Kaip geriausiai siųsti siuntinius į Angliją mikroautobusu greitai?

Kaip geriausiai siųsti siuntinius į Angliją mikroautobusu greitai? Šį klausimą išgirstu bene kas antrą dieną, ypač kai žmogus skambina penktadienio vakarą ir sako, kad reikia jau rytoj. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje dvidešimt ketverius metus, mačiau viską – nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių siuntinių, kurias vežti buvo gėda. Kad viskas nebūtų kaip iš traukinio žiūrėta, surašiau atsakymus į dažniausius klausimus. Jei ieškote patarimo, kaip neišmesti pinigų į balą – skaitykit. O jei tingit, paskambinkit, pakalbėsim kaip žmonės.

Apie greitį – nes visi skuba

Kiek dienų trunka siųsti siuntinį mikroautobusu į Angliją?

Na, realiai žiūrint, jei viskas susidėlioja gerai, dažniausiai 2–3 dienos nuo to momento, kai atiduodi daiktus vežėjui. Ne greičiau, nes reikia susirinkti kitus krovinius, dažniausiai dar Vilniuje arba Kaune, tada pravažiuoti per Lenkiją, Vokietiją, o tada jau Kanalo tunelis arba keltas. Kartais pasitaiko, kad dėl eilių Doveryje ar dėl blogo oro prisideda dar pusdienis. Aš asmeniškai klientams visada sakau: skaičiuokite tris darbo dienas. Būna ir per dvi, kai pasiseka, bet pažadėti mažiau – tai kvailai. Mes ne FedEx su nuosavu lėktuvu, mes kraunam mikroautobusą ir važiuojam keliu, kaip ir visi kiti.

Ar galiu tikėtis, kad siuntinys bus perduotas per 24 valandas?

Ne. Nebent jūs samdytumėte atskirą mikroautobusą, bet tą naują Transitą, kuris kainuos daugiau nei jūsų siuntinys vertas. Per 24 valandas į Angliją? Fiziškai įmanoma važiuoti be sustojimo, bet realybėje – ne. Vairuotojas turi miegoti, be to, kraunamas ne tik jūsų daiktas. Kartą buvo klientas, kuris pyko, kad negavau per parą. Aš jam pasakiau: drauge, mes ne teleportuojam. Važiuojam per kelias šalis ir vengiam greičio viršijimo. Ai taip, dar Kalais reikia prisistoti eilėje. Tai taip, minimum trisdešimt valandų grynai kelio, jei puikiai susidėlioja maršrutas.

Kaina ir kaip neužsisiautėti

Kiek kainuoja nusiųsti dėžę su daiktais į Londoną mikroautobusu?

Čia sunku be pokalbio, bet pabandysiu numatyti. Standartinė dėžė, sakykim, iki trisdešimt kilogramų ir normalių gabaritų, kainuos maždaug nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, atsižvelgiant į savaitės dieną ir maršruto užimtumą. Jei tai pilnas mikroautobusas, tada jau kalba eina apie keturis šešis šimtus, priklausomai nuo to, kiek vietos užima. Po degalų kainų šuolio viskas pasikeitė, o dar dabar muitai... Ne, muitai iš esmės ne visada, bet transporto kaštai tikrai išaugo. Geriau paskambinkit, pasakysiu pagal savaitės maršrutą, nes kaina plaukioja kaip kuras degalinėje. Būna savaitės, kai tikrai pigiau susidėlioja.

Ar mokėti dalimis yra normalu, ar čia kažkokia apgaulė?

Kad neapgautų, vežėjams dabar įprasta prašyti dviejų dalių – pusės iš anksto, pusės gavus. Tai apsaugo ir mus, ir jus. Jei kas nors prašo visos sumos prieš tai, kai mašina dar neišvažiavo... na, žinokit, aš to nedaryčiau. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską, o numeris nebeveikia. Aš pats dirbu sistema – registruojam, pasirašom, atiduodat dalį, kai mikroautobusas dar stovi kieme. Galima ir pavedimu, galima grynais. Tik nesimokėkite per draugą, kurio nepamatysite. Ai, ir dar išsaugokite kvitą, ne tik telefone, nes telefonas gali užgesti, o popierius – ne.

