Kaip greitai pervežti krovinius į Angliją mikroautobusais?

Žinai, per tuos 23 metus, kai vežioju krovinius po Europą, manęs tai klausė šimtus kartų. „Ar galima greitai?“, „Kiek dienų?“, „Ar mikroautobusas tikrai sparčiau už vilkiką?“. Atsakymas visada prasideda nuo „taip, bet…“. Greitai pervežti krovinius į Angliją mikroautobusais tikrai įmanoma, tik reikia suprasti, kad greitis priklauso ne tik nuo mašinos, bet ir nuo vairuotojo sąžinės, muitinės nuotaikos bei to, ar esi viską tinkamai susipakavęs. Dabar sėskitės, pasimeskite rankšluostį ant kelių – bus ilgas pokalbis. Jokių vadovėlių. Tiesiog patirtis.

Greitis: ką reiškia „greitai“ ir ar tai realu?

Kiek dienų realiai važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei vairuotojas išvažiuoja iš Vilniaus antradienį ryte, dažnai būna Londone trečiadienį vakare. Tai maždaug 36–48 valandos gryno važiavimo, plius poilsis. Bet aš esu matęs atvejį, kai vaikinas pasiėmė krovinį Kaune ir tik penktadienį atsidūrė Birmingeme, nes mašina užgeso Olandijoje. Skubus pervežimas mikroautobusu į Angliją trunka dažnai 2–3 dienas, bet tai nėra taisyklė. Kartais pasienyje eilės, kartais lyja taip, kad tenka sustoti. Taigi, planuok tris dienas, o jei bus greičiau – šventė.

Ar pervežimas mikroautobusu visada yra greitesnis nei dideliu krovininiu automobiliu?

Ne visada, nors dauguma taip mano. Vilkikas važiuoja lėčiau, bet jis nenustoja pakeliui pas draugus arbatos. Mikroautobusas – mažesnis, manevringesnis, gali apvažiuoti spūstis. Tačiau jei vairuotojas kimba į Europą be tinkamo poilsio ir užmiega prie vairo, greitis tampa pavojumi. Būna ir taip, kad krovininiai automobiliai važiuoja naktį ir pasiekia tikslą lygiai taip pat greitai. Greičiausia pervežti į Angliją tuomet, kai mašina važiuoja tiesiogiai, be perkrovimų. O tai dažniausiai būna mikroautobusas. Bet ne automatinė garantija.

Kainos – čia visada painiava

Kiek apytikriai kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Čia kaip sakant – nuo ir iki. Maža siunta – 400–600 eurų. Visa studija – 1200–1800 eurų. Priklauso nuo to, ar vairuotojas grįžta tuščias, ar paima dar ką nors pakeliui. Aš mačiau tokių, kurie už 300 veža, bet tada klausimas – ar su draudimu. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad kažką nuslepia. Geriau mokėti vidutiniškai ir žinoti, kad krovinys nedingo prie Doverio tiltų.

Kodėl vieni pervežėjai sako 800, o kiti 1800 už tą pačią paslaugą?

O čia jau atsiveria pragaro vartai. Pirmas variantas – žmogus važiuoja pusiau tuščias, pasiima tave kaip pakeleivį kroviniui. Antras – profesionalas, kuris moka draudimą ir kelių mokesčius. Trečias – aferistas, pasiūlo 800, o paskui prašo dar 500. Buvęs atvejis – įmonė siūlė 500 į Londoną, o paskui paliko daiktus sandėlyje netoli Calais. Neverta. Rinkis pagal vidurkį, o ne pagal šokantį skelbimą.

Pakuotė – daugiau žmonių prašovia čia, nei manote

Ar tikrai viską reikia dėti į dėžes, ar gali būti maišai?

Žiūrėk, gyvenime visko būna. Kartais vežu ir maišus, jei tai drabužiai. Bet jei viduje – elektronika, stiklas ar porcelianas, be dėžių neapsieisi. Viena klientė man buvo susikrovusi visą butą į kelioninius krepšius, o paskui stebėjosi, kodėl jos kavos aparatas atvažiavo į Angliją tris dalimis. Mikroautobusu daiktai juda mažiau nei vilkike, bet vis tiek stringa vieni į kitus posūkiuose. Dėžės turi būti tvirtos. Nes DPD tipo dėžės iš antrų rankų – čia ne variantas.

