Kaip daiktų gabenimas į Angliją vyksta saugiai ir greitai?

Daugiau nei dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją – Londoną, Birmingemą, Mančesterį, pakeliui paimu ir iš Kauno, Klaipėdos, kartais net iš kaimo už Kupiškio. Žmonės dažnai klausia: kaip daiktų gabenimas į Angliją vyksta saugiai ir greitai? Atsakymas paprastas – jei žinai kelias taisykles ir renkiesi ne pagal pigiausią skelbimą. Nes jei turi daugiau nei keturias dėžes, tau jau reikia fūros arba dalinio krovinio. O jei veži sofą su šaldytuvu – mikroautobusas neužteks. Paaiškinsiu viską, kaip draugui, kuris ruošiasi išvažiuoti, bet nežino, nuo ko pradėti.

Planavimas – nuo ko pradėti, kai gabeni daiktus į Angliją?

Kada geriausia pradėti ruoštis daiktų gabenimui į Angliją?

Na, žiūrėk... jei planuoji persikraustyti rudenį į Londoną, geriausia viską pradėti likus 4–6 savaitėms. Aš esu matęs ir tokių, kurie skambina vakarui prieš išvykstant. (nusijuokia) Ne, taip netinka. Yra sezonai – rugpjūtis ir rugsėjis būna įtempti, nes visi važiuoja po vasaros. Tada ir kainos truputį šokteli. Geriau paskambinti anksčiau, aptarsim datas, pažiūrėsim, ar turime laisvų mašinų. Kartais klientai galvoja, kad mes turim 50 fūrų – ne, mes turim kelias ir jas planuojam mėnesiui į priekį.

Kiek kainuoja daiktų gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Čia toks klausimas, ant kurio visada stingstu. Nes... priklauso. Ne, rimtai – jei vežam 15 kubinių metrų baldų iš Vilniaus į Birmingemą, tai gali kainuoti apie 1200–1800 eurų. O jei tik keletas dėžių į Londoną, tada gal ir 400–600 eurų. Aš tiksliai pasakysiu tik pamatęs sąrašą. Būna klientų, kurie sako "mano daiktai tikrai tilps į mažą mašiną", o ten išeina du kambariai. Tai be apžiūros ar nuotraukų – tik apytikslė suma.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai reikia jūsų žmonių?

Gali pats, aišku. Aš net pasakysiu – jei turi laiko ir nori sutaupyti kokius 150–300 eurų, pakuok pats. Bet... (čia aš truputį abejoju, nes kai kurie draudimai nepadengia pačių supakuotų daiktų) Mano patarimas – indus, drabužius, knygas pakuok pats, o sofas, televizorius, stiklus palik mums. Mes turim specialias dėžes, įvyniojimo medžiagas. Kartais pats pakuoji į šiukšlių maišus – aš tai mačiau – ir tada stebiesi, kodėl pledai sušlapo.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai 3–7 dienos, priklausomai nuo to, kur Anglijoje. Į Londoną greičiau – gal 3–4 dienos. Į kokią Kornvalį ar Škotiją (nors Škotija ne Anglija, bet klientai taip vadina) – ilgiau. Būna ir vėlavimų dėl keltų – Doverio uostas kartais užstringa, ypač jei prasideda muitininkų streikai. Tada gali užtrukti ir 10 dienų. Aš visada sakau: planuokis 7–10 dienų, o jei ateina per 5 – šventė.

Ar reikia keltis į ekstremalumus dėl muitų po Brexit?

Oho, Brexit... Čia buvo chaosas pirmus metus, prisiekiu. Dabar jau tvarkingiau. Kvepia paprasčiau – tau reikia packing list'o ir kartais CMR. Jei veži asmeninius daiktus, dažniausiai muitų nereikia mokėti, bet reikia deklaruoti. Buvo atvejis, kai klientė vežė 200 porų batų – muitininkai pagalvojo, kad prekyba. (nusijuokia) Reikia įrodyti, kad tai tavo daiktai. Dokumentus sutvarkom mes, bet svarbu, kad tu nesi prekeivis slaptas.

Pakavimas – kaip nesugadinti baldų kelyje į Londoną?

Kaip reikia pakuoti baldus, kad jie nebūtų subraižyti transporto metu?

Aš tau pasakysiu vieną dalyką – grindų dangą visi pamiršta. Stalą apvynioja, o kojų padus palieka atvirus. Mašinoje jis stumiasi, dūžta į kitus daiktus. Mes naudojame antirezonansinę plėvelę, kampų apsaugas, kartoną porą sluoksnių. Ir svarbiausia – nestatyk sunkių daiktų ant minkštų. Buvo atvejis, kai ant sofos uždėjo dėžę su knygomis – rezultatas: sofa sulūžusi, knygos sveikos. Ironiška. Pakuok taip, lyg mašina važiuotų ne asfaltu, o akmenimis.

