Kaina už siuntų gabenimą į UK be paslėptų mokesčių – ką realiai sumokėsi?

Kiekvieną savaitę man rašo po kelis žmones klausdami vieną ir tą patį: kiek kainuos pervežimas į Jungtinę Karalystę? Ir antrasis klausimas beveik visada – ar bus kokių nors paslėptų mokesčių? Po dvidešimt ketverių metų šitame versle galiu pasakyti, kad kaina už siuntų gabenimą į UK be paslėptų mokesčių egzistuoja, bet ją gauti lengva tik tada, kai žinai, ko klausti. Aš mačiau ir sąžiningų vežėjų, ir tokių, kurie sugeba prirašyti papildomus šimtus eurų tarsi iš oro. Čia bandysiu atsakyti taip, kaip atsakyčiau draugui trečią valandą nakties – tiesiai, šiek tiek pavargusiai, bet taip, kad ryt nesigailėtum.

Pradžiai: kaip ta kaina dėliojasi

Kiek maždaug kainuoja siųsti dėžę drabužių į Londoną?

Jei tai standartinė kelių dėžių siunta, sverianti iki 30 kilogramų ir netilpstanti į didesnį nei pusantro kubinio metro bagažą, tikėkis maždaug nuo 90 iki 140 eurų, priklausomai nuo konkrečios savaitės ir degalų kainų. Pigiau nei 80 tikrai neatveš niekas sąžiningai, nebent tavo draugas važiuoja su mikroautobusu ir jam užtenka kuro išmokos. (Nors pagalvojus, šią savaitę gal jau ir 100 reikia skaičiuoti kaip minimumą, nes pas mus kuras vėl pašoko.) Aš mačiau atvejų, kai klientai patys išsinuomoja furgoną ir paaiškėja, kad kainuoja brangiau nei profesionalų paslauga, tik be galvos skausmo.

Kodėl tos pačios siuntos kaina pas vieną pervežėją 90, pas kitą – 180 eurų?

Nes skirtingi žaidimo lygiai. Devyniasdešimt eurų dažnai reiškia tašką A iki taško B ir viskas – be pakavimo, be draudimo, be muitinės dokumentų pildymo. Šimtas aštuoniasdešimt – tai pilnas servisas su dėžių atvežimu, pakavimu, vežimu ir pristatymu ant slenksčio. Aš esu matęs įmonių, kurios rašo mažą kainą specialiai tam, kad užkibtum, o paskui priduria: o, jums dar reikia kuro priemokos, dokumentų tvarkymo ir vairuotojo pagalbos. Blogiausia, kad tai legalu, jei mažomis raidėmis surašyta sutarty. Skaitom sutartis, o ne tik antraštes.

Ar legalu iš viso neįrašyti mokesčių ir paskui juos pridėti?

Deja, taip. Jei sutartyje yra pakankamai slidžios formuluotės, pavyzdžiui, "kaina gali keistis priklausomai nuo papildomų aplinkybių", tada jie ir prideda ką nori. Prieš porą metų man paskambino moteris iš Kauno, kuri jau buvo pasiryžus mokėti šimtą svarų sterlingų prie durų Braitone, nors sutarty buvo rašoma fiksuota suma. Vežėjas tiesiog pasakė – arba mokate, arba daiktai lieka furgone. Baisi situacija, bet reali. Todėl aš kartoju: jei nėra aiškaus punkto "viskas įskaičiuota", kaina nėra galutinė.

Muitai po Brexit – čia dažniausiai painu

Ar po Brexit pasikeitė kainos siuntoms į UK?

Pasikeitė taip radikaliai, kad daugelis mūsų senų klientų iki šiol supyksta. Anksčiau siųsti dėžes į Londoną buvo kaip siųsti į kitą Lietuvos galą – jokių muitų, jokių kodų. Dabar kiekviena siunta yra trečiosios šalys krovinys, kuriam reikia muitinės deklaracijos, prekių kodų ir dažnai brokerio paslaugų. Tai pridėjo nuo 50 iki 120 eurų prie kiekvieno krovinio maždaug, jei ne didesniam. Dabar jau nekalbame tik apie transporto kainą – kalbame apie muitinės tarpininkus, dokumentus ir laiko sąnaudas.

