Kaip geriausiai pristatyti krovinius mikroautobusais į Angliją?

Įvadas

Turėk omeny – per pastaruosius dvidešimt keturis metus mačiau visko: ir kruopščiai supakuotų siuntų, kurios pasiekia Londoną be nė vieno įbrėžimo, ir mikroautobusų, prikrautų tarsi kalėdiniai saldainių maišai, iš kurių lieka tik nuostabos nuotraukos pasienyje. Krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją nėra raketų mokslas, bet yra begalė smulkmenų, kurių Google Maps nepasakys ir kurių nebus jokiame biuro administracijos vadove. Tiesiog pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Ne pagal vadovėlį, o pagal tai, ką mačiau ant tiltų, keltuose ir kelyje tarp Džersio uosto bei M1 automagistralės. Jei ieškote sausos teorijos – jos čia nebus, aš kalbu apie gyvenimą.

Prieš važiuojant – kas iš tikrųjų svarbu?

Ar man pačiam reikia leidimo, jei vežu krovinius mikroautobusu į Angliją, ar galiu tiesiog sėsti ir važiuoti?

Jeigu ne komerciniais tikslais vežate asmeninius daiktus – čia pusiau legalu, bet aš čia ne advokatas. Jeigu vežate už atlygį ar net dalį kuro kompensuoja klientas, privalote turėti krovinį leidžiantį vežti automobilį, tinkamą licenciją ir žinoti, kad ant vairo yra milžiniškas skirtumas tarp savo reikaliukų ir svetimos komercijos. Aš pažįstu bičiulį iš Marijampolės, kuris bandė važiuoti su paprastu „Peugeot Expert“ komerciniam perkraustymui – Jungtinėje Karalystėje muitinėje praleido tris valandas aiškindamasis ir dar gavo raštą. Tai kam to reikia? Geriau samdykite normalų vežėją arba pasirūpinkite dokumentais rimtai, o ne per vidurinį pirštą.

Kiek realiai užima kelionė iš Kauno į Londoną su pilnu mikroautobusu? Nes internete rašo 26 valandas, o aš abejoju.

Teoriškai – taip, jei du vairuotojai ir trasoje nėra jokių netikėtumų. Praktiškai – prie Kaliuose eilės, Doverio uoste laukiant keltu, dyzelio paieškos ir to garbaus piliečio, kuris pametė CMR važtaraštį trilypio sankryžoje, realiai išeina trisdešimt keturios–keturiasdešimt valandų. Ir tai jei nesugaišite pusdienio rūšiuodami, ar tikrai uždėjote antspaudą arba nepasimetėte Rothrame. Vieną kartą mes važiavome keturiasdešimt septynias valandas, nes Belgijoje vilkikas apvirto ir užblokavo tiltą. Kelias – ne jūsų kiemo alėja, o Anglija dar toliau nei atrodo žemėlapyje.

Ar turiu ieškoti vežėjo mėnesį prieš gabenimą, ar dvi savaitės pakanka?

Dvi savaitės – minimumas, jei norite rinktis ir derėtis dėl laiko. Bet jei planuojate piką – rugsėjį, kai studentai bėga į universitetus, ar gruodį prieš Kalėdas – tada vežėjai mikroautobusais į Angliją užsakinėjami lyg bilietai į štilį. Rugsėjo pirmą savaitę aš net savo pažįstamam nebeįtalpinau – visi buvo užimti siuntėmis iš Vilniaus į Birmingemą. Geriau skambinkite anksti, net jei manote, kad dar liko laiko. Kartais net mėnuo į priekui (oi, į priekį) nepadės, jei reikia transporto vasaros pabaigoj, kai visi persikrausto kartu.

Dokumentai, muitinė ir tos nesąmonės po Brexit'o

Brexit'as viskas pasikeitę – ar dabar labai sudėtinga kirtus sieną su mikroautobusu?