Kodėl vieni prašo 200, o kiti 600 eurų už tą patį krovinį?

Oho, čia toks klausimas, kad net nežinau, ar atsakymas tilps į protą. Pirmiausia – kas važiuoja. Jei tai vientisas mikroautobusas tik jums, kaina krisa į viršų. Jei tai bendras krovinys, tada dalijatės. Antra – ar įskaičiuoti muitinės formalumai. Trečia – ar žmogus apskritai supranta, ką veža. Kartais 200 eurų pasiūlo padūkęs pavienis vežėjas, kuris po dviejų savaičių pradingsta su jūsų sofa. O 600 – tai profesionalas, kuris atsako telefonu ir turi draudimą. Ne visada brangiau blogiau. Kai kurie tie pigūs – tiesiog pasiima pinigus ir pamiršta maršrutą.

Pakuotė ir ką žmonės daro blogai

Ar tiesiog galiu įmesti daiktus į maišą ir atiduoti vežėjui?

Dievaži, tik ne taip! Buvo atvejis prieš porą metų – moteris supakavo porcelianą į juodas šiukšlių maišus. Aišku, kad kas bulvių maišas, tas ir siuntinys, bet... atvažiavus į vietą šukių buvo daugiau nei indų. Vežėjas ne dėžininkas, jis neatrisinės kiekvieno maišelio. Yra taisyklė: kuo tvirtesnė dėžė, tuo didesnė tikimybė, kad daiktas nuvažiuos sveikas. Rimtai, nusipirkite kartoną, užklijuokite lipnia juosta, užrašykite viršų. Nes jei vežėjas pamatys maišą ir dar su pilna skysčių butelių, jis gali atsisakyti vežti. O tada kur jus dėsit? Ne į šiukšlyną, taigi geriau tvarkingai.

Kaip supakuoti elektroniką, kad neišsibarstytų kelyje?

Geriau paklausti negu gailėtis. Kompiuterį arba televizorių reikia apvynioti burbuline plėvele, tada į dėžę – bet su tarpais. Svarbiausia – neleisti daiktui važiuoti mikroautobuse be fiksacijos. Aš mačiau, kaip vaizdo plokštė atvažiavo į Londoną sukryžiuota per visą dėžę, nes klientas tiesiog įmetė į tarpą tarp sofos ir šaldytuvo. Važiuojant per kelis šimtus kilometrų, svyravimai nuima galus. Naudokite putų plokštes, jei galite. O jei ne – seni megztiniai veikia stebėtinai gerai. Tiesiog nepalikite tuščios erdvės, kur daiktas gali šokinėti kaip kamuolys. Rimtai, megztiniai.

Dokumentai, muitai ir visa kita biurokratija

Ar reikia kažkokių popierių siuntiniams į Angliją po Brexit?

Čia yra vieta, kur aš kartais pasimesdavęs anksčiau, bet dabar jau aiškiau. Taip, reikia. Reikia sąrašo – ką vežate, kam, kiek verta. Jei vertė per kažkiek... palaukit, gal šešis šimtus svarų? Ne, šito tiksliai nežinau, nes riba keičiasi, o aš ne muitininkas. (Reikia pažiūrėti į naujausias taisykles, čia galiu paprašyti kolegos.) Bet pagrindinė taisyklė – sąžiningai surašykite turinį. Jei rašysite "dovanos", o ten trys kompiuteriai, muitininkai ne kvaili. Ypač Doveryje dabar tikrina kruopščiai. Geriau permokėti muitą negu prarasti viską dėl melo popieriuje.

Ar muitai dabar kainuoja papildomai ir kas juos moka?

Po Brexit viskas apsivertė. Į Angliją dabar eksportuojam kaip į trečiąją šalį, taigi tam tikroje sumoje arba kiekyje muitas gali kristi. Kas moka? Paprastai – gavėjas, ten Anglijoje. Bet yra niuansas: jei jūs siunčiate parduotą prekę, pirkėjas kartais nori, kad viskas būtų pagaminta... čia ne apie tai. Aišku viena – jei siuntinio vertė maža, dažnai praleidžia. Bet jei didelė, pasiruoškit. Mes, kaip vežėjai, neapskaičiuojame muito. Mes vežame mikroautobusu. Ką Anglijos pareigūnai nuspręs – jų valia. Mes tik nuvežam iki taško. Ir tai jau didelis darbas.

