Kainos už daiktų gabenimą mikroautobusu į Angliją

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik 8 metus, ir per tą laiką gabenau į Angliją šimtus kartų. Žmonės man nuolat klausia – kiek tai kainuos? Atsakymas visada toks pats: priklauso. Bet aš jums dabar paaiškinsiu nuo ko, kad nereikėtų spėlioti.

Įvadas

Kainos už daiktų gabenimą mikroautobusu į Angliją prasideda nuo maždaug 400–500 eurų ir gali siekti 1500–2000 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo to, kiek daiktų vežate, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate, ir kokio tipo paslaugos jums reikia. Daugelis mano klientų mano, kad viskas paprasta – paskambini, sutari kainą, ir važiuoji. Bet realybėje yra daug niuansų, kurie gali smarkiai pakeisti galutinę sumą. Kartais žmonės susimoka dvigubai daugiau nei reikėtų, nes tiesiog nežinojo, kokius klausimus užduoti. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) aš jums viską išdėstysiu taip, kaip pats sau aiškinčiau draugui prie alaus. Pradėsim?

Kainos ir kas jas lemia

Kiek vidutiniškai kainuoja mikroautobuso gabenimas į Angliją?

Na, jei kalbame apie standartinį mikroautobusą – sakykim, iki 10 kubinių metrų krovinio – tai paprastai tai kainuoja nuo 600 iki 900 eurų, jei vežate tik savo daiktus ir nenorite papildomų paslaugų. Bet čia labai svarbu suprasti – tai nėra fiksuota kaina. Vieną kartą vežiau šeimos daiktus iš Kauno į Londoną, jie sumokėjo 750 eurų. Kitą kartą – panašus kiekis, bet iš Vilniaus – jau 850. Kodėl? Nes atstumas kitoks, degalai kainuoja kitaip, ir maršrutas per Lenkiją Vokietiją ar per Baltijos šalis – taip pat skiriasi. (čia reikėtų patikslinti konkrečius skaičius, bet aš visada sakau klientams – geriau skambinkite ir klauskite, nes internetas duoda tik apytikres sumas)

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Čia yra vienas didžiausių mano klientų frustracijos šaltinių. Jie paskambina vienai įmonei, gauna 600 eurų, paskambina kitai – gauna 1200. Ir čia nėra apgaulės, paprasčiausiai skirtingos įmonės skaičiuoja skirtingai. Vienos įtraukia draudimą į kainą, kitos – ne. Vienos siūlo pilną paslaugą (krovimas, vežimas, iškrovimas), kitos tik transportą. Dar kitos turi nuolatinius maršrutus ir gali pasiūlyti geresnę kainą, nes vis tiek važiuoja tuo pačiu keliu. Aš pats dirbu įmonėje, kuri turi reguliarius reisus į Angliją, todėl mūsų kainos paprastai būna žemesnės nei pas vienkartinius vežėjus. Bet čia nėra universalaus atsakymo – reikia lyginti.

Ar galima pigiau nei 500 eurų?

Teoriškai – taip, bet praktikoje labai retai. Kartais pasitaiko atvejų, kai kažkas veža tuščią mikroautobusą atgal iš Anglijos į Lietuvą ir sutinka paimti krovinį už labai mažą kainą. Bet čia jau loterija – niekada nežinote, ar tas žmogus tikrai atvažiuos, ar jo mikroautobusas bus pakankamai didelis, ar jis turi reikiamus dokumentus. Vienas mano pažįstamas bandė taip sutaupyti ir liko be daiktų – vežėjas tiesiog neatsirado nurodytą dieną. Taigi, jei jums svarbu, kad viskas vyktų sklandžiai, geriau nemėginti per daug sutaupyti.

Kaip skaičiuojama kaina – už kiekį ar už atstumą?

