Kaip patikimai siųsti smulkius krovinius į Angliją mikroautobusu?

Tiek metų praleidus prie tarptautinių perkraustymų, kartais pagalvoji – gal jau viskas aišku. Bet ne. Kas savaitę vis kas nors paklausia: o kaip ten su mažesniais daiktais, kur pats važiuoti gaila, o konteineris – per drąsu? Atsakymas paprastas: mikroautobusas. Krosnelė, baldai, dėžės – viskas telpa. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kaip klientai bandė taupyti ant pakuotės, laiko, kantrybės. Siųsti smulkius krovinius į Angliją mikroautobusu galima labai patikimai, jei žinai kelias taisykles. Ką žinau – surašiau.

Apie kainą ir pirmąjį kontaktą

Kiek maždaug kainuoja siųsti krovinį mikroautobusu iš Vilniaus į Londoną?

Šimtas procentų tikslios kainos neduosiu, nes tai kaip paklausti, kiek kainuoja pavalgyti – priklauso nuo apetito. Jei veža su keturiomis lengvomis dėžėmis – visai kitaip nei su sunkiomis krūvomis. Realiai, jei užpildai trečdalį mikroautobuso, mokėsi ženkliai mažiau nei už pusę pilno krovininio. Lyginti su kurjeriu negalima: čia realus vairuotojas, kuris skambina ir sako, kad po tiltu laukia. Skaičiai prasideda nuo trijų šimtų eurų, bet gali išaugti iki penkių, jei skubu.

Ar tikrai pigiau negu didysis furgonas?

Ne visada. Aš tai matau nuolat. Klientas turi mažą spintelę, dvi dėžes ir dviratį. Pasiūlai mikroautobusą, jis sako – per brangu. Bando sutalpinti į krovininį, kur jau yra kitų krovinių. Jei turi pakenčiamą laukimo laiką – dalinis krovinys furgone gali kainuoti mažiau. Bet jei reikia, kad daiktai pajudėtų rytoj ir būtų Londone po trijų dienų – mikroautobusas čia laimėtojas. Judės greičiau, neturi tiek apribojimų. Vienintelė bėda – kai žmonės palygina obuolius su kriaušėmis, o paskui pyksta.

Kodėl vieni vežėjai duoda kainą telefonu, o kiti kemba?

Tie, kurie duoda iš karto, dažniausiai arba turi patirties, arba… na, kad būtų sąžiningas, kartais spęda klientą. Aš pats paklausiu: ką siunčiat, kiek sveria, ar reikia pagalbos kraunant. Nes jei paskambinsi ir pasakysi, kad turi "tris maišus", o ten akvariumas ir keturiasdešimt knygų – kaina aišku, kad šoks. Realybė: patikimas pervežėjas paklaus detalių. Tas, kuris tuoj pat šaukia du šimtus eurų, dažnai paskui ieško, kur prikrauti tavo maišų prie savo sofos. Būna gerų pasiūlymų, bet aš atidžiau.

Ar man gali papildomai kainuoti krovimas Anglijoje, ne tik Lietuvoje?

Būna visko. Paprastai vairuotojas padeda, jei daiktai ne didesni už jį patį. Bet jei esi vienišas Londone, be lifto, penktas aukštas – tada kalbam atskirai. Aš vieną kartą mačiau situaciją: vaikinas pasikrovė pats Vilniuje, viskas super. Atvažiuoja į Birmingemą, o ten – senas namas, durys siauros, laiptai vingiuoti. Vairuotojas, žinoma, ne statybininkas, bet padeda. Valanda laiko. Ar tai įskaičiuota? Na, mašina stovi, degalai dega. Kartais tai būna sutartyje, kartais ne. Geriau paklausti iš anksto, nei vėliau bartis kaip turguje.

Ar galiu susimažinti kainą, jei pats atvešiu daiktus į jūsų bazę?