Ar reikia rašyti siuntinio turinį ant dėžės ir koks tikslumas reikalingas?

Taip, reikia. Bent jau apytikslis sąrašiukas. Nebūtina rašyti "trys kojinės ir vieni marškinėliai su dėme" – pakanka "drabužiai, asmeniniai daiktai". Jei elektronika – "naudoti elektroniniai prietaisai". Muitininkai žiūri, ar deklaruota atitinka tikrovę. Aš turėjau klientą, kuris ant dėžės parašė "knygos", o viduje buvo dešimt kilogramų žalvario apdailos. Muitininkai nekvaili. Jie atidaro. Tada prasideda pokalbis, kurio niekas nenori. Turinys nurodomas ne dėl mūsų, o dėl jūsų saugumo. Ai, ir dar – nekilnojamų daiktų (ta prasme, nekilnojamojo turto? Ne, daiktų, kurių negalima pertvarkyti) čia siųsti negalima, suprantat ką turiu omenyje.

Kol važiuoja – realybė kelyje

Ar vairuotojas tikrai važiuoja tiesiai pas mane, ar netyčia nepasiklysta?

Ai, vairuotojai naudoja navigaciją, bet realiai maršrutas ne visada tiesus. Jis surinks kitus krovinius, gal užsuks į Briuselį, gal į Amsterdamą, jei ten taip susidėliojo. Tiesiai į jūsų duris Lietuvoje – taip, jei sutarta, bet tiesiai į Angliją... na, mikroautobusas nesiveržia kaip raketa. Kartą mūsų vairuotojas "pasiklydo" pasienyje dėl neteisingo vežimo dokumento ir praleido dieną Kalais. Ne pasiklydo, o tiesiog sustojo ir laukė. Tai taip, planas keičiasi kelyje. Patariu turėti vairuotojo telefoną ir rašyti žinutes. Kartais jis atsako per valandą, kartais – kai sustoja kokiam kebabui pakeliui.

Kas bus, jei mikroautobusą sustabdys pasieniečiai Anglijoje?

Tada jie tikrina. Dokumentus, daiktus, kartais šunys apuostys. Jei viskas tvarkinga, per kelias valandas paleidžia. Jei randa ką nors neaiškaus – degtukai, per daug cigarečių, nelegalūs keleiviai – tada jūsų siuntinys gali užstrigti savaitėms. Aš asmeniškai nededu į bendrą transportą nieko, kas kvepia problematiškai. Per 20 metų esu matęs, kaip dėl vieno kvailo keleivio strigo visas mikroautobuso krovinys. Anglijos muitinė dabar griežta kaip reikalas. Neduok Dieve, jei dokumentuose klaida – vairuotojas grįžta, o jūsų dėžė lieka pasienyje lūkuriuoti.

Ar mano siuntinys važiuos su kitais žmonių baldais ir katėmis?

Labai tikėtina. Mikroautobusas nėra jūsų asmeninė limuzinas. Jame vietos dalijasi siuntiniai, persikraustymo dėžės, kartais net gyvūnai. Kartą vežėm ir katiną, ir šaldytuvą, ir dviratį, ir kažkieno lagaminą į Readingą. Katinas nepavojingas, jei narve. Bet jei jūs siunčiate, tarkim, labai jautrų palaidą daiktą... ne, palaidą kvapui? Suprantat ką turiu omenyje. Jei alergiškas kvapams, gali įgauti "kaimyno baldų" aromato. Rimtai, dažniausiai viskas atskiriama, bet visiškai sterilu – ne. Tai tiesiog transportas. Ne laboratorija. Gyvūnai važiuoja atskirai, jei gerai sutvarkyta, taip kad nebijokit.

Blogos įmonės ir kaip jų išvengti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto?

