Kaip mikroautobusai veža krovinius į Angliją saugiai ir greitai?

Tai žinai, per tuos penkiolika metų, kai vežiojau daiktus į Angliją, tai matyti visko esu matęs. Nuo idiliškų kraustymų Vilniaus senamiesty iki tokių, kai klientas atidaro duris ir sako: „o, tai jūs jau čia?“. Mikroautobusai kroviniams į Angliją – tai ne tik guminiai ratai ir benzino bakas. Čia yra planavimas, kantrybė ir kartais – gryna improvizacija. Nes ar greitai, ar saugiai veš – priklauso ne nuo to, kokia mašina, o nuo to, kas sėdi prie vairo ir kaip sutvarkyti popierius. Daug kas galvoja, kad pakanka surasti bet kurį vežėją su Mercedes spillback, bet aš sakau – paklausk pirmiausia, ar jis žino, kur yra Doveris, o ne tik Google Maps. Atsakysiu į klausimus, kurie man pačiam yra tekę šimtus kartų.

Pirmiausia – kodėl mikroautobusas, o ne fūra?

Ar mikroautobusai veža krovinius į Angliją saugiai taip pat gerai kaip didelės mašinos?

Čia toks populiarus mitas, kad tik fūra gali saugiai gabenti daiktus. Žinok, ne. Mikroautobusai dažnai netgi patogesni, kai veža krovinius į Angliją per trumpesnes distancijas arba kai klientas gyvena siauroj gatvėj, kur fūrai įvažiuoti draudžiama. Saugumas priklauso ne nuo kubatūros, o nuo rankų. Jeigu tvirtini daiktus su diržais ir kampų apsaugomis, o ne su storu virve, viskas bus tip-top. Kartą mačiau, kaip fūroje viskas išsibarstė, nes nebuvo užtvirtinta. Mikroautobuse to nepaleistum, per anksti pamatytum. Aišku, jei krauni bet kaip – tada ir Boeing’as nepadės.

Kokią pakavimo medžiagą vertinkate labiausiai?

Paklotės, burbuliniai vokeliai ir kartonas. Viskas. Nereikia čia raketų mokslų. Daugelis galvoja, kad pakaks senų laikraščių ar šiūdų – šiaudų, ta prasme, – nu ir kas? Arba dar blogiau – mūsų močiučių antklodės. Ne, vežant į Angliją mikroautobusais daiktai kliba daugiau negu konteineryje, nes mašina manevringesnė ir stabdo stačiau. Burbulas ir tvirti kampai – tai tavo sėkmė. Aš visada sakau: jei tu pats ruoši daiktus, padvigubai apvyniok tai, kas vertinga. Arba atiduok man, bet tada laiko reikia daugiau. Skubant visko nepadarysi.

Ar man pačiam reikia nešti daiktus iki mašinos, jūs viską sudėsite patys?

Mes ne stebukladariai. Aš ir vairuotojas padedam, bet jei tai trečio aukšto butas be lifto ir tu tiesiog stebi – tai nebeperkraustymas, o spektaklis. Realiai, mikroautobusai krovinius į Angliją veža daug greičiau, kai klientas pasiruošęs. Esu matęs tokių situacijų, kai žmogus pusę dienos ieško raktų, kuriuos pats padėjo... ten, kur pats padėjo. Tai užima laiką. Saugumas prasideda logistikos, o ne tik blizgių popierinių lapelių. Padėk mums padėti tau, ir visi bus laimingi. Kitaip aš išeisiu rūkyti ir grįšiu po dešimties minučių.

Ar galima pakrauti daiktus prieš dieną ir palikti jūsų patalpoje?

Hmm, tai priklauso. Kai kurios mažos saugyklos Vilniuje ar Kaune leidžia, bet aš pats asmeniškai nelaikau daiktų savo garaže, nes kartą nutiko taip, kad klientas pasikeitė planus ir savaitę nieko neatsiėmė, o mums reikėjo vietos kitam kroviniui. Pervežimas mikroautobusu į Angliją geriausiai veikia tada, kai grandinė nepertraukiama. Paėmei – iš karto į kelionę. Anglija toli, nenoriu turėti dviejų darbų vienu metu. Jei labai reikia – galima susitarti, bet bus brangiau.