Ką reiškia tas EORI ir kodėl aš turiu mokėti už jo suradimą?

EORI – tai toks numeris, be kurio muitinė tavo siuntos net nepriims į sistemą. Tai kaip asmens kodas tavo kroviniui. Dabar šis numeris reikalingas tiek britų muitinei, tiek Lietuvos. Kai kurie mūsų kolegos ima 30-50 eurų "už EORI gavimą", nors realiai jį pasigaminti internete per HMRC gali pats per dešimt minučių nemokamai. Bet jei tu to nedarysi, nenori ar negali – tada brokeris daro už tave ir paima už tai pinigus. Aš sakau: jei gali, pasidaryk pats ir sutaupysi porą dešimčių.

Kiek realiai kainuoja muitinė deklaracija siuntai į Angliją?

Brokeris paprastai ima nuo keturiasdešimt iki šimto eurų už paruošimą, priklausomai nuo daiktų sudėtingumo. Bet čia yra vienas niuansas – jei tavo dokumentuose parašyta tiesiog "buitiniai daiktai, naudoti", o ne konkrečiai išvardinta, kas viduje, muitininkas gali įtarti komercinį krovinį ir skirti papildomą patikrą. Vienas mano klientas vežė senovinę kėdę, brokeris įrašė "medinis baldas", o muitinė nusprendė, kad tai gali būt meno kūrinys, ir pritaikė kitą tarifą. Čia jau nebe vežėjo kaltė, o dokumentų pildymo problema, bet kainą padidino iš karto.

Ar galiu išvengti mokesčių jei rašau, kad tai dovana?

Ne, neveikia ta strategija jau seniai. Jungtinėje Karalystėje dovana apmokestinama, jei viršija tam tikrą vertę, o dažnai administratoriai vis tiek prideda savo "handling" mokestį už procesą, net jei pats muitas nulis. Vieną kartą klientas pažymėjo dėžę "dovana – elektronika", manydamas, kad sutaupys. Muitinė atidarė, įvertino kiekvieną laidą atskirai, pritaikė PVM ir dar pridėjo baudą už netikslų deklaravimą. Galų gale suma dvigubai viršijo tiesiog sąžiningą apmokėjimą be jokių "dovanų" triukų.

Kas bus jei muitiniai mokesčiai viršija pačios siuntos vertę?

Būna ir taip, ypač su labai pigiomis naudotomis prekėmis, kai administracinis mokestis yra fiksuotas. Pavyzdžiui, jei siunti seną kompiuterį vertą šimto eurų, bet muitinis administravimas ir "anglų pusės" tvarkymas kainuoja aštuoniasdešimt svarų plius PVM, gali gauti sąskaitą didesnę nei pats daiktas. Tada žmonės įsiutę skambina vežėjui klausdami kodėl taip brangu. Aš turiu pasakyti – kai kurie UK paketinių siuntų centrai, kaip antai Parcelforce ar DHL vietiniai tarpininkai, ima brutalų handling fee, ir tai ne Lietuvos vežėjo kaltė. Jis to kontroliuot negali.

Ar muitinė dažnai tikrina siuntas iš Lietuvos į UK?

Nuoširdžiai? Aš nežinau tikslaus skaičiaus šiandien. Anksčiau, prieš Brexit, tikrindavo labai retai, gal kokius tris–penkis procentus krovinių. Dabar algoritmai pasikeitę, o ir dokumentų klaidų daugiau, todėl tikrinamų siuntų skaičius tikrai augęs. Gali būti penkiolika procentų, o gal dvidešimt – nežinau šimtu procentu ir nemeluosiu, kad žinau. Žinau tik tiek, kad jei tavo dėžėje elektronikos, farmacijos arba viskas blogai supakuota, tikimybė išaugs ženkliai. Geriau rašyti tiksliau ir neprovokuoti muitinės smalsumo.

Kas slepiasi po "kaina nuo" ir kiti triukai

Ką reiškia "kaina nuo" skelbime ir kodėl to reikia bijoti?