Normalus atsako telefonu, turi svetainę, o ne tik "draugas draugui". Aferistas dažnai nurodo žemesnę kainą rinkoje ir spaudžia mokėti iš karto visą sumą grynais. Jie niekada nepasirašo sutarties. Aš žinau kelis atvejus, kai žmonės pervedė pinigus į "banko sąskaitą", o sąskaita pasirodė kažkokio kaimo kooperatyvo. Rinkitės tuos, kas turi ofisą arba bent jau matėte jų mikroautobusą. Ir jei žmogus sako "turiu tuoj pat išvažiuoti, pervesk per 10 minučių" – tai 99 procentai sukčius. Rimti vežėjai planuoja. Nesvarbu, ar į Angliją, ar į Marsą – tvarkos turi būti nuo pirmos dienos.

Ar normalu, jei firma prašo visą sumą iš anksto?

Ne, nenormalu. Bent jau mano aplinkoje niekas taip nedaro, nebent tai labai maža siunta ir net nežinia, ar grįšite. Net ir tada – dvidešimt ar trisdešimt procentų užfiksuotum. Pilna apmokėti? Paskutinį kartą taip padariau prieš dvidešimt metų, kai dar pats nežinojau, kaip sukasi verslas, ir pats nukentėjau. Dabar su klientais darome taip: dalis užsakymo metu, dalis pristačius. Yra firmų, kurios ima viską, bet jos dažniausiai didelės korporacijos. Tarp privačių vežėjų mikroautobusais į Angliją – tai įtartinas signalas. Jei jaučiatės spaudžiamas kaip citrina, padėkite ragelį. Rimtas vežėjas nepabus nuo to.

Ką leidžia vežti, o ko geriau palikti namie

Ar galiu siųsti maistą, vaistus ar degtukus mikroautobusu?

Maistas... na, kietas, sausas, fabrikinėje pakuotėje – gal ir praslysta, nors oficialiai ne. Bet šviežias, ką tik keptas kugelis? Ne, draugai, ne. Vaistai – brangūs, receptiniai – problematiška, be popierių neimkite rizikos. O degtukai... klausiat degtukų? Geriau ne. Yra draudžiamų daiktų sąrašas, ir pirotechnika ten tikrai yra. Kartą klientas norėjo vežti uogienių stiklainius ir prisiminė, kad po dangčiais dar įdėjo... spirito. Neatvėžėme. Na, atvėžėme, bet be spirito. Muitininkai turi detektorius. Siųskite drabužius, dokumentus, techniką. Kas sprogsta, trykšta arba dvokia – paliekam namie, o jūs – sutaupot nervų.

Ar leidžiama siųsti dviratį arba nedidelę sofą taip pat?

Dviratis – taip, bet turi būti išardytas ir apvyniotas. Neduokite taip, kaip stovi, nes pedalai subraižys kaimyno šaldytuvą. O sofa... čia jau klausimas, ar mikroautobusas. Nes jei tai didelė kampinė, reikės didesnės mašinos. Maža dvivietė – darom, bet turėkite omenyje, kad jei ji sunki, vežėjas gali paprašyti pagalbos kraunant. Aš pats esu matęs, kaip du vyrukai bandė įkišti sofą pro keleivines duris ir... ai, čia buvo tragedija. Sumušė kampą, plyšo apmušalas. Jei netelpate pro duris – neverskite krovinio. Geriau surinkti kojas. Arba samdyti furgoną atskirai, jei baldas išties didelis.

Ar galima siųsti siuntinį kartu su emigrantų persikraustymo kroviniu?

Žinoma, tai netgi populiaru. Daugelis mūsų mikroautobusų važiuoja būtent su žmonių persikraustymo baldais, o tarp jų telpa ir papildomi siuntiniai. Jūsų dėžė gali važiuoti šalia kažkieno spintos. Tik štai niuansas: jei pagrindinis krovinys užima visą erdvę, siuntinys lieka kieme. Reikia derinti apimtis. Aš dažnai renku krovinius – vienu maršrutu paimu sofą iš Kauno, dvi dėžes iš Panevėžio ir privežu iki Notingamo. Taip efektyviau. Jūs mokate mažiau, nes kelionė pasidalijama. Vienintelė bėda – gavėjas turi žinoti, kad jo daiktas atvažiuoja su kaimyno baldais. Bet kokiu atveju, tai geras būdas sutaupyti pakeliui.

