Kainos siuntinių vežimui į Angliją nuo namų durų: kiek iš tikrųjų sumokėsi?

Žinai, devynis kartus iš dešimties, kai žmogus pirmą kartą skambina, klausia vieno: kokia kaina siuntinių vežimui į Angliją nuo namų durų? Aš atsakau – nuo kelių šimtų eurų iki... na, priklauso. Dirbu šitame reikale jau dvidešimt ketvirti metai, mačiau visko – kai sumoka mažiau nei tikėjosi, ir kai sąskaita nustato tol, kad pats išsižioju. Kaina priklauso ne tik nuo svorio. Atsiunti dviratį? Kitas skaičius. Sofa? Kitas. Ar reikia tempti daiktus iš penkto aukšto be lifto? Vėl viskas kitaip. Čia – ne sausos lentelės, o atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda kasdien.

Apie kainą iš viso

Kokia vidutinė kaina siuntinių vežimui į Angliją nuo namų durų?

Na, čia kaip klausimas kiek kainuoja automobilis. Mažos studijos siuntiniai į Londoną gali kainuoti nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. O jei veži visą dviejų kambarių butą – tūkstantis ar net pusantro. Fiksuotų kainų nėra, nes kuras, kelių mokesčiai ir keltų bilietai nuolat šokinėja. Paskutiniu metu, rodos, ir vėl brango. Kartais pats sunkiai susigaudau, kokia bus galutinė suma, kol neperžvelgiu visko kartu su vairuotoju. Tad nepyk, jei pirmasis atsakymas skamba miglotai.

Ar galiu rasti pervežimą į Angliją už šimtą eurų?

Gali – bet tada aš jau nebežinau, ar tave pasieks daiktai, o ne tik sąskaita. Už šimtą eurų gal kas nors paims dėžę, jei veža pusiau tuščiu furgonu ir tu pats atneši. Bet durų iki durų paslauga? Ne, nebent draugas veža. Mačiau atvejų, kai žmonės sumoka avansą neaiškiam autsaideriui, o daiktai dingsta kaip į vandenį. Rimtas verslas turi kuro sąnaudas, draudimą, leidimus. Jei kaina per maža – kažkur nutrūksta grandinė. Aš tokių „pigiausių“ nesiūlau bandyti, nes po to skambinate man su ašaromis.

Kodėl viena įmonė prašo keturis šimtus, o kita – devynis už tą patį kiekį?

Greičiausiai tai nėra tas pats kiekis vienetui – vieni veža bendru kroviniu, kiti paskiria atskirą mašiną. Bendras furgonas, vadinamas grupežu, dalina kelionės išlaidas tarp kelių klientų. Tada pigiau, bet lėčiau. Atskiras transportas – brangiau. Taip pat skiriasi ir paslaugos lygis: vieni atvažiuoja su dėžėmis ir lipa į penktą aukštą, kiti numeta kieme ir sako – dienos pabaiga. Patikrink, kas įeina. Kartais pigiau atrodo tik tol, kol paskaitai smulkųjį šriftą.

Kas į tą sumą įeina?

Kas yra įskaičiuota į durų iki durų kainą?

Paprastai – pakrovimas prie namų, transportavimas per Europą, keltas, iškrovimas Anglijoje ir pristatymas iki namų slenksčio. Dar – muitinės deklaracija, nors po Brexit viskas pasidarė sudėtingiau. Mes dažnai įtraukiame ir pagrindinį pakavimą, bet jei reikia specialių medžiagų – antikvariniam šaldytuvui ar stiklui – tai papildomai. Kartais klientai galvoja, kad įskaičiuotas lagaminų pernešimas iš miegamojo, bet jei aš neturiu pavedimo lipti vidun – sienos prasideda ties durimis. Aiškinam tai iš anksto.

Ar pakuotė įskaičiuota, ar turiu vynioti daiktus pats?

