei kas nors bando iš jūsų gauti pinigus už „papildomą muitinės stebėjimą“, tai tiesiog bando apvogti. Tai turi būti įtraukta į sutartį arba bendrą kainą.

Vairuotojai, poilsis ir realios problemos kelyje

Ar galiu skambinti tiesiogiai vairuotojui?

Techniškai – taip, jeigu turi jo numerį. Bet ar verta? Dažniausiai jis vairuoja, o skambutis gali jį išblaškyti. Be to, jis gali būti užsienio pilietis ir nemokyti lietuviškai ar angliškai. Geriau kalbėti su dispečeriu. Mūsų vairuotojai dažnai negerai išmano angliškai, todėl su klientu kalbėtis gali būti problema. Vieną kartą vairuotojas atsisakė atsiliepti klientui, nes manė, kad tai skambina apgavikas, kuris nori sužinoti, kur jis stovi (o tai tikrai buvo klientas).

Kodėl sekimas rodo, kad vairuotojas stovi jau valandą, bet niekas neatsako?

Gali būti, kad jis giliai miega. Vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuotas – tachografas neleidžia meluoti. Jei jam pasibaigė vairavimo laikas, turi sustoti ir 45 minutes (arba daugiau) nedaryti nieko. Jis gali būti tiesiog išėjęs į parduotuvę arba dušus. Nereikia panikuoti, jei mašina stovi poilsio zonoje. Bet jei stovi ne poilsio zonoje ir ne juda – tada tikrai reikia skambinti mums.

Kas vyksta, jei vairuotojas sugenda Anglijoje?

Tada mes kviečiame pagalbą vietoje. Anglijoje tai brangu, bet greita. Sekimo sistemoje pamatysite, kad mašina nustojo judėti. Tada reikia laukti informacijos apie gedimą. Kartais tai gali būti paprasta padanga, kartais – variklio problemos. Jei tai įvyksta savaitgalį, tai gali trukti ilgiau, nes dirba ne visos serviso stotys. Buvome atvejų, kai reikėjo laukti iki pirmadienio ryto, kol atvyks mechanikas.

Ar vairuotojas gali pristatyti siuntą naktį?

Gali, jeigu gavėjo sandėlis dirba 24/7. Jeigu ne, turi laukti ryto. Sekimo sistemoje matysite „Arrived at destination“, bet statusas „Delivered“ nepasikeis. Dažnai klientai klausia, kodėl jis atvyko ir nieko nedaro – tiesiog negali. Anglijoje daug sandėlių turi griežtus laiko langus, pvz., nuo 8:00 iki 16:00. Jei vairuotojas atvyksta 17:00, jis privalo rasti parkavimą šalia ir laukti.

Kaip elgtis, jei vairuotojas prarado dokumentus?

Tai košmaras, bet įvyksta. Tada reikia viską spausdinti iš naujo ir siųsti jam el. paštu, kad jis galėtų tai atspausdinti vietos spaustuvėje (jeigu toliau yra tokia). Kartais reikia siųsti kurjeriu. Sekimo sistemoje to nepamatysite, bet pastebėsite, kad mašina stovi vietoje ilgai. Tada mums reikia susitarti su gavėju, ar jis gali priimti kopijas (kažkur leidžia, kur ne). Geriausia visada turėti kopijas pas save.

Ar galiu keisti pristatymo vietą, kai siunta jau važiuoja?

Galima, bet tai kainuos brangiai. Reikės perrašyti dokumentus (galbūt ir muitines), o vairuotojui reikės nukrypti nuo maršruto. Jei jis jau beveik atvyko į Londoną, o jus norite nukreipti į Mančesterį – tai kelias šimtų mylių atgal. Gali būti, kad reikės laukti kitos dienos arba mokėti už klaidingą išvykimą. Geriau viską iš anksto pasitikrinti.

Specifiniai klausimai ir „gyvenimo tiesos“

Kodėl kaina pasikeitė, kai jau važiuoja?

Nors ir retai, bet įvyksta. Jeigu buvo klaida deklaracijoje arba svoris didesnis nei buvo manyta, galingumo mokestis Anglijoje gali būti didesnis. Taip pat gali būti, kad teko naudoti brangesnį kelią arba mokėti už užkardą (Congestion Charge). Mes visada stengiamės įspėti iš anksto, bet kartais sužinome tik iš vairuotojo iškvietimo. Tai yra reali problema, su kuria susiduriama, kai klientas pats pateikia netikslius duomenis.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jeigu apsidraudžiate. Visiems kroviniams yra draudimas pagal CMR konvenciją, bet jis dengia tik nedidelę sumą (apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei siunčiate dalis už 10 tūkstančių eurų, reikalingas papildomas draudimas. Sekimas nieko neapsaugo nuo vagystės, o Anglijoje, ypač prie uostų, vagysčių yra. Geriausia, jei vairuotojas niekur nestoja be apsaugos aikštelėse.

