Kaip paruošti siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk, jei jau nusprendei siųsti daiktus mikroautobusu į Angliją, pirmas dalykas – nesijaudink. Per dvidešimt ketverius metus šitame reikale mačiau visko: ir idealiai supakuotų siuntų, ir tokių, kur vos ne tiesiog iš buto numesti į mašiną. Paruošti siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją nėra fizika, bet yra keli dalykai, kuriuos žinoti verta, kad nereiktų vėliau graužtis ar lakstyti papildomai. Pasakysiu tiesiai – daug kas lemia, kokį pervežėją rasi. O dabar einam per klausimus, nes tu turbūt turi šimtą.

Praktiniai paruošimo dalykai

Ar tikrai reikia dėžių siuntai į Angliją, ar galiu tiesiog įmesti daiktus į maišus?

Žiūrėk, maišai... skalbiniams gal ir praverčia. Bet jei trapių daiktų turi – pamiršk. Mačiau žmones, kraunančius daiktus į šiukšlių maišus, ir galvojančius, kad bus gerai. Nebus. Mikroautobusai, važiuojantys į Angliją, stabteli ne sykį, krautuvai permeta. Jei nėra standžių dėžių – sulankstys kaip skudurus. Paimk bibliotekų dėžes, jos tvirtos, arba pervežėjui paprašyk nupirkti, parduotuvėje irgi yra. Kaina juokinga, o daiktai nuvažiuoja sveiki.

Kaip supakuoti stiklą arba keramiką, kad neįskiltų važiuojant per Kalę?

Stiklas – jautru. Aš kiekvieną lėkštę suvynioju į burbulinę plėvelę, tada į rankšluostį, ir tik tada – į dėžę. Svarbiausia – tarpai. Jei dėžėje liks tušti plotai, daiktai važiuos kaip lemputės maiše. Dedu susukus popieriaus, šlaitų, ką randu. Buvo atvejų, kai vežė veidrodžius be jokios apsaugos – atėjo trupiniai. Uždėk kryžiuką ant dėžės, nors ne visi vairuotojai į tai žiūri.

Ką daryti, jei siunta kvepia maistu – ar tai problema?

Maistas... na, uždaroje mašinoje per kelias dienas kvepės viskas. Sausas maistas – makaronai, džiovinti vaisiai – problemų nematau. Bet sūris ar dešra... Muitai gali klausti, nors per mikroautobusą asmeninės siuntos dažnai eina laisviau nei didelės logistikos. Buvo atvejis, kai klientas įsimetė vestuvinį tortą. Ne, nevežėm. Galėjo ir nevežti, bet kadangi jau buvome pakeliui... (nors iš tikrųjų tai buvo keksas, o ne tortas) šiaip jau gerai neprisimenu taisyklių dėl šviežio maisto.

Ar galiu į tą patį mikroautobusą sudėti ir baldus, ir drabužius?

Gali, bet reikia galvos. Baldai turi aštrius kampus, o drabužiai renka įbrėžimus. Baldus apklok antklodėmis, o drabužius – į vakuuminio pakavimo maišus. Kai išsiurbia orą, sutaupysi kalną vietos ir dar apsaugai nuo drėgmės. Buvo Vilniuje variantas – sofą įmetė ant rūbų krūvos. Rūbai išgyveno, bet viena striukė prakirsta spyruokle. Nu, visko būna. Telpa – gerai, bet mąstyk sluoksniais.

Kiek dienų prieš reikia pradėti galvoti apie pakavimą?

Anksčiau. Visada anksčiau. Žmonės skambina penktadienį vakare, kad pirmadienį reikia važiuoti, o dėžių nėra. Tuomet panika. Aš pats jei ruošiuosi siuntai į Angliją, pradedu rinktis dėžes savaitę prieš. Mažam siuntinėliui į Londoną užteks poros dienų, bet kai reikia išrinkti butą... Be dėžių pradedi krauti į krepšius, krepšius į maišus. Paskui nieko nerandi. Pradėk bent jau nuo sąrašo.

Dokumentai, muitai ir tokie reikalai

Kokių popierių reikia siuntai į Angliją po Brexito?

Po 2021-ųjų viskas pasikeitė. Reikia pakuočių sąrašo – angliškai, suprantama. Dar vadinama packing list. Jei asmeniniai daiktai, rašai: naudoti, be vertės arba simbolinė. Muitinės forma – jau pervežėjo reikalas, bet žinok, kad jei veši parduoti – tai kitas reikalas. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė dvidešimt naujų dviračių. Atsitiko taip, kad... ne, tai ne šitas pokalbis. Tiesiog – packing list ir pasas, jei pats važiuoji.