Standartinės kartoninės dėžės – dažnai taip, jas turime. Bet antklodės, vakuuminiai maišai ar putplasčio lapai – jau kitas pokalbis. Aš mėgstu, kai klientas bent dalį supakuoja pats – tada žino, kur kas yra. Mes galime ir viską supakuoti, tik reikia papildomo laiko ir rankų. O laikas, kaip žinia, yra pinigai. Kartais atvežame dėžes prieš kelias dienas, tada jau į kainą įskaičiuotos. Kartais – ne. Reikia klausti konkrečiai, nes pas mane šiandien vienaip, rytoj gal kitaip, jei baigiasi atsargos.

Ar muitai Anglijoje yra atskira eilutė sąskaitoje?

Buitinėms prekėms ir asmeniniams daiktams paprastai muito mokėti nereikia, jei jie naudoti ir deklaruoti teisingai. Bet vertės procentas, VAT – čia jau muitinės reikalas. Aš nemoku iš kolegų muitinėje galvų nulaužti, kaip jie įvertins tą sofą. Rimtos įmonės kainoje nurodo transportą, o muitus – atskirai, jei tokių iškristų. Yra bendrovių, kurios slepia šitą faktą, o po to žmogus gauna laišką su papildoma sąskaita. Tai nepatogu, bet realu.

Kuriam daiktui transportuoti reikia mokėti daugiau – sofai ar dėžei su knygomis?

Sofa, ko gero, neabejotinai. Knygos sunkios, bet kompaktiškos. Sofai reikia vietos, poros rankų ir kartais net demontavimo. Tačiau tūris vs svoris – amžinas karas. Oro uoste laikoma pagal svorį, o furgone dažniausiai pagal užimamą erdvę. Kartais klientas atvažiuoja su dviem milžiniškais maišais drabužių – lengva, bet užima pusę grindų. Sumokėjo kaip už lengvą krovinį, o mes praradome vietą kitam užsakymui. Aš tą nuolat bandau paaiškinti, bet žmonės paskui vis tiek stebisi sąskaita.

Ką galima vežtis?

Ar vežate tik baldus, ar imate ir mažus siuntinius?

Imame viską, bet yra vienas niuansas – minimalus mokestis. Jei veši vieną lagaminą, jis vis tiek kažkiek kainuos, nes furgonas turi važiuoti iš Vilniaus arba Varšuvos. Kartais man paskambina dėl vienos dėžės į Mancesterį. Galiu paimti, bet jei tame furgone telpa dar trys klientai – jau smarkiai pigiau. O jei važiuoji vienas? Na, tada esi kaip taksi keleivis be pakeleivių. Vieną lagaminą vežiau praėjusį mėnesį moteriai – sumokėjo daugiau, nei norėjo, bet reikėjo skubiai. Supratau ją puikiai.

Ką daryti, jeigu noriu vežtis šaldytuvą ir skalbimo mašiną?

Tuomet kalbame apie sunkiuosius daiktus. Šaldytukas – jautrus, negali būti pamirštas ant šono kuriam laikui. Skalbimo mašina – sunki kaip velnias. Reikia dviejų vyrų, o jei laiptai siauri – trijų ir specialių diržų. Praeitą pavasarį vežėm tokią techniką iš Kauno į Birmingamą. Laiptinėje penkių aukštų nebuvo lifto, durys – siauros. Prakaitavome valandą. Tokie dalykai kainuoja papildomai ne dėl godumo, o dėl to, kad reikia daugiau rankų ir laiko. Nepatikėsi, kiek kartų aš pats pasitempiau nugarą dėl skalbimo mašinų.

Ar galima siųsti dviratį, slidininko šalmą ir tą seną kilimą iš močiutės?

Kilimas iš močiutės, suprantu, sentimentai. Bet furgone jis užima vietą kaip bet kuris kitas kilimas. Dviratis – geras klausimas. Jei neišardytas, neužima mažai. Šalmą gali ir rankinėje pasidėti, nereikia jo atskirai registruoti. Angliją pasiekia viskas, tik reikia žinoti, kad dviračiui kartais reikia papildomos apsaugos. Kartais klientai nori vežti keistus daiktus – seną kėdę ar medinę statulą. Imame, bet kaina priklauso nuo gabaritų. Aš ir pats turiu močiutės kilimą garaže, tai žinau, kaip yra.