Čia priklauso, bet dažniausiai – už abiejus. Standartinė praktika yra tokia: yra bazinė kaina už patį faktą, kad mikroautobusas išvyksta, o prie jos pridedama priklausomai nuo kiekio. Kai kurios įmonės skaičiuoja pagal kubinius metrus, kitos – pagal svorį, dar kitos tiesiog siūlo fiksuotą kainą už visą mikroautobusą, nepriklausomai nuo to, ar jis pilnas, ar pustuštis. Čia jums reikia aiškiai paklausti – ar kaina yra fiksuota, ar bus papildomų mokesčių? Aš visada sakau klientams: geriau sumokėti šiek tiek daugiau pradžioje ir žinoti galutinę sumą, nei po to gauti netikėtas papildomas sąskaitas.

Daiktų kiekis ir tipas

Kiek daiktų telpa į standartinį mikroautobusą?

Į standartinį mikroautobusą, kokį naudoja dauguma vežėjų – sakykim, Mercedes Sprinter ar panašų – telpa maždaug 10–12 kubinių metrų. Tai maždaug tiek, kiek telpa į vieną kambarį su visa baldais, arba dviejų kambarių buto turinys, jei baldų nėra labai daug. Bet čia vėlgi – viskas priklauso nuo to, kaip krovinys supakuotas. Vienas mano klientas susipakavo taip prastai, kad 8 kubiniai metrai užėmė tiek vietos, kiek galėtų tilpti 6. Kitas – profesionaliai, ir į tą patį mikroautobusą sutalpino visą 3 kambarių butą. Taigi, jei norite tiksliai žinoti, ar jūsų daiktai tilps, geriausia paprašyti, kad kas nors atvažiuotų ir pažiūrėtų. Arba bent jau nufotografuokite viską ir atsiųskite vežėjui.

Ar brangiau vežti baldus nei paprastus daiktus?

Ne būtinai, bet kartais taip. Svarbiausia yra ne pats daikto tipas, o jo dydis, svoris ir ar jis lengvai transportuojamas. Baldai, ypač dideli – lovos, spintos, sofos – užima daug vietos, bet paprastai nėra labai sunkūs. Kitaip yra su buitine technika – šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės – jie sveria daug, o tai gali padidinti kainą, jei vežėjas skaičiuoja pagal svorį. Be to, kai kurie vežėjai ima papildomai už pavojingus arba speciliai tvarkytinus daiktus, pvz., jei turite pianiną ar didelį akvariumą. (čia aš nesu 100% tikras dėl visų įmonių politikos, bet taip yra pas mus)

Ką daryti, jei turiu labai daug daiktų?

Jei jūsų daiktų yra daugiau nei telpa į vieną mikroautobusą, tada reikia arba dviem mikroautobusams, arba didesniam sunkvežimiui. Čia kaina, žinoma, didėja, bet ne tiesiogiai proporcingai. Du mikroautobusai paprastai kainuoja mažiau nei du kartus po vieną, nes vežėjas vis tiek važiuoja tą patį maršrutą. Bet čia jau reikia tartis konkrečiai. Vienas mano klientas turėjo viso 4 kambarių namo turinį ir labai bijojo, kad kaina bus astronominė. Galų gale išėjo apie 1800 eurų už du reisus – jis buvo maloniai nustebintas, nes tikėjosi blogiau.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Čia jau jūsų asmeninis sprendimas, bet aš dažnai patariu taip: jei baldai jums brangūs sentimentališkai, vežkite. Jei tai paprasti baldai iš IKEA, kuriuos galima pigiai nusipirkti ir Anglijoje – gal neverta. Paskaičiuokite patys: kiek kainuoja vežti tuos baldus, pridėkite potencialią žalą per gabenimą, ir palyginkite su naujų baldų kaina Anglijoje. Dažnai išeina taip, kad pigiau nusipirkti naujus. Bet čia kiekvieno individuali situacija – aš turėjau klientų, kurie vežė seną senelės komodą, nors ji techniškai buvo bevertė. Jie tiesiog negalėjo jos palikti.

Papildomos paslaugos ir jų kainos

Ką reiškia "pilna paslauga" ir kiek ji kainuoja?