Kaip patikrinti siuntinio gabenimo į Angliją eigą realiu laiku, jei tai dalinis krovinys?

Tai sudėtingiau. Dalinis krovinys (part load) reiškia, kad jūsų dėžė gali būti giliai sunkvežimio viduje, po kitomis dešimtimis dėžių. Vairuotojas gali net nežinoti, kur tiksliai ji stovi. Sekimas rodo visą sunkvežimį. Pristatymo metu jis turi viską iškrauti surūšiuoti. Tai užtrunka ilgiau. Todėl „realus laikas“ čia yra labai sąlyginis sąvokas – jūsų daiktas gali būti sandėlyje Londone jau tris dienas, kol jį suranda ir iškrauna.

Ar atveža į duris arba tik į sandėlį?

Priklauso nuo paslaugos tipo. Standartiškai – į pirmą duris (pirmą sandėlį). Jeigu tai gyvenamasis namas, reikia įsitikinti, kad sunkvežimis gali privažiuoti. Angliški miestai yra siauri, dažnai ten važinėja tik mašinos. Jeigu vairuotojas negali privažiuoti, jis palieka gatvėje arba artimiausioje vietoje. Tada reikia jums patys pervežti. Sekimas parodys „Delivered“, kai jis pasirašo dokumentą, nors fiziškai gali nebūti jūsų rankose.

Kas daryti, jei gavėjo nėra vietose?

Vairuotojas lauks apie 30 minučių (standartiškai). Turi skambinti numeriu, kurį tu davėti. Jei niekas neatsiliepia, jis važiuoja toliau į kitą pristatymą arba grįžta į terminalą. Tada reikės mokėti už antrąją bandymą pristatyti. Buvau atvejų, kai klientas nurodė savo numerį, bet buvo atostogose Ispanijoje. Viskas baigėsi tuo, kad krovinys grįžo atgal į Lietuvą. Būkite pasiekiami.

Ar galima sekti siuntą, jei ji keliauja keltu?

Keltuose GPS signalas dažnai išjungiamas arba labai silpnas. Jūs matysite, kad mašina „iškrito“ iš žemėlapio arba stovi jūros viduryje (tai linksma). Tik kai keltas priplaukia į uostą, signalas pasirodo vėl. Tas laikas, kai ji plaukia, yra „akla zona“. Negalima žinoti, ar vairuotojas geroje nuotaikoje, ar ne, tik kad jis jūroje.

Kodėl Anglijoje tiek daug privalomų mokesčių už važiavimą?

Tai jų politika. Užkardos (Clean Air Zone, ULEZ) visur. Sekimo sistemos to nerodo, bet mūsų apskaita tai mato. Jeigu vairuotojas važiuoja per Londoną, mums tenka susimokėti, o tą mokesčį permokės klientas (jeigu tai nebuvo įskaičiuota). Tokios detalės dažnai pasirodo tik paskutinę minutę.

Kas daro taisykles, jei dingo siunta?

Pradedame tyrimą. Rašome pareiškimus policijai (jeigu buvo vagystė), tikrinam tachografus, vaizdo įrašus. Tai ilgas procesas. Sekimo sistema padeda sužinoti paskutinę vietą. Bet dažniausiai dingsta ne pačios prekės, o visi sunkvežimiai (pvz., stovint poilsio zonoje Prancūzijoje arba Belgijoje). Anglija kaip tikro vieta yra saugesnė, bet kelias iki jos pavojingas.

Ar galima sekti siuntos temperatūrą?

Jei siunčiate maistą ar vaistus, taip, tada naudojami specialūs jutikliai. Paprastam siuntiniui to nereikia. Jeigu jums sakė, kad seka temperatūrą, bet siuntate baldus – tai melavimas. Tokie įrenginiai brangūs ir jungiami prie spec. sistemų. Paprastas „track and trace“ to neduoda.

Kaip patikrinti siuntinio gabenimo į Angliją eigą realiu laiku, jei sistema stringa?

