Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kainos siuntiniams į Angliją su pristatymu iki durų: kaip nepasiklysti kainyne?
Aš jau gal kokių dvidešimt metų kaiščiuojuosi su tarptautiniais perkraustymais, ir jei yra vienas klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną – tai "kiek kainuoja siuntinys į Angliją?". Nepykkit, bet aš dažnai atsakau klausimu: o ką siunčiat, kur tiksliai ir ar reikia iki durų? Nes kainos siuntiniams į Angliją su pristatymu iki durų tikrai nėra kaip parduotuvėje – nėra etiketės ant lentynos. Viskas labai individualu, bet yra taisyklių, kurios padės nepasiklysti. Šitame tekste bandysiu atsakyti kaip žmogui žmogui, be tos marketinginės grybo lakstymo aplinkui.
Kainos ir svoris – kur viskas prasideda
Kiek kainuoja siuntinys į Londoną su pristatymu iki durų?
Tai žiūrėkit, maža dėžutė iki 10 kg į Londoną dažniausiai kainuoja nuo 25 iki 45 eurų. Jei tai dokumentai ar drabužiai, viskas paprasta. Bet jei dėžė voliojasi iki 30 kg, tada jau kalbam apie 60–90 eurų. Štai praėjusį mėnesį vežėm klientui į Croydon tris dėžes su buitiniais daiktais – gavosi apie 110 eurų. Tai tokia reali kaina. Aišku, jei gyvenat užmiestyje ar kažkur prie M25 žiedo, gali prikibti priemoka dėl atstumo. Bet Londonas – Londonas, ten pristatymas iki durų yra standartas, ne prabanga.
Ar kainos siuntiniams į Angliją su pristatymu iki durų skiriasi nuo terminalo į terminalą?
Žinoma. Terminalas – terminalui visada pigiau, kartais net 30–40 proc., bet klausimas – kuriam tas terminalas? Jeigu jūsų giminaitei reikės važiuoti į visai kitą Birmingamo galą, kad atsiimtų daiktus, tai ar ta sutaupyta suma verta nervų? Pristatymas iki durų, nors ir brangesnis, dažniausiai atsiperka laiku ir komfortu. Aš asmeniškai visada rekomenduoju durų variantą, ypač jei siunčiat daugiau nei dvi dėžes. Vieną kartą klientė taupo, vežėsi pati į terminalą Londone, paskui pasakojo, kad taksi atsiėjo beveik tiek pat, kiek būtų tekę primokėt už pristatymą.
Ką man daryti, jei mano siunta sunkesnė nei 30 kg?
Tada jau nebe siuntinys, o krovinys, ir viskas keičiasi. Vienas vyras norėjo siųsti ratą su padanga – 35 kg. Sako, siuntinukas. Aš sakau, žmogau, tai ne siuntinukas, tai jau krovinys, reikia kitos kategorijos. Viršijus 30–40 kg, reikia kelti į krovininį standartą, o ten skaičiuojama ne tik pagal svorį, bet ir pagal apimtį. Kaina šokteli. Kartais patartina suskaidyti į dvi siuntas, bet tada reikia žiūrėt, ar neapsimoka tiesiog mažas perkraustymas darytis. Turiu prisipažint, šitoj vietoj jau geriau klausti konkrečiai, nes kiekvienas daiktas savitas.
Ar galiu kažkaip sumažinti kainą, jei pats atnešu siuntą į jūsų terminalą?
Taip, galima. Mes turim surinkimo taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – jei patys atvežat, iškart minus surinkimo iš namų kaina. Tai gali būti 15–25 eurai sutaupyti, priklausomai nuo atstumo. Bet aš sakau – skaičiuokit laiką. Kartais žmonės važiuoja iš Panevėžio į Vilnių specialiai, sudeginą pusę dienos ir benzino, o sutaupo 12 eurų. Ar verta? Ne visada. Šiaip, jei gyvenat netoli, kodėl ne. Tada kaina lieka tik už tarpvalstybinį gabenimą ir pristatymą Anglijoje iki durų. Viskas skaidru.
Kiek maždaug kainuotų 5 dėžės į Birmingamą?