Pilna paslauga paprastai reiškia, kad vežėjas ne tik gabena daiktus, bet ir padeda juos pakrauti bei iškrauti. Tai papildomai kainuoja, bet tikrai verta, jei jūsų daiktai yra sunkūs arba jūs neturite kas padėtų. Vidutiniškai papildomas krovimas/iškrovimas gali pridėti 100–200 eurų prie bendros kainos. Bet čia vėlgi – skirtingos įmonės, skirtingos kainos. Kartais tas pats vežėjas pasiūlys padėti už papildomą mokestį, o kartais tiesiog ims tą patį, nes jam vistiek reikia užpildyti laiką tarp kitų užsakymų. Čia jau reikia tartis.

Ar verta imti draudimą kroviniui?

Čia mano atsakymas – taip, vienareikšmiškai taip. Aš pats visada patariu savo klientams imti draudimą, net jei jie veža tik "keletą dėžių su drabužiais". Kodėl? Nes per 8 metus mačiau visko – nuo mikroautobuso avarijos iki tiesiog pamestoje dėžėje brangaus žiedo. Draudimas paprastai kainuoja nuo 2% iki 5% nuo krovinio vertės, bet tas ramybės jausmas tikrai vertas. Vienas mano klientas atsisakė draudimo, nes "viskas bus gerai", ir po dviejų dienų jo dėžė su nauju nešiojamu kompiuteriu dingo. Pamiršo ją įkelti į mikroautobusą. Arba ne... čia jau kita istorija. Bet faktas tas, kad be draudimo jūs likote be kompiuterio ir be kompensacijos.

Ar reikia mokėti už stovėjimą arba laukimą?

Kartais taip, ir čia žmonės dažnai nėra pasiruošę. Jei jūsų namuose reikia ilgai krauti daiktus – pvz., jūsų butas yra 5 aukšte be lifto, arba jūs tiesiog labai lėtai dedate daiktus į dėžes – vežėjas gali paprašyti papildomo mokesčio už laiką. Taip pat, jei reikia palaukti, kol jūs atvyksite į vietą Anglijoje, gali būti taikomas stovėjimo mokestis. Geriausia viską iš anksto suderinti ir aiškiai paklausti – ar kaina yra galutinė, ar bus papildomų mokesčių? Aš pats visada stengiuosi viską pasakyti iškart, bet ne visi vežėjai yra tokie sąžiningi.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Skubus gabenimas visada kainuoja brangiau. Jei jums reikia, kad daiktai būtų Anglijoje per 2–3 dienas, o ne per savaitę ar dvi, teks mokėti papildomai. Kiek? Paprastai 20–50% brangiau nei standartinė kaina. Bet čia vėlgi – priklauso nuo įmonės ir nuo to, kiek skubu. Vieną kartą turėjau klientą, kuriam reikėjo pervežti viską per vieną dieną – tai buvo ekstremalu, ir kaina buvo beveik dviguba. Bet jam buvo verta, nes jis jau turėjo naują darbą Anglijoje ir negalėjo laukti. Taigi, jei galite – planuokite iš anksto ir venkite skubos.

Maršrutas ir logistika

Ar svarbu, iš kurio Lietuvos miesto vežame?

Labai svarbu. Jei jūs esate iš Vilniaus ar Kauno, kaina bus mažesnė nei jei esate iš mažesnio miesto, pvz., Utenos ar Alytaus. Kodėl? Nes vežėjui paprasčiau suplanuoti maršrutą per didelius miestus – jis vis tiek ten važiuoja, o jums nereikia mokėti už papildomus kilometrus iki pagrindinio maršruto. Aš turėjau klientą iš Šiaulių, kuris pyko, kodėl jo kaina buvo 100 eurų didesnė nei draugo iš Kauno, nors daiktų buvo panašiai. Paaiškinau, kad iki Šiaulių reikėjo papildomai važiuoti 80 km ten ir atgal – tai degalų ir laiko kainuoja. Galų gale jis suprato, bet pirmas įspūdis buvo neigiamas.