Greitis ir maršrutai – kiek tai realiai užtrunka

Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Londoną?

Jei viskas pagal planą, apie trisdešimt–trisdešimt šešias valandas kabančios prie vairo. Bet čia idealus variantas, kurio pasitaiko... na, gal du kartus iš dešimties. Realiai – keturiasdešimt–keturiasdešimt aštuonios su poilsiu, muitine ir benzino pylimu. Yra vairuotojų, kurie bando per vieną šuolį, bet aš nesu fano. Saugesnis pervežimas į Angliją reiškia mažiau greičio ir daugiau budrumo. Kartą kolega pavargo prie Dunkerque ir beveik pateko į eismo įvykį. Nereikia to. Geriau diena lėčiau, negu savaitė be mašinos ir su sutupto veidu.

Ar galima pasiekti Birminghamą ar Manchestery per dvi dienas?

Iš Lietuvos? Teoriškai taip, bet tik jei muitinė Prancūzijoje nelūžta. Nežinau, gal dabar jie jau ir sutvarkė tuos kompiuterius Doverio uoste, bet anksčiau būdavo tragėdija. Birminghamas – dar kiek į šiaurę nuo Londono, vadinasi plius trys-keturios valandos. Mikroautobusai kroviniams į Angliją saugiai važiuoja ne pagal Waze greičiausią maršrutą, o pagal vairuotojo komfortą. Jei jis nemiega, galima aplankyti, neblogai. Jei akys lipa – sustok. Miegas svarbiau už grafiką.

Kada geriau išvažiuoti – ryte ar vakare?

Aš mėgstu antradienio ankstyvus rytus. Sekmadienį Anglijoj daug kas nedirba (būna uždara, ha). O jei reikia ką nors nupirkti pakeliui – problemos. O šiaip, pamenu, kartą žiemą oras buvo toks baisus, kad vos išsivadavom iš Kauno, bet ne apie tai dabar. Antradienis ar trečiadienis yra ta diena, kai greičiausiai pervežimas mikroautobusu į Angliją praeina sklandžiausia. Penktadienį – lenkai ir vokiečiai užverčia magistralę. Pirmadienį – visi skuba į darbus. Tai ne šventė, o strategija. Mažiau spūsčių = mažiau stabdymų = mažiau pažeidžiamų daiktų.

Kiek tai kainuoja ir dėl ko nesutarsite

Kokia kaina vežti daiktus mikroautobusu į Angliją maždaug?

Tai kaip rugsėjo pirmą – kiekvienais metais vis kitokia. Šiuo metu pilnas mikroautobusas Vilnius–Londonas kainuoja nuo devynių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Arba maždaug euras dvidešimt–trisdešimt už kilometrą, jei skaičiuoji atskirai. Arba trisdešimt–keturiasdešimt eurų už kubą. Bet čia labai šabloniška. Jei turi pianiną ir devynias dėžes – kaina bus pianino. Jei keturios dėžės – gal sutarsim dėl dalinio reiso su kitu klientu. Kas yra pigiau, bet reikia lankstumo. Saugus pervežimas į Angliją negali kainuoti kaip autobuso bilietas, tai logiška.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima grynaisiais kai atvežate?

Paprastai prašome pusės avanso. Ne todėl, kad nepasitikim žmonėmis, bet todėl, kad pasitaikai visokių (turiu galvoje – pasitaiko visokių situacijų). Buvo toks atvejis Londone, kai važiuojam aštuoniolika valandų, o klientas sako: „o, aš galvojau, kad mokėsiu rytoj“. Ne, taip neveikia. Grynaisiais – taip, galima, bet suma turi būti sutarta iki cento. Krovinių pervežimas į Angliją saugiai ir greitai vyksta tik kai abiem pusėm aišku, kas už ką moka. Be to, dabar daugelis renkasi pavedimą – mažiau rizikos nešiotis didelių gryšų kišenėse.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kainą dvigubai mažesnę?