Ką daryti jei vežu stiklinę vitriną – ar mikroautobusas apskritai tam tinka?

Tinka, bet čia jau reikia galvos. Stiklas turi būti suvyniotas į burbulinę plėvelę, o dar geriau – į kartoną su kampų apsaugomis. Aš dažnai vežu veidrodžius, stiklines spintas, bet tu turi pasakyti vairuotojui iš anksto. Ne visi mikroautobusai turi diržus ar užtvaras. Kartais man tenka improvizuoti iš kitų daiktų, kad stiklas neslidinėtų. Ir dar vienas dalykas – nevežk stiklo esant minus dvidešimčiai, jei jis buvo šiltas. Terminis šokas. Nors gal tu ir taip žinai tai.

Ar reikia kažkaip pažymėti dėžes su trapiu turiniu?

Taip, ir ne tik trapiu. Aš rašau ant kiekvienos dėžės viršų ir apie tai, kas viduje. Nes kai mašina pilna, o tu Doverio uoste lyji per pusę nakties, vairuotojas nenori mąstyti. „Fragile“ – ir lietuviškai „dūžti“. Kartais klientai man sako „viskas aišku, aš žinau kur kas yra“. O kai atvažiuoja į Bristolią, atranda, kad visos dėžės atsuktos apačia ir niekas nežino, kuri pirma eiti. Pažymėk. Tuokart sutaupysi nervų. Ir mano.

Dokumentai ir muitinė – žinok, kad tai egzistuoja

Ar reikia sąrašo daiktų važiuojant į Angliją mikroautobusu?

Reikia. Ir ne tokios vatos popieriuje, o normalaus sąrašo su apytikslėmis vertėmis. Po Brexit viskas pasikeitė. Anglijai dabar reikia žinoti, kas atvažiuoja. Aš vis dar turiu klientų, kurie sako „oi, o mes juk tik asmeninius daiktus vežam“. Tai irgi turi būti deklaruota. Kai važiuoji mikroautobusu, dažnai aplenkiamos tos pačios eilės kaip ir vilkikams, bet dokumentų niekas neatleidžia. Užpildyk sąrašą anglų kalba arba padaryk taip, kad vairuotojas galėtų perskaityti be egzorcizmo.

Kas atsitinka jei muitinėje sustabdo ir atidaro visas dėžes?

Atidaro, tikrina ar neatveši prekių pardavimui. Jei randą alkoholio, cigarečių perviršio, augalų – gali konfiskuoti arba skirti baudą. Vairuotojas stovi, tu nerviniesi telefonu. Aš atvirai nežinau ar dabar kiekvienas postas taip griežtai tikrina, bet prieš pusmetį kolegai patikrino pilną mašiną Kalais. Užtruko aštuonias valandas. Tai štai kodėl sakau – daryk sąrašą sąžiningai. Ir neprigrūsk nieko draudžiama. Bus ramiau visiems.

Kaip atskirti vilką nuo avies – arba tiesiog gerą pervežėją nuo aferisto

Kaip suprasti, kad pervežėjas ne tiesiog pasiims pinigus ir išjungs telefoną?

Pirmas ženklas – prašo visos sumos į priekį be sutarimo. Antras – nėra atsiliepimų, tik naujas profilis. Trečias – rašo kalba, kuri skauda skaityti. Kur normalus vairuotojas, jis atsiunčia nuotrauką mašinos, sutartį, pasako vardą. Ir dar svarbu – realus telefono numeris. Tenka girdėti istorijų. Praeitą mėnesį ponia sumokėjo 400 eurų avansą vyrui, kuris „važiavo rytoj“. Dingo. Amžiams.

Ar verta pasitikėti tuo, kuris rašo Facebook grupėje „važiuoju rytoj, yra vietos“?