Taip, dažnai galima. Jei turi mašiną ir nori pats atvežti į sandėlį – tai minus vienas vairuotojo taškas. Bet žmonės tada pradeda taupyti ant laiko ir atveža ne taip supakuotus, kaip reikėjo. Viena klientė atgabeno maišus su drabužiais, o ten dar indai be popieriaus. Teko vietoje pertraukti. Tai kaina krenta šiek tiek, jei pats atveži. Bet pamatuok, kiek tavo laiko kainuoja važiuoti į sandėlį už miesto.

Pakuotė – kur visi suklysta

Kiek metrų lipnios juostos per daug?

Niekada per daug. Jei tu manai, kad per daug – vadinasi, dar mažai. Aš matęs dėžes, kurios atrodo kaip šventiniai saldainiai, ir matęs tokių, kurios atsidaro, vos palietus. Skirtumas? Pirmoji laiko, antroji – šiukšlėse. Per vieną pervežimą gali būti keli klientai, automobilio duryse viskas juda. Jei dėžė nepriklijuota – turinys išbyrės. Kartais vairuotojas turi lipnios juostos ruloną, bet jis ne tavo pakavimo specialistas. Pasiimk gerą dėžes iš karto. Daugiau juostos.

Ar galiu daiktus sumesti į juodas šiukšlių maišus?

Gali. Ar verta? Šimtus kartų mačiau, kaip baigiasi. Maišai plyšta. Kai juos krauna, spaudžia, stumia – plyšta. Anglijoje muitininkai pamato neaiškų turinį maiše – domisi papildomai. Aš rekomenduoju kartonines dėžes. Jei jau maišas – tegul bus bent jau ne pirmo naudojimo. Realiai, geriausias būdas supykdyti vairuotoją – atiduoti nesupakuotus maišus ir laukti stebuko.

Ar reikia rašyti ant kiekvienos dėžės, kas viduje?

Nebūtina rašyti romano, bet etiketė privaloma bent jau su vardu ir telefonu. Kartais žmonės siunčia į draugo draugą, o to draugo numeris neveikia. Tada vairuotojas stovi Londone, prie durelių, niekas neatsako. Aš dar patariu užrašyti tikslų adresą ant viršaus, nes popieriniai lapai, kuriuos esi įkišęs vidun – perspaudžiami ir pasimeta. Buvo toks atvejis, kai visas gabenimas užstrigo dviem dienom, nes adresas buvo tik vieno asmens telefone, o jis – ligoninėje. Etiketė ant dėžės galėjo išgelbėti.

Kaip supakuoti stiklainius ar indus, kad neišsiteptų viskas?

Popierius. Kamščiai. Ne spaudžiami vienas prie kito. Aš žinau, kad tai skamba per paprastai, bet kai atidarau dėžę su indais ir matau du popieriaus lapus tarp jų – aš jau žinau, kas bus. Viena klientė iš Panevėžio supakavo stiklainius į savo pačios kailinius. Stiklainiai sveiki, kailiniai – kvepia marinuotais agurkais. Naudok burbulinę plėvelę, laikraščius, rankšluosčius. Kiekvienas stiklainis atskirai. Jei yra skyrius dėžėje – dėk juos ten, kur ne spaudžia svoris.

Ar turiu kažkaip specialiai žymėti elektroniką?

Jei tai tik televizorius – tiesiog gerai apvyniok ir viskas. Bet jei siunčiat kažką su baterijomis, tada reikia galvoti. Aš neesu šimtu procentų tikras dėl visų Li-ion baterijų taisyklių vienetiniam kroviniui (man rodė, kad jei jos įrenginyje – tada galima). Geriausia neardyti, nešiotis originalioj pakuotėje. Buvo atvejis, kai klientas siuntė droną atskirai nuo jo dėžės – baterija atskirai. Muitinėje tai sukėlė klausimų, laiškas atidėtas. Jei abejojat – paklauskite prieš vežant, o ne po to, kai daiktai jau ant mikroautobuso grindų.