Aš nesakysiu, kad visos jos vagys. Bet kai kurios, pasakykim, optimizuoja sąnaudas ne ten, kur reikia. Perkraustymas mikroautobusu reikalauja draudimo, degalų, padangų ir normalių mokesčių. Jei kaina keturi šimtai eurų – arbatpinigių ne kažkam, o krovinys be licencijų. Aš esu matęs tokių, kurie facebook'e paskelbia „važiuoju rytoj, yra vietos“, paima pinigus ir dingsta pusiau pakeliui. Arba sudaužo viską, nes neturi įrankių tvirtinti. Ar greitai veš? Greičiausiai taip, nes bėga nuo muitinės. Saugiai? Ne. Tos įmonės paprastai gyvuoja vieną sezoną.

Muitinė ir popieriai po Brexit

Ar asmeninių daiktų vežimui vis dar reikalinga muitinė?

Reikia. Brexit viską pakeitė ir nebeaiškumo daugiau negu anksčiau. Dabar vežant krovinius į Angliją mikroautobusu reikia tinkamo inventoriaus sąrašo. Ne fotografijos iš telefono, o normalaus sąrašo su vertėmis. Aš pats padedu klientams jį parašyti, bet kartais jie atsispausdina kažką, ką patys nesupranta. Muitininkas Dover'y gali paklausti, ar daiktai senesni nei šeši mėnesiai – jei nauji, gali reikėti mokėti. Čia jau ne mano sritis, bet žinok tai. Geriau būti pripažintam kaip "perkraustymas", o ne "prekyba", nes tada muitai kitokie.

Kaip ten su tais šunimis ir katėmis – galiu pasiimti?

Gyvūnai – ne mano sritis, nors kartą teko vežti auksadogį – turiu galvoje, auksaspalvį retriverį. Reikia veterinarinio paso, mikroschemos. Ir jie negali būti palikti mikriuko bagažinėje su sofa. Ne, turi būti salonas arba speciali vieta. Vežant krovinius į Angliją mikroautobusai turi oro cirkuliaciją, bet karštomis dienomis tai rizikinga. Aš paprastai rekomenduoju specialias gyvūnų pervežimo įmones. Nors jei katė ramiai sėdi narve – esu vežęs ir taip. Bet tai ne mano pagrindinė veikla, nespėsiu žiūrėt, ar šuo nenuobodžiauja.

Kas realiai būna kelionėje (ir kartais pakrypsta)

Ką daryti, jei kelyje sugedo mikroautobusas?

Turiu techninę pagalbą Europoje. Bet realiai – geriau prevencija. Prieš kiekvieną didesnį reisą į Angliją perku patikrą. Nes mikroautobusai kroviniams saugiai gabenti turi turėti ne tik tvarkingas padangis (padangas, turiu galvėjo), bet ir stabdžius, kurie nešoka iš džiaugsmo ant kalniukų. Kartą Lenkijoj sutriko generatorius, tai stovėjom penkias valandas. Klientas laukė Londone. Skambinėjau, aiškinau. Jis suprato, nes alternative buvo palikti kelio pusėje. Tai buna. Svarbiausia – neprarasti ryšio su klientu ir išlaikyti šaltą galvą.

Ar dažnai pasitaiko klientų, kurie prisako daiktų daugiau negu sutarta?

Oi. Tai klasika. Sako: „o, tik trys dėžės“, o tu atvažiuoji, ten spinta, dvidešimt dėžių ir kažkoks augalas su vazonu. Buvo toks atvejis Pilies gatvėje Kaune (pataisau: gal ne pakišo tyčia, o paprasčiausiai apsiskaičiavo savo daiktų kiekiu, nes žmonės taip daro). Mikroautobusui nebetilpo pusė krovinio. Saugus pervežimas į Angliją tampa problematiškas, kai daiktai kyšo arba neužsidaro durys. Kartais tenka atsisveikinti su dalimi daiktų arba mokėti papildomai už antrą reisą. Geriau būtų žinoti iš anksto, nes aš nepavertėjas – aš vežėjas.