Ar siuntai reikia sąskaitos faktūros, jei tai mano asmeniniai daiktai?

Ne, sąskaitos faktūros nereikia, jei tai tikrai seni batai, puodai ir knygos. Bet sąrašo reikia. Kartais klientai klausia: "o jei televizorių nupirkau prieš mėnesį?" Tada įrašyk pirkimo datą, bet dokumentų rodyti nebūtina, nebent paklaus. Rašydamas sąrašus kartais pamirštu vieną kitą daiktą... (ai, ne, čia turėjau pasakyti kitaip) sąrašas turėtų būti kuo tikslesnis. Jei muitininkas įtars prekybą – įlips giliau.

Kas bus, jei muitinėje atidarys dėžę ir viskas ten bus išmėtyta?

Tai blogiausia, ko gali tikėtis. Atidarę tikrina, ar neslėpi kažko nelegalaus, ir dažnai nesugeba susidėti atgal. Aš visada sakau: nenaudok vienos didelės dėžės viskam. Mažesnės – geriau. Jei atidarys didžiulę dėžę su smulkmenomis – bus chaosas. Dar vienas dalykas – nekurk netikrų sluoksnių. Kartą klientas apsivyniojęs daiktus senais laikraščiais (su problemišku turiniu), muitininkas labai nenorėjo jų liesti.

Ar galiu siųsti maistą – dešras, sūrius – į Londoną mikroautobusu?

Šviežias maistas – ne. Konservai, sausas – prašau. Bet pieno produktai, mėsa – gali kilti rimtų klausimų muitinėje. Techniškai per mikroautobusą asmeniniams daiktams taikomos kitokios taisyklės nei komerciniams, bet aš nesu veterinarijos inspektorius. Geriau nevežti. Buvo, kad vežėm kaimiško sūrio ratą į Birmingemą. Praėjo, bet nežinau, ar tai sėkmė, ar tiesiog muitininkas buvo užmigęs. Nežaidžiam su tokiais dalykais, žinok.

Ar reikia rašyti turinio sąrašą ranka, ar galiu atspausdinti?

Atspausdink. Dieve, atspausdink. Rankraščiai būna kaip iš pirmoko darbo – paskui pats nesupranti, ką įrašei. Matau klientus, bandančius ranka rašyti ant penkių dėžių... po mėnesio skambina, kur paliko avalynę. Spausdintas sąrašas ant kiekvienos dėžės – tai auksas. Ai, ir dar – net kompiuteriu parašytas sąrašas būna su klaidomis. Bet vis tiek skaitomesnis nei mano raštas, kurį pats kartais vargiai įskaitau.

Kainos, laikas ir organizavimas

Kiek maždaug kainuoja gabenti siuntą mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Čia klasika. Maža siuntutė iki Londono – nuo 80 iki 150 eurų, priklauso nuo svorio ir apimties. Pikapas baldų iš Kauno į Mancesterį – nuo 600 iki 900. Brangiau nei furgonas? Kartais. Bet mikroautobusai lankstesni, greičiau sureaguoja. Yra tokių, kurie ima 50 eurų ir paskui dingsta kelyje su daiktais. Jeigu per mažai moki – moki du kartus. Pats mačiau, kaip dingsta tie pigieji. Neapsigaudyk.

Ar verta laukti, kol surinks pilnų krovinį, ar geriau išsiųsti iš karto, kai yra laisvų vietų?

Jei neskubi – palauk dalinio krovinio. Sutaupysi dešimtį ar dvidešimt eurų. Bet iš patirties, kai žmonės laukia mėnesį dėl trisdešimt sutaupytų eurų... nežinau, ar verta. Jei paruošei siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją ir rytoj yra laisva vieta – siųsk. Skubūs pasiūlymai geriausi, nes vairuotojas nori užpildyti mašiną ir važiuoti. Laukiant idealaus varianto, terminai prasitęsia iki begalybės.

Kiek laiko dažniausiai važiuoja siunta iki Mancesterio ar Birmingemo?

Iki Londono – dvi, trys dienos. Iki Mancesterio ar Birmingemo – plus pusdienis arba para. Nėra tai lėktuvas, čia žemės kelionė. Vairuotojai turi ilsėtis, yra kamščiai. Buvo sekmadienis, kai važiavom į Birmingemą ir praleidom keturias valandas dėl kliento nurodyto blogo adreso. Realiai skaičiuok 3–5 dienas. Nesąžiningi kurjeriai žada per 24 valandas – neik į tuos žaidimus.

