Kainos krovinių pervežimui į Angliją mikroautobusu – ką iš tikrųjų moki?

Gerai, sėsk, išgersim kavos. Tu galvoji, kiek kainuos tavo sofą, kelias dėžes ir gal tą dviratį sutalpinti į mikroautobusą ir pervežti į Angliją? Aš tau pasakysiu – viskas priklauso nuo... na, beveik visko. Kiek daiktų, iš kur veža, ar reikia kažką packuoti, ar pats krausi. Bet realybė tokia, kad krovininių mikroautobusų maršrutai į Londoną ar Birmingemą dažnai būna pigesni nei siuntimas per didžiąsias kurjerines, jei turi normalų krovinį, bet ne visą namų apstatymą. Kainos krovinių pervežimui į Angliją mikroautobusu svyruoja nuo poros šimtų iki tūkstančio eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau. Nėra vienos kainos visiems. Kiekvienas atvejis skirtingas, kaip ir kiekvienas klientas, kurio aš ir klausau.

Pradiniai skaičiavimai – kiek ir už ką

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną mikroautobusu?

Sakau atvirai – jei turi sofą, lovą, dešimt dėžių, kaina dažniausiai svyruoja nuo keturių iki aštuonių šimtų eurų. Gali būti devyni šimtai, jei reikia liftų, arba trys šimtai, jei tik kelios dėžės. Maži kroviniai kainuoja pigiau, pilnas mikroautobusas – tūkstantis ir daugiau. Viskas priklauso, ar vežam tiesiai, ar su persodinėjimu. O jei esi Škotijoje – ten jau kita kalba.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Teisybė – iš Vilniaus dažnai pigiau. Ne todėl, kad Kaunas blogas, tiesiog maršrutų daugiau, konkurencija didesnė. Bet jei esi Kaune, o mašina važiuoja iš Vilniaus, gali tekti mokėt už privažiavimą. Kartais jis brangesnis už pusę pervežimo. Pats taip turėjau – klientas iš Marijampolės galvojo, kad pigu, o privažiavimas suvalgė pusę biudžeto. Tai skambink ir klausk, iš kur tiksliai išvažiuoja.

Ar man reikia mokėti atskirai už kuro ir tiltų mokesčius?

Nereikia. Bent jau pas normalius vežėjus viskas įskaičiuota. Jei sako, kad kuras atskirai – bėk. Tiltai ir tunelis po Lamanšu – tai mūsų galvos skausmas, ne tavo. Kaina turi būti galutinė. Aišku, jei staiga pareikalausi važiuoti pro Paryžių pamatyti bokštą – tada kitaip. Bet standartiniam pervežimui – nieko papildomai. Tik atsiskaityk sutartu laiku, nes vairuotojas paskui sėdi be pinigų kaip aš prieš penkiolika metų prie keltų.

Ką reiškia „pilnas krovinys“ – ar mano daiktai gali keliauti su svetimais?

Taip, gali. Pilnas krovinys reiškia, kad visas mikroautobusas priklauso tau. Dalinis – daliniesi vietą su kitais. Viena kaina yra asmeninė, kita – dalinė. Jei turi daug daiktų, bet ne pilną namą, kartais pigiau sumokėti už dalinį, bet reikia laukti, kol surenkami kiti kroviniai. Tas laukimas kartais užtrunka dieną, kartais savaitę. Aš asmeniškai mieliau vežu tiesiogiai, nes mažiau galvos skausmo. Bet jei biudžetas ribotas – dalinis krovinys į Angliją mikroautobusu irgi ok. Tiesiog nepamiršk pasirašyti, kas už ką atsakinga jei kažkas įbrėžta.

Kodėl vienas vairuotojas sako 400, o kitas 900 eurų?

Akivaizdu – vienas bando apgauti, arba dirba neaiškiai. Keturi šimtai gali būti realu, jei jis jau važiuoja tuo pačiu maršrutu ir tau tereikia užmesti kelis daiktus. Devyni šimtai – jei veža tik tave, laukia, krauna, iškrauna. Bet jei tarp jų 500 skirtumas už tą patį? Tada vienas kažką nutyli. Buvo atvejis, kai sutarė už 350, o paskui reikėjo mokėti už kiekvieną aukštą atskirai. Tos įmonės, kurios meta žemiausią kainą krovinių pervežimui į Angliją mikroautobusu, dažnai prisideda šiukšlių mokesčiu. Aš matęs visko.