Penkios dėžės, sakom, vidutiniškai po 20 kg kiekviena. Birmingamas – antras pagal dydį miestas, ten pristatymas standartinis. Realiai, jei tai asmeniniai daiktai be baldų, gavosi apie 180–240 eurų. Čia toks pakankamai tikslus intervalas. Vakar skaičiavau panašų užsakymą, kuriam klientas dar pridėjo dviratį, bet dviratis – tai jau atskira drama, nes reikia jo nenuverst kitų dėžių atžvilgiu. Bet jei tik dėžės, į Birmingamą su pristatymu iki durų per savaitę – šitokia kaina. Kartais pigiau nei oro uoste palikti lagaminą ilgam, beje.
Ar yra kokia nors mėnesio akcija ar nuolaida?
Aš žinokit nelabai mėgstu akcijas, nes dažnai tai marketinginis triukas: pabrangini 20 proc., paskui duodi 10 proc. nuolaidą. Realiai, jei siunčiat du kartus per metus ar daugiau, galima tartis dėl lojalumo kainos. Arba jei esat studentas, kuriems reikia daiktų į bendrabutį rugsėjo pradžioj – tada būna sezoninių pasiūlymų. Bet šiaip, normaliai veikiančioje kompanijoje kaina yra kaina. Jei kas žada perpus pigiau nei rinkos vidurkis, geriau patikrinkit, ar ten nėra paslėptų mokesčių. Nes būna, kad atsiimant siuntą reikia primokėt, nes "naudota speciali mašina". Buvau matęs.
Kodėl vieni klausia 50 eurų, o kiti 150 už tą patį?
Nes ne visada tai tas pats. Gali atrodyt, kad "tas pats" – 20 kg dėžė, bet vieni veža ją kaip dalinį krovinį furoje, kur dalinasi kaina su kitais klientais, o kiti – individualiu reisu, ir jūs mokat už visą mašiną. Dar yra kaina skaičiuojasi pagal apimtį (ups, čia turėjau sakyti – kaina skaičiuojama pagal apimtį), jei dėžė pūsti, nors ir lengva. Kai kurie vežėjai meta žemos kainos kabliuką, o paskui prirašo kuro mokestį, muito formalumus, mokėjimą grynaisiais Anglijoj. Aš vadinu tai vos ne sukčiavimu, bet deja, tokia rinkos dalis.
Kas dar įtakoja – be svorio
Ar tikrai taip jau svarbu, kokiame aukšte gyvenu Anglijoje?
Be abejo. Jei gyvenat pirmam aukšte kotedžo stilyje – vairuotojui lengva, išsidavęs, tarsi atostogos. O jei ketvirtas aukštas be lifto Londone, ir dar slėkščias koridoriumi – tada reikia dviejų žmonių, arba klientas pats turi padėt. Mes paprastai pristatymas iki durų reiškia iki pirmų įėjimo durų, bet jei reikia įnešt į butą – tai jau papildomas darbas. Kai kuriose kompanijose tai įskaičiuota, pas mus – pagal situaciją. Vieną kartą vežėm pianiną į trečią aukštą be lifto – ten teko kainą derėt atskirai. Nes logika paprasta: laikas yra pinigai.
Koks skirtumas tarp realaus ir apimtinio svorio? Kodėl man tai svarbu?
Apimtinis svoris – kai paimat dėžę, išmatuojat jos išmatavimus ir padauginate. Jei gaunasi didesnis skaičius nei tikrasis svoris, mokat už apimtį. Pavyzdys: siunčiat didžiulę tuščią dėžę su pagalvėmis. Svars – 5 kg, bet apimtis – 40 kg. Mokat už 40. Kodėl? Nes furoje vieta brangesnė nei svoris. Būtent todėl aš visiems sakau – pakuokit kompaktiškai, naudokit maišus su vožtuvais, kuriuos galima suspaust. Jei siunčiat su baldais, kaina gali išaugt dvigubai dėl blogos pakavimo. Tai toks patarimas iš patirties.
Ar kaina pasikeis, jei siunčiu sofą ir dviratį, o ne tik dėžes?
Taip, ir dar kaip. Dviratis – jis nepatogus. Neužima daug svorio, bet užima vietos, kampuotas, braižo kitus daiktus. Sofa – iš viso atskira kategorija, baldai keliauja kai kuriais atvejais kaip atskiras perkraustymas. Jeigu sofos negalima išardyt, reikia specialios fūros dalies arba net atskiro reiso. Tada kalba eina nebe apie 100 eurų, o apie 300–500+. Aš prisimenu vieną atvejį: klientas nenorėjo mokėt daugiau, tai bandėm sutalpint sofą su kitais daiktais. Sugadino sofą kampą ir dar subražė tris dėžes. Neapsimokėjo taupyt. Kartais geriau mokėt daugiau už saugumą.