Sudėtinga... Na, jei palyginti su 2019-aisiais, tai taip, popieriaus daugiau nei visoje mano karjeroje kartu sudėjus. Bet jei turite tvarkingą važtaraštį, EORI numerį ir prekių aprašymą anglų kalba – pravažiuojate pro muitinę Doveryje gana operatyviai, jei eilės nebus baisios. Bėda prasideda, kai žmonės mano, kad Europa dar kažkaip praleis. Nepraleis. Yra ribos, yra taisyklės, ypač maistui ir augalams. Praėjusiais metais vežiau baldų komplektą – praleidom daugiau laiko patikrinime nei važiavimui iki Kenterberio, nes klientas įsidėjo keptuvių su aliejaus lašu. Neprotinga ir brangu.

Samdau vežėją. Ar man pačiam reikia sukti galvą dėl CMR, ar jis tvarko?

Jei samdote normalią įmonę – jis tvarko. Bet jūs privalote žinoti, kas yra parašyta tame popieriuje, nes tai jūsų saugumui. CMR važtaraštis – tai ne tik formalumas, tai jūsų draudimas nuo „o kur mano sofa“ situacijos. Kai kurie savamoksliai vežėjai, dirbantys pilka zona, net neturi CMR blankų arba rašo juos ant kavos servetėlės. Rimtai. Kartais pasitaiko tokių, kurie sako „vyksim be popierių, bus pigiau“. Tada jūsų krovinys tampa specialiai nematomas. Ir jei kas nutinka – nesiskųskit man. Aš įspėjau jau dešimt kartų.

EORI numeris – kam jis reikalingas ir kaip greitai gaunasi?

EORI reikalingas visoms prekėms, kertančioms JK sieną. Asmeniniams daiktams... hmmm... čia aš tiksliai nežinau ar reikalauja visada, jei tai tik jūsų kuprinė ir dviratis. Bet jei rašoma komercinė vertė arba siunčiate elektronikos siuntą į Angliją – be EORI jūs kaip be rankų ten. Daugelis mano klientų gauna per savaitę, bet aš mačiau atvejų, kai žmonės pildė paraiškas pusantro mėnesio, nes nurodė blogą įmonės kodą. Geriausia pasitikrinti su muitinės brokeriu dar prieš perkraustymą. Nebandykite patys spėlioti, jei transportuojate vertingas prekes – ten gali prisikabinti prie kiekvienos detalės.

Ar galiu drąsiai vežti lietuvišką sūrį, medų ar rūkytą dešrą mikroautobusu pas vaikus į Angliją?

Deja, drąsiai – ne. Po 2021-ųjų sausio taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų į JK yra beveik tokios pat griežtos kaip į Australiją. Yra leidžiami kiekiai asmeniniam vartojimui, bet kai matau, kad klientas įsimeta dvidešimt kilogramų rūkytos dešros į siuntą – aš jau žinau, kad Doveris tai pamatys. Praeitą kartą vyrai į šaldytuvą prigrūdo rūkytos kiaulienos, bet muitininkai pasakė „gaila, bet ne“. Teko palikti konteineryje, kuris keliavo atgal autobusu tiesiai į kaimą. Verčiau nusipirkite vietoje Anglijoje. Taip liūdniau mažiau, nors aš ir pats mėgstu mūsų dešras.

Krovimas, tūris ir kaip neišgąsdinti vairuotojo

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę iki Birmingemo ar Mančesterio?

Kartoninės dėžės – jūsų draugai, bet tik jei jos nėra iš parduotuvių parkingo surinktos. Aš kalbu apie dvigubas bangas ir tvirtą juostą. Bet svarbiausia – inertinė medžiaga. Aš mačiau, kaip puikiai suvyniotas porcelianas subyrėjo į šipulius, nes dėžėje gale buvo tuščia ertmė ir mikroautobusas per Belgiją tiesiog šokinėjo ant duobių kaip kengūra. Užpildykite tuštumas, suvyniokite į burbulinę plėvelę – taip, aš žinau, kad brangu, bet baldų apdaužymas kainuoja brangiau. Ir nepilkite knygų viršuje – sunkūs daiktai visada apačion. Kuo arčiau grindų ir variklio skyriaus, tuo stabiliau jaučiuosi aš pats.

Baldai – vežti išrinktus ar surinktus? Nes aš niekuo nesuverbavęs.