Kur ir kaip pristatoma Anglijoje

Ar pristatote iki namų durų Birmingame, ar tik iki Londono sandėlio?

Londonas, Birmingamas, Mančesteris – kiek yra sutarta, tiek ir nuvažiuojame. Nėra tokio dalyko kaip "tik iki mūsų sandėlio", nebent tai specialus punktas. Kas yra Birmingamas – realiai, ne Londono priemiestis, o atskiras miestas. Taip, už papildomą kainą arba pagal susitarimą vežėjas gali nuridenti iki jūsų laiptinės. Bet jei tai aukštas daugiabutis be lifto... tada jūs turite susitarti dėl nešimo. Aš paprastai sakau: pristatymas į duris – taip, bet be nešimo į penktą aukštą. Nebent lengvas maišas. Mikroautobuso vairuotojas vienas pats nesuneš sofos, nebent labai norės arbatpinigių.

O jei aš gyvenu kaime – ar vežėjas ten nuvažiuos?

Ai, kaimai. Anglijoje kaimai gražūs, bet siauri keliai. Jei jūsų namelis kur nors Kornvalyje už kampo su avimis, mūsų standartinis mikroautobusas gali ir netilpti. Tada sutariame lokaciją – artimiausias pubas, didesnės mašinos aikštelė. Kartais klientai pyksta, kad ne iki pat kiemo. Aš suprantu, norisi patogiai. Bet jei techniškai nepravažiuosim, tai nepravažiuosim. Pakalbėkite su vairuotoju prieš savaitę, apibūdinkite kelią. "Du medžiai ir tiltelis per upelį" – taip, tokių rajonų ten pilna. Tada randam kompromisą. O gal ir tilps, jei nebus užlieta po liūties. Tiesiog reikia žinoti iš anksto ir būti sąžiningiems apie kelią.

Kai nutinka bėda – sugedimai, delsimas ir draudimas

Kas atsakingas, jei siuntinys sulūžo kelyje?

Tai čia ta vieta, kur visi pradeda rodyti vienas į kitą pirštais. Jei tai mūsų kaltė – blogai sutvirtintas krovinys, staigus stabdymas mūsų reikalas – tada mes atsakome. Jei jūs patys supakavote kaip šunį ir dėžė subyrėjo – vargu. Turime CMR arba bendras sutartis, kur nuo vežėjo atsakomybė prasideda, o kur baigiasi. Draudimas... na, jis yra, bet ne viskas apdrausta. Kartais atlyginame iš savo kišenės, kad išlaikytume gerus santykius, nors teisiškai gal ir neprivalėtume. Kiekvienas atvejis skirtingas. Pabandykite visada fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Tai padeda. Ne visada padeda, kai žmonės sako, kad katinas sulaužė, nors katinas čia niekuo dėtas, tiesiog buvo bloga pakuotė.

Ką daryti, jei siuntinio neatiduoja savaitę po sutarto laiko?

Skambinti. Kasdien. Ne rašyti el. laišką ir laukti. Skambinti. Jei firma dingsta – ieškoti jos per registrą, skelbti socialiniuose tinkluose. Aš esu matęs, kaip žmonės kentėjo mėnesį, nes vairuotojas paliko daiktus kažkokiame garaže Belgijoje ir apie tai pamiršo. Taip, taip, Belgijoje. O klientas Londone laukė kaip įmūritas. Jei vėluoja diena – gal neskubėkit kelti audros. Jei savaitė – jūsų daiktai greičiausiai kažkur "užklimpo". Rimtos įmonės duoda vairuotojo kontaktus. Jei ne duoda – blogas ženklas. Geriau imkitės veiksmų iš karto, kol daiktai dar kelyje, o ne gali būti pamesti kažkur Antverpene.

Ar verta drausti siuntinį, kai vežama mikroautobusu?