Ar reikia mokėti papildomai už kuro mokestį ar muitus?
Žinokit, po Brexit viskas taip pasikeitė, kad aš čia galiu 100% meluoti. Ne meluoti – tiesiog nežinoti. Ar taip, dabar jau 2024-ieji, bet tvarka vis dar šokinėja. Paprastai, jei siunčiat savo asmeninius daiktus, deklaruojam kaip "used household goods", muitai dažniausiai nebetaikomi, bet formalumai – taip, jie turi savo kainą. Kuro mokestis – priklauso nuo to, kaip kompanija skaičiuoja. Mes kainą duodam galutinę, be pokštų. Bet kiti kartais parašo mažą kainą, o paskui rašo: "Nafta pabrango, sumokėkit dar 40 svarų." Aš už tai neturiu kantrybės, jei atvirai.
Kaip sezonas gali pakeisti kainą siuntiniams į Angliją?
Rugsėjis – studentų karštinė. Visi lekia studijuot, fūros pilnos, kainos kyla, nes paklausa didelė. Gruodis – prieššventinis šėlsmas, siunčiat dovanas, kiti veža krovinius. Tada sunkiau surasti vietą fūroj, vėl – kaina kyla. Vasario mėnuo – visi sėdi namie, nuotaika niūri, ir siuntų mažiau. Tada galima pagauti geresnį dealą. Štai kodėl jei neskubat, aš siūlau siųst vasarį ar kovą. Šiaip apie orą Londone – visada lyja, bet ne, grįžkim prie siuntų. Tiesiog rinkitės laiką protingai ir sutaupysit dešimt eurų, o gal ir penkiasdešimt.
Jei aš gyvenu kaime netoli Belfasto, ar tai brangiau?
Brangiau. Belfastas – Šiaurės Airija, salos dalis. Ten reikia keltu keltis, arba skristi, arba kitaip organizuot logistiką. Pristatymas iki durų Anglijoje paprastai reiškia Didžiąją Britaniją, bet Belfastas turi savo specifiką. Kartais reikia papildomo pervežimo iš Liverpulio. Kaina gali šokteli 50–80 eurų. Aš patarčiau pasitikslint iš anksto, nes ne visos Lietuvos įmonės ten veža tiesiai. Kai kurios meta į Londono terminalą, o toliau – jūsų bėda. Tai jei matot kainą kaip į Angliją, o adresas Belfastas – klauskit konkrečiai. Nebūkit pėstutei.
Pristatymas iki durų – kas tai realybėje
Ar vairuotojas padės man įnešti daiktus į butą, ar tiesiog iškraus prie durų?
Čia toks dažnas nesusipratimas. Pristatymas iki durų dažniausiai reiškia iki namo įėjimo durų, ne iki virtuvės stalo. Vairuotojas yra vairuotojas, ne kraustytojas, aišku. Jis gali padėt lengvą dėžę užnešt, jei mato, kad žmogus vienas ir silpnas, bet oficialiai – ne jo pareiga. Jei reikia įnešt į septynioliktą butą, tai jau reikia užsakyti papildomą paslaugą ar tempti patiems. Turim klientų, kurie pasiunta, kad vairuotojas neįnešė šaldytuvo. Aš pasakau – dėl tos paslaugos kaina ir skiriasi. Nekaltinkit žmogaus, kuris tiesiog vairuoja.
Kas bus, jei pristatymo dieną manęs nebus namie Londone?
Tada nemalonu. Paprastai skambina prieš kelias valandas (arba ne, aišku, ne visi skambina, bet turėtų). Jei niekas neatidaro, dažniausiai palieka pranešimą arba grąžina į vietos saugyklą. Tada reikės derėtis dėl pakartotino pristatymo, o tai – papildomi pinigai. Geriau jau pasirūpint, kad kažkas bus namie, arba užsirašykite giminaitės, kaimynės adresą, kur galima palikt. Vienas mano klientas paliko raktus po kilimėliu, bet Londone tai nesaugu, be to, vairuotojas neprivalo ieškot raktų. Tai planuokit laiką. Sutaupysit nervų ir eurų.
Kiek laiko iš sandėlio Vilniuje siuntinys keliauja iki mano durų Mančesteryje?