Kas vyksta kelyje – ir ne visada pagal planą

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar kažkur sustoja pakeliui?

Dažniausiai sustoja. Rimtai. Net jei perki tiesioginį pervežimą, vairuotojas turi pavalgyt, pasidaryt kavos, pernakvot jei kelionė labai ilga. O jei dalinis krovinys, sustoja paimt arba paleist svetimų daiktų. Iš Lietuvos iki Anglijos – apie du tūkstančius kilometrų. Realiai važiuoji per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją. Per parą nenuvažiuoji, nebent esi robotas be miego poreikio. Planuok, kad daiktai gali užtrukti tris–penkias dienas. Kai kurie galvodavo, kad kaip paštu – per naktį. Ne.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Teoriškai – dvi dienos. Praktiškai – trys–penkios. Kartais savaitė, jei Lamanše eilės arba blogi orai. Aš pats turėjau atvejį, kai dėl streiko Prancūzijoje stovėjom aštuoniolika valandų. Normaliomis dienomis, kai muitiniai ramūs ir kelias sausas, trys dienos yra visai realu. Bet būna ir dviejų dienų reisų, ir savaitei užsitęsusių. Čia aš jau nebesu tikras dėl tunelio bilietų kainų ateinančiais metais – jos šokinėja kaip kamuolys. Planuok penkias dienas ir džiūk, jei greičiau.

Ar reikia draudimo daiktams, kai vežama mikroautobusu?

Na, CMR draudimas galioja pagal įstatymus, bet turi ribas. Jei veži kompiuterius, antikvarinius baldus arba taurius daiktus – pasidaryk papildomą draudimą. Sakau tai kiekvienam, bet penktadalis klauso. Buvo vaikinas, vežė kolekcinę gitarą. Lakas įbrėžė. CMR atlygino tik dalį, nes jis neturėjo vertės įrodymo. Tai jei brangu – apdrausk. Papildomas draudimas kainuoja gal dešimt–penkiolika eurų. Mikroautobusai mažiau paklajoja nei konteineriai, tačiau vis tiek. Nebūk naivus.

Kas jei mano daiktai netelpa – o aš jau susipakavau?

Tada problemos. Rimtai – žmonės dažnai galvoja, kad turi mažiau, o iš tiesų turi du kartus daugiau. Vežiau jauną porą iš Klaipėdos. Jie sakė – penkios dėžės. Atvažiavus paaiškėjo, kad penkios dėžės, trys lagaminai, dvivietė sofa ir augintis. Telpa? Ne. Teko iškviest antrą mašiną arba palikt dalį. Tai prieš sutariant dėl kainos, atsiųsk nuotraukas arba matmenis. Nepasikliauk savo galva, nes tu visada turi daugiau daiktų nei manai. Yra toks reiškinys – „perkraustymo optinė apgaulė“.

Ar vairuotojas padės iškrauti, jei aš vienas ir be jokios technikos?

Turi padėt. Nebent smarkiai persistengsi su svoriu. Vienas vaikinas vežė keturis šimtus kilogramų knygų. Aš pats nebesu toks jaunas, kad tas knygas kilnot savo nugarai. Tai jei normalus krovinys – dažniausiai padeda. Bet jei liftas neveikia ir trečias aukštas – gali užsiprašyti pagalbos. Nuo keturiasdešimt iki šimto eurų. Susitark iš anksto, o ne viduryje laiptinės. Kartais žmonės mano, kad vairuotojas yra Hercules. Nėra taip. Jis žmogus. Su diržais. Kuriuos turėtų naudot visi, kas padeda kraut.

Apie pinigus, kuriuos pamiršai paskaičiuot

Ar reikia mokėti muitą dviračiui ar sofai vežant į Angliją po Brexito?