Kas gali pabrangti kelionės metu?

Kodėl galutinė sąskaita kartais būna didesnė nei pasiūlyta iš pradžių?

Geras klausimas. Kartais taip nutinka dėl to, ko negalėjau numatyti. Pavyzdžiui, vairuotojas laukimą pas tave Anglijoje praleido pusantros valandos, nes nebuvo vietos parkuotis Londone – o ten bauda šimtas sterlingų, jei stovi blogai. Arba klientas nepaminėjo, kad reikia nunešti į septintą aukštą. O kartais... na, yra kompanijų, kurios specialiai žemai įmeta pradinę kainą, o paskui dokumente atsiranda „papildomas kuras“, „administracinis mokestis“. Aš tokio dalyko nekenčiu. Pas mus taip nedarom, bet šitoje rinkoje tokių istorijų per daug.

Ką reiškia „saugyklos kaina“ ir ar tai tikras dalykas?

Jei tu negali priimti daiktų Anglijoje tą dieną, kai furgonas atvažiuoja, reikia kur nors juos padėti. Mūsų saugykla Vilniuje arba kartais partnerio sandėlis netoli Londono. Na, tiksliau, priklauso nuo dienos – kartais tenka apmokestinti vietą savaitę ar dvi. Ar tai tikras dalykas? Taip, nors aš pats mieliau vengčiau papildomo sandėliavimo, nes tai komplikuoja grandinę. Bet realybė tokia, kad žmonės darbo dieną ne visada gali būti namie. Ypač jei muitinė stringuoja dokumentus ilgiau nei tikėtasi.

Ar kelių mokesčiai ar degalai eina atskira eilute?

Ne, standartinėje kainoje viskas įskaičiuota išskyrus ekstra situacijas. Bet kuro kainos paskutiniu metu tai... nu, aš ir pats nebesuprantu kas antrą savaitę. Jei kontrakte fiksuojame kainą trims mėnesiams, kartais tenka sau prisidengti skirtumą. Prancūzijoje kelių mokesčiai per Calais dalį yra brangūs. Bet rimtai – jie jau viduje. Jei kas nors prašo mokėti atskirai už kiekvieną tiltą, tai keista. To nebus.

Kaip sumažinti išlaidas?

Ar yra būdas sumokėti mažiau už standartinę siuntą į Angliją?

Bendras krovinys – grupažas – yra auksas taupantiems. Tavo sofa važiuoja šalia kito kliento stalų. Lėčiau, bet pigiau. Kitas būdas – lankstumas datose. Jei gali palaukti savaitę, aš tada sukišu tave į tuštesnį kampą furgone. Kas dar? Pačiam padėti krauti – sutaupai žmogvalandžių. Praeitą rudenį vežėm daiktus į Liverpulį. Klientas pats atnešė dėžes iki furgono – procesas užtruko gal keturiasdešimt minučių (atsimenu dabar, stovėjom kiek ilgiau, gal valandą). Bet sąskaita buvo mažesnė, nes nereikėjo dviejų porų rankų.

Ar padeda, jeigu pats padedu pakrauti ir iškrauti?

Padeda, bet tik jei gali pakelti. Aš nebenoriu matyti, kaip klientai susižeidžia nugaras. Paprastai, jei tai tik dėžės – prašom, padėk ant tilto. O jei pianinas – ne, čia mums darbas. Sutaupymai realūs, nes kiekviena valanda Anglijoje kainuoja. Logistika vyksta greičiau, kai ne viską daro vairuotojas vienas. Tačiau taip nevisada gaunasi ekonomiškai, jei tu dirbi nuotoliniu būdu ir prarasi algą padėdamas man. Tada geriau sumokėti mums.

Ar metų laikas daro įtaką kainai?