Išrinktus, aišku. Nebent norite, kad kažkieno spinta nukentėtų nuo kiekvieno posūkio ties Eindhovenu ar net Krokuvoj, jei per Lenkiją važiuosite. Mikroautobuso salonas ne tandeminis šaldytuvas – ten viskas juda ir Sliding durys nieko nelaimi. Surinktas stalas užima trigubai daugiau vietos, nei jo keturios kojos atskirai su stalčiais. Aš prieš dvidešimt metų vežiau neišrinktą komodą – ji atvažiavo kaip modernus meno kūrinys visai be rankenėlių į Readingą. Klientė manęs nekaltino, bet aš ir pats žinojau, kad kaltas. Dabar visi baldai pas mane keliauja arba apsaugoti kampučiais, arba visai sumontuoti į dalis. Taupote vietą, taupote nervus.

Ar mikroautobuso priekis saugesnis už galą, jei noriu, kad daiktai nenukentėtų?

Priekis, prie pat vairuotojo, mažiau linkęs į bangavimą stabdant posūkiuose, bet per avariją tenka pirmas smūgis. Gale kartais smarkiau supučia ir sūpuoja, ypač jei vairuotojas važiuoja agresyviai, o taip nutinka, kai vėluojama į keltą Doverio uoste. Aš asmeniškai daiktus, kuriuos labai branginu, dažniausiai stumiu į vidurį tarp sėdynių, jei ten yra erdvės. Nei priekis, nei galas – auksas yra centras, kur mažiausiai juda. Bet čia mano prietaras. Techniškai priekis stabdo mažiau svyruoja nei galas, bet kai galas nusileidžia ant greičio kalnelio Prancūzijoje – ojojoj, galvojau, kad stogą nuneš.

Kainos, vežėjai ir kodėl pigiau ne visada gelbsti

Kiek dabar kainuoja nusivežti krovinį mikroautobusu iš Vilniaus į Londoną apytiksliai?

2024-ųjų kainos svyruoja nuo... oi, atsiprašau, klaviatūra du kartus suveikė (aš norėjau tiesiog parašyti skaičių) – nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų už pilną krovininį mikroautobusą. Jei dalinis krovinys – gali būti du šimtai, bet tik jei jūsų baldai telpa į kampą šalia svetimų daiktų. Kuras, keltai, draudimas, muitinės procedūros ir net mokamų kelių vinjetės – visa tai krenta ant galutinės sąskaitos. Pamenu, prieš trejetą metų galima buvo rasti po šešis šimtus, bet dabar dyzelis ir ekologiški mokesčiai Europoje padarė savo. Pigiau nei septyni šimtai šiuo metu kelia įtarimą rimtai.

Kodėl vienas vežėjas prašo 800, kitas 1600? Ar čia aferos?

Nebūtinai aferos, bet kainų skirtumai kartais svaigina kaip nemokamas vynas. Pigiausias variantas gali reikšti, kad mikroautobusas važiuos dar tris dienas kol prikaups kitų krovinių pakeliui per Vokietiją, arba kad vairuotojas neturi profesionalaus draudimo, o gal miega kabinoje tarp pervežimų. Brangiausias variantas dažnai reiškia tiesioginį maršrutą, pilną draudimą ir normalų vairuotoją, kuris nemėtlys jūsų dėžės kaip šiukšlių maišo. Aš mačiau, kaip „pigus“ vežėjas prarado krovinį Ostendėje, nes turėjo pervežti tris užsakymus vienu metu. Jūsų daiktai gali tapti kamščio auka dideliame kelyje.

Ar mokėti viską iš anksto – normalu, kai pervežame krovinius mikroautobusais į Angliją?

Nieko nenormalaus čia nėra, bet aš asmeniškai kaip klientas bijočiau mokėti visko iš anksto. Normalūs vežėjai ima prieš išvykimą apie trisdešimt ar penkiasdešimt procentų avanso, o likutį – pristatymo pabaigoje. Jei prašo šimto procentų prieš tai, kol net nepamatėte krovinio – verčiau žiūrėkite į kitą pasiūlymą. Atvirai kalbant, yra šansų, kad pinigai dings kartu su mašina ir su jūsų baldais. Buvę atvejų su privačiais vežėjais, kurie paprasčiausiai nutraukia ryšį po apmokėjimo. Aišku, yra patikimų įmonių, kurios ima avansą, bet jie tai daro su sutartimi. Be CMR ir be parašo – jūs donaras, o ne klientas. Taip jau yra.