Atsakymas turėtų būti paprastas, bet jis toks nėra. Baldams ir naudotiems asmeniniams daiktams – paprastai ne, jei tai tavo nuosavybė virš šešių mėnesių. Dviračiui – irgi ne. Bet dokumentai turi būti tvarkingi. Aš pats čia nebesu visiškai tikras dėl naujausių taisyklių, nes jos keičiasi dažniau nei orai Londone. Buvo atvejis, kai klientas neturėjo sąskaitų faktūrų ir muitininkai tempė laiką. Praktiškai – jei veža patyręs vairuotojas, jis žino, kaip deklaruot. O jei pats varyi – pasiskaityk GOV.UK puslapį. Arba geriau – sumokėk vežėjui, kad galvą skaudėtų jam.

O jei vairuotojas paprašo pinigų prieš kelionę – ar normalu?

Normalu. Ypač jei tai mažesnė įmonė ar pavienis vežėjas. Už kurą reikia sumokėt, keltams – irgi. Daugelis ima dvidešimt–penkiasdešimt procentų avanso. Jei ima visą sumą prieš tai neišvežęs – keista. Buvo atvejis Panevėžy, kai vaikinas paėmė visus pinigus ir dingo. Tikrai – dingo. Policija jo ieškojo, mes irgi. Tai avansas ok, bet galutinis atsiskaitymas po pristatymo. Pasirašyk sutartį net jei ant popierinio lapuko. Rimti vežėjai dėl to nesispyrioja. Tie, kurie spyriojasi – bėk nuo jų.

Ar gali kaina pakilti dėl to, kad užstrigote uoste ar tunelyje?

Techniškai – jei mano kaltė, kentu pats. Jei gedimas mano mašinoj – mano sąskaita. Bet jei uostas uždarytas dėl audros arba muitai nusprendė tikrint kiekvieną siuntą – tada delsimo kaštai gali būti tavo, jei taip sutarta. Sutartyje turi būti parašyta aiškiai. Aš bandau nepridėt delsimo mokesčių už terminalo eiles, bet jei turi laukti dvi dienas ir mano vairuotojas sėdi Anglijoj be darbo – tada kaina gali šoktelt. Tai skaityk sutartis. Daugelis to nedaroo ir paskui stebisi. Rimtai, skaityk. Penkios minutės gali sutaupyt daug.

Ką daryti, jei siunta vėluoja dviem savaitėmis ir kainavo kaip skrydis lėktuvu?

Pradžiai – jei kaina kaip skrydis, tada gal ir reikėjo skristi. Juokauju. Ne, nesijuokiu. Kartais žmonės sumoka po tūkstantį eurų už dalinį krovinį, kurio niekas nepasigenda dvi savaites. Tai reiškia, kad įmonė su tavimi juokiasi. Rimtai. Jei mikroautobusas važiuoja į Angliją reguliariai, vėlavimas neturėtų viršyti savaitės net blogiausiu atveju. Dvi savaitės = kažkas negerai. Arba prarado tavo daiktus, arba perkinėjo juos iš vienos mašinos į kitą be tavo žinios. Reikalauk atsakymo. Ir kitą kartą rinkis tą, kuris siūlo ne žemiausią kainą, o realiausią terminą.

Ar reikia atskirai mokėti už parkingą pas jus Birmingeme?

Drįsiu sakyti ne. Jei pristatymas vyksta iki durų, vairuotojas pats tvarkosi su parkingu. Birmingeme centras yra košmaras, parkingas brangus kaip prabangios kojinės. Kartais klientas gyvena uždaroje teritorijoje, kur be leidimo neįleidžia. Tada geriau sutikti prie vartų, nes atsistoti viduje nebus kur. Mano patarimas – jei gyveni daugiabutyje centre, pasitark su kaimynu dėl vietos arba sutark su vairuotoju dėl laiko. Nes stovėjimo bilietėlis dviem valandom gali kainuot daugiau nei pora dienų darbo užmokesčio. Atsakingai žiūrėk į tai.

Realybė ant ratų – ką tenka matyti

Ar tikrai mano daiktai nebus sumaitoti, kai viskas taip ankšta mikroautobuse?

Bus saugūs, jei pakankamai supakuoti. Mikroautobusas nėra konteineris, kur daiktai važiuoja monstrų rankų akistatoj. Bet jei sudedi stiklines lėkštes be popieriaus į kartoninę dėžę ir manai, kad stebuklas apsaugos – tada yra pavojus. Aš visada sakau: pakuotė yra tavo atsakomybė. Vežėjas atsakingas, kad nesumautų važiuodamas. Buvo situacija, kai vežiau keramikos vazonus – klientė supakavo taip, kad net aš nustebau. Nieko nenukentėjo. O kitą kartą vežiau televizorių be dėžės. Rezultatas... liūdnas. Be abejo, ne visada dėl vairuotojo kaltės.