Mikroautobuso logika

Kuo mikroautobusas skiriasi nuo didelio furgono?

Greičiu ir manevringumu. Didelis furgonas – kaip dramblys. Mikroautobusas – kaip didelis šuo. Tilps ten, kur furgonui bus bėda. Londono centre, ypač siauruose vartuose – mikriukas yra gelbėjimas. Bet jis nėra stebuklingas. Buvo pervežimas į Brisolį – klientas siauroj gatvėj, teko statyti kitam gale. Vairuotojas nešė dėžes tris šimtus metrų. Lijo. Ne didžiausias malonumas. Taip, mikroautobusai patogesni, bet ne visada tiesiog "atvažiuojam po langais".

Ar telpa sofa ir trys spintelės į mažą mikriuką?

Čia reikia matuoti. Tikrai ne Kartingas, bet standartinė sofa tilps, bet užims beveik viską. Spintelės – jei neišardytos – gali būti headache. Aš klausiu: ar jie išardomi? Jeigu ne – skaičiuok ne tik vietą, bet ir formą. Kartais klientai atsiunčia nuotraukas. Aš žiūriu – hmm, matyti tik katė. Jei tilptų – gaunasi geras variantas. O jei spintelė didesnė nei durų plotis – vairuotojas turi turėti įrankių, o ne kiekvienas vežėjas apsikrauna.

Kodėl kai kurie mikroautobusai važiuoja ilgiau nei kiti?

Ne visi važiuoja tiesiai. Jei užsisakai privačią kelionę – juda logiškai: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija, keltas, Anglija. Greitai. Bet jei tai dalinis krovinys ir renka daiktus iš eilės – bus valanda Vilniuje, paskui Panevėžys, Kaunas, ir tik tada į vakarus. Kartais sustoja pernakvoti. Tai normalu, bet jei tikiesi, kad rytoj pakraus ir poryt Londone – tegu tai būna aiškiai pasakyta. Ne kiekvienas mikroautobusas yra ekspresas. Ai, tiesa, dar norėjau pridurti – kuro kainos irgi neleidžia lėkti kaip raketai.

Ar mikroautobusai tikrinami muitinėje kitaip nei furgonai?

Aš klausiau kolegų pasienyje – daugiau žiūri į dokumentus, o ne į mašinos dydį. Bet mažesnėse stotelėse, kur mikriukas atrodo kaip draugų pervežimas – patikrina kruopščiau. Anglijoje (taip, aš žinau, kad ne Anglija, o Jungtinė Karalystė, bet visi taip sako ir aš kartais pasimetu) muitininkai mažiau linkę atidarinėti didelius krovininius. O su mikroautobusu kartais nori įsitikinti, kad nesiundeclared prekių. Tad dokumentai turi būti tvarkingi nepriklausomai nuo mašinos.

Ar galiu būti tikras, kad mašinoje bus tik mano daiktai?

Jei mokate už privatų pervežimą – taip, tikrai. Bet jei dalinis krovinys – logiškai, kad ne. Mikroautobusai dažnai veža dviejų, trijų klientų daiktus. Jie atskiriami, žinoma. Problema kyla tada, jei tavo daiktai pavojingai supakuoti ir gali sugadinti kito daiktus. Tada geriau mokėti pilną kainą už visą mikroautobusą. Aš dažnai sakau: jei tai senelės servizas – nevežk daliniai su kažkuo kito tepaluotais varikliais. Mašina maža, bet daiktai turi draugauti, o ne kovoti.

Dokumentai, laikas ir ta angliška specifika

Kokių dokumentų reikia smulkių krovinių pervežimui dabar, po Brexit?