Ar verta rinktis tokį, kuris siūlo „express“ pristatymą per 48 valandas?

Express per 48 valandas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu yra realu tik teorijoje arba filmuose apie vairuotojus. Net jei du vairuotojai keičiasi kas keturias valandas, vis tiek reikia laiko muitinėms, keltui, ir – svarbiausia – privalomam poilsio laikui. Tie, kurie žada greičiau nei tris paras, dažniausiai meluoja į akis arba vairuoja pavojingai ilgai be sustojimo. Aš pažįstu vairuotoją, kuris žadėjo klientui iš Kauno į Liverpulį per trisdešimt šešias valandas. Atvažiavo per šešiasdešimt vieną, nes užmigo Belgijoje stovėjimo aikštelėje penkias valandas – kolega, gerai, kad neužmigai ant vairo. Skubinkite protingai ir nepasitikėkite stebuklais.

Kas kelyje gali sugadinti dieną

Kas nutinka, jei sustabdys kontrolė Prancūzijoje ar Belgijoje su pilnu kroviniu?

Europinius pervežimus tikrina dažniau nei aš tikrinu savo pašto dėžutę ryte. Patikrina tachografą, leidimus, vairuotojo kvalifikacijas ir krovinio dokumentus. Jei vairuotojas neturi tinkamos licencijos arba mikroautobusas deklaruojamas kaip keleivinis, o pilnas stalų ir kėdžių – laukite baudų ir valandų ilgio tyrimų. Kartais policija prisikabina prie svorio – pilnai pakrautas krovininis mikroautobusas turi turėti techninę apžiūrą rodančią leistiną apkrovą kiekvienai ašiai. Viršijus svorį kartais tenka palikti dalį krovinio pakelės bufete, o tai tikras košmaras. Buvę ir taip atvejų, kai teko kviesti antrą mikroautobusą.

O jeigu vežėjas neatvažiuoja į sutartą vietą Birmingeme du paras? Ką tada?

Tada jūs suprantate, kodėl aš visada pasisakau už rašytines sutartis. Nelaimingas atsitikimas? Sąstingis kelyje? Ar tiesiog nuskriaustas charakteris? Prieš du mėnesius vienas klientas skambino, kad jo daiktai įstrigo kažkur prie Lutono – vairuotojas neatrašinėjo tris dienas. Pasirodo, jis susirgo, o pavaduotojo nebuvo, o įmonė neturėjo kito laisvo-auto. Geros įmonės turi planą B. Blogos – turi tik pasiteisinimą ir tylą. Jei vėluoja daugiau nei pusdienį, skambinkite. Jei nekelia – rašykite laiškus. Ir būtinai fotografuokite krovinius prieš pakrovimą – tai vienintelis jūsų įrodymas, kad turėjote tuos daiktus anksčiau.

Ar mano privatus draudimas galioja, jei pats važiuoju su kroviniu į Angliją?

Nelabai, jei tiksliau. Jei naudojate automobilį komerciniams tikslams, o jis draustas tik privačiai vartojimui – draudimas gali atsisakyti mokėti arba sumokėti, bet paskui sueina į jus regreso tvarka ir reikalauja atlygio. Geriau paklauskite savo draudiko prieš kelionę į užsienį. Aš pats kartą maniau, kad mano drauda (taip, kartais trumpai tariau) padengia viską, o pasirodo – tik be krovinio. Įsivaizduokit, avarija Olandijoje ir jūs stovite su dešimt dėžių drabužių prie magistralės, o draudimas sako „ne mūsų atsakomybė, brangusis“. Skambinkite draudikui, nebūkit kaip aš prieš dvylika metų.

Muitinės mokesčiai ir Brexit'o realybė dabar

Ar dabar reikia mokėti muitus siunčiant baldus į Angliją iš Lietuvos?