Dažniausiai 5–9 darbo dienos. Ne savaitės – darbo dienos, nes savaitgaliais nedirba fūros, o jei dar pakliūna į uostų eiles... Iš Vilniaus važiuoja pro Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, per kanalą arba keltą, tada UK magistralėmis. Mančesteris – šiaurė, ten dar pusė dienos nuo Londono. Kartais būna greičiau, kartais lėčiau. Mes visada sakom – savaitė ar dvi, kad nesukurt nerealių lūkesčių. Praėjusį kartą į Mančesterį siunta nukeliavo per 11 dienų, nes Doverio uoste buvo eilės. Klientas paskambino piktas, nors mes perspėjom. Tai realybė – nėra kaip Amazon Prime.
Ar galiu pasirinkti tikslų pristatymo laiką, pvz., šeštadienį ryte?
Vėlgi, jei tiksliai – šeštadienis kainuos brangiau. Fūros važinėja pagal grafiką, o individualus pristatymas šeštadienį Anglijoje – tai jau specialus reikalavimas. Dauguma partnerių dirba darbo dienomis, 9–17 val. Šeštadienį reikia mokėti viršvalandžius. Rytas – galima, bet tikslus laikas, kaip "7:30", ne, ten bus intervalas, sakysim, 9–13 val. Nes Londono eismas neprognozuojamas. Kartą vairuotojas įstrigo Marble Arch aplinkoje pusantros valandos – praleido tris langus. Tai intervalai – taip, tikslus laikas – retai ir brangiai.
Ar pristatymas iki durų galioja ir studentų bendrabučiams Anglijoje?
Taip, bet ten yra niuansų. Bendrabučiai turi priėmimo punktus, reception. Vairuotojas gali neužvažiuot tiesiai prie kambario durų. Adresas turi būti aiškus: ne tik universiteto pavadinimas, bet ir bendrabučio pavadinimas, kambario numeris kaip papildoma informacija. Reception dažnai priima, bet jei ten nedirba savaitgalį – bedarbė. Aš visada sakau studentams: pasitikrinkit, ar priims siuntą, ar reikės iš anksto registruotis. Kaina nuo to nepasikeičia, bet pristatymo instrukcijos – taip. Siuntimas į Angliją studentams rugsėjo pradžioj – chaoso pikas. Būkit tikslūs su adresu.
Kai kas nepasiseka – apie problemas atvirai
Ką daryti, jei siunta atėjo apgadinta ir aš jau pasirašiau?
O tada labai blogai. Pasirašius – viskas, pripažinot, kad gavot sveiką. Todėl aš kartoju visiems: tikrinkit prie vairuotojo, rašykit aktą, fotografuokit. Jei vairuotojas skuba – sakykit, kad nesirašysit be apžiūros. Aš žinau, kad nepatogu, aš irgi nemėgstu konfliktų, bet tai vienintelė apsauga. Vieną kartą klientas pasirašė neskubėdamas, o paskui atidarė – dėžė subražyta, lagaminas sulaužytas. Mes bandėm padėti, bet draudimas be akto – nieko. Tai kantrybės, drąsos ir rašiklio. Pasirašymas – tai ne šiaip formalumas, tai sutarties pasirašymas.
Ar tiesa, kad kai kurios įmonės Anglijoje tyčia tempia laiką dėl kainos?
Deja, taip. Yra tokių žaidimų. Pasiūlo mažą kainą, pasiima siuntą, tada sako: "Aišku, fūra užsikrovė kitaip, reikia palaukt." Palaukia savaitę, klientas nervuojasi, tada pasiūlo: "Yra greitesnis variantas, bet brangesnis." Arba siunta kažkur įstringa, o jie ima saugojimo mokestį. Tai nusikalstama, bet atsitinka. Todėl rinkitės ne pagal žemiausią kainą, o pagal reputaciją. Aš per dvidešimt metų mačiau visko. Geriau sumokėt 20 eurų daugiau pas normalius, nei tada kankintis. Pigiausias dažnai būna brangiausias tiesiog. Tai mano patarimas, kurio niekam neverčiau – tiesiog dalinuosi.
Ar man reikia draudimo, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją?
Draudimas... Aš asmeniškai siųsdamas savo daiktus drausčiau. Čia turėk omeny, kad drausti – t.y. apsidrausti, ne drausiu kaip barti, aš kartais maišau tuos žodžius kai skubu. Yra visuotinis krovinių draudimas, bet jis turi limitus. Jei siunčiat vertingą elektroniką, antikvarą arba tiesiog visus namų apyvokos daiktus, geriau papildomas draudimas. Kaina paprastai 1–3 proc. nuo deklaruojamos vertės. Ne visi klientai nori mokėt extra, bet kai kas nutinka – verta. Ypač jei tai dovana mamai. Gali būt ir sentimentinė vertė, ir piniginė. Apsidrauskit, nesigailėsit. Tiesiog paklauskite ar tas draudimas jau įskaičiuotas, ar ne.