Kalbu apie blogą patirtį – kodėl kai kurios įmonės neatsiliepia po apmokėjimo?

Oi, čia klasika. Yra tokių, kurie surenka krovinius, paima avansus, o paskui dingsta į niekur. Arba atsako tik tada, kai jau turi problemą. Kodėl? Nes jie ne vežėjai, o tarpininkai. Jie parduoda tavo krovinį trečiam asmeniui už pigiau, pasiima skirtumą, o kai kyla bėda – niekas nebekalba. Aš tokios praktikos nepripažįstu. Realiai, jei skambini ir tau iš karto neatsako – pabandyk kitą dieną. Jei savaitę neragina – bėk. Rimtas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reikalauja, kad telefoną galėtų pakelti net vidury nakties, jei klientas nerimauja.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais ir sutaupyti skrydžio bilietui?

Gali, jei yra vieta. Mikroautobuse vietos nedaug, bet jei vežam dalinį krovinį ir yra tuščia sėdynė – kodėl gi ne. Yra ir toks dalykas kaip krovininis keleivinis mikroautobusas. Bet turi žinot – važiuosi be komforto. Sėdynės kietos, temperatūra kokia būna, stovi dažnai. Aš asmeniškai nesu didelis fanas vežti keleivius, nes atsakomybė didesnė, bet jei sutariam aiškiai – prisėdi. Skrydžio bilietas į Londoną kainuoja šimtą kitą, o čiupaisi pervežimą ir nemokamą kelionę. Tik nepamiršk paso, nes po Brexito pasienieji žiūri kreivai, ypač jei pase blankus kaip sniegas.

Koks yra pats didžiausias krovinys, kurį galima sutalpinti į mikroautobusą?

Didžiausias? Hmm. Vežiau kartą trijų metrų ilgio valtį (nep, correction – buvo du metrai aštuoniasdešimt). Prisukom prie sienos su diržais. Dar vežiau šaldytuvą, kuris tiesiog tilpo pro duris milimetrų tikslumu. Mikroautobusas nėra fūra, bet su gerais vairuotojais ten telpa stebuklų. Sveria paprastai iki pusketvirto tonos. Bet jei turi pianiną... na, čia jau reikia arba kranuko, arba fūros. Vienas klientas bandė sutalpinti motociklą ir šešias dėžes. Sutilpo. Buvo ankšta kaip traukinyje per piko valandą, bet viskas gyvai pasiekė Mančesterį. Matai, kiek galima?

Kodėl vasarą kainos šokteli, o žiemą tarsi krenta?

Nes visi važiuoja vasarą. Birželis, liepa, rugpjūtis – perkraustymų sezonas. Studentai grįžta, šeimos kraustosi prieš mokslo metus. Tada mikroautobusų paklausa didesnė nei pasiūla ir kainos kyla. Žiemą, ypač po Naujųjų, visi stinga. Tada vežėjai meta akcijas, kad užpildytų tuščias vietas. Bet žiemą problemos kitos – slidūs keliai, trumpesnės dienos, vairuotojai nenoromis važiuoja. Tai ta kaina žiemą ne visada tobula. Kartais geriau permokėti birželį ir turėti ramybę nei sutaupyti trisdešimt eurų sausį ir gyventi stresu. Aš tau sakau kaip žmogus, kuris mato šitą ciklą jau du dešimtmečius.

Renkiesi protingai – arba nemoki du kartus

Kaip suprasti, ar man gave 10 kvadratinių metrų, o man reikia 15?

Kvadratiniai metrai mikroautobuse skaičiuojasi paprastai – ilgis kartu plotis. Bet aukštis irgi svarbu. Turi matuoti savo didžiausią daiktą. Sofa dvimetrinė gali užimt daugiau nei du kvadratai dėl to, kad jos negali sudėt kaip tetriso figūras. Buvo klientas, kuris pats išmatavo viską idealiai, o realybėj paaiškėjo, kad kampas neapsisuka. Tada reikėjo arba sulaužyt sofą, arba pirkti didesnį mikroautobusą. Geriausia yra atsiųsti nuotraukas su metrais. Mes tada pasakom – sit arba nesit. Nežaidžiam roulette'u su tavo baldais. Patikėk, tai pigiau nei permokėti kelyje.