Jei tai jūsų asmeniniai naudoti baldai tikram perkraustymui, paprastai nereikia, bet turi būti tinkamai deklaruoti ir pateiktas sąrašas. Jei perkate naujus baldus iš Lietuvos parduotuvės ir vežate į JK kaip prekybines prekes – tada taip, muitai ir PVM gali pasiekti dvidešimt penkis procentus vertės bendrai. Aš nesu muitinės tarpininkas, tiksliau, mano žinios ribojasi su tuo, ką matau kasdien ant popierių, bet žinau vieną – po 2021-ųjų niekas nebevažiuoja kaip anksčiau be protokolo. Yra ribos, pvz., perkant už didelę sumą, dokumentai per menki gali sukelti įtarimą. Pasitarkite su brokeriu, jei suma viršija kelis tūkstančius – mokėti šimtą už konsultaciją verta.

Ar galiu pats atlikti muitinį įforminimą pasienyje, ar privalomas brokeris?

Galite, jei esate pasirengęs žaisti sudėtingą žaidimą su taisyklėmis, kurių pilna internete, bet realiai brokeris sutaupo valandas ir nervus. Aš pats mėginau du kartus, bet nuo to laiko mieliau moku keturiasdešimt penkis eurus specialistui ir lenkiu galvą. Jei turite reikalą su komerciniu kroviniu į Angliją, brokeris yra beveik būtinybė po Brexit'o. Asmeniniams daiktams pakanka savo deklaracijos, bet aš čia nebesu tikras ar taip visada, reikia pasitikslinti vietos muitinėje nuvykus. Pasidomėkite individualiai, nes taisyklės keičiasi kaip oras Škotijoje – staiga ir be įspėjimo.

Specialūs kroviniai – kas leidžiama, o kas garantuoja galvos skausmą

Ar galiu įsimesti į mikroautobusą dažų, baterijų ar pavojingų medžiagų?

Ne, nebent norite būti pašalinti iš keltos kaip pavojingas asmuo su raudona etikete. ADR taisyklės galioja net ir mažiems kiekiams, kai transportuojate per kelias valstybes. Kelios baterijos dar niekam nepakenkė, bet jei susidėsite pilną dėžę ličio elementų – gausite nemokamą pažintį su ugniagesiais ir uosto tarnyba. Taisyklė paprasta – jokių degių skysčių, jokių cilindrų ir jokių dažų be specialaus ženklinimo ir lydraščių. Jei nesate tikri – klauskite vežėjo prieš pakrovimą ryte. Geriau atiduoti dešimt eurų už saugojimą pas kaimyną, nei tūkstantį baudai muitinėje. Aš nepriimu pavojingų krovinių jau penkiolika metų, nes paskutinį kartą mane apmokė tik po dviejų savaičių nervų tikrinimų.

Ar leidžiama vežti gėles, vazoninius augalus į Angliją iš Lietuvos?

Augalai – muitininkų košmaras ir mano spaudimo matuoklis. Fito-sanitariniai sertifikatai, patikrinimai, galimo užkrato baimė. Trumpai – paprastai neleidžiama vežti be dokumentų, o juos gauti brangu. Ant sofos galima pasodinti, bet vazonas keliaus tiesiai į šiukšlių konteinerį Doverio poste, jei neturite sertifikato. Aš atsimenu, kaip moteris bandė įvežti du didelius fikusus į Londoną – muitinėje išpylė žemę ir konfiskavo augalus be pasigailėjimo. Ji verkė, aš stovėjau nepatogiai. Tai ne mano kaltė, bet vaizdas įsiminė ilgam. Verčiau gėles nusipirkite Anglijos turguje. Ne taip sielvartausite ir papuošite langą pigiau.

Technika ir transporto parinkimas

Ar mikroautobusas išvis yra geras pasirinkimas, palyginus su krovininiu automobiliu?