Kartais verta, bet dažniausiai tai loterija. Būna, kad studentas važiuoja į Angliją atostogauti, jam reikia dengti kurą, pasiima tave pigiai. Ir viskas baigiasi gerai. Bet būna ir taip, kad kažkoks veikėjas surinkęs penkias siuntas į vieną mašiną, kuri vos važiuoja, be draudimo ir be jokio supratimo apie tavo daiktus. Aš šnekėjau su tokiu vairuotoju Paryžiuje pamenu – jis vežė kone dvigubai perkrautą mikroautobusą į Birmingemą. Stabdžiai perkaito. Tai va. Jei renkiesi per Facebook – klausk, kas per mašina, koks draudimas, koks vardas. Bent jau tiek.

Ką daryti jei vairuotojas pasiima krovinį, bet nekelia telefono tris dienas?

Tris dienas? Tai jau nebe juokai. Pirma – skambink iš kito numerio. Antra – jei buvo avansas, tikrink sąskaitos duomenis, kartais tai būna paskutinė viltis rasti žmogų. Trečia – jei žinai jo mašinos numerį, gali klausti kolegų keliuose. Buvęs atvejis – vairuotojui užgeso mašina Vokietijos kaime, pats be ryšio tris paras. Viskas atsistojo į vietas, bet klientas galvos skausmo nepatyrė mažiau. Geriausia prevencija – rinktis tuos, kurie siunčia nuotraukas kelyje. Bent jau žinai, kad juda.

Mikroautobusai ir jų galimybės – ką dar gali vežti?

Kuo skiriasi krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu nuo didžiojo automobilio?

Mikroautobusas – tarsi taksi tavo daiktams. Pasiekia siauras gatves, privažiuoja prie pat durų Londone, kur vilkikas negali net įsukti. Kita vertus, didysis auto veža daugiau, pigiau vienam kilogramui, bet lėčiau ir su pervežimais tarp sandėlių. Mikroautobusas dažnai važiuoja iš taško A į tašką B tiesiai. Nebūna tų ilgų laukimų. Tačiau jei turi penkių kambarių namą – ne, mikroautobusas nespės per kelias dienas, reikės dviejų reisų arba vilkiko. Visos tos „greitai ir pigiai“ istorijos dažnai baigiasi mikroautobusu su priekaba. Kas jau nebe tas pats.

Ar tilps visi baldai iš vieno kambario, ar jau per daug vieniems reisui?

Jei tai vieno kambario butas, tai tikrai tilps. Lova, spinta, stalas, kėdės, dėžės – viskas suprojektuojama kaip tetris. Bet tik jei lova yra išardoma. Kartais žmonės bando suvežti visą dvigulę kaip monolitą. Tada nei tilps, nei bus saugu. Aš esu matęs vairuotojų, kurie veža ant stogo dar kartą daiktų pritvirtinę – Anglijos policija to nelabai mėgsta, ypač greitkelyje M6. Vienas vyrukas gavo baudą 200 svarų prie Manchesterio. Tai jei tau sako, kad „viskas tilps, net iš dviejų kambarių“ – paklausk kaip. Ir ar legaliai.

Realybė, kuri ne visada graži – istorijos iš kelių

Ar teko matyti, kad siunta vėlavo, nes vairuotojas užmiršo svarbius popierius?

O taip, ir ne kartą. Vienas bičiulis užmiršo CMR dokumentą namie ant stalo. Doveris. Vakaras. Sustabdo. O jis be popieriaus. Turėjo grįžti atgal per kanalą? Ne, bet stovėjo beveik parą, kol sutvarkė elektroninę versiją. Klientas Anglijoje laukė sofos. Sofa atvažiavo tris dienas vėliau. Tokių istorijų yra begalė. Greitai pervežti krovinius į Angliją galima tik tada, kai popieriai, degalai ir galva yra vietoje. Viena klaida – ir tavo „ekspresas“ tampa lėtuoju traukiniu į nežinią.

Buvo taip, kad klientas pats blogai supakavo, o paskui kaltino jus dėl sudaužytų daiktų?