Daro. Vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – visi kraustosi, studentai važiuoja, kainos aukščiausios. Žiemą, ypač sausį-vasarį, norinčių mažiau, tad ir pasiūlymas lankstesnis. Bet tada oras blogas, keltai vėluoja, o sniegas prie Kauno gali sustabdyti furgoną. Aš asmeniškai mėgstu balandį-kovą. Dar ne karšta, dar ne piko sezonas. Bet klientai ne visada gali rinktis – darbas, mokslai, iškraustymo data buto. Tada tenka mokėti rinkos kainą.

Popieriai po Brexit – be komentarų neapsieisiu

Ar dabar reikia kažkokių ypatingų dokumentų siuntiniui į Angliją?

Taip, dabar reikia. Tai nebe EU vidus, nors kartais ir pats užmirštu, koks yra pilnas dokumentų sąrašas, nes keitėsi ne kartą. Reikia detalaus inventorizacijos sąrašo – kas kiekviename krepšyje. Vertės deklaracija. Jei asmeniniai daiktai, reikia įrodyti, kad jie naudoti – ne parduodama prekė. Kartais muitiniai į Londoną atsiunčia patikrinti. Tada dokumentus sprendžia mūsų tarpininkas. Aš pats tvarkau tik transportinę dalį, o muitinės brokeryje – kolegos. Bet tau nereikia sukti galvos, jei samdai mus.

Ar muitiniai Anglijoje gali nupenėti netikėtai?

Gali. Dažniausiai asmeniniai daiktai praleidžiami be muito, bet muitininkai turi teisę tikrinti. Buvo atvejis praėjusią žiemą: vieno kliento dėžėje, rodos, rado kažkokių naujų daiktų be sąskaitos. Užlaikė savaitei. Aš tiksliai nežinojau, kas ten viduje, klientas sakė, kad dovanos. Muitinė ne visada pasitiki. Tada tenka mokėti saugojimą. Tai viena iš tų realių problemų, kurių negali nuspėti. Nors devyniasdešimt devyni procentai krovinių praeina sklandžiai, tas vienas procentas egzistuoja ir reikia apie tai žinoti.

Kas bus, jei muitinė ims kraustyti mano dėžes?

Atsidarys. Ir jei supakuota netvarkingai – daiktai byrės. Aš aktyviai nerekomenduoju vežti muitinei „įtartinai“ atrodančių dėžių su daržo įrankiais arba, neduok Dieve, augalais – Anglija dėl to labai jautri. Yra buvę, kad muitiniai išpakuoja pusę krovinio. Tada vėl reikia supakuoti, o mūsų vairuotojas laukia. Ta eilė kainuoja. Kai kurios blogos įmonės bando slėpti draudžiamus daiktus tarp asmeninių – tada baudos. Aš tokių nepriimu. Tegu ieško kitur.

Po užsakymo – kas vyksta realybėje?

Kaip žinoti, kur mano daiktai pakeliui į Angliją?

Didžiosios korporacijos turi online sekimo sistemas. Pas mus kol kas taip – parašau žinutę vairuotojui ir persiduodu tau atsakymą. Kartais paskambinu pats vairuotojui ir klausiu „Ei, kur tu dabar?“ – taip irgi sužinau. Žinoma, yra GPS, bet aš senas mokykloje – man patikimiau tiesiog paskambinti. Informuoju, kai furgonas išvažiuoja, kai įvažiuoja į keltą ir kai artėja prie tavo durų Anglijoje. Ne taip blizgiai, kaip DHL, bet daiktai atvyksta – tai garantuoju.

Kiek laiko daiktai keliauja iki Londono ar Birmingamo?

Express – per tris keturias dienas. Standartas – penkios septynios. Bet buvo atvejis, kai furgonas sugedo netoli Kalė uosto. Prisipirkome bėdų – vairuotojas ten praleido naktį, o mes ieškojome pakaitinės mašinos. Daiktai į Natingemą atvyko po dešimties dienų. Klientė nervinosi, bet aš jai pasakiau tiesą – mašinos irgi būna žmonės, jos serga. Dauguma vežėjų nesugeba to pripažinti, bet aš jau per daug metų supratau, kad melas grįžta bumerangu. Tad realus terminas – nuo trijų iki dešimties dienų.

Ar vairuotojas tikrai užneš daiktus į vidų, o nepaliks kieme?