Kodėl kartais tenka mokėti dvigubai, nors buvau sutaręs dėl konkrečios kainos?
Nes sutartis buvo žodinė, o sąlygos – paremtos "nuo-kiek-iki-kiek". Pavyzdys: sutarėt dėl 30 kg dėžės, o pasirodo 45 kg ir dar sofos pagalvė pridėta. Arba pristatymas iki durų – bet daugiabutyje su kodinėmis durimis, o kodų nepranešėt. Kartais klientas pats priduria daiktų paskutinę minutę, nes "viena mažytė dėžutė". Ta mažytė dėžutė – dar 10 kg. Kaina keičiasi. Aš visada prašau raštiškai patvirtint sąrašą ir svorį. Nes po to aiškinimasis telefonu – nemalonus. Ir jei kas sako "final price" – turi būt final, o ne "na, dar truputį prieksra". Šitoj industrijoj tie žaidimai paplitę.
Ar galiu siuntinį siųsti močiutei, kuri nekalba angliškai?
Gali. Bet pažymėkit siuntą aiškiai, su jos telefono numeriu, ir būtinai praneškit, kad siuntą veš lietuviškas (na, pusiau lenkiškas) vairuotojas arba kurjeris. Ne, juokauju, vairuotojai angliškai kalba, bet jie žinos, kad reikia palikt su kaimyne arba paskambint jums. Geriau nurodykit savo kontaktą kaip atsarginį. Močiutė neturi pasirašinėt aktų – pasakykit, kad tiesiog paimtų siuntą. Nors... jei tai yra vertingi daiktai, pasirašyti vis tiek reikia. Aš savo tetai siunčiau dėžę į Notingamą, tai iš anksto padiktavau keturis sakinius angliškai, ką pasakyti vairuotojui. Pagalvokit iš anksto apie tokius dalykus, nes paskui tenka lakstyti.
Ką daryti, jei aš supakuoju blogai ir daiktai išbyra pristatymo metu?
Tada tai jūsų atsakomybė. Pakavimas – pusė siuntos. Aš mačiau, kaip žmonės krauna porcelianą į prekybos centro maišus. Prekybos centro maišus, rimtai? Jie plyšta, daiktai byra, viskas subraizo. Jei dėžė neatlaiko ir išbyra, vairuotojas gali atsisakyti priimt tokią siuntą arba liept pakuot iš naujo. Kainos siuntiniams į Angliją su pristatymu iki durų neįtraukia blogo pakavimo taisymo. Geros fūros turi iš tų guminių juostų ir kartono, bet jie neprivalo pakuot jūsų asmeninių kojinių. Dėkit į dėžes, apklijuokit, nekalkit visko į vieną maišą. Iš patirties sakau – taupo laiką ir pinigus.
Ar jūs galite atvažiuoti ir supakuoti mano daiktus patys, ar tai keičia kainą?
Galim, bet tai jau kitas lygis. Pakavimo paslauga kainuoja atskirai, paprastai pagal valandas ir medžiagas. Neįskaičiuota į standartinį pristatymą iki durų. Jeigu turit daug stiklo, elektronikos, arba tiesiog neturit laiko – verta. Mūsų važiuoja su dėžėmis, popieriumi, burbuline plėvele. Vienam kambariui užtenka kelių valandų. Dviejų kambarių butą galim supakuot per pusdienį. Kaina pakyla, bet daiktai atvaro sveiki. Aš pats mėgstu, kai klientas pats supakuoja, nes tada jis žino, kur kas yra. Bet jei rankos ne iš tos vietos ar laiko nėra – mes padėsim.
Išvada
Tai va, kainos siuntiniams į Angliją su pristatymu iki durų nėra mistika, bet reikia žiūrėt į smulkmenas. Aš per tuos dvidešimt metų išmokau, kad pigiausia ne visada laimi, o geriausias daiktas – informuotas klientas. Pakuokit tvarkingai, klauskite, kas įskaičiuota, ir nepasirašinėkit aklai. Jei ką – rašykit, skambinkit, mes ne ką tik vakar įkūrę firmą. Anglija nėra pasaulio kraštas, bet logistika yra gyvas organizmas. Sekmės siunčiant.