Kad ir kaip keista, bet taip būna nuolatos. Viena ponia į sandariai suvyniotą skudurą įvyniojo savo porceliano statulėlę, dėjo į krepšį, o paskui man skambinėjo, kad aš ją apvogiau. Aš atidariau – viskas šlapi, nes krepšys buvo netinkamas, o statulėlė pasišlaižė prie aparato, kurį ji pati buvo įdėjusi be apsaugos. Nepervežėjas kaltas, o pakuotė. Aš tai sakau visiems – investuok į dėžes. Geriau jau tu paleisk dešimt eurų daugiau, nei paskui rašyk skundus. Nors žinau, kad kai kurie žmonės rašys vis tiek. Tai toks jau darbas.

Ką veikti, jei Anglijoje negaunu savo krovinio sutartu laiku?

Pirmiausia – kvėpuok. Antra – skambink vairuotojui ar įmonei. Jeigu nekelia, rašyk el. laišką su įrodymais. Trečia – jei buvo mokėta kreditine kortele, gali bandyti ginčyti mokėjimą. Aš esu matęs atvejų, kai žmonės prarado kantrybę per 12 valandų, nors vairuotojas tiesiog užstrigo eilėje prie tunelio. Bet jei praėjo savaitė – tada jau tikrai negerai. Susisiek su Citizens Advice Anglijoje jei turi jų adresą, arba kreipkis į Lietuvos vartotojų teises. Svarbu turi rašyti įrodymus. O jei pasiulei grynaisiais be kvito – atleisk, čia jau labai blogai.

Specialūs atvejai – draudimai, augalai ir svoriai

Ar galiu vežti augalus ar maisto produktus mikroautobusu į Jungtinę Karalystę?

Labai atsargiai su tuo. Augalai – beveik ne, maistas – priklauso. Jei tai komerciniai kiekiai, Anglija turi griežtas taisykles. O jei tavo močiutės sirupas ir du šakniavaisiai? Na, maždaug galima, bet visada rizikinga. Aš paprastai atkalbinėju. Muitinėje gali paprašyti pašalinti, o jei atrodo įtartinai – net bauda. Kartais klientai pyksta, kodėl nepaėmiau jų pomidorų daigų. Atsakymas paprastas: nenoriu problemų pasienyje. Mikroautobusas neatleidžia nuo biurokratijos. Varai pomidorus – rizikuoji pats. Aš tik vežu.

Ar reikalingas draudimas kroviniui ir ką daryti jei pervežėjas sako, kad „nereikia“?

Be draudimo – niekur. Tai kaip važiuoti dviračiu be šalmų. Taip, dažnai baigiasi gerai, bet jei baigsis blogai – gailėsi amžinai. Patikimas pervežėjas turi krovinio draudimą arba CMR atsakomybę. Kai kas nors sako „nereikia, aš atsargiai važiuoju“ – tai pirmas varpas. Aš pažįstu vairuotoją, kuris taip „atsargiai“ nubraškino visą stiklų partiją, nes staigiai stabdė kelyje į Bristolių. Klientas gavo nulį. Jeigu tavo krovinys vertas daugiau nei tūkstantis eurų, reikalauk draudimo dokumento. Nes jei kas, o kas nors visada gali nutikti, atlyginti turi kas nors normalaus.

Kokį didžiausią svorį gali tempti toks mikroautobusas?

Standartiškai – iki 1,2–1,5 tonos krovinio, priklauso nuo bazės. Yra didesnių, kurie tempia 2,5 tonas, bet tada jau reikia ir vilkiko teisių. Daugelis mikroautobusų, kuriuos matai Lietuvoje, yra apkrauti iki stogo ir viršaus. Kartais vairuotojai nežino savo realaus svorio. Aš pamenu vieną situaciją prie Varšuvos – sustabdė, pasvėrė, buvo per 300 kilogramų viršyta. Bauda. Delės krovinys. Viskas atidėta. Tai jei turi daug metalo, knygų ar plytų – perspėk. Nes svorio ribos Anglijos keliuose tikrinamos netikėtai.

Draudžiama velniava ir muitinės siurprizai

Ar yra dalykų, kurių negalima vežti net ir mikroautobusu į Angliją?