Durų iki durų – reiškia iki durų, bet nebūtinai iki svetainės centru. Jei pirmas aukštas – taip, nešam vidun. Jei liftas yra – taip, nešam. Bet jei laiptai be lifto ir man reikia tempti spintą į šeštą aukštą vienumar – tada kalbamės. Kai kurios įmonės, žinok, tiesiog išverčia kieme ir sako „čia jūsų problema“. Aš tai vadinu kiemo pristatymu, ne durų. Aš stengiuosi, kad vairuotojai padėtų, bet sveikata svarbiau. Visada aptariam iš anksto.

Dažniausios klaidos skaičiuojant biudžetą

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro vertindami kainą?

Mano klientai praktiškai visada galvoja apie svorį, o ne apie tūrį. Ai, keli maišai, sako, bus pigu. O tie maišai pūpsantys – užima pusę furgono! Kita klaida – pamiršti liftą. Arba pensininkės butas be lifto. Aš tada turiu siųsti du vyrus vietoj vieno. Trečia klaida – pamiršti apie draudimą. Žmonės taupo trisdešimt eurų, o kai apverčiam dėžę – tada kaltina mane. Aš ne dėl to dirbu dvidešimt ketverius metus, kad apgavinėčiau.

Ar verta rinktis žymiai pigiausią pasiūlymą į Angliją?

Ne. Štai taip tiesiai. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kaip „pigūs meistrai“ pradingsta su avansu, kaip furgonai neatvažiuoja, kaip daiktai išmetami kažkur prie Minsko plento. Yra rinkos kaina. Jei po ja – kažkas ne taip. Ar gali pasisekti? Gali. Bet ar verta rizikuoti ant visų savo baldų? Aš neinvestuočiau į tokią loteriją. Geriau sumokėti trisdešimt procentų daugiau ir turėti raštišką sutartį, vardą, kuriam gali paskambinti, ir draudimą. Juk tai tavo gyvenimo daiktai, o ne prastesnis ledų skonis.

Ką reiškia, kai įmonė neturi draudimo siuntiniams?

Reiškia, kad jei furgonas padegs arba avarija įvyks kanalo tunelyje – atsisveikini su daiktais. Rimtas perkraustymas be draudimo – tai kaip restoranas be leidimo. Ūkinis, bet tikras palyginimas. Mano klientai kartais sako „o kam čia drausti, juk viskas gerai“. Aš atsakau – aš ir vakar buvau saugus vairuotojas, bet šiandien kitas vėjas gali pūsti. Aš tokių istorijų girdėjęs daug (neužsigesk, jei atrodo baisu, bet taip yra). Pigiau be draudimo? Pirk kainuoja daug brangiau.

Kaip elgtis, jei siuntiniai atėjo apdaužyti?

Pradžiai – fotografuoji prieš atsikraustydamas. Be nuotraukų niekas nepatikės. Tada rašai mums per kelias dienas, ne po mėnesio. Mes turime procedūras: jei kaltė mūsų – taisom arba kompensuojam. Kartais pažeidimai būna dėl muitinės patikrinimo – tada tenka aiškintis su konkrečia institucija. Kartais dėžė jau buvo silpna. Aš visada sakau: jei veši vertingą – pakuok kaip protėvių indus, net jei tai tik skardinė dėžutė. Nes transportas purus, keltai svyrčioja, o gyvenimas visada turi tą vieną procentą nesėkmės.

Išvada

Kainos siuntinių vežimui į Angliją nuo namų durų nėra paslaptis, bet ir ne fiksuotas skaičius. Tai gyvas procesas, priklausantis nuo daiktų, aukštų, sezono ir sąžiningumo. Aš per dvidešimt ketverius metus išmokau vieną dalyką – geriau nuo pradžių pasakyti daugiau ir paaiškinti, nei slėpti ir žadėti auksines kalnus. Jei ruošiesi kraustytis, skambink, paklausim, palygink. Svarbiausia – nepasiklysti tarp pigiausių skelbimų ir rinktis tuos, kurie atsako telefonu net šeštadienį.