Ar verta lyginti kainas su didžiąja vakarų Europos perkraustymų įmone?

Gali lygint, bet didžiosios įmonės dažnai meta didesnę kainą dėl logotipo. Jie turi ofisus, reklamas, sekretores. Mes, mažesni, turim mikroautobusą, kreditą bankui ir norą dirbt. Kartais jie geriau apdraus, kartais – ne. Bet kainos krovinių pervežimui į Angliją mikroautobusu pas mus dažnai žemesnės, nes nėra dešimties tarpininkų. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo dvigubai per vokiečių firmą, o vistiek daiktus vežė lietuvis su lietuviškais numeriais. Kur logika? Jokios. Tik pinigai skirtingi. Rinkis pagal žmogų, ne pagal firminį švarką. Firminiai švarkai pervežimų nepagabena.

Kiek kainuoja, jei reikia ne tik į Angliją, bet ir atgal parvežti tuščias dėžes?

Tuščios dėžės atgal? Oi, čia jau reikia derėtis. Jei mikroautobusas tuščias važiuoja atgal, norisi užpildyti jį kroviniu, o ne kartonu. Bet jei tau tos dėžės brangios – galim sutart. Realiai papildomai kainuos kokius du šimtus eurų, jei vežam specialiai. Jei paliekam tavo dėžes saugykloj Anglijoj – tada kitas skaičiavimas. Aš asmeniškai siūlau parduot dėžes vietiniam arba palikt kaimynui. Bet jei tai specialios plastikinės dėžės, tai suprantu. Kartais žmonės veža ir atsiveža senus baldus atgal. Tuomet taip, vadinamas dvikryptis reisas. Nežinau kaip tiksliai pavadint, bet taip būna.

Ar galima susitarti dėl kainos, kai vežu daiktus kartą per du mėnesius?

Gali. Reguliarūs klientai – auksas. Jei turi verslą, kur reikia kas mėnesį siųsti prekes į Londoną, arba tu pats važinėjiesi pirmyn atgal – tariamės dėl abonentinės kainos. Neoficialiai vadinam tai „draugų tarifu“. Čia jau nebe apie vienkartinį krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu, o apie partnerystę. Kaina krenta dešimt–penkiolika procentų. Kartais daugiau. Nes man nereikia ieškoti naujo krovinio atgal, žinau, kad tu mokus, visi laimingi. Tik reikia, kad kiekiai būtų bent panašūs. Nes jei vieną kartą veži fabriką, o kitą – vieną dėžę – tada sunku išlaikyt fiksuotą įkainį. Bet kalbamės. Visada kalbamės.

Tai ką dabar daryti – skambinti ar pirmiau susikrauti daiktus?

Pirmiausia susikrauk. Na, ne į mašiną, o susidėk į krūvą, pamatuok, nufotografuok. Tada skambink. Nes jei skambinsi tuščiom rankom ir sakysi „na, ten kažkiek dalykų“, aš tau pasakysiu „na, ten kažkokia kaina“. O kai pamatysiu nuotraukas – tada tiksliai pasakysiu kiek. Rimtai, pusė problemų kyla iš to, kad žmonės nežino ko turi. Pagal tai bus kaina. Mikroautobusai būna skirtingi. Nešiukštu nepradėk pirkti dėžių paskutinę dieną, nes jos būna kaip popierius. O dar geriau – paskambink dabar, o kraut galėsi ir rytoj. Sutariam?

Išvada

Tai va. Kainos krovinių pervežimui į Angliją mikroautobusu nėra paslaptis – jas sudeda kilometrai, kiekis, paslaugos ir žmonių sąžiningumas. Nepatikėk stebuklais už du šimtus eurų, bet ir nemokėk tūkstančio jei nereikia. Rinkis vežėją, kuris atsako į klausimus, net ir kvailus. O jei abejoji – skambink man. Arba ne man, bet tam, kas nesiūlo auksinių kalnų iš oro. Svarbiausia – kad tavo daiktai atvyktų sveiki ir tu žinotum už ką moki. Sėkmės renkantis.