Ar reikia mokėti prieš pick-up'ą, ar kai tik atiduodu siuntą?

Paprastai – dalinis avansas, likutis prieš pristatymą arba atsiėmimą. Bet kaip sutarsi. Aš nerekomenduočiau mokėti visos sumos iš anksto, nebent pervežėjas – tavo tėtis. Mačiau labai daug. Yra tokių, kurie paima pinigus ir dingsta į orą. Pick-up'as yra kai jie pasiima siuntą iš tavęs. Aš vadinu tai pick-up'u, nors kai kas sako "paėmimas" (nors "pick-up'as" mūsų kalboje įprasčiau).

Ar kaina priklauso nuo svorio, apimties, ar nuo abiejų?

Svoris... be abejo. Bet mikroautobusuose kritiškiausia – vieta. Jei veši plunksninę antklodę, ji sveria kilogramą, bet užima milžinišką tūrį. Tada vairuotojas negali paimti kitos siuntos. Taip kad lemia abu dalykai. Būna daiktų, kurių negalima krauti ant viršaus – pavyzdžiui, minkštas fotelis. Tada jis "valgo" visą savo sekciją. Realiai skaičiuoja kubais ir kilogramais, bet galų gale žiūri: ar telpa?

Kas realiai vyksta kelyje

Ar vairuotojai perka pakeliui kavą ir palieka mano daiktus be priežiūros?

Ne pilnai. Rimti vairuotojai neužrakina mašinos be reikalo. Kartais sustoja benzininėje, bet mašina užrakinta, o daiktai uždaryti gale. Blogiausia, ką mačiau – vaikinas 2008-aisiais paliko mašiną atidarytą ir užmigo. Dabar dažnai GPS'ai, klientai mato vietą. Bet vairuotojai yra žmonės – jie ir į tualetą turi nueiti. Daiktai lieka viduje. Jei labai bijai – imk draudimą, nors siuntiniams jis brangokas.

Ar dažnai nutinka, kad mikroautobusas stringa pasienyje?

Po Brexit – viskas lėčiau. Ne pakeliui stringa, o dokumentų tikrinime. Buvo dienų, kai eilė prie Eurotunelio viršijo šešias valandas. Ne, ne Kelnėje, ten Vokietija... ai, ties Eurotuneliu arba uoste. Kartą dėl pamiršto leidimo Prancūzijoje užtrukom pusdienį. Tai nėra kasdienybė, bet tikėtis greito pravažiavimo naivu. Paruoškis, kad į Angliją gali užtrukti ne dėl tavo kaltės. Pasieniečiai tikrai neskuba.

Ką daryti, jei siunta atvažiavo sulamstytų dėžių – kam skambinti?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai. Tada skambink tam, kas pasiėmė pinigus. Rimtas pervežėjas tvarkys situaciją. Jei ne – teks kreiptis į draudimą arba šnekėtis rimtai. Buvo klientas, kuriam sulankstytos visos kojos nuo stalo. Mes grąžinome nemokamai remontui, nors faktas – blogas pakavimas. Bet vis tiek. Svarbiausia – nepasirašyk apžiūros lapo nepamatęs. "Atrodo gerai" – nerašyk. Patikrink.

Ar mano daiktai važiuoja tik vienu mikroautobusu, ar perkeliami į kitą?

Čia kaip sutarsi. Kartais tiesiogiai – Vilnius–Londonas, ta pati mašina. O kartais perkeliami per krovinių terminalus. Aš renkuosi, kad siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją vežtų viena mašina – mažiau rankų, mažiau rizikos. Bet jei vežėjas taupo – gali persikrauti Prancūzijoje. Reikia klausti prieš perkant. Kai kurie mano kolegos taip daro kas savaitę. Ne visada blogai, bet verta žinoti.

Kaip žinoti, ar mano siunta tikrai pasiekė Angliją, o ne pasimetė kelyje?

Rinkis vežėją, kuris duoda kontaktą. Ne tik el. paštą, kuriuo niekas neatsako. Mikroautobusai retai turi trackinimą kaip DHL, bet bent jau vairuotojo numeris gyvas turi būti. Kartais parašo: "Esu Lutone". O tada tylka. Skambink pats. Mačiau siuntų, kurios "pasiliko" sandėlyje prie Londono tris savaites, nes pamiršo paskambinti. Patikrinimas – tavo teisė. Reikalauk nuotraukos su daiktais pakrautoje mašinoje.