Čia viskas šiek tiek apsunkino. Nors tai asmeniniai daiktai, bet packing list labai rekomenduojamas. Kartais klientai sako: "Tai mano daiktai, ką slėpti?" Slėpti nereikia, bet sąrašas padeda. Reikia bent jau savo sąrašo su verte. Aš ne visada žinau, kokią sumą įrašyti – vieni rašo simbolinę, kiti realią. Geriausia rašyti, ką gali įrodyti. Nes jei Anglijos muitinėje atsivers dėžė su neįrašytais elektriniais dviračiais – gali būti nemalonu. Sąrašas. Svarbiausias dalykas, kad ir kaip banaliai skambėtų.

Ar adresas Anglijoje visada toks aiškus, kaip Lietuvoje?

Ne. Anglijoje indeksai – šventas dalykas, bet kai kurie namai neturi numerių, tik pavadinimus. "Rose Cottage". Aš važiavau į vietą, kurią Maps rodo viduryje lauko. Paskambinu – reikia sukti už bažnyčios, pro raudoną vartą ir tada antras kiemas kairėn. Mikroautobusas gali pasukti, bet jei vairuotojas neturi vietinio numerio – važiuoja ratą. Patarčiau duoti du kontaktus Anglijos gale. Ir nurodyti, ar tai namas, ar butas, ar koks užkampis.

Ką daryti, jei gavėjas negali priimti krovinio tą dieną, kai atvažiuoja?

Tada prasideda sandėliavimo tema. Deja, ne visi vežėjai turi sandėlių Londone. Kai kurie turi partnerių, kiti – ne. Jei žinai, kad gavėjas bus darbe – susitark laike. Bet aš mačiau, kaip mikroautobusas stovi Londone penkias valandas, nes laukia. Mašina stovi, stovėjimo aikštelės kartais mokamos. Kas sumoka? Jei sutartyje neaptarta – prasideda ginčai. Geriausia: pats paskambink gavėjui ryte ir suderink. Mikroautobusas gali būti lankstus, bet jis neturi raktų nuo tavo buto Londone.

Ar galiu nurodyti, kad pristatytų tik savaitgalį?

Teoriškai taip. Praktiškai – mikroautobusai važiuoja, kai yra užsakymų. Jei surenka krovinį trečiadienį – nori pristatyti ketvirtadienį-penktadienį. Savaitgaliais Anglijoje brangiau dėl leidimų kai kuriose vietose. Kai kurie imą papildomą mokestį. Aš stengiuosi išvengti šeštadienio Londone centro, nes kam to reikia? Net mikriukui ten kamščiai. Jei tikrai reikia – klausk iš anksto. O jei klausi ketvirtadienio vakarą – gali likti be atsakymo arba su didesne sąskaita.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu iki Anglijos?

Dažnai taip. Vieno-kelių keleivių vežimas kartu su daiktais – vienas privalumų. Bet reikia sutartis pasitikslinti. Ar sėdės priekyje, o daiktai gale, ar kartu? Yra higienos reikalavimų – negali juk sėdėti ant statinės su alyja. Buvęs atvejis: šeima važiavo su katinu, bet nebuvo nurodę. Vairuotojas neturėjo petnešų. Prisivežėm problemų. Tai jei važiuoji – sakyk iš karto. Ne visi mikriukai skirti zoologijos sodui.

Kai nutinka tikros bėdos

Ar dažnai dingsta dalis smulkių krovinių?

Jei vežėjas profesionalas – tai beveig neįmanoma. Mikroautobusai maži, viskas matosi. Bet aš mačiau situacijų... Ne dingimo, o pametimo. Buvo toks atvejis, kai vairuotojas iškrovė Didžiosios Britanijos gale, paskui važiavo pas kitą klientą, o viena maža dėžė liko po suolu kavinėje. Radom per dvi dienas. Klientas pyko, bet dėžė – sveika. Čia ne dingimas, čia žmogiškas faktorius. Geriausia turėti savo daiktų sąrašą ir nufotografuoti dėžes prieš pakrovimą. Mikriuke mažiau vietos pasimesti nei furgone.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti?