Koks maršrutas naudojamas – per Lenkiją ar per Baltijos šalis?

Dauguma vežėjų naudoja maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją, o paskui per Prancūziją iki Anglijos. Yra ir kitų variantų – per Latviją, Estiją ir tada per Suomiją su keltu, bet tai retesnis atvejis. Maršrutas įtakoja kainą, nes skirtingose šalyse skirtingos degalų kainos, mokesčiai už greitkelius ir pan. Bet jūs kaip klientas paprastai nematote šių detalių – jums tiesiog pasako galutinę kainą. Jei esate smalsūs, galite paklausti, bet tai tikrai nėra būtina. Svarbiausia, kad daiktai saugiai ir laiku pasiektų tikslą.

Kiek laiko trunka gabenimas į Angliją?

Paprastai – nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje esate ir kur Anglijoje važiuojate. Jei vežate į Londoną ar pietinę Angliją, greičiau. Jei į šiaurinę dalį, pvz., į Škotijos pasienį, gali užtrukti ir 4–5 dienas. Bet čia dar įtakoja ir kiti veiksniai – eismas, oro sąlygos, pasienio patikrinimai. Po Brexit'o pasienio kontrolė tapo griežtesnė, ir dabar kartais tenka palaukti kelias valandas. Vieną kartą mano kolega laukė 8 valandas prie Doverio uosto – tai tikrai nėra normalu, bet pasitaiko. Taigi, jei jums labai svarbus tikslus laikas, visada turėkite kelių dienų rezervą.

Ar galima vežti per keltą ar po tuneliu?

Abu variantai įmanomi. Dauguma vežėjų naudoja keltą – paprastai iš Kalė (Prancūzija) į Dover (Anglija). Keltas trunka apie 1,5 valandos ir yra gana patogas – vairuotojas gali išeiti, pasivaikščioti, pavalgyti. Tunelis po Lamanšu yra greitesnis (apie 35 minutes), bet brangesnis, ir ne visi vežėjai jį naudoja. Be to, po Brexit'o tunelio procedūros tapo sudėtingesnės, nes reikia daugiau dokumentų. Aš pats dažniausiai renkuosi keltą – pigiau ir paprasčiau. Bet jei klientui labai skubu, galiu tartis dėl tunelio, bet tada kaina bus aukštesnė.

Dokumentai ir teisiniai dalykai

Kokie dokumentai reikalingi gabenimui į Angliją po Brexit'o?

Po Brexit'o situacija pasikeitė, ir dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Jums reikės: paso arba asmens tapatybės kortelės (jei esate ES pilietis, bet jau po Brexit'o tai nėra taip paprasta), krovinio sąrašo (invoice arba packing list), ir jei vežate tam tikrus daiktus – gali prireikti papildomų dokumentų. Be to, jei vežate naujus daiktus, kurie skirti pardavimui, reikia muitinės dokumentų. Bet jei vežate savo asmeninius daiktus – tai paprastesnė procedūra. Visada geriau pasitikslinti prieš užsakant, nes dokumentai priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos.

Ar reikia mokėti muitą įvežant daiktus į Angliją?

Jei vežate savo asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami jums asmeniškai, ir jie nėra nauji skirti pardavimui – paprastai muito mokėti nereikia. Bet čia yra niuansų. Anglija turi tam tikras ribas – jei vežate daiktų, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 390 svarų), gali tekti mokėti PVM. Be to, jei vežate naujus daiktus, kurie nėra jūsų asmeniniai, muitinė gali būti sudėtingesnė. Aš pats nesu muitinės specialistas, bet mano patirtis rodo, kad paprastiems žmonėms su paprastais daiktais problemų paprastai nekyla. Tiesiog būkite sąžiningi ir turėkite visus reikiamus dokumentus.

Ką daryti, jei mano daiktai užstrigo muitinėje?