Daiktai, kurių geriau nesiųsti arba siųsti atsargiai

Ar galiu siųsti augalus – pvz., mažą palmę – į Britaniją?

Augalai... reikia fitosanitarinio. Ar kažko tokio. Nesu botanikas. Mažos palmos, jei tikrai asmeninė dovana – kartais praslysdavo, bet rizikinga. Anglija saugo savo ekosistemą iš augalų plauko. Buvo atvejis, kai mama siuntė sūnui į Liverpulį pomidorų daigus. Muitininkas išmetė be diskusijų tiesiog į konteinerį. Tai jei augalas brangus ar sentimentalus – geriau ne. Galima pabandyti paslėpti... ne, nerekomenduosiu to rašyti. Verčiau palik kaimynei.

Kas nutiks, jei slėpsiu draudžiamus daiktus, o vairuotojas to nežinos?

Blogai nutiks tau. Ir gali nutikti vairuotojui. Jei randa – konfiskuoja. Jei rūkalai, alkoholis virš normos, ginklai (taip, kartais žmonės veža šratinukus ir galvoja, kad ne ginklas) – atsakomybė ant siuntėjo. Vairuotojas pasakys: "aš nežinojau". Ir tiesa. Tavo parašas ant sąrašo reiškia, kad patvirtinai turinį. Buvo toks atvejis su... na, geriau nepasakosiu, bet tikėk manim, neverta. Tikrink dėžes.

Ar galiu į siuntą įsimesti dviratį ir keturis ratus? Ar užteks vietos?

Dviratis – imk lauk priekinį ratą, pasuk vairą, užimsi mažiau. Keturi ratai – jau automobilio dalis. Mikroautobusai turi ribotą erdvę. Buvęs klientas manė, kad telpa keturi ratai, sofa ir šaldytuvas į Sprinterį. Netelpa. Ratai užima daugiau nei atrodo, nes negali jų dėti vieną ant kito be apsaugos. Dviratis – jei nenumsi pedalų, subraižys kitus siuntos daiktus. Atjunk ir supakuok atskirai.

Ar reikia išardyti lovą prieš siunčiant, ar vairuotojai tai daro?

Vairuotojai nėra baldų surinkėjai ir neturi tam laiko. Gali padėti, jei matai, kad visiškai beviltiška situacija, bet tai tikrai ne jų pareiga. Lovą reikia išardyti prieš pick-up'ą. Sraigtus sudėk į maišelį ir priklijuok prie lovos dalies, nes kitaip prarasi ir nebesurasi. Buvo, kad klientas paliko surinktą kampą, o vairuotojas atsisakė krauti. Teisingai – mašinoje nėra vietos surinktiems baldams. Išardyk ir viskas aišku. Taškas.

Paskutiniai patarimai

Į ką atkreipti dėmesį renkantis pervežėją, jei nenoriu būt apgautas?

Gerų atsiliepimų – ne tik tų, kuriuos parašė pats vairuotojas savo puslapyje. Tikrink, ar duoda sutartį. Ne žodinį "viskas bus gerai, brolau". Ar turi leidimus? Kiek metų veža? Nauji žaidėjai kartais imasi, kai neturi patirties. Buvo "pervežėjas", kuris išsinuomojo mikroautobusą ir važiuoja. Jei turi licenciją – legalu, bet rizika didesnė. Ir dar – jei jis atsakinėja po vidurnakčio, arba labai darbštus, arba nemiegos. Šiaip abejais atvejais paskambink pasitikrinti.

Ar verta daryti siuntos nuotraukas prieš atiduodant?

Visada. Tai pats pigiausias draudimas. Prieš atiduodamas siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją, nufotografuok kiekvieną dėžę. Ypač jei ten trapi daiktai. Aš sakau – tai nemokama. Telefonas kišenėje, dvi minutės. Buvo situacija, kai klientas pateikė nuotraukas, kuriose matėsi nepažeista dėžė, o gavėjas – skylę. Viskas išspręsta per valandą. Be nuotraukų ginčai tušti. Po trijų savaičių nebeaišku, kas buvo blogai.

Išvada

Tiesa ta, kad paruošti siuntą gabenimui mikroautobusu į Angliją – tai ne tik dėžės ir lipni juosta. Tai ir teisingas vežėjas, realūs lūkesčiai bei sąrašas, kuriuo pasitikėsi po savaitės. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad dažniausiai problema ne kelyje, o galvoje, kai norima viską padaryti per greitai ir per pigiai. Imkis darbo ramiai, pasitikrink du kartus ir paklausk vairuotojo, jei nežinai. Sėkmės.