Kaip gauti pervežimo kainą į Angliją per kelias minutes ir nepasiklysti tarp skaičių

Atidarai kompą ir ieškai, kaip gauti pervežimo kainą į Angliją per kelias minutes, nes reikia skubiai išrausti butą. Žmona skambina iš eilės, klausia, ar spėsime iki mėnesio galo. Aš tokias situacijas matau nuolat – dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau keturiolika metų. Preliminarią perkraustymo kainą į Angliją gauti per 5–10 minučių tikrai galima, bet tai dar ne galutinė suma. Reikia suprasti, kiek vietos fure užims tavo baldai, ar reikia muitinės dokumentų, ar veži pianiną. Šiame tekste – kasdieniai klausimai, kuriuos man užduoda klientai prieš pirmąjį pervežimą į UK.

Kaina ir kaip ten viskas susidėlioja

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją jei turiu dviejų kambarių butą?

Vienareikšmiai pasakyti negaliu, nes aną savaitę vežiau vieną kitą, tai jis turėjo dviejų kambarių butą, bet be spintų, tik lauktuves ir dviratį. Kita vertus, jei turi sunkų stalą, tris sofas ir šaldytuvą, fūroje užimsi daugiau vietos. Šiuo metu pilnas furgonas į Londoną ar Birmingemą kainuoja nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiemą pigiau, liepos mėnesį brangiau. Realistiškai, jei turi normalų butą, ne minimalų, pirkto inventoriaus nesigailėsi rinkdamiesi vidutinę kainą, o ne pasiūlymą už 600 eurų, kuris kvepia kvapais.

Ar galiu gauti pervežimo kainą į Angliją per kelias minutes jei dar nežinu tikslių datų?

Gali, ir aš dažnai taip darau. Užtenka žinoti apytikslį kiekį – kambarys ar du, ar yra sofa, ar nėra. Mes tuomet pasiūlome intervalą, pavyzdžiui, nuo 900 iki 1400 eurų. Kai sužinai datą, koreguojame. Aišku, jei skambini gruodį dėl liepos mėnesiui, tai... na, bus sunku. (čia turėjau galvoje, kad per toli planuoti neverta, datų kaina kinta) Bet apskritai – taip, preliminarios skaičiuoklės nereikalauja amžinybės. Svarbiausia nepasimesti tose formulėse, kurios kai kuriose interneto svetainėse atrodo kaip raketų mokslas.

Kodėl vienos įmonės siūlo 800, o kitos 2500 eurų už tą patį krovinį?

Taip, būna ir taip, kad man rodo du pasiūlymus ir klausia – ar tai tas pats pervežimas į Angliją? Ne, ne visada tas pats. Pigus pasiūlymas dažnai reiškia dalinį krovinį be garantijų, be draudimo arba su besisukančiu vairuotoju, kuris vairuoja dvidešimtą valandą. Brangesnis – pilnas servisas, pakuotė, draudimas, tikri vairuotojai, o ne pažįstamas iš kaimo su furgonu. Būna atvejų, kai klientas sumoka 800, o paskui dar 400 muitui, kurio nereikėjo mokėti. Skaičiai svarbūs, bet svarbiausia – kas po jais.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežu į Londoną, ar į kokį nors Yorką?

Londonas – logistikos centras. Kuo toliau į šiaurę, tuo brangiau, bet ne drastiškai. Jei vyksti į Edinburgą, gali būti šiek tiek papildomai, gal du šimtai. Bet jei veži į vidurį niekur – į kaimą už Yorko, kur sunkvežimis vos pravažiuoja – ten kita situacija. Kartais reikia mažesnės mašinos, o tai reiškia perkrovimą. Aš asmeniškai mieliau vežiu į vieną iš Londono rajonų nei į kupetą vidury Anglijos, kur signalas negausus ir navigacija apsiverkia. Taigi, taip, geografija daro įtaką, bet nebūtinai lemia viską.

Ar man reikia mokėti visą sumą iš karto?

