Kaip patikimai siųsti brangius daiktus į Angliją?

Įžangą rašau galvodamas apie klientą iš Vilniaus, kuris prieš trejus metus į Londoną vežė senelio komodą. Atrodė, kad rado pigų vežėją, o baigėsi blogai. Po 22 metų šitame versle galiu pasakyti – brangių daiktų siuntimas į Angliją nėra keliolika valandų kely. Tai procesas, kurį reikia suprasti, nes kitaip vertingi daiktai lengvai virsta labai brangiomis klaidomis.

Pirmiausia apie pakavimą – čia viskas prasideda

Kiek sluoksnių kartono reikia antikvariniams veidrodžiams?

Mano praktikoje mačiau, kaip senovinis rėmas neatlaikė net menko simplaktelėjimo (arba kitaip – trinktelėjimo į bortą), nes šeimininkas panaudojo tik du kartono sluoksnius. Supakuotą antikvarinį veidrodį į Angliją galima vežti ir su keturių sluoksnių kartonu, bet aš nemėgstu taupyti čia. Geriau penki šeši sluoksniai, kampų apsaugos, putos, o tada „dėžė dėžėje“. Buvo atvejis, kai klientas iš Panevėžio sutaupė ant kartono, o veidrodis atvažiavo į Birmingamą kaip dėlionė. Vertė – keturi nuliai, nuotaika – po nulio. Jei nežinai nuo ko pradėti, pradėk nuo storų sluoksnių.

Ar galiu tiesiog suvynioti tapybą į antklodę ir viskas?

Gali, jei nori azartiškai gyventi. Rimtai – antklodė apsaugo nuo dulkių, bet ne nuo drėgmės ir slėgio. Kartą klientė įkėlė du Pabaltijo dailininkų darbus į antklodes, o paskui jie keliavo drėgname furgone. Spalvos... na, jos nebepasveiks. Tapybai reikia specialių vamzdžių arba plokščių dėžių, fiksuoto popieriaus. Brangių daiktų siuntimas į Angliją prasideda nuo to, kad supranti – antklodė yra patogiai, bet ne profesionaliai. Ypač jei važiuoja per keltą, kur oras keičiasi kas valandą.

Kaip supakuoti senovinius porceliano statulėles, kad neplyštų į skiltis?

Kiekviena statulėlė atskirai, tai pamoka, kurią išmokau prieš 15 metų. Vynioji į putas, dedi į dėžutę, tarpai užpildomi burbuline plėvele, ir tik tada – į bendrą konteinerį. Jokio kartono tiesiai ant porceliano, nes trintis kelia mikroįtrūkimus, o Anglijoje kai kurie keliai prasti. Net gerai supakuota gali pajudėti, jei dėžėje lieka tuščias plotas. Kartą vazonas, kurį pats pakuoti neprižiūrėjau, atsiskyrė nuo rankenos. Buvau per užsiėmęs. Nuo tada – puta, puta ir dar kartą puta. Jokių nuolaidų.

Ką daryti su elektronika – ji juk baiminasi drėgmės?

Baiminasi, ir ne be reikalo. Drėgmės sugeriančios pakuotės yra būtinos. Kompiuterių ekranai, garso aparatūra, juostagaliai – visi nemėgsta kelių per keltą arba ilgo sėdėjimo sandėlyje. Be to, elektronika jautri statiniam krūviui. Pamenu, vežėm protingą namų sistemą į Mancestrą, o vairuotojas padarė staigų stabdymą. Laimei, buvom įdėję silikagelio paketų. Svarbiausia – pranešk vežėjui, kad viduje elektronika, nes tada deda į sausą vietą, o ne prie grindų, kur gali kauptis drėgmė.

Ar verta piršti profesionalų pakavimą, jei pats esu tikslus žmogus?

Jei pats esi tikslus – verta, nes tuomet atsakomybė nueina nuo tavęs. Šito klausia daugelis inžinierių. Sakau tiesiai – jei pats supakuosi ir kas nutiks, įmonė pasakys: „pakuotė ne mūsų“. Taip, daugumai daiktų pats susitupėsi puikiai, bet brangių daiktų siuntimas į Angliją yra tas lygis, kur verta sumokėti 80-150 eurų už profesionalų packingą. Ypač antikvarijui. Tada brokas – ne tavo galva. Būna ir tokių, kurie patys moka geriau nei kai kurios įmonės, bet čia reta išimtis, kaip saulė Londone žiemą.

Kokią didžiausią klaidą matei per savo praktiką su brangių daiktų pakavimu į Angliją?

Didžiausia klaida – galvoti, kad „kaimynas sakė, kad užtenka“. Pamenu, prieš ketverius metus vienas vyrukas iš Šiaulių į Sautamptoną vežė kolekcines senovines ginklų kopijas. Supakavo į paprastus maišus. Rezultatas – rankenos sutraiškytos, nes maišai buvo po kitais kroviniais. Vertė krito žemyn. Pakavimas nėra vienkartinė medžiaga, tai yra strategija. Jei nesupranti, kad svoris viršuje veikia apačią – pasikviesk pagalbą. Nesigailėsi, o piniginės padėkos vėliau.

Draudimas, vertė ir atsakomybė – nuobodus, bet būtinas

Ar privalau deklaruoti tikrąją daikto vertę, jei bijau muito?