Pirma, fotografuok iš karto. Be nuotraukos – nėra koncerto, sako mūsų teisininkas. Antra, rašyk vežėjui. Jis turi civilinį draudimą. Bet jei pats supakavai dėžę iš pigaus kartono ir ten porcelianas – draudimas gali nepripažinti. Buvo: klientas pyko, kad sulūžo lempa. Pasirodo, jos neišardė, nei suvyniojo, tik įmetė į dėžę su kilimėliu. Kilimėlis suspaudėsi. Lempa – ne. Draudimas atsisakė. Mikroautobuso važiuoklė švelnesnė nei tralo, bet duobes jaučia visi. Fotografuok ir pakuok adekvačiai.

Ar vežėjas gali atsisakyti vežti mano daiktus pamačius juos?

Taip. Ir tai įvyksta dažniau, nei galvojat. Aš pats esu atsisakęs, kai atvažiavau, o ten – nevalyti daiktai, tepaluotos variklio dalys be pakuotės, arba neaiškūs chemikalai. Vieną kartą klientas norėjo siųsti katės tualetą. Nešvarų. Sakau – ne. Mikroautobuse važiuos ir kitų žmonių dėžės. Higiena svarbi. Ir taisyklės – degios medžiagos, neišpakuoti maisto produktai, neaiškios talpos. Jei vairuotojas atsisako – nereikia jo laikyti priešu. Jis saugo ne tik savo mašiną, bet ir kitų klientų mantą.

Kas atsakingas, jei krovinys vėluoja dėl keltų ar sunkaus oro?

Force majeure – taip vadina teisininkai. Aš vadinu – gyvenimas. Jei keltas atšauktas dėl audros – niekas nekaltas. Oras yra oras. Bet jei vežėjas žinojo, kad keltas bėdos, ir nepasirūpino alternatyva – tada jau atsakomybė. Mikroautobusai turi pranašumą – juos galima varyti ir keltu, ir tuneliu. Kartais, kai kas nerezervuoja vietos – tenka laukti kitos. Aš savo klientams sakau: jei terminas kritinis – darykit rezervą. Jei ne – laukiam. Nei vienas pervežėjas nesukontroliuos jūros bangų.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Ar verta daryti smulkių krovinių draudimą papildomai?

Jei vežate elektroniką arba antikvarinius daiktus – taip. Paprasti drabužiai – jūsų rizika. Aš žinau bendrovių, kurios siūlo full insurance, bet jis kainuos apie du-tris procentus vertės. Ir yra išskaita. Kartais smulkus krovinys vertas du šimtus eurų, o draudimas – dvidešimt. Ar verta? Jei tai senelės servizas – taip. Jei seni vadovėliai – nelabai. Pasiskaityk, kas draudžiama: dažnai neapima netinkamai supakuotų dalykų, o tai jau trečdalis atvejų.

Koks geriausias patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia į Angliją?

Neskubėk paskutinę minutę. Mikroautobusas gali palaukti dieną, bet jei skambini penktadienį ir sakai, kad reikia Londone sekmadienį – kaina šoktels. Išsirašyk sąrašą. Nufotografuok daiktus. Pasiklausk vairuotojo – jis matęs šimtus istorijų. Kartais žmonės per daug galvoja apie technikas, o per mažai apie tai, ar bus namie. Ir dar – Anglija nėra Pasvalys. Kelionė trunka dvi-trys dienos. Nepamiršk, kad vairuotojas irgi pavalgyt turi ir pailsėti prieš vairuodamas toliau.

Po tiek metų galiu pasakyti viena: patikimas smulkių krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu priklauso ne nuo mašinos markės, o nuo žmogaus su kuriuo kalbi. Mašina – tik įrankis. Svarbu, kad jis klausytų, pasakytų, jei kas netelpa, ir nepabėgtų su daiktais. Pasiruošk, supakuok, parašyk etiketes ir išsirink vežėją, kuris kalba su tavimi, o ne į tave. Anglija palauks, o tavo nervai – padėkos.