Jei tai vertinga elektronika arba antikvarinis stalas – taip, verta. Pilnas draudimas kainuoja procentą nuo vertės, bet miegate ramiau. Aš žinau atvejus, kai klientas sutaupė dešimt eurų nedrausdamas, o paskui prarado tūkstantį. Žinoma, dauguma siuntinių atvažiuoja sveiki. Mikroautobusas važiuoja švelniau negu didelis vilkikas, jei vairuotojas normalus. Bet nelaimingi atsitikimai pasitaiko. Kartais net ir geriausiai supakuotas daiktas gali... oi, aš čia per daug bauginti. Trumpai tariant: vertingam daiktui – drausti. Šlamšto dėžei – gal ir nereikia. Bet jei ta dėžė jums brangi emociškai, padrauskit. Juk nieko blogo nenutiks, bet ramiau bus.

Dar keli dalykai, kuriuos žmonės klausia belekaip

Ar galiu važiuoti drauge su savo siuntiniu iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei mikroautobuse yra vietos. Praktiškai – ne visada, nes jei krovinys pilnas, sėdėsite ant savo lagamino, o tai nemalonu. Kartais mano klientai prašo – ypač pensininkai, kurie nori parsivežti daiktus ir kartu nuvykti. Jei vietos pakanka ir vairuotojas sutinka, kodėl ne. Bet turėkite omenyje: kelionė į Angliją mikroautobusu trunka ilgai, sustojimai trumpi, miegojimas ne Hilton. Buvo toks atvejis, kai dėdė nuvyko su kroviniu, bet grįžo autobusu, nes mikroautobusas grįžo tuščias tik po trijų dienų. Tai suderinkite iš anksto, kad netektų miegoti ant oro uosto suoliuko. Rimtai, suderinkite.

Ką reiškia "express" perkraustymas ir ar tai tikrai greičiau?

"Express" – gražus žodis, bet mikroautobuso express dažnai reiškia, kad važiuojame tiesiogiai be atsakingo klaidžiojimo po Europą. Nebūtinai greičiau paromis, tiesiog maršrutas trumpesnis. Kai kurios firmos naudoja šį žodį kaip magnetą. Aš sakau: jei express reiškia, kad mikroautobusas važiuoja tik jūsų daiktai – tada taip, greičiau, nes nesustoja. Bet jei tai tiesiog etiketė ant tos pačios kelionės... na, tai marketingas. Express perkraustymas į Angliją trunka tas pačias dvi dienas, tik pabrangsta. Nes jūs mokate už ekskliuzyvumą. Arba galite palaukti dieną ir sumokėti mažiau, gaudami tą patį rezultatą. Jūsų pasirinkimas, bet aš rinkčiausi ramų standartą.

Ar galiu pervežti augalą – tarkim, fikusą – į Angliją?

Augalai... čia muitinis galvos skausmas. Anglija griežtai reguliuoja, kas įvažiuoja gyva. Fikusas gali būti su kenkėjais, su purvu, todėl kenksmingas vietiniams augalams. Teoriškai reikia fitosanitarinio sertifikato. Ar mes vežame? Aš asmeniškai – nenorėčiau. Matęs, kaip dėl vieno kaktuso Doveryje nutiko incidentas. Muitininkai išimdavo augalą, o žmogus verkdavo. Geriau palikite giminei arba parduokite turguje. Jei jau labai reikia – pasižiūrėkit taisyklių, aš čia nebotanikas. Gyvi augalai ar virusai... oi, ne, ne apie tai. Geriau siųskite dirbtinį, atrodo panašiai ir nekelia jokių rūpesčių. Tik nenešiokite jo ant keleivio sėdynės be leidimo.

Išvada

Jei klausi manęs, kaip geriausiai siųsti siuntinius į Angliją mikroautobusu greitai – rinkitės patikimą vykdytoją, nepiktnaudžiaukite maišais vietoj dėžių ir nepamirškite popierių po Brexit. Greitai nereiškia per parą, o per kelias dienas be streso. Niekada nemokėkite visos sumos anksčiau nei pamatote mašiną. Pigiausias vežėjas dažnai kainuoja brangiausiai. Pasitikėkite intuicija – kartais paprasčiausias pokalbis telefonu padaro daugiau nei visas internetas. Sėkmės siunčiant.