Ar galima gabenti augalus į Jungtinę Karalystę?

Hmm... Augalai... Čia aš ne visada tikras šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi. Žinau, kad žemės ūkio produktai griežtai ribojami po Brexit. Kambariniai augalai... teoriškai taip, bet reikia fitosanitarinio. Praktiškai mes nepriimame gyvų augalų – per daug rizikinga. Kartą bandėme vežti palmą, muitinėje laikė 2 dienas, augalas nuvyko... na, sakysim, ne pats žaliausias. (nusijuokia) Geriau pamiršk – padovanok kaimynams, nusipirksi naujų Londone, ten irgi yra IKEA.

Kaip pažymėti dėžes, kad pakrovėjai žinotų, kas viduje?

Šitas dalykas neretai padeda daugiau nei pats pakavimas. Rašyk didžiomis raidėmis: STIKLAS, SVARBU, ŠIOJE PUSĖJE Į VIRŠŲ. Nereikia rašyti romano, tik štampuok visur. Aš matau, kad kai kurie klientai rašo markeriais gražiai, bet mašinoje tamsoje niekas nemato. Mes turime lipdukus, bet jei pakuoji pats – nusipirk raudoną ar juodą markerį. Ir nepamiršk numeracijos. Būna, kad klientas sako "aš ir taip žinau kur kas", o pasiekus Litlhamptona... atleisk, Southamptona – nieko neranda.

Ar reikia išardyti baldus prieš gabenimą?

Sofa išardoma? Lova? Taip, jei yra tokia galimybė – privalu. Nes stacionarus baldas užima per daug vietos, o vietos mašinoje kiekvienas centimetras brangus. Buvo atvejis, kai vežėm didelę spintą – klientas sakė, kad ji "šiek tiek" didelė. Pasirodo, 3 metrų aukščio monstras. Neišardžius, tilptų tik fūroje atskirai. Mes ardom lentynas, stalo kojas. Tu gali tai padaryti pats, sutaupysi laiko. Bet jei bijai – mūsų vaikinai padarys, tik užtruks ilgiau.

Ką daryti su drabužiais – gabenti spintose ar dėžėse?

Drabužiai... išeik į kambarį ir pažiūrėk, kiek jų yra. (nusijuokia) Rimtai, žmonės turi dvigubai daugiau nei mano. Spintose nevėžk – jos per sunkios, durys atsidaro kelyje, drabužiai išsibarsto. Mes turime specialius garderobo rūsius – tai tokios dėžės su pakabomis viduje. Arba paprastos dėžės, bet tada reikia sudėti tvarkingai. Aš asmeniškai siūlau – atsinešk drabužius į dėžes, o gerus kostiumus pakabink mūsų dėžėse. Arba... na, Londone orai ne ką kitokie nei Vilniuje, tik brangesni.

Transportas, kainos ir tai, kas nutinka kelyje

Kas geriau – fūra, mikroautobusas ar konteineris?

Žiūrėk, jei tau visas butas – tik fūra. Jeigu dalinis krovinys – mikroautobusas arba surenkamasis variantas. Konteineriai... čia jau jei veži į kaimą Anglijoje be kelių. (nusijuokia) Ne, konteineriai dažniausiai jūra, tai ilgokai. Aš dažniausiai siūlau mūsų fūras, nes turim tiesioginius reisus. Mikriukai geri, kai krovinys mažas, bet jie linkę labiau pakratyti. Realiai – parodžius daiktus pasakysiu, kas tiks. Kartais klientas verkia dėl kainos fūrai, bet kai paskaičiuoji du atskirus važiavimus – fūra pigiau.

Ar galima gabenti mašinoje kartu su baldais?

O taip, čia dažnas klausimas. Iš principo taip, jei mašina turi vietos. Bet... turi omenyje automobilį-kaip-daiktą ar daiktą mašinoje? (nusijuokia) Jei tai tavo asmeninis automobilis – jam reikia atskiro transporto, CARNET arba dokumentų. Jei turi omenyje, kad nori įmesti virtuvinį kombainą į fūrą – taip, galima. Motociklą taip pat. Tik svarbu – nuimk akumuliatorių, išleisk benziną. Buvo atvejis, kai motociklas važiavo be to – kelyje... na, smirdėjo keistai, bet viskas buvo gerai.

Ką daryti, jei mano daiktai neužima visos mašinos?