Pirmiausia – nesijaudinkite, tai nėra pasaulio pabaiga. Jei jūsų daiktai užstrigo muitinėje, reikia išsiaiškinti kodėl. Dažniausios priežastys: trūksta dokumentų, yra prekių, kurioms reikia specialių leidimų, arba tiesiog atsitiktinė patikra. Jums reikės susisiekti su muitinės agentu arba tiesiogiai su muitine ir pateikti trūkstamus dokumentus. Kartais tai užtrunka kelias dienas, kartais – ilgiau. Jei vežėjas yra patyręs, jis turėtų jums padėti išspręsti šią problemą. Bet jei vežėjas nepatikimas – galite likti vieni su problema. Todėl aš visada patariu rinktis patikimą įmonę, kuri turi patirties su gabenimu į Angliją.

Praktiniai patarimai

Kaip supakuoti daiktus, kad tilptų daugiau ir būtų saugiau?

Pirmas patarimas – naudokite dėžes, o ne maišus. Dėžės leidžia sudėti daiktus tankiau, o maišai užima daug vietos ir daiktai juose gali susitrinti. Antras patarimas – kiekvieną daiktą apvyniokite į burbulinę plėvelę arba senus drabužius. Trečias – sunkius daiktus dėkite į dėžės apačią, o lengvus – viršuje. Ketvirtas – nepalikite tuščių tarpų dėžėse, užpildykite jas audeklu arba popieriumi. Penktas – visada dėkite brangius daiktus atskirai ir pažymėkite dėžes kaip "trapi". Vienas mano klientas supakavo viską taip gerai, kad jo 12 kubinių metrų tilpo į 8 kubinius – vežėjas buvo nustebintas. O kitas klientas supakavo taip blogai, kad teko imti antrą mikroautobusą.

Ar verta pasiimti mikroautobusą su vairuotoju ar geriau nuomotis ir pačiam važiuoti?

Čia priklauso nuo jūsų situacijos. Jei jums nėra problemų vairuoti kitoje šalyje, jei turite laiko ir noro – nuomojantis mikroautobusą galima sutaupyti. Bet čia yra papildomų kaštų: degalai, kelių mokesčiai, stovėjimas, ir jūsų laikas. Be to, jei niekad nevažiavote į Angliją, gali būti sudėtinga orientuotis. Aš pats dažnai patariu pirmą kartą imti su vairuotoju – ypač jei vežate daug daiktų. Vėliau, kai jau žinosite kelią ir suprasite, kaip viskas veikia, galėsite ir patys važiuoti. Vienas mano draugas nuomavosi mikroautobusą ir pats važiavo – sutaupė apie 300 eurų, bet praleido 2 dienas kelyje, o ne 1, nes nežinojo optimalaus maršruto.

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Geriausia planuoti iš anksto – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinote, kad po 3 mėnesių persikelsite į Angliją, jau dabar pradėkite ieškoti vežėjo. Kodėl? Nes tada turėsite laiko palyginti kainas, susiderinti dėl datos, ir geriau pasiruošti. Be to, vasaros mėnesiais – birželis, liepa, rugpjūtis – kainos būna aukštesnės, nes daug žmonų persikelia. Žiemą, ypač po Naujųjų, kainos paprastai būna žemesnės. Bet čia nėra universalaus taisyklių – visada geriausia pasitikslinti konkrečiai jūsų situacijai.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Čia yra labai svarbu, nes rinkoje yra daug vežėjų – ir gerų, ir blogų. Pirmiausia – žiūrėkite atsiliepimus. Bet čia būkite atsargūs – atsiliepimai gali būti sukurti dirbtinai. Geriausia paklausti draugų ar pažįstamų, ar jie turi kokią nors patirtį. Antras dalyk – skambinkite ir kalbėkite su vežėju. Jei jis atsako į visus jūsų klausimus aiškiai ir konkrečiai – tai geras ženklas. Jei jis vengia atsakyti arba sako "viskas bus gerai" nepaaiškinęs kaip – tai blogas ženklas. Trečias dalyk – niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Paprastai reikia sumokėti dalį pradžioje, o likusią dalį – kai daiktai bus pristatyti. Aš pats visada taip darau su savo klientais, ir jie dėl to jaučiasi saugiau.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas nutinka, jei vežėjas neatvažiuoja?