Retai taip būna. Dažniausiai susitariame dėl avanso – trisdešimt arba keturiasdešimt procentų. Likutis – prieš kelias dienas iki išvykimo arba gavus daiktus. Būna ir tokių, kurie prašo pusės sumos iš karto, ypač jei pervežimas į Londoną daromas pilnu furgonu. Tačiau jei kažkas reikalauja visos sumos prieš tris mėnesius, kai net nesi sudaręs sutarties – tai jau keista. Atrodo kaip kamštis pinigams. Aš tokių praktikų vengiu, nors kai kurios įmonės, žinau, taip dirba.

Daiktai, pakuotė ir kas tikrai telpa

Ką daryti jei turiu pianiną? Ar jis brangiai kainuoja?

Pianinas – tai galvos skausmas. Ne dėl kainos, o dėl svorio ir prieigos. Aną mėnesį vežėme vieną iš Kauno. Pamiršome pasiklausti, ar liftas veikia, aišku, neveikė. Teko nešti iš septinto aukšto. Kaina auga ne dėl kilometro, o dėl rankų darbo ir specialios įrangos. Papildomai gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų. Jei pianinas vertas dviejų tūkstančių – vežk. Jei tai senelis palikęs pianiną, kurio niekas negroja – apsvarstyk palikti jį pašnekovei arba parduoti čia. Kartais atsiperka nusipirkti Anglijoje kitą.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar turi tai padaryti jūsų žmonės?

Gali pats, bet aš to nerekomenduočiau. Ne todėl, kad noriu paimti daugiau pinigų, o todėl, kad savadarbi pakuotė dažnai neatlaiko. Teisėtai gali supakuotis pats, bet jei dūžta – draudimas nekompensuos, nes neįrodysi profesionalios pakuočių kokybės. Mes naudojame dvisluoksnes dėžes, burbulinę plėvelę, o ne laikraščius nuo 1997-ųjų. Kartais žmonės man sako – aš pats supakavau, viskas tikra. Tada atidarome fūrą ir randame dėžę, kuri atrodo kaip po potvynio. Jei jau pakuoji pats – bent jau netaupyk ant juostos. Čia tas atvejis, kai skirtumas tarp pigu ir brangu gali būti tavo sofa.

Kiek laiko prieš pervežimą į Angliją reikia pradėti rinkti informaciją?

Idealiu atveju – prieš tris–keturias savaites. Realybėje žmonės skambina likus dviem dienoms ir klausia, ar spės į šeštadienį. Kartais spėjame, bet tada kaina būna didesnė dėl skubos. Jei nori normaliai gauti pervežimo kainą į Angliją, geriau anksčiau. Ypač jei planuoji šiltuoju metų laiku – birželį, liepą. Tada visi nori išvažiuoti vienu metu ir furgonai pasibaigia kaip duona pirmadienį. Aš patarčiau maždaug prieš mėnesį, bet jei jau skaitai tai kaip paskutinės minutės pagalbos šauksmą – vis tiek skambink. Geriau vėliau nei niekada.

Ar galiu vežti augalus? Žmona labai prie to prisirisiusi.

(Na, čia turėjau pasakyti tiesą.) Augalai – problema. Po Brexit negali vežti dirvų į UK taip paprastai, reikia fitosanitarinių pažymėjimų, o tai biurokratijos kalnas. Kambariniai augalai techniškai galimi, bet jei atvykę muitininkai nuspręs, kad tai rizika – išmes. Aš mačiau, kaip vyras vežė didelį fikuso medį, kuris atlaikė kelionę, bet žmona buvo pikta visą kelią, nes lapai nus-minded... oi, nusvito, nuskrido gal lapai. Aš sakyčiau – atiduok kaimynei. Rimtai. Nežinau tiksliai, kaip Anglijos muitinė pasielgs su tavo aguonų vazonu, bet rizikuoti verta tik jei tai labai brangus bonsai.

Dokumentai, muitai ir tas keistas Brexit

Kokie dokumentai reikalingi baldų gabenimui į UK po Brexit?

Čia jau įdomu. Reikia būti pasirengusiam. Daiktų sąrašas su vertėmis – tai pagrindas. Jei vežasi asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami daugiau nei šešis mėnesius, paprastai nereikia mokėti muito. Bet reikia pateikti tapatybės dokumentus, gyvenamosios vietos įrodymus, kartais darbo sutartį Anglijoje. Būna, kad pareigūnai prisikabina prie smulkmenų. Aną savaitę klientas turėjo sumokėti muitą, nes neįrodė, kad sofa buvo jo, ne pirkta vakar. (nors buvo jo) Dokumentų reikia. Daugiau nei anksčiau. Darbo sutartis, pasas, packing list – tai minimumas. Jei ką nors pamirši – sėdi pasienyje ir skaičiuoji nuostolius.