Žinoma. Ginklai, narkotikai – aišku kaip dieną. Bet yra ir subtilesnių: tabakas virš normos, alkoholis pardavimui, kai kurie augalai. Muitinė žino savo darbą. O blogiausia – senas motociklas be dokumentų kaip „metalinis laužas“. Anglijos muitinė pasiuntė atgal tokį krovinį iš Doverio praėjusiais metais. Klientas gavo 800 svarų baudą. Kokiam nors pašalpiniam daiktui – paimk dokumentus. Arba pasitark su vairuotoju iš anksto.

Kiek kainuoja klaidos muitinėje – ar tenka mokėti baudas?

Baudos – nuo keliasdešimties svarų iki tūkstančių, o kartais baudžiamoji atsakomybė jei įtaria tyčia. Mačiau, kaip žmonės verkė dėl kelių pakelių cigarečių. Anglijos muitinė nesijuokia. Įmonėms tai gali sugriauti verslą. Paprastam žmogui gresia daiktų konfiskavimas ir bauda. Jei vairuotojas neprofesionalus ir nieko nepasako – lieki vienas su bėda Londone. Muitinės pareigūnų akys grėsmingos net ir po dvidešimties metų kelyje.

Paskutiniai patarimai prieš paskutinį skambutį

Koks yra pats patikimiausias būdas sėkmingai pervežti krovinius į Angliją?

Skambink iš anksto bent savaitei ar dviem. Aiškiai pasakyk ką veži, kiek ir kur, o tada reikalauk rašytinės sutarties net tada, kai vežama mikroautobusu. Žiūrėk kad būtų reali nuotrauka mašinos, ir paklausk apie draudimą vardu. Jei girdi tik „viskau bus gerai“ – bėk, nes geras pervežėjas atsakinėja į visus klausimus be pykčio. Jei skubiai reikia pervežti krovinius į Angliją mikroautobusais reikia skambinti bent prieš kelias dienas, o ne dieną prieš išvykimą. Sorry jei skamba grubiai, bet taip yra – planuok, nes paskui dejuoti bus dar skaudžiau nei dabar galvoti.

Ar turėčiau imti pasiūlymą, kuriame viskas per pigu?

Tu pats atsakai į tą klausimą. Kai per pigu – kažkur nupjaunama. Kuras nekainuoja mažiau rinkoje, keliai nemokami nėra, draudimas irgi pinigų kainuoja. Vadinasi, arba perkraus automobilį, arba neveš ligi galo, arba paprašys primokėti pakeliui. Vidutinė kaina rinkoje egzistuoja ne be reikalo. Aš mačiau žmonių, kurie taupo du šimtus eurų, o paskui praranda du tūkstančius vertės daiktų. Arba laiko. Nes kai reikia antrą kartą vežti tai, kas buvo palikta Belgijoje, niekas nebeduoda nuolaidų.

Ką aš dar turėčiau žinoti, bet turbūt nepaklausiu?

Vairuotojai irgi žmonės – jie pavargsta, turi namus, o kartais vaikai serga ir jie privalo skubiai grįžti. Mikroautobusas nėra robotas, o pagarba tarp abiejų pusių padeda daugiau nei sutartis. Ir dar vienas dalykas – žiemą pervežimas į Angliją per Eurotunelį ar keltus gali vėluoti valandomis dėl audros, todėl nepyk jei vairuotojas rašo „vėluoju“. Kartais taip būna. Aš pats pusę gyvenimo praleidau keliuose. Smėlio čia nėra, yra tiesiog darbas, ir duok vieni kitiems šansą suprasti.

Išvada

Per daugiau nei dvidešimt metų šiame darbe supratau, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais gali būti tikras išsigelbėjimas, kai reikia greičio ir lankstumo. Bet greitis ateina tik su tvarka. Nepakankamai supakuoti daiktai, prastas draudimas ar nepatikimas vairuotojas gali paversti dvi dienas savaitės košmaru. Todėl rinkis tuos, kurie nešaukia „ketvirtadienį būsiu“ prieš tai neįsitikinę, kur miegs. Kai viskas apgalvota – dokumentai, dėžės, žmogus – kelias iš Lietuvos į Angliją praeina sklandžiai. Tada ir tu ramus. Sėkmės kraustantis.