Kaip išsiųsti didelį siuntinį mikroautobusu į Angliją?

Jei stovi svetainėje spintelė, kurią reikia kuo greičiau nuvežti į Bristolį, o paštomatas, aišku, čia nepadės – prasideda visas galvosūkis. Aš jau gal trylika metų, gal kiek daugiau, žiūriu į tai, kaip žmonės bando suprasti, kaip išsiųsti didelį siuntinį mikroautobusu į Angliją, ir kartais pasiklysta tarp skelbimų. Nėra čia raketų mokslas, bet yra keli dalykai, kuriuos žinau iš tūkstančių reisų. Šiame, na, pokalbyje bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas. Kartais netgi pirmas, nes nelabai žino, nuo ko pradėt.

Pats pradžiamokslis

Ką reiškia „didelis siuntinys mikroautobusu“? Ar tai tiesiog pilnas bagažinė?

Tai ne taip, kaip pilna bagažinė draugų į Palangą. Didelis siuntinys mikroautobusu dažniausiai užima pusę ar visą mašiną – keli baldai, dėžės. Žmonės paskambina dėl spintos, o išeina dar su krėslu ir maišais. Tada reikia planuoti perkraustymą į Angliją mikroautobusu rimčiau. Aš prašau nuotraukų, nes supratimas apie „didelį“ skiriasi. Kartais tai fotelis, o kartais visas kambarys. Geriau atsiųsti video – pasakysiu, ar pakeliui, ar reikės atskiro reiso. Mažų daiktų krūva irgi užima bemaž visą mikroautobusą.

Koks yra pats didžiausias daiktas, kurį dar galima sutalpinti į standartinį mikroautobusą?

Standartinis Sprinter viduje turi apie keturiolika kubų. Realiai didžiausias daiktas – dvigulė lova, išardyta, arba kampinė sofa. Šaldytuvas kartais praeina, bet reikia išmatuoti. Mačiau, kaip bandė sutalpinti pianiną į trumpą bazę. Nepaejo. Vairuotojas pykosi, klientas pykosi. Jei daiktas ilgesnis nei du su puse metro arba sunkesnis nei šimtas penkiasdešimt kilogramų – reikia bortinio automobilio. Mikriukas nėra stebuklų dėžė, nors atrodo didelis iš šalies. Geriau išsiųsti matmenis prieš kelionę, o ne spėlioti paskutinę minutę.

Kainos ir pasirinkimas – kur nesuklupi

Kur rasti normalų perkraustytoją, kuris važiuoja į Angliją, o ne aferistą?

Facebook grupėse pilna skelbimų, kur žmogus su transporteriu žada auksą už dyką. Pusė jų – tinginiai arba be leidimų. Kai ieškai, kaip išsiųsti didelį siuntinį mikroautobusu į Angliją, pirma patikrink licenciją vežti krovinius. Pažiūrėk Google atsiliepimus, bet skaityk tekstą. Mačiau, kai klientas sumokėjo avansą, o vairuotojas dingo tarp Kauno ir Klaipėdos. Rimtas perkraustytojas apžiūri daiktus, pasirašo sutartį. Jei tik telefonas ir gražus pažadas – geriau ieškok kito.

Kiek maždaug kainuoja išvežti didelį siuntinį mikroautobusu į Angliją, jei kalbam apie, tarkim, sofą su spinta?

Realistiškai – nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Priklauso nuo kur pristato, ar reikia keltis laiptais. Sofai su spinta reikia dviejų vyrų, kuro, kelto. Kartais pigiau, jei vairuotojas jau važiuoja ir tavo daiktai prisijungia kaip dalinis krovinys. Tada mokėsi už kubinį metrą. Bet jei atvažiuoti reikia į kaimą prie Rokiškio ir iki Edinburgo – suma didesnė. (Tiksliau, ne Rokiškis gal, bet panašiai atokiai.) Kainos kinta ir pagal savaitės dieną.

Kodėl vienas man pasako 300 eurų, o kitas 900? Kur čia gaudynės?

Oho, čia visada taip. Pirmas variantas – dalinis krovinys, kai tavo sofą pristato su kitais daiktais. Pigiau, bet lėčiau ir be tikslios garantijos. Antras – ekskliuzyvinis reisas tik tau, kai meta viską ir važiuoja. Dar brangiau, jei per 48 valandas. Pigūs pasiūlymai dažnai neturi draudimo, o brangūs – su popieriais. Aš nemėgstu, kai rodo vieną kainą, o paskui prideda už keltą. Todėl visada prašau galutinės sumos raštu. Jei neduoda – vadinasi, bus staigmenų.

Pakavimas, daiktai ir keistos situacijos

Ar man pačiam reikia supakuot viską, ar jie sutvarkys? Turiu omeny, ar jie atvažiuos su dėžėm?

Žmonės dažniausiai patys susipakuoja smulkmenas, o mes padedame su baldais. Rimta įmonė gali atvežti dėžes – už papildomą mokestį. Kartais sako: „neturiu laiko“, tai atvažiuojame su medžiagomis. Suvyniojame indus, uždedame užvalkalus. Jei pakuoji pats, apvyniok kampą su antklode. Buvo atvejis – klientas taupė ant popieriaus, stiklinis stalas sudaužytas kaip dėlionė. Taupymas brangiai kainuoja. Nežinai kaip – palik profesionalams, nors brangiau.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mikroautobusą, nors sakė, kad tilps?