Geriausia turėti atsarginį kanalą – mūsų „Viber“ grupę arba tiesioginio numerį dispečeriui. Sistemos genda, serverius užpuola hakeriai (kaip buvo su didelėmis firmomis anksčiau). Tokiu metu viskas grįžta prie telefono skambučių. Todėl visada pasidarykite sau pastabą – kuris vadybininkas atsakingas už tavo krovinius.

Viskas apie dokumentus ir pinigus

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma firmų dirba su išankstiniu apmokėjimu, ypač dabar, kai kainos kyla. Niekas neisiųs krovinių „skolą“. Muitinės mokesčius (VAT, Import Duty) reikia sumokėti prieš išleidžiant prekes arba tą patį dieną. Jeigu neišmokėsite, siunta neisiųs toliau. Tai ne mūsų taisyklės, o Anglijos vyriausybės.

Kokius dokumentus reikia turėti rankose?

Būtinai CMR (krovinio kvitas) ir Commercial Invoice (komercinė sąskaita). Be to, jei tai reglamentuojamos prekės (kosmetika, maistas), reikia sertifikatų. Sekimas nieko nepadės, jeigu šių dokumentų nėra arba jie blogi. Viskas prasideda ne nuo kelių, o nuo popieriaus stalo.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai bloga situacija. Turi grįžti atgal arba būti sandėliuojama Anglijoje. Tai kainuoja pinigus – sandėliavimą, grąžinimą. Sekimas rodys „Return to sender“. Tokiu atveju reikia labai greitai spręsti, ar verta tai daryti, ar tiesiog atiduoti šiukšliams (kai kaina viršija prekės vertę).

Ar galima užsisakyti ekspresinį sekimą?

Sekimas yra nemokamas dalis. Galima užsisakyti ekspresinį pristatymą. Tada vairuotojas važiuoja be sustojjimų (kaip įmanoma). Sekimo sistema rodys greitą judėjimą. Bet už tokį greitį reikia sumokėti dvigubai arba trigubai. Paprastas klientas to nereikia.

Kaip sužinoti, kada tiksliai bus?

Niekas niekada nesako 100% tiksliai. Mes sakome „apytiksliai“. Oras, spūstys, avarijos – vis tai įtakoja. Jeigu jums sakau „antradienį“, tai reiškia „antradienį arba trečiadienio ryto“. Būkite kantrūs, mes darysime viską, kad būtų antradienį, bet Anglijoje kelias sukelia staigmenų.

Ar atsakinga, jei vairuotojas uždėjo dėžę ant kojų?

Dėžę ant kojų? Tai keistas klausimas, bet suprantu ką turi omeny. Jei krovinys pažeistas dėl blogo fiksavimo, tai mūsų kaltė. Reikia fotografuoti ir rašyti pretenziją CMR dokumente (pažymėti defektus). Sekimas tai nepastebės, tik jūsų akys. Nedelskite, pasirašykite pastabą.

Kodėl Anglija tokia specifiska?

Kairysis eismas, kitokie priekabų jungikliai, kitokia kultūra. Jie mums, lietuviams, atrodo keisti. Bet jie mums taip pat. Todėl visada geriau, kai Angliją veža vairuotojas, kuris ten jau buvo 10 kartų. Naujokai ten daro daug klaidų. Sekimas parodys, kad jis suksis ratu vienoje gatvėje (kaip buvo Vokingame).

Ar galima sekti siuntą be interneto?

Ne, reikalingas internetas. Bet galima gauti SMS pranešimus apie statuso pasikeitimus (jei to reikia). Tai sena mokykla, bet veikia. Dabar daugiausia visi naudoja programas arba naršyklus.

Paskutinis žodis apie tai...

Iš tikrųjų, geriausia priemonė pasitikėti žmogumi, o ne programėle. Programėlė parodyms, kas buvo prieš 20 minučių, o žmogus gali pasakyti, kas bus po valandos. Dirbame šioje srityje ilgai ir mūsų tikslas – kad prekės atkeliautų saugiai. O laikas – tai tik sąlyginis dalykas.

Išvada

Na, trumpai tariant, technologijos yra puikios, bet jos vis tiek yra tik priemonė, o ne sprendimas. Kaip patikrinti siuntinio gabenimo į Angliją eigą realiu laiku? Geriausia turėti galingą nuorodą ir dar geriau – patikimo vadybininko numerį. Nes kai sistema stringa arba vairuotojas užsuka į užkardą be dokumentų, tik gyvas žmogus gali išspręsti problemą. Būkite kantrūs, tikrinkite dokumentus ir tikėkite patirtimi, o ne tik pixeliais ekrane.