Baimintis muito – normalu, bet meluoti dėl vertės – prasčiausias variantas. Jei daiktas yra tavo asmeninis naudotas daiktas, paprastai muito nėra tarp Lietuvos ir Anglijos, bet jei jis naujas... na, čia jau muitinės sritis. Blogiausia – nusukti vertę, o po to draudimas atsisako mokėti, nes tu pateikei melagingą informaciją. Buvo situacija, kai klientas nurodė kelių tūkstančių vertę, o realiai daiktas buvo 18 tūkstančių. Dingo dėžė. Draudimas sumokėjo kelis tūkstančius, o likusios sumos... niekas neatgavo. Rašyk tiesą.

Kiek kainuoja drausti 15 000 EUR vertės paveikslą siunčiant į Londoną?

Skaičiai kinta, bet realiai – nuo 0,6% iki 1,2% daikto vertės. Už penkiolika tūkstančių tai eina į 90-180 eurų. Kartais įmonės įtraukia bazinį draudimą, bet jis bus iki 300-500 eurų, o tai tavo atveju – juokas. Papildomas draudimas brangiems daiktams į Angliją yra būtinas, ypač daliniame krovinyje. Mano patarimas – nepagailėk tų šimto eurų. Kaip šalmą slidinėjimui: nenaudosi iki tos dienos, kol nenaudosi, o tada... auksinis. Tiesiog daryk.

Kas nutinka, jei vežėjas numeta spintelę ir pasislepia?

Jei vežėjas pasislepia, turi rašyti pretenziją per CMR, jei toks buvo. Realybė – daugelis mažų vežėjų dirba be rezervinių fondų. Jei įmonė neturi turto, tu nieko nenuimsi, net laimėjęs teisme. Todėl rinkis pervežimą į Angliją atliekančias įmones, kurios egzistuoja ne pirmus metus. Yra „vienadienių“, kurie paima daiktą, patašo, ir pradingsta. Jų pasiūlymai skamba kaip svajonė. Svajonės baigiasi prabudimu. Atsibusk anksčiau. Buvęs atvejis su rygiškiu... nors čia gal ne apie tai.

Ar galiu apdrausti daiktus pats per savo draudimą, o ne per pervežimo įmonę?

Gali, bet retai apsimoka. Namų turto draudimas dažnai neapima tarptautinio transportavimo. O jei ir apima, tai su sąlyga, kad pakuotę darė sertifikuotas žmogus. Skambink savo draudikui ir klausk apie tarptautinį perkraustymą į Angliją, o ne apie „daiktų gabenimą“. Žodžiai svarbūs. Klientas manė, kad apdraustas per gyvybės draudimą. Ne. Gyvybės draudimas – tau. Daiktams – atskiras dalykas. Aš ne draudimo agentas, bet tiek žinau, kad suklysti lengva. Geriau sumokėk atskirai ir būk ramus.

Kaip įrodyti, kad daiktas buvo sveikas prieš transportavimą į Angliją?

Fotografuok. Dar daugiau – filmuok. Nuo tos akimirkos, kai nuimi nuo sienos. Geriau, jei yra senos nuotraukos, kur rodoma, kad daiktas gyvas. Sakau klientams: padaryk video, apversk, parodyk kampus. Jei daiktas labai brangus, pasikviesk vertintoją, kuris surašys aktą. Tokie popieriai padeda pretenzijoje. Buvo, kad žmogus atsiuntė vieną bendrą nuotrauką sofos, o paskui vežėjas pasakė – „ji jau buvo tokia“. Ne, draugeli. Aš turiu įrašą. Tu turi problemą. Tokiu tonu ir reikia prieiti prie žaidimo.

Ar visos perkraustymo įmonės automatiškai apdraudžia brangius krovinius?

Ne. Dauguma turi minimalų atsakomybės draudimą, skaičiuojamą pagal svorį. Standartiškai keli eurai už kilogramą. Tavo brangus kilimas sveria 8 kg ir vertė 4000? Gausi gal šimtą eurų. Tikslesnės sumos neatitinka. Atsakingas tarptautinis perkraustymas į Angliją turi apimti sąžiningą vertės deklaraciją. Jei įmonė sako „viskas įskaičiuota“ ir neklausia, ką veži – pabėk. Na, nebėk, bet labai įtariai žiūrėk. Jei nejauti, kad jie klausia pakankamai, vadinasi, nėra pasirengę prisiimti atsakomybės.

Transportas, kainos ir pasirinkimai – kur yra gudrybės

Kuo skiriasi siuntimas oru nuo kelių transportu brangiems daiktams į Angliją?

Oras – greičiau, kelias – pigiau. Bet brangiems daiktams dažnai renkamės kelią, nes manevravimo daugiau. Oru labai brangu, jei kalbi apie baldus. Lėktuvu dažniausiai dokumentai, maži objektai. Aš siųsti vertingus daiktus į Londoną rekomenduoju kelių transportu. Jei daiktas mažas ir skubus – oras. Jeigu antikvarinė spinta – jokiu būdu ne oras, nebent nori parduoti inkilą. Kainų skirtumas siekia trigubą sumą. Svarbiausia – ne laikas, o kaip daiktas sutvirtintas furgone.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800 EUR, o kiti 2500 EUR už tą patį daiktą?

Nes vieni vežia furgone su kitų daiktais, o kiti skiria mašiną su dviem vairuotojais. 800 eurų – dalinis krovinys, rizikingesnis. 2500 – kai mašina važiuoja tik su tavo daiktais, be pašalinių. Ar verta? Jei daiktas vertas 50 tūkstančių – taip. Jeigu skalbenkė, tik brangi, nes nauja – gal ne. Pigūs pervežimai į Angliją turi niuansų: prailgintas maršrutas, svoris ant viršaus, prastas draudimas.