Buvau panašioj situacijoj. Vairuotojas sakė, kad tilps, o liko pusė kambario. Tuomet lieka du keliai: antra mašina arba laukti kito reiso. Rimtas perkraustytojas prieš važiuodamas prašo sąrašo arba nuotraukų. Jei nutinka dėl neapsižiūrėjimo – kaltė paprastai tenka tam, kuris vertino. Kartais vairuotojas bando spausti kaip sardines, kas baigiasi įbrėžimais. Geriausia atsiųsti video per „WhatsApp“ ir pasakyti: „žiūrėk, ar tikrai?“. Tada nebūna nemalonių staigmenų prie durų.

Ar leidžiama vežti maistą, pavyzdžiui, rūkytą lašinį, kartu su baldais?

Čia aš ne visai tikras. Po Brexit muitinė griežtesnė. Jei mama įgrūdo lašinių į dėžę su patalais – gali kilti problemų. Gyvūniniai produktai be pažymų... ne. Mačiau, kaip pasieniečiai meta dešras. Jei komercinis siuntimas – visai nevalia. O jei asmeninis... kartais praslysta. Geriau nevežti maisto su baldais. Palik atskirai. (Nesu šimtu procentų tikras, turbūt draudžiama, patikrink.) O gal nusipirks jau ten?

Dokumentai, muitinė ir kelias

Ar reikia kokių nors muitinės formų siunčiant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Taip, reikia. Tai CMR dokumentai, o jei asmeniniai – pildomas Inventorius. Tai sąrašas: trys kėdės, stalas, dvi dėžės. Kiekvienai dėžei parašyk turinį. Muitininkai be šito taiko mokesčius. Daiktai turi būti naudoti šešis mėnesius, kitaip pagalvos, kad prekiauji. Pildome kartu, nes jei palieki ant pageidavimų, gaunasi kosmaras. Popieriai tvarkingi – važiuoji be streso. Nors vienąkart klientas parašė „dėžė su daiktais“ – muitininkas atidarė: keturiasdešimt porų batų. Stovėjom valandą.

Kiek laiko dažniausiai užtrunka kelias iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu su kroviniu?

Geromis sąlygomis – dvi tris dienos. Bet jei keltas vėluoja, jei Doverio uoste eilės, jei vairuotojas privalo pailsėti – keturios. Žiemą, kai sniegas Lenkijoj, būna visaip. Skaičiuoju tris su puse dienos kaip vidurkį nuo Vilniaus iki Londono durų. Skubaus perkraustymo į Angliją mikroautobusu variantai egzistuoja, kai važiuoja du vyrai pamainomis, bet kaina šokteli. Paskutinis klientas klausė, ar galima rytoj vakare Bristolyje. Pasakiau – tik lėktuvu, o mikroautobusu nebent per stebuklą. Realybė reikalauja laiko, ne tik pinigų.

Ar reikia nuomotis kur nors keltą atskirai, ar vairuotojas jau viską susitvarko?

Ne, tu nieko atskirai nerezervuoji. Vairuotojas perka keltą arba tunelį, tai įskaičiuota į kainą. Jei pasienyje staiga liepi mokėti dar kartą – kažkas ne taip. Dažniausiai važiuojama per Vokietiją, Nyderlandus, tada keltas. Dabar daugelis renkasi tunelį po Lamanšu, nes greičiau. Aš pats rinkčiausi keltą dėl ramybės, bet čia jau skonio reikalas. Jie žino geriau. Kainos keltams svyruoja, bet tau neturėtų rūpėti, jei sutarta fiksuota suma. Aišku, jei pats keisi maršrutą – tada jau kita kalba.

Ar galiu siųsti per Ukrainos vairuotojus, kurie dabar labai populiarūs, ar čia rizikinga dėl muitinės?

Tikrai daug jų dabar mato. Kainos žemesnės, bet rizika yra. Kartais mašinos registruotos Ukrainoje, kartais per Lenkijos firmas – muitinės dokumentai gali pasidaryti sudėtingi. Aš neprieštarauju, jei legalu. Bet jei pasienyje kažkas ne taip – gali stovėti ilgai. Nežinau visų ukrainietiškų licencijų niuansų iki galo... turbūt žinau dalinai, bet vertinti nenoriu. Jei kaina stebina mažumu – būk atsargus. Geriau permokėk ir turėk lietuvišką kontaktą, prie kurio gali grįžti su skundu.

Kas bus, jei muitinėje atidarinės dėžes ir išvartys viską?

Blogiausias košmaras, ypač jei blogai supakuota. Muitininkai turi teisę tikrinti ir daro tai su entuziazmu. Kartais atidaro tris dėžes, kartais visas. Jei radiniai sutampa su inventoriumi – problemų nėra. Bet jei ten lašinis arba dešimt dviračių – prasidės klausimai. Po to jie ne visada gražiai suvynioja atgal. Todėl naudok skaidrius maišus ir rašyk didelėmis raidėmis „asmeniniai daiktai“. Maža paguoda, bet padeda. Buvęs krovinys su daiktais iš Lietuvos dažnai tikrinamas atidžiau nei anksčiau.

Kas lieka ant mūsų pečių – draudimas, pagalba, realybė

Jeigu man sudaužo sofą pakeliui, ar man kas nors atlygins?

Turėtų, bet ar atlygins – kitas reikalas. Rimti vežėjai turi CMR draudimą, bet jei sofa nebuvo supakuota, o tu sakei „nieko tokio, sena“, – gali nuleisti rankas. Mačiau bendrovių, kurios davė gražų popierėlį, o kai bėda – slėpėsi kaip pelės. Todėl nufotografuok daiktus ir pasirašyk sutartį su draudimo suma prieš kelionę. Jie sako, kad bus gerai, bet nepatikėk žodžiu. Raštas yra vienintelis dalykas, kuris apsaugo, kai mikriukas sudrasko kampą ant duobės.