Kaip elgiatės, jei dėl spūsčių laivas į keltą pavėluoja?

Keltas... nu čia kantrybės reikalas. Vairuotojas negali jo pastumti. Mes sekame realų laiką, o ne grafiką. Jei Dover–Calais arba Eurotunelis užkimštas – tenka laukti. Mikroautobusai veža krovinius į Angliją saugiai, bet ne laiku, kai gamta ar žmonės trukdo. Aš visada sakau klientams: nplanuokit pirmąją dieną atvykti į naują butą, nes gali vėluoti viskas. Gerai, okei, ne savaitę, bet pusdienį – tikrai. Jei žmogus supranta, kad mes ne valdome jūroje bangas – tada viskas gerai. Nes nevaldom.

Saugumas automobilyje – ką darome kitaip

Ar daiktus galima palikti be priežiūros nakčiai viešbutyje?

Stengiuosi to nedaryti. Nesąmoninga rizikuoti vertingais daiktais dėl pusvelnio viešbučio. Kai vežam krovinius į Angliją mikroautobusu, jei reikia miegoti, geriau saugota aikštelė prie didžiųjų prekybos centrų arba kokia stovėjimo zona prie tunelio. Kartais vairuotojai miega mašinoi, nes žmonės yra žmonės, bet aš stengiuosi važiuoti be nakties stojimų. Saugiai pristatyti reiškia mažiau sustojimų tamsiuose kiemuose. Aišku, jei maršrutas ilgas kaip į Škotiją – neišsiversi be viešbučio. Tada renkiuosi su vaizdo kameromis.

Kaip apsaugoti stiklą ar tapybą pakeliui?

Kartono kampainiai – turiu galvoje kampų apsaugos – ir daug minkštų tarpiklių. Nepagailėk. Aš visada vežu kelis ritinius stretch plėvelės, bet jei daiktas vertingas – jokiu būdu nestatyk prie metalinių bortų be tarpinio. Mikroautobusai perkraustymui į Angliją geriausiai tinka, nes temperatūros svyravimai mažesni negu fūroje, bet vibracija yra. Ypač ant angliškų kelių, kurie, atleiskit, kartais primena mėnulio paviršių po lietaus. Būna duobių netgi greitkely. Kruopštus pakavimas lygus saugiam kroviniui. Čia nėra kur praslysti.

Ar sekate daiktus GPS ar tik pasikliaujate atmintimi?

GPS sekimo ant kiekvienos dėžės nėra. Bet kur kas aktualiau – navigacija ir komunikacija. Aš asmeniškai rašau sąrašą ranka, nes telefonas pasiima žuvo kartą. Pamenu, nuskrido į griovį, bet ekranas sulūžo. Pervežimas mikroautobusu į Angliją saugiai veikia, kai žinai, kuris daiktas kur, nes klientas kartais skambina: „o ar radote žalią dėžę?“ Ir turi atsakyti per pusę minutės, kur ji. Normalus inventorius yra mano rodyklė. Jo nekėtėjau, bet dabar be jo nebevažiuoju.

Apie patikimą vežėją ir kaip jo nepamesti

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo pavienio aferisto?

Pažiūrėk, ar jie turi vežėjo licenciją, civilinio draudimo polisą ir realias apžvalgas. Ne tik tas, kur parašyta „super, rekomenduoju“ iš paskyros be nuotraukos. Paklausk adreso – jei sako „aš atvažiuosiu“, bet neturi registruotos veiklos – pagalvok. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais saugiai įmanomas tik per tuos, kurie deklaruoja pajamas ir moka mokesčius. Taip, brangiau, bet jei dingsta dėl trijų šimtų eurų pasiūlymo – paskui nebežinai, kur ieškot. Aš nesu tobulas, bet sąžiningas – svarbu tai atskirt.