Ar galiu vežti maisto produktus? Turiu likusių lietuviškų konservų.

Šitas klausimas mane vejasi dešimt metų. Po Brexit maisto produktai į UK registruojami griežtai. Mėsa, pienas – beveik negalima. Konservai, sausainiai, šokoladas – techniškai galima, bet ribotai ir reikia deklaruoti. Problema ta, kad jei muitininkas nuspręs, jog tavo slyvų kompotas kelia grėsmę – išima. Buvęs atvejis: klientas vežė dvidešimt stiklainių marinuotų grybų. Ne, nebuvo sprogmenų, bet jie laikomi pavojingais dėl skysčio tūrio. Galiausiai atidavėm juos muitinei. Jei klausiate manęs – valgyk tai čia arba išdalyk giminėms. Anglijoje lietuviškos parduotuvės pilnos šių dalykų. Nereikia gadinti nervų dėl agurkėlių stiklainio.

Kaip veikia muitinės tikrinimas? Ar jie tikrai atidarinėja visas dėžes?

Ne visada, bet gali. Tai vadinama fiziniu patikrinimu, ir jis vyksta atsitiktine tvarka. Jei kroviniuose kyla įtarimų – atidaro. Kartais techniškai tik su spaudu patikrina, bet jei turi keturiasdešimt dėžių ir visos supakuotos skirtingai, įtariai – tikėtina. Todėl mes visada sakome – neapgaudinėk sąraše. Jei rašai knygos, o ten – įrankiai, rizikuoji. Buvo toks atvejis, kai atidarė dėžę, o ten – žvejybos meškerė, nepridėta prie sąrašo. Uždarė, bet pridirbo popierių. Pasieniečiai dirba savo darbą, jie ne draugai, bet ir ne priešai. Svarbu sąžiningumas ir tvarkingas sąrašas. Tada net ir atidarę greičiau paleidžia.

Kada daiktai atvažiuoja jei išvažiuoja šią savaitę?

Į Londoną iš Lietuvos – dvi–trys dienos. Į šiaurę – keturios. Bet tai teorinis laikas. Fūra važiuoja ne tiesiai pas tave. Ji paima dar tris žmones, pervažiuoja per Olandiją, lipa ant keltų, kartais stovi uoste. Realybėje gali būti ir penkios dienos. Kartais vairuotojas užstringa muitinėje dėl eilės. Kartais pasienis klimpsta. Aš klientams sakau – planuokite ne anksčiau kaip po keturių dienų, bet jei pasiseks – džiuginsimės kartu trims. Tačiau tikslios valandos pasakyti negaliu ir nenoriu meluoti. Jei kas nors žada tiksliai antradienį 14:00 – negerk to žmogaus kavos. Jis meluoja arba naivus.

Realybė, kuri ne visada graži

Ar turite draudimą jei kas nors dūžta? Jei taip, kodėl kartais atsisakote mokėti?

Turime, bet draudimas – ne stebuklinga lazdelė. Draudimas galioja, kai įmonė kaltė dėl avarijos ar netinkamo pakrovimo. Bet jei tu pats supakavai vazą į rankšluostį ir ji subyrėjo – čia tavo kaltė. Arba jei daiktas buvo sutrukdęs prieš pakrovimą – tada draudimas nekompensuos. Aš mačiau situaciją, kai klientas pats atnešė kėdę su išlūžusia koja, paskui sakė, kad mes sulaužėme. Reikia protokolų, nuotraukų, sąžiningumo. Geriausia prieš fiksavimą nufotografuoti dėžes ir baldus. Taip – brangus televizorius, jei supakuotas mūsų – bus atlyginta. Jei supakuotas tavo su laikraščiu iš 2009-ųjų – atsiprašau.

Ką reiškia "pigiausias pervežimas" ir kodėl nuo to dažnai skauda galvą?