Tada mes siūlome dalinį krovinių gabenimą – vadinamą "groupage". Tavo baldai stovi mašinoje šalia kitų klientų daiktų. Esi matęs tokius sąrašus? "Baldų gabenimas į Londoną kartu su kitais kroviniais" – būtent tai. Kaina tada perpus mažesnė. Bet turi suprasti – bus vienas du pakrovimai ir iškrovimai papildomi, tai gali trukti diena ilgiau. Aš dažnai taip vežu klientams, kurie neturi skubos. Sutaupai 30–40 proc. lengvai.

Ar fūroje temperatūra saugi elektronikai ir vaizdo aparatūrai?

Šiaip taip, fūros ne šaldytuvai, bet ir ne pirtys. Temperatūra ten kaip gatvėje. Žiemą gali būti minusas, vasarą – plius trisdešimt. Elektronikai geriau pakuoti į izoliuotas dėžes. Buvo atvejis, kai klientas vežė seną plazminį televizorių – atvažiavo sveikas, bet vėlgi, mes jo nežaidėm futbolu. Kompiuterius, monitorius – į originalias dėžes, jei turi. Jei ne – apvyniok bent antistatine medžiaga. O dėl vaizdo aparatūros... geriau palik oro kondicionieriuose, bet fūroj irgi laikysi.

Kaip sužinoti tikslų daiktų gabenimo laiką?

Aš tau pasakysiu – mes duodame langą, o ne valandą. "Trečiadienį, tarp 14:00 ir 15:00" – taip būna tik kai jau Anglijoje ir einame prie tavo durų. Iki tol – "rugsėjo antra savaitė", "lapkričio 20–25 dienomis". Nes kelyje gali nutikti visko. Kartą Doverio tiltas buvo uždarytas dėl vėjo, prisiekiu, 12 valandų stovėjome. Tad jei tau reikia daiktų sekmadienį būtent 10 valandą ryto – turi suprasti, kad transportas... na, jis nėra teletrasas, važiuoja keliu.

Dokumentai ir muitai – tai, ko po Brexit bijo visi

Ar man reikia ESTA ar kokios vizos daiktams?

Ne, daiktai viza nevartoja. (nusijuokia) Tu pats, aišku, turi turėti teisę įvažiuoti. Bet daiktams reikia packing list'o – tai sąrašas, ką veži. Mes jį padarom dviejais egzemplioriais – vienas tau, kitas lieka mašinoje. Kartais muitininkai klausia – kam visi tie 50 porų batų? Turi paaiškinti, kad tai asmeniniai daiktai. Dokumentai paprasti, bet po Brexit jų daugiau. Buvo atvejis, kai klientas vežė dviratį – reikėjo įrodyti, kad jį nusipirko prieš 6 mėnesius.

Ar muitinė tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, žinoma. Jie tikrina atrankiniu būdu. Kartais atidaro vieną dėžę, kartais penkias, kartais nieko. Aš esu matęs, kaip tikrino visą fūrą dėl to, kad vairuotojas pasirodė įtartinas – turbūt kvapas buvo ne toks. (nusijuokia) Dažniausiai tikrina tuos, kurie deklaruoja prekes. Asmeniniai daiktai – retai. Bet elementari taisyklė – nevežk draudžiamų daiktų: ginklų, pirotechnikos, skysčių be leidimo. Buvo atvejis, kai rado dujų balioną griliui – atsiuntė atgal, savaitės vėlavimas.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus asmeniniams daiktams?

Hmm... Čia aš ne visada pats šimtu procentų tikras, nes taisyklės vis šokinėja. Bendrai – jei daiktai naudoti, priklausė tau daugiau nei 6 mėnesius ir esi keičiantis gyvenamosios vietos, muitų nereikia. Bet turi užpildyti formą – ToR (Transfer of Residence). Mes padedame. Jei daiktai nauji – tada gali tekti sumokėti. Buvo atvejis, kai klientas vežė neišpakuotą šaldytuvą – muitinė uždarė 180 svarų mokesčio. Geriau išpakuok, palik instrukcijas, nurodyk, kad naudotas... net jei tik 2 dienas.

Kas yra CMR ir ar aš jį turiu pasirašyti?

CMR – tai konosamentas, raudoną knygelę primena. Pasirašai, kai daiktai įkeliami ir kai iškeliami. Tai tavo garantija, kad mes prisiimame atsakomybę. Aš visada sakau – nepasirašyk akloje. Pažiūrėk, ar įrašyta teisinga data, ar visas daiktų kiekis. Kartą vairuotojas klaidingai užrašė 8 dėžes, o buvo 12. Paskui dėl to buvo bijalomės su ieškojimu – kur dingo 4 dėžės. Pasirodo, jos buvo, bet popieriuje ne. Patikrink, pasirašyk. Tai tavo draudimas.