Ar galima jums duoti namų raktus, jei pats negaliu būti išvykimo metu?

Galima, bet tik jei mes jau pažįstami arba jei turi kaimynę, kuri atidarytų. Aš esu vežęs daiktus iš buto, kuriame nieko nebuvo – atidarė durų kodas. Buvo nejauku, bet klientas pasitikėjo (tai ne žmogus-valdiklis, o skaitmeninis kodas, ta prasme, elektroninis užraktas). Perkraustymas į Angliją mikroautobusu kartais reikalauja lankstumo, nes klientai jau būna išskridę. Tik jei duodi raktus – įsipareigoju dvigubai. Kartais net nufotografuoju duris, kad visi ramūs. Tai nervina kai kuriuos, bet suprantu. Jūsų turtas – jūsų turtas.

Ar verta derėtis dėl kainos ir kaip derėtis nepaspringsti?

Derėtis galima, ypač jei lanksti data. Bet jei sakai „o gal du šimtus?“ vietoj tūkstančio – tada nebežinau, ar čia pokštas. Paprastai kaina yra kaina, nes degalai nekainuoja mažiau vien todėl, kad tu pažįsti mano pusseserę. Nors jei pažįsti – galiu skirti dešimt procentų, prisipažinsiu. Saugus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reikalauja resursų. Kartais sutariu dėl dalinio krovinio – vežu tavo daiktus su kitu klientu, tada kaina krenta. Bet tada data – mano rankose. Jeigu tau tinka – super. Ne – rinkis pilną kainą.

Ar prieš užsakydamas galiu pažiūrėti, koks yra mikroautobusas?

Žinoma, aš pats to prašyčiau. Nes būna vežėjų, kurie atsiunčia nuotrauką iš dviejų tūkstančių penkioliktųjų, o atvažiuoja rūdijantis steigikas. Ne, aš siunčiu dabartines nuotraukas, VIN kodą, jei reikia. Mikroautobusai veža krovinius į Angliją geriausiai, jei jie švarūs, be skylių grindyse. Kartą teko atsisakyti kitos įmonės paslaugos, nes grindų kilimas buvo toks aplipęs, kad ten galėjo užaugti bulvės. Gerai, perdedu, bet pats supranti – jei vežu tavo sofą, nenoriu, kad ji kvepėtų troškininiu aliejumi. Nors aliejus skanus. Bet ne ant baldų.

Anglijoje – pristatymas ir paskutiniai niuansai

Ar privažiuojate tiesiai prie durų Londone, ar reikės tempti daiktus iš gatvės?

Stengiuosi privažiuoti arti, bet Londonas – iššūkis. Yra ULEZ, LEZ, raudonos zonos, gyvenamųjų gatvių apribojimai. Jeigu tavo rajonas Westminster arba Chelsea – mikroautobusui gali būti sunku. Kartais tenka permesti daiktus penkiasdešimt metrų. Apie tai reikia galvoti iš anksto. Greitai pervežti krovinius į Angliją reiškia ir greitai išsikrauti, o ne ieškoti parkingo valandą. Prieš savaitę pasiekiau Liverpoolį – ten gatvės platesnės, problemų nulis. Londonas – atskira planeta. Geriau pasitarti telefonu dėl adreso.

Ar padedate iškrauti ir nešti į naują butą?

Taip, jei tai sutarta. Aš ir mano talkininkas nešame. Bet jei tu pats sako, kad tik reikia atvežti iki slenksčio – irgi okey. Tik nereikia tada po to klausti: „o gal galit dar tą stalą į antrą aukštą?“ Nes ant aukšto, be lifto, ir dar penki kartonai – tai jau kitas tarifas. Realiai, pervežimas mikroautobusu į Angliją apima tai, kas aiškiai pasakyta. Aš noriu padėti, bet stuburas turi vieną gyvenimą. Ir jis mano, o ne tavo nescafe staliukas, kuris sveria septyniasdešimt kilo.