Pigiausias pervežimas į Angliją dažnai reiškia, kad kažkas ką nors pamiršo. Pamiršo draudimą, pamiršo kad vairuotojui reikia poilsio, pamiršo kad kuras kainuoja. Pernai vienas klientas rinkosi tarp mūsų ir kito, kas siūlė šešiais šimtais pigiau. Pasirinko pigesnį. Fūra neatvažiavo dvi savaites. Daiktai gulėjo kažkur Lenkijoje. Galiausiai paskambino mums, mokėjo du kartus. Pigiausia ne visada blogiausia, bet jei kaina krenta akis į barstymą – klausk, ką prarandi. Mes negalime dirbti už mažiau nei kaina, kurią pasiūlome – ji pagrįsta realiomis sąnaudomis. O jei kažkas siūlo ženkliai mažiau – arba meluoja dėl apimties, arba išsisuks kokiu nors būdu.

Ar tikrai eksmoversiai parduoda vietą krovininiame fure pilnai, ar tik žada?

Būna įvairiai. Geros įmonės – taip, parduoda ir fiksuoja. Blogos – žada vietą penkiems klientams, o fūroje telpa trys. Tada du lieka ant ledo. Aš dirbu taip: kai surenkam krovinį, jis fiksuojamas. Jei sėdi fure – sėdi. Jei dalinis krovinys ruošiamas, mes neprisiimame daugiau, nei telpa. Bet rinkoje yra daug freelancerių, kurie renka daiktus į sandėlį, o paskiau žiūri, kas telpa. Tavo sofa gali ir netelpti. Tai vadinama logistikos planavimu, bet kai kurie tai vadina azartiniais lošimais. Aš tokių praktikų nepalaikau, nors suprantu – visi nori uždirbti.

Ar galiu patikrinti įmonę, kad nebūčiau apgautas? Kartais nežinau kur kreiptis.

Gali. Pirmiausia – ar turi įmonės kodą, realų adresą. Ar atsako telefonu ne tik el. paštu. Ar sutartis rašoma, ar tik žodžiu. Aš skaitau komentarus internete atsargiai, nes ten konkurentai meta blogus vertinimus. Geriau paklausti pažįstamų. Arba – paprašyk vaizdo skambučio, jie turi turėti biurą arba bent sandėlį. Jeigu tik vienas žmogus su telefonu ir nieko daugiau – tai signalas. Mes, pavyzdžiui, kartais dirbame iš namų biuro (ypač po pandemijos), bet turime registraciją, sąskaitas, draudimą. Jei įmonė slepia savo pavadinimą – negerai. Viskas turi būti skaidru kaip diena, net jei diena Londone būna apsiniaukusi.

Smulkmenos, kurios sutaupo galvos skausmo

Kaip gauti pervežimo kainą į Angliją per kelias minutes realiai – telefonu ar formoje?

Greičiau telefonu, nes tuomet galiu užduoti klausimus čia ir dabar. Parašai formoje – aš paskambinu atgal arba rašau. Kartais forma patogiau jei esi darbe ir negali šnekėti. Bet žodinis kontaktas greitesnis. Per kelias minutes aš galiu suprasti, ar tau reikalingas furgonas, ar tik dalis jo. Ar yra liftas, ar gyveni užmiestyje. Formoje žmonės pamiršta paminėti pianiną, o aš tada skambinu ir kaina šokteli. Tad jei turi galimybę – paskambink. Net jei tik tam, kad pajaustum, ar kitoje linijos pusėje – žmogus, o ne robotas. (nors kai kurie robotai jau irgi malonūs)

Ar verta vežtis skalbimo mašiną, ar Anglijoje pigiau nusipirkti naują?

Sunkus klausimas. Jei mašina sena, triukšminga – parduok čia. UK naudoja kitokius kištukus, bet adapteriai yra pigūs. Problema – dydis. Anglijos butuose kartais skalbimo mašinos netelpa į vonias kaip pas mus. Ir jie naudoja skirtingus vandens slėgius. Aš esu matęs, kaip žmonės vežasi mašinas, o paskui jas naudoja kaip džiovyklę, nes neveikia taip gerai. Jei turi gerą ir mylimą "Siemens" – gal vešk. Bet jei tai pigus modelis iš supermarketų – palik. Anglijoje rasi panašių kainų, o kai kur net pigiau, jei pažiūrėsi Outlet.