Tai reiškia, kad realiai tu sumokėsi daugiau. Galbūt net dvigubai. Aš esu matęs skelbimą "siuntų gabenimas į Angliją nuo 29 eurų". Kai paskambini, paaiškėja, kad 29 eurai – tai už vieną kilogramą, kurjeriui Londano centre, tik antradieniais, be muitų. Tavo dėžė sveria penkiasdešimt. Tada prisideda kuras, pavaros, degalų nuolaidų nebuvimas ir dar dvidešimt eurų už popieriaus tvarkymą. Sąžininga kaina mažoms siuntoms į UK prasideda maždaug nuo 90-100 eurų, viskas žemiau yra arba melas, arba žaidimas žodžiais.

Ar man reikia draudimo ir jis įskaičiuotas į kainą?

Dažniausiai neįskaičiuotas, o jei ir įskaičiuotas paprastasis, jis dengia tik katastrofiškus visiško praradimo atvejus, bet ne dėl netinkamo pakavimo įbrėžimą. Pilnas draudimas kainuoja papildomai procentą–du nuo deklaruojamos vertės. Aš turiu pasakyti – daugelis žmonių jo neperka, nes "taip juk nieko nenutiks". Tada nutinka. Prieš metus vieno kliento dėžės apteko siuntų terminale Hiale dovanų popieriumi – draudimo nebuvo, vežėjas sakė "tai juk tik drabužiai". Nuostoliai – keli šimtai eurų. Draudimas yra ne švaistymas, o ramybė.

Kodėl man pridėjo 45 eurus už "paskutinės mylios" pristatymą?

Tai nutinka, kai tavo naujasis adresas yra atokesnėje vietoje – Kornvalyje, Velso kalnuose ar Šiaurės Škotijoje. Didieji vežėjai veža dažniausiai iki Londano, Birmingemo ar Mančesterio sandėlių, o tada perduoda vietiniams. Vietinis vairuotojas nori atskiro mokėjimo už atstumą. Problema ta, kad kai kurie mūsų kolegos tai žino iš anksto, bet nutyli, nes "kaina nuo" atrodo gražiau. Kai skaitai pasiūlymą, visada klausk: ar kaina galioja iki durų tavo konkrečiam adresui, ar tik iki pagrindinio miesto?

Ar galiu sutaupyti, jei pats supakuoju daiktus?

Taip, sutaupysi šimtą – du šimtus eurų, bet prisiimsi visą atsakomybę. Jei dėžė bus prakiurusi ir turinys subraižytas, draudimo kompanija žiūrės į pakavimą ir pasakys: "neprofesionaliai supakuota, neatlyginame". Be to, muitinės dokumentuose prekės turi būti išvardytos supakuojant – jei pats supakuosi ir neišrašysi sąrašo, brokeris paims dar už sąrašo surašymą. Vienas vyrukas Lutone taip padarė – sutaupė penkiasdešimt eurų, bet turėjo patraukti daiktus į butą ketvirtame aukšte be lifto, nes vairuotojas tik privažiuoja iki kelio.

Kokia kaina gaunasi, jei pervežėjas viską pakuoja pats?

Iš esmės dviguba arba triguba, priklausomai kiek kambarių. Bet štai kas – profesionalai supakuos keturis kambarius per keturias valandas, tau nereikės griebtis galvos dėl burbulo plėvelės trūkumo Neringos parduotuvėse. O štai nesenas atvejis: pora iš Klaipėdos bandė patys, pradėjo tris savaites prieš išvykdam, o galų gale mes buvom priversti siųsti pagalbą, nes furgonui jau reikėjo išvažiuoti, o jie dar neturėjo pusės sandėliuko supakavę. Kartais taupymas kainuoja brangiausiai – brangiai kainuoja tavo laikas ir nervai.

Ką reiškia grupinis gabenimas ir ar tai pigiau?

Grupinis arba dalinis krovinys – kai tavo daiktai važiuoja su svetimais vienoje mašinoje ar konteineryje. Iš pirmo žvilgsnio pigiau, bet čia slypi viena pagrindinių klaidų. Daliniams kroviniams taikomi dvigubi terminalo mokesčiai – Lietuvoje ir Britanijoje, vadinamieji CFS mokesčiai. Mačiau atvejį, kai klientas atsiuntė penkias dėžes kaip dalinį krovinį, o UK pusėje sandėlis pareikalavo šešių šimtų eurų iškrovimui ir atskyrimui. Kartais geriau mokėti šiek