Retai, bet pasitaiko. Jei vežėjas neatvažiuoja nurodytą dieną, pirmiausia skambinkite jam ir aiškinkitės situaciją. Jei jis neatsako arba sako, kad negali atvažiuoti – turėsite greitai ieškoti kito sprendimo. Čia gali padėti, jei turite sutartį raštu – tada galite reikalauti kompensacijos. Bet realiai, jei vežėjas dingo, jums greičiausiai teks susirasti kitą ir mokėti papildomai. Vienas mano klientas taip ir patyrė – vežėjas tiesiog neatsirado, ir jam teko skubiai ieškoti kito, kuris kainavo brangiau. Po to jis visada reikalauja sutarties ir dalies sumos iš anksto, bet ne visos.

Ar galima susigrąžinti pinigus, jei kažkas negerai?

Jei turite sutartį, galite bandyti susigrąžinti pinigus arba reikalauti kompensacijos. Bet čia viskas priklauso nuo to, kas nutiko ir kas kaltas. Jei vežėjas padarė klaidą – pvz., prarado jūsų daiktus arba juos sugadino – jis turėtų atlyginti žalą. Bet jei tai buvo force majeure – pvz., avarija dėl blogo oro – gali būti sudėtingiau. Čia vėlgi svarbu turėti draudimą. Be to, jei mokėjote per banko pavedimą, galite bandyti ginčyti mokėjimą, bet tai ilgas procesas. Aš pats visada stengiuosi išspręsti problemas greitai ir geranoriškai, nes mano reputacija man svarbi. Bet ne visi vežėjai taip galvoja.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti per gabenimą?

Pirmiausia – dokumentuokite. Nufotografuokite sugadintus daiktus dar prieš tai, kai vežėjas išvažiavo, jei įmanoma. Po to – susisiekite su vežėju ir praneškite apie žalą. Jei turite draudimą – kreipkitės į draudimo kompaniją. Jei neturite – bandykite tartis su vežėju dėl kompensacijos. Čia gali prireikti laiko ir nervų, bet dažniausiai pavyksta kažkaip susitarti. Vienas mano klientas gavo naują televizorių, nes jo senasis buvo sugadintas – vežėjo draudimas padengė. Kitas klientas tik gavo atsiprašymą ir mažą nuolaidą kitam kartui – nebuvo nei draudimo, nei aiškios atsakomybės. Skirtumas akivaizdus.

Kaip elgtis, jei vežėjas prašo daugiau pinigų nei sutarta?

Čia yra nemaloni situacija, bet ji pasitaiko. Jei vežėjas prašo daugiau nei sutarta, pirmiausia paklauskite kodėl. Gali būti objektyvių priežasčių – pvz., degalai pabrango, arba reikėjo papildomų dokumentų. Bet jei priežastis nėra pagrįsta – jūs turite teisę atsisakyti mokėti. Čia vėlgi svarbu turėti sutartį – jei viskas buvo susiderinta raštu, vežėjas neturėtų keisti kainos. Jei jis vis tiek reikalauja daugiau – galite kreiptis į vartotojų teises arba tiesiog ieškoti kito vežėjo. Aš pats niekada taip nedaryčiau su savo klientais, bet girdėjau tokių istorijų.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums pasakoti apie kainas už daiktų gabenimą mikroautobusu į Angliją. Svarbiausia, ką turite prisiminti: kainos priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo jūsų buvimo vietos, kiekio, papildomų paslaugų, ir net nuo metų laiko. Nėra vieno atsakymo, kuris tiktų visiems. Bet jei jūs žinosite, ką paklausti ir ko tikėtis – galėsite priimti geres sprendimą ir nemokėti per daug.

Mano patarimas būtų toks: planuokite iš anksto, lyginkite kainas, rinkitės patikimą vežėją, ir būtinai imkite draudimą. Ir dar – nesigailėkite laiko pokalbiams su vežėju prieš užsakant.