Mikroautobusu ar fūra – ką rinktis, jei namuose daug daiktų?

Jei virš dvidešimt kubų – fūra. Paprasta matematika. Mikroautobusai turi ribas. Bandymas prikimšti trisdešimt kubų į dvylikos kubų mašiną yra kaip tuščias pažadas politikui – visi žino, kad netilps, bet vis tiek bando. Buvau matęs, kaip klientas ant stogo dar keturias dėžes uždėjo. Saugiai? Absoliučiai ne. Be to, Anglijos policija mėgsta sustabdyti perkrautus mikriukus. Tad jei daug – du reisai arba fūra. Dėl greičio – mikriukas pats greičiausias variantas iki tam tikros ribos. Po to – joks greitis nepadės.

Keli paskutiniai klausimai, kurie neduoda ramybės

Kuo tarptautinis perkraustymas skiriasi nuo paprasto siuntinio pervežimo?

Skiriasi tuo, kad čia gyvenimas, o ne dėžė. Siuntinyje – batai. Perkraustyme – tavo vaikystės nuotraukų albumas. Emocijos yra kas kita. Techniškai – pervežimas mikroautobusu į Angliją reikalauja daugiau komunikacijos, nes daiktai nėra vienodi. Negaliu tiesiog spausti lipduko ir mesti ant konvejerio. Aš žiūriu į daiktą ir matau, ar jis trapus, ar senovinis. Ir kartais pats supakuoju geriau negu klientas, nes esu matęs, kaip kitaip byrės. Tai paslauga su atsakomybe, ne su barkodu.

Ką daryti, jei pristatymo dieną Londone lyja, o mano sofa dar neatvežta?

Oi čia jau... jei mes vėluojam dėl lietaus – tai keista. Dėl lietaus mes nevėluojam, vėluojam dėl žmonių. Bet jei lyja, aš stengiuosi, kad daiktai neliktų kieme po atviru dangum. Turiu brezentą, bet jis ne visada padeda, jei vėjas šoninis. Geriausia – atidaryti duris ir tempti tiesiai. Londone lyja nuo devyniolikto amžiaus, regis. Taisau: tiesiog lyja dažnai. Svarbu, kad neapsaugotum tik savęs, o ir daikto. Jeigu mano klientas laukia viduje su šilta arbata – aš net pavydžiu. Gera arbata ten. Ypač su pienu.

Ar dar po tiek metų mylite savo darbą?

Šitas netikėtas klausimas. Kartais – taip, kai viskas pagal planą, klientas šypsosi, o Dover’io kalnai matosi saulėlydyje. Kartais – norėčiau būti kirpėju. Bet žiūrėk, vežti krovinius į Angliją mikroautobusais saugiai ir greitai – tai mano darbas. Jis manęs neišmetė, aš neišmečiau jo. Matęs esu visko: verkiančių studentų, dzūkų, kurie nieko nepalieka, ir londonietių, kurie skundžiasi, kad laiptinė per siaura. Bet kai atveži daiktus ir žmogus atsidūsta palengvėjęs – tada supranti, kad verta. Net ir tada, kai nugara plyšta nuo keliolikos valandų prie vairo.

Išvada

Jei saugumas ir greitis tau svarbu – rinkis ne pagal kainoraštį, o pagal pokalbį. Mikroautobusai veža krovinius į Angliją kasdien, bet ne kiekvienas vežėjas bus tinkamas būtent tavo daiktams. Paklausk, kaip pakuoja, ką daro blogos dienos atveju ir ar turi licenciją. O tada pasitikėk. Nes tarptautinis perkraustymas – tai ne mechanika. Tai žmonės, daiktai ir tūkstančiai kilometrų, kuriuos reikia įveikti be žalos. Ir jei randi žmogų, kuris tai supranta – laikykitės jo, nes tokių nėra daug. Sėkmės kraustantis!