Kas atsitinka, jei dokumentai netinkamai užpildyti?

Tada fūra stovi pasienyje. O stovėjimas kainuoja – apie 50–100 svarų per dieną laukti. Mes stengiamės viską sutvarkyti iš anksto, bet buvęs atvejis, kai klientas pats sugalvojo pildyti deklaraciją, supainiojo kodus. Fūra Doveryje stovėjo dvi dienas. Kas mokėjo? Na, čia jau priklauso nuo sutarties. Aš stengiuosi visada įspėti – nesiimk pats, jei nežinai. Geriau pusvalandis mūsų biure nei dvi dienos pasienyje. Tikrai.

Pristatymas Anglijoje – paskutinis etapas

Ar pristatote duris į duris?

Taip, mes taip ir dirbame. Nuo tavo ankstesnių durų Vilniuje iki naujų durų Birmingame ar kur ten. Bet... jei tavo namas – siauram užkampyje, kur mikriukas nepraes, gali tekti atnešti daiktus iki gatvės. Buvo atvejis, kai klientas gyveno pačiame Kotsvoldse – ten tokios siauros gatvelės, kad tik arkliai eina. Ne, fūra nepraėjo. Teko pernešti 80 metrų. Įskaičiuota kaina, bet prašau – perspėk mus iš anksto, jei gatvė siaura.

Ar Anglijoje reikia mokėti papildomai už iškrovimą?

Standartiškai – ne, jei sutartyje parašyta "su pasikrovimu ir iškrovimu". Bet yra niuansų. Jei gyveni trečiame aukšte be lifto – tai, žinok, papildomas mokestis. Nes mūsų vaikinams reikia sumokėti už tą darbą. Vienas aukštas – dar nieko, du – jau prakaitas. Buvo atvejis, kai klientas sakė "tik vienas laiptelis", o ten pasirodo visas laiptynė kaip Eifelio bokštas. Anglijoje daug senų namų be liftų. Tai jei neaišku – nufotografuok laiptus, atsiųsk.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sudaužyti?

Oi. Tai blogiausia, kas gali nutikti. Pirma – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, nesiųsk dėžių atgal. Antra – skambink man arba mūsų ofisui. Mes turime draudimą pagal CMR, bet yra sąlygos. Jei pats supakavai į bulvines maišus ir dubuo dūžo – čia ne mūsų kaltė. Bet jei matom išorinius pažeidimus – fūrą patikrinam, nustatom. Buvo atvejis, kai vežėm veidrodį – atvažiavo įskilęs. Mes pakeitėm iš savo kišenės, nors gal buvo muitininkai... na, viskas baigėsi gerai.

Kaip apmokėti paslaugas – svarais ar eurais?

Gali eurais, gali svarais, gali išvis kava mainais. (nusijuokia) Ne, kava – ne, bet bet kokia valiuta, kurią mes konvertuojam. Eurais mokant gal šiek tiek palankiau kursas, nes mes lietuviška kontora tiesiogiai. Svarais – irgi OK, bet bus banko kursas. Dalimis irgi galima – pusę prieš, pusę po. Būna, kad klientai Anglijoje neturi dar sąskaitų atidarię, tai moka iš Lietuvos. Svarbu, kad sumokėtum per 5 dienas po pristatymo, nes aš pats nemėgstu laukti algos.

Ar galima daiktus palikti sandėlyje, jei dar neturiu naujo būsto Anglijoje?

Žinoma, mes turime sandėlius ir Vilniuje, ir Londone. Būna, kad žmonės išvyksta anksčiau, o butas angliškai sutarta tik po trijų savaičių. Daiktai gali stovėti pas mus – saugu, sausa, apdrausti. Kaina – apie 30–50 eurų per mėnesį priklausomai nuo tūrio. Buvo atvejis, kai klientas paliko pusmetį... na, jis pats prisiminė tada. (nusijuokia) Gerai, kad mūsų sandėliai stebimi, nes pas kitas įmones, girdėjau, daiktai pameta. Rimtai – rinktis patikimą sandėlį.

Taigi, daiktų gabenimas į Angliją saugiai ir greitai – tai ne tik mašina su vairuotoju. Tai planavimas, pakavimas, dokumentai po Brexit ir žmogus, kuris atsako telefonu, kai kelyje kažkas nutinka. Renkis tuos, kurie dirba metų metus ir nebijo pasakyti, kad šiandien Doveris užkimštas. Pigiausias variantas kartais brangiai kainuoja. Jei ką – skambink, pakonsultuosiu nemokamai. Per 24 metus esu matęs visko, bet geriausias jausmas – kai daiktai atkeliauja sveiki, o klientas parašo: "viskas lyg laikrodis, ačiū."