Ką reiškia "krovinių grupavimas" ir kodėl tai pigiau?

Grupavimas – tai kai tavo sofa stovi fūroje šalia kito žmogaus spintos ir trečio stalo. Mokate ne už visą fūrą, o už savo kubus. Pigiau, bet ne taip greita, nes fūra važiuoja po kelis adresus. Kartais tenka palaukti dieną kitą, kol surenkami kiti kroviniai. Aš tai vadinu autobusu tavo baldams. Jei tau skubu ir tiksliai – pilnas furgonas. Jei nori sutaupyti ir neskuodi – grupinis pervežimas į Angliją yra protingas pasirinkimas. Tiesa, reikia kantrybės. Nes jei prieš tave esantis klientas vėluoja su daiktais – tavo siunta irgi delsiama. Tokia jau tos sistemos specifika.

Ar reikia kažką specialiai paruošti dėl elektros įrenginių? Jungtys gi skiriasi.

Adapteriai – dalykas pirmas. Bet ne tik jie. Televizoriai dažniausiai veikia, nes dabar daugelis universalūs. Problema – viryklės, kurios prijungtos prie galingesnių fazių. Anglijoje kištukai su saugikliais, o kai kurie tavo prietaisai gali reikalauti perjungimo. Buvo taip – klientas atsivežė puikią indaplovę, o ji neįtelpo į spintelę. Nes angliškos virtuvės turi savo standartus. Elektros įtampa jie palaiko, bet fizinis dydis... Aš ne elektrikas, bet patarčiau prieš atsivežiant pasitikrinti matmenis. Kartais pervežimas kainuoja mažiau nei naujo prietaiso pirkimas, bet brangiau nei buvęs senojo palikimas čia.

Ką daryti jei anglai neįsileidžia sunkvežimio į kiemą?

Klasikinė problema. Anglijoje daugelis gatvių siauros, mašinos stovi iš abiejų pusių. Mes vežame mažus sunkvežimius, kurie pravažiuoja daug kur, bet būna, kad ne. Tada perkrauname į mažesnę mašiną, o tai kainuoja papildomai. Arba nešiniu temperiam daiktus. Geriausia – apie tai perspėti prieš. Pasakyk, kad tavo gatvė siaura, kad nėra kiemo. Aš tada iš karto planuoju ne fūra ateiti, o mažesniu transportu. Kartais reikia gauti leidimą savivaldybėje krauti. Tai nebūna mūsų pareiga, bet pasakysime, kur kreiptis. Nes būna, kad dėl tokių smulkmenų vėsus Londono vakaras tampa karštu ginču su kaimynu.

Paskutinis klausimas – ar verta iš viso vežtis baldus, ar geriau viską palikti?

Jei baldai sentimenčių verti – vešk. Jei tai IKEA spinta ketverių metų senumo – parduok. Anglijoje IKEA yra, Tesco yra, Facebook Marketplace pilna pigių baldų. Tarptautiniai perkraustymai kainuoja, ir kartais vežimas atsieina brangiau nei nauji baldai Bristolyje. Aš dažnai sakau klientams – pasiimk asmeninius dalykus, dokumentus, kompiuterius, megztus, prisiminimus. Sofą nusipirksi ten. Bet jei tai tėvo komoda ar rankų darbo stalas – visai kita. Širdis turi savo kainą. Tik apskaičiuok, ar ta sofa verta kelių šimtų eurų ir laiko. Dažnai atsakymas būna – ne, neverta. Bet aš vis tiek vežu, jei prašote.

Išvada

Gauti pervežimo kainą į Angliją per kelias minutes – ne mitas, bet tik pradžia. Svarbiausia suprasti, kad skaičius ekrane yra tik pusė istorijos. Kita pusė – tai kaip daiktai atsidurs tavo naujame bute, ar jie bus sveiki, ar nereikės tau dejuoti prie muitinės dokumentų. Jau keturiolika metų sakau tą patį: nebijok klausti, net jei klausimas skamba kvailai. Geriau paklausei dabar, nei ieškai sofos viduryje Londono kitą savaitę be jokios kojos.