Mikroautobusas laimi, kai reikia manevringumo Londone ar mažose gatvelėse Oksforde, kur didelis furgonas užstrigtų kaip laivas sąvartyne. Bet jei vežate tris spintas, šaldytuvą ir keturis šimtus knygų – geriau rinkitės didesnį krovininį furgoną ar net sunkvežimį. Mikroautobusai į Angliją veža dažnai dėl savo universalumo – tilto aukštis netrukdo, vietos pakankamai, bet svoris ribotas ir važiuoklė minkštesnė. Ir jei lyginsime... oi, aš norėjau pasakyti palyginus kuro sąnaudas, krovininis furgonas nebūtinai blogiau. Mikroautobusas tiesiog nemeta keleivių į priekį taip smarkiai posūkiuose, jei važiuojate pirmą kartą. Nors man asmeniškai labiau patinka furgonas ilgesnėms kelionėms dėl nugaros.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus kartu su komerciniu kroviniu viename mikroautobuse?

Tikrai galite, bet rizikuojate papildomu muitiniu patikrinimu ir painiava dokumentuose. Komercinis krovinys turi aiškią deklaraciją, o jūsų asmeniniai daiktai – kitą kategoriją. Sumaišius abu, muitininkai gali įtarti bandymą nuslėpti prekybines siuntas po patalais. Aš patarčiau skirti transportą arba labai gerai atskirti zonas mikroautobuse rėmeliais. Kartais klientas prašo „tik dar penkias dėžes su bateliais“ prie elektronikos siuntos. Sakau – gerai, bet žinokite, kad jei patikrins, atidarys viską. Ir tada tas batų dėžes vertins kaip atskirą prekių partiją. Muitininkai turi antsnukį – oi, kaip čia pasakius, jie būna kategoriškai griežti tam tikrose situacijose ir niurzgūs.

Praktiniai patarimai, kurių negausite iš buhalterio

Kaip suprasti, kad vežėjas yra profesionalus, o ne pirmą kartą prie vairo sėdantis?

Paklauskite apie keltų maršrutus. Jei žino, kad iš Kaliuose į Folkestoną keltu kursuoja per trumpiau nei valandą, ir kad reikia atvykti iki aštuonių ryto – jis bent jau važiuoja ne pirmą sykį per Lamanšą. Paklauskite, ar turi sekimo įrangą kelyje į Angliją. Paklauskite, kas bus, jei suges mašina prie vokiškų autobahnų. Jei atsakymas – „nežinau“ arba „nieko tokio nebūna“ – bėkite be atgaliai žiūrėdami. Rimtas vežėjas turi atsakymą į blogiausius scenarijus. Aš pats visada sakau klientams: jei norite ramybės, rinkitės tą, kuris pasakoja blogas istorijas, o ne pasakas apie rožėmis klotą kelią. Nes blogos istorijos reiškia tikrą patirtį.

Turite dar ką nors pasakyti? Kaip neapsirikti renkantis krovinių pristatymą mikroautobusais į Angliją?

Nepasitikėkite vien Google reitingu ar gražia svetaine. Skambinkite, klausykite balso intonacijos. Jei žmogus skuba baigti pokalbį – jūsų krovinys bus taip pat skubiai pamirštas kitą savaitę. Jei žadama kaina skamba geriau nei stebuklas – stebuklų nebūna, o jūsų sofa nepasikels į dangų. Ir dar – niekada, girdite, niekada nepirkite pervežimo be tikslaus adreso, kur rasti žmogų problemos atveju. Biuras, telefonas, vardas, pavardė. Aš žinau, kad norisi sutaupyti. Bet kai jūsų sofa sukasi kažkur prie Liėžo (aš turbūt norėjau pasakyti Lillės, bet whatever), sutaupyti nebeatrodo taip svarbu kaip oras.

Išvada

Krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją – tai ne tik rato pasukimas į kairę Kalyje ar kelionė per tris valstybes. Tai pasiruošimas, dokumentai, teisingas krovimas ir žmogus, kuriam leidžiate viską patikėti rankose. Aš per savo karjerą sužinojau, kad geriausi pervežimai nutinka tada, kai klientas klausia, o vežėjas atsako be scenarijaus ir be šypsenos nuo ausies iki ausies. Nepasiduokite pigiai rinkai ir nepamirškite – baldas, nukentėjęs kelyje, nebepasakys, kas kaltas. Rinkitės protingai, klausykite intuicijos, o ne tikėjimo stebuklais. Sėkmės ant kelio ir gero vėjo langelyje.