Kainos ir terminai: vežame krovinius mikroautobusu į Angliją

Sveikas. Jei atsidūrei čia, turbūt galvoji apie daiktų gabenimą į Angliją arba atgal. Aš jau gal kokius dvylika metų sukuosi tarp Lietuvos ir UK mikroautobusais, tai galiu pasakyt – daugiausia klausimų gaunu apie du dalykus: kainą ir terminą. Visi nori žinot iš karto: kiek ir kada. Bet čia kaip su remontu – tol, kol nepamatau, ką vežti, kur paimti ir kur pristatyti, bet kokią fiksuotą kainą duoti būtų apsimetinėjimas. Kita vertus, yra tam tikros taisyklės ir realios situacijos, kurias verta žinoti prieš užsakant pervežimą mikroautobusu į Angliją. Tai pakalbėkim atvirai, kaip yra iš tikrųjų.

Kainos – nuo ko priklauso ir ką slepia skaičiai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną pilnu mikroautobusu?

Na, jei imam normalų krovinį, koks užima visą VW Transporter ar panašų, šiuo metu tai sukinėjasi apie 600–900 eurų. Žinoma, jei vežti reikia iš kokio Utenos rajono į kurį nors Glazgo priemiestį, tai bus brangiau. Kuro kainos, kelių mokesčiai, keltas arba eurotunelis – viskas susideda. Buvo laikas, kai dyzelis buvo pigus ir tvarkėmės už 500, bet dabar to nebebus. Kai kurie vežėjai meta kainą 1200, nes žino, kad tu skubi. Ne visada tai reiškia geresnę paslaugą, kartais tiesiog didesnį antkainį. Verta paklausti, kas į ką įskaičiuota.

Kodėl vieni pasako 300 eurų, o kiti 800 už tą patį maršrutą?

Čia klasika. Atėjo žmogus, sako – radau už 300. Aš jam – tai džiaukis, bet paklausk, ar tai su pilnu draudimu, ar vairuotojas nesikampuos su keliomis kelnėmis bagažinėje. Maža kaina dažnai reiškia, kad bus kombinuotas krovinys, daiktai kraunami iš viršaus, arba važiuojama be licencijos. Mačiau tokių, kur ant ratų suremontuoja pusę mašinos, o kitą pusę palieka. Arba pamiršta muitinės deklaracijas. Po to klientas skambina man į pagalbą. Ne visi pigūs yra blogi, bet jei kaina smarkiai žemiau rinkos, tikėkis siurprizų. Kartais taupo ten, kur nereikia.

Ar galiu sumokėti grynaisiais ar tik pavedimu?

Paprastai abu variantai galimi. Aš asmeniškai labiau mėgstu pavedimą – mažiau popieriaus, aiškiau mokesčiams. Bet yra klientų, kurie duoda grynuosius pakrautoje mašinoje, ypač jei skuba. Kartais pusę sumos perveda iš anksto, pusę – kai atiduoda daiktus. Tik atsargiai su tais, kurie reikalauja visos sumos prieš duodant daiktus. Nesu mateęs, kad gerai baigtųsi. Tai jei nori grynais – OK, bet pasirašyk bent paprastą sutartį. Žodinis susitarimas čia neveikia, nes jei mašina neatvažiuoja, pinigus atgauti bus beveik neįmanoma.

Ar jus reikia įskaičiuoti maitinimą nakvynę jei kelionė trunka dvi dienas?

Dvi dienos? Į Angliją? Tai čia jau kažkas ne taip arba veži pusę fabriko. Normaliai (na, normaliai pagal mano standartus) mikroautobusu iš Lietuvos į Londoną galima spėti per vieną parą, jei nėra katastrofos pasienyje. Jeigu mano vairuotojas nakvoja, tai jo reikalas, ne tavo. Kaina turi būti fiksuota už paslaugą, ne už komandiruotę. Ne, standartiškai tu nemoki nei už vairuotojo miegą, nei už sumuštinį. Tiesa, jei pats kviečiuosi jį vakarieniauti – tavo teisė, bet ne pareiga. Jeigu vežtum meno kūrinius, tada jau kita kalba.

Ar apmokestinamos atsiskaitymas kortele turi antkainį?

Kartais taip. Yra vežėjų, kurie priekabiauja dėl procento, nes terminalas valgo. Aš stengiuosi to nedaryti. Realybė tokia, kad mikroautobuso paslauga į Angliją nėra parduotuvė su terminalu. Daugelis dirba su pavedimais arba išmaniosiomis programėlėmis. Neseniai vienas klientas mokėjo kortele – prisukom antkainį dešimt eurų, nes bankas pasiėmė. Bet tai buvo išimtis. Apskritai – derėkis dėl grynųjų ar pavedimo, bus ramiau. Nežinau tiksliai, kaip kiti, bet aš nuraminu klientą – pavedimas saugiausias, nes viskas aprašyta.

Terminai – ką galima pažadėti ir ką pravartu pamiršti

Kiek laiko dažniausiai trunka kelionė mikroautobusu į Angliją?

Iš Vilniaus ar Kauno iki Londono – jei viskas tvarkingai – apie 36–48 valandos realaus laiko. Aš visada sakau dvi tris dienas tam buferio. Važiuoji per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją... laukai prie eurotunelio ar kelto. Kartais eilėje prastovi tris valandas, kartais – trylika. Buvo tokia situacija – klientas skambina po paros, kur mano skalbimo mašina? O mes dar tik prie Kolognės. Ne, nenuvažiuoji per naktį, nebent esi Formulės 1 pilotas. Realiai pristatymas trunka tiek, kiek trunka. Su mikroautobusu į Angliją neapsigauk – greitis čia antraeilis dalykas.

Ar galima tiksliai pasakyti valandą, kada pristatysite daiktus Anglijoje?

Galiu pasakyti dieną, o valandą – spėliok kaip orą balandį. Jei kas nors tau žada „rytoj lygiai dvyliktą“, meluoja arba genijus. Mes iš anksto skambiname kai artėjam, gal kokias dvi tris valandas iki, bet tilto, kamščiai, vairuotojo poilsio laikas – viskas proporciją keičia. Kartais pristatum anksčiau, kartais pavėluoji. Turėjom atvejį: žmonės laukė Londone, o mūsų vaikinas užstrigo kelyje dėl avarijos – atsidūrėm tik vakare (na, gal po pietų, bet klientui tai jau vakaras). Tai atsakinėk atvirai – maždaug tokiomis dienomis. Tikslus laikas – mitas.

Ar skubus pervežimas kainuoja brangiau?

Žinoma. Jei man paskambini šiandien ir sakai – reikia rytoj, aš turiu permesti kitus užsakymus, imtis naktinės pamainos ir gal net samdyti antrą vairuotoją. Tai kaina šokteli natūraliai. Bet skubu ne visada reiškia, kad logistiškai įmanoma. Aš galiu pasiūlyti išvykimą per 24 valandas, bet tai bus brangu kaip pirmos klasės bilietas. Realistiškiau – planuotis prieš savaitę ar dvi. Kita vertus, kartais nutinka tai, ko nesitiki: žmogus parduoda butą greičiau, nei galvojo, ir staiga jam reikia per savaitę. Tada deramės. Skubus pervežimas mikroautobusu į Angliją galimas, bet sąskaita atitinkama.

Kodėl kartais pristatymas vėluoja net keliomis dienomis?

O, visokiausių priežasčių. Techninis gedimas – baisiausias košmaras. Buvę, kad mikroautobusas prarado pavarą kažkur prie Liuksemburgo ir dvi dienas lauki detalių. Arba vairuotojas susirgo – taip pat gyvenimas. O kartais klientas pats pavėluoja perduoti daiktus, o tada viskas grandinine reakcija. Dar yra naujausi dalykai – Brexit muitinė, papildomos patikros. Mačiau, kad dėl vieno popieriaus trūkumo krovinys stovi pasienyje. Ne visada tai mūsų kaltė, bet atsakyti klientui tenka mums. Reikia suprasti, kad mikroautobusas – ne lėktuvas su grafiku. Čia viskas kitaip.

Koks geriausias metų laikas vežti daiktus į Angliją?

Be abejo – ne prieš Kalėdas ir ne prieš rugsėjo pirmąją. Tada kainos kyla, eilės pasienyje – baisesnės už parduotuvę prieš išpardavimą. Aš asmeniškai gegužę arba rugsėjo vidurį laikau auksiniu laiku. Keliai geri, orai stabilūs. Bet, aišku, žmonės kraustosi tada, kada turi galimybę. Dar vienas niuansas – savaitgaliai. Šeštadienį pristatyti galima, bet sekmadienis Anglijoje toks ramus, kad daugelis tiesiog nedirba. O jei dar vasaros atostogų sezonas... tiesiog nesitikėk greičio. Geriausias laikas yra tada, kai turi laiko pasiruošti. Bet tai retai sutampa su gyvenimu.

Ar vežate ir savaitgaliais, jei labai reikia?

Vežame, bet pristatymas savaitgalį – problematiškiau. Anglijoje sekmadienį daugelis nenori priimti krovinių. Kaimynai piktinasi dėl triukšmo. (Aš stebiuosi, kaip jie girdi mikroautobusą, bet negirdi savo žolės pjovimo traktoriuko, bet čia ne tema.) Šeštadienį dar įmanoma, ypač ryte. Bet jei tau reikia sekmadienio vakaro – pristumsiu vairuotoją dirbti poilsio dieną, o tai brangiau. Dar blogiau, jei reikia keltis per kanalą savaitgalį – bilietai brangesni, vietų mažiau. Tai taip, galima, bet kam to reikia, jei gali palaukti pirmadienio?

Ruošimasis, daiktai ir popieriai – ką verta žinoti

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus ar jūs tai padarote?

Šitoj vietoj kartais nesutariam. Mes galime pakuoti, bet tai užsakoma atskirai ir kainuoja. Dažniausiai žmonės renkasi patys – susikiša į maišus, dėžes. Tik prašau – ne į popierinius maišelius nuo parduotuvės, jie plyšta. Kartais atvažiuoju, o ten – kartoninė dėžė nuo bananų su visa arbatinuke viduje. Prašau bent truputį galvoti apie kelionę. Jei pervežame mikroautobusu į Angliją baldus – jie turi būti išardyti arba tvirtai apsaugoti. Mes vežame, o ne stebukladariai. Kartais tenka lipnia juosta užlopyti tai, ką tu padarei ne iki galo.

Ar leidžiama vežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą šoninę?

Po Brexito – tikrai ne. Gerai, gal ne visai, bet rizikinga kaip velnias. Mėsa, pieno produktai – draudžiami. Muitinė gali konfiskuoti ar skirti baudą. Aš pats kartais nusivežiu sūrelį, bet klientui to nesiūlau. Buvo atvejis, kai žmogus įsimetė šaldymo dėžę su šniceliais. Doverio pasienyty atidarinėjo, šuo uodega linguoja. Paimė viską. Tai jei jau labai reikia – vežk atsakingai, bet aš neprisiimu atsakomybės. Geriau sausus produktus. Anglijoj ir taip parduotuvių netrūksta. Atvirai.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu iki Anglijos?

Teoriškai taip, bet praktiškai – priklauso nuo vietų. Mikroautobuse vietos ribotos, dažnai nėra net galinės sėdynės, nes išimta. Kartais tinka priekinė sėdynė šalia vairuotojo. Bet aš turiu būti atviras – dvylika valandų per Europą su svetimu vežėju gali būti... įdomu. Ypač jei vairuotojas rūko, o tu ne. Arba jei jis nenori kalbėtis, o tau nuobodu. Be to, jei deklaruojame komercinį pervežimą, keleivio vežimas gali sujungti dvi skirtingas paslaugas ir subliūkšti draudimas. Kai kurie vežėjai drąsiai veža, aš – tik jei viskas sutariama aiškiai. Šiaip nepatogu visiems.

Ar reikia kokių nors dokumentų mano daiktams?

Jei vežti asmeninius daiktus – reikalingas sąrašas. Ne pirkimo čekių, o tiesiog aprašymas, kas yra dėžėse. Mes padedame paruošti CMR arba proformą, priklauso nuo situacijos. Po Brexito reikalavimai pasikeitė, dabar reikia atidesni. Kartais paklausia pasienyje, kartais praleidžia be žodžio. Aš patarčiau turėti savo sąrašiuką su vertėmis, jei daiktai nauji – gali kilti klausimų dėl muito. Yra žmonių, kurie perka pigias prekes Lietuvoj ir bando vežti kaip asmeninius daiktus. Ne tau sakau, bet... muitinė ne kvaila. Geriau viską deklaruoti atvirai. Popieriai – nuobodus reikalas, bet juos sutvarkom kartu.

Ar draudimas padengia sugadintus daiktus kelionės metu?

Turi būti CMR draudimas arba vežėjo atsakomybės draudimas. Klausimas – kokia suma. Kai kurių mikroautobusų draudimas dengia iki tam tikros ribos, pavyzdžiui, 50 tūkstančių eurų. Bet jei veži vieną seną pianiną, vertą tūkstantį, o visi kiti daiktai – dar tūkstantis, tai gali ir neužtekti, jei sudegs visas mikroautobusas. Tada atlyginama proporcingai. Geriausia – prieš kelionę paklausti konkrečiai. Aš matau, kad daugelis klientų net nepagalvoja apie tai, kol nenutinka bėda. Realiai – retai kas nutinka, bet nutinka. Yra tokių vežėjų, kurie iš viso be draudimo važinėja. Tikrink tai.

Ką daryti, jei pristatymo metu pastebiu, kad daiktas sulūžęs?

Pasirašyk važtaraštyje pastabą. Jei jau pasirašei, kad viską priėmei tvarkingai – vėliau grįžti beveik neįmanoma. Taip, žinau, norisi greičiau baigti, ypač jei vakaras. Bet sustok ir apžiūrėk. Jei matai įbrėžimą ant spintos – fiksuok foto telefonu, parašyk aktą. Mes bandome išsiaiškinti, bet be raštiško įrodymo – nieko nepadarysiu. Buvo situacija, kai klientas po trijų dienų paskambino – o ten tarsi dėžė įlenkta. O gal ji buvo įlenkta ir prieš tai? Nežinau. Pasirašei tuščia – kenki sau. Net jei vairuotojas piktai žiūri, reikalauk fiksuoti.

Kai nutinka ne taip – problemos, kurių nepasakos reklamoje

Kas atsitinka, jei sugeda mašina pakeliui į Angliją?

Tada prasideda linksmybės. Geriausiu atveju – kelių valandų stabtelėjimas, surandam kitą mikroautobusą, perkeliam krovinį ir važiuojam toliau. Blogiausiu – jei gedimas rimtas kur nors Prancūzijos viduryje, sekmadienį. Tuomet krovinys gali „pasistovėti“ parą ar dvi. Aš stengiuosi turėti kontaktus visose šalyse, bet kartais susiduri su remonto eile kaip pas chirurgą. Bėda, kad daugelis klientų mano, jog mes turime kaskart antrą mikroautobusą šalia važiuojantį. Ne, mes tokie turtingi nėra. Bet ieškome sprendimų. Tai viena tų realių situacijų, apie kurias nenorėtum galvoti.

Ar pasitaiko, kad daiktai pasimeta arba atvažiuoja pas kitą žmogų?

Pasitaiko, bet retai. Dažniausiai tai būna kombinuotuose kroviniuose, kai viename mikroautobuse – kelių klientų daiktai. Kartais etiketė nukrenta, arba vairuotojas painioja adresus, ypač jei pavargęs. Turėjom atvejį – Londono pašonėje gyvenančiam klientui atidavėme Vilniečio daiktą. Abu šiek tiek pasiuntė mus šnekiniu keliu, bet suradom per pusdienį. Dėl to aš asmeniškai stengiuosi minimaliai maišyti krovinius arba labai aiškiai žymėti. Jei veži pilnu kroviniu, tai tavo mikroautobuso vidus – tik tavo. Atsargiai su tais, kurie už 300 eurų veža tris šeimas vienu metu. Ten chaosas garantuotas.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją, kurio kaina graži, o paslauga – tragedija?

Šitam esu ekspertas matęs iš visų pusių. Nebrangūs ženklai: neturi interneto svetainės, tik skelbimas portale; ragina sumokėti viską iš anksto; vengia rašyti net SMS patvirtinimą; pasako „nerūpi, mes tvarkysim popierius“, bet paskui nieko neturi; mašina atrodo kaip po potvynio. Aš nesakau, kad visi brangūs – šventi, bet jei kaina krenta žemiau 400 eurų už pilną krovinį mikroautobusu į Angliją, pagalvok. Kartais pats žmogus nesupranta, kad rinkoje neįmanoma dirbti nuostolingai. Tai arba jis nemoka skaičiuoti, arba turi kitų planų tavo daiktams. Nepatogu girdėti, bet tiesa. Nesu psichologas, kad analizuočiau kiekvieną.

Ką daryti, jei pats negaliu būti pristatymo metu Anglijoje?

Gali įgalioti kaimyną, draugą ar agentą. Svarbu, kad tas žmogus žinotų, kas pristatoma, ir pasirašytų dokumentus. Aš siunčiu nuotraukas per WhatsApp, jei pats negali būti. Bet jei ten atidarys duris visiškai svetimas ir viską pasirašys nesusimąstęs – paskui gali būti keblu aiškinti. Yra buvę, kad žmona leido į kiemą įvažiuoti, o vyras grįžęs piktinosi dėl purvo ant vejos. Aš neprognozuoju šeimos konfliktų. Geriau, jei tu ar tavo pasitikimas žmogus yra vietoj. Jei ne – suderėkim iš anksto. Nepamiršk pasakyti tam žmogui, kad jis tikrai būtų nurodytu laiku.

Ar galima keisti pristatymo adresą Anglijoje, kai jau esate pakeliui?

Gali, bet tai kainuos. Jei naujas adresas – kitas Londono galas ar blogiau, kitas miestas – perskaičiuosim maršrutą, kurą, laiką. Kartais klientas klausia: „o gal gali į Mančesterį, o ne į Braitoną?“ Galiu, bet ar tikrai reikia? Tekę nukrypti keturiasdešimt mylių dėl keičiamos nuomos. Suprantu, taip būna. Suderu įkainį pagal distanciją. Bet jei jau esu prie dviejų gatvių atstumu – košmaras. Patarimas: nusistatyk, kur gyvensi, ir tik tada kvieskis mikroautobusą. Sutaupys nervų mums visiems. Paskutinę minutę visada brangiau ir sudėtingiau.

Ar verta vežti labai senus baldus, ar geriau pirkti vietoje Anglijoje?

Aš čia jau nebe vežėjas, o kartais patarėjas nemokamas. Jei baldas – iš IKEA, kurą ir Anglijoj nusipirk. Jei tai močiutės spinta, verta šimto sentimentų, vešim ir per dūžtančius stiklus. Bet senas sofos kampas, aptrintas katės, kurį gali nusipirkti už penkiasdešimt svarų skelbimų portale – nekelk sau kančių. Mikroautobuso vieta kainuoja pinigus. Susipakuok tik tai, kas brangu protingai arba emociškai. Aš mačiau žmonių, kurie vežė šaldytuvą dešimt metų senumo, kuris vertas trisdešimt eurų. Eik, parduok jį čia. Nusipirksi naują ten.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą veža krovinius mikroautobusu į Angliją?

Nepasitikėk šimtu procentu niekuo, bet negyvenk ir baimėje. Rask vežėją, su kuriuo šnekasi normaliai, kuris neslėpia kainos ir pasako „nežinau“, kai nežino. Būk pasiruošęs laukiamojo neapibrėžtumui – pasienis, orai, žmonių klaidos. Pakuok taip, lyg tavo dėžė nukristų nuo stalo, nes taip realiai ir bus bagažinėje. Ir nepirk pigiausio pasiūlymo, jei nežinai, kas per žmogus. Vežti krovinius mikroautobusu į Angliją – kasdienybė tūkstančiams, bet pirmas kartas visada įtemptas. Atsidaryk alaus, kai viską atsiųs. Arbatos, jei ne laikas. O jei kas pakrypsta ne taip – skambink. Mes irgi žmonės.

Žodžiu, kiek kainuoja ir kiek trunka vežti krovinius mikroautobusu į Angliją – klausimai, kurių pilnas internetas. Bet realybėje viskas individualu. Skambink, klausk, lygink. Nemeluok pats sau dėl kainos, nepamiršk pasitikrinti draudimo ir neįsivaizduok, kad mikroautobusas – teleportacijos įrenginys. Aš čia jau dvylika metų sukuosi, tai matau visas šitas istorijas po dešimt kartų. Dauguma klientų laimingi. Būk vienas iš jų – pasiruošk, paklausk ir nepirk katės maiše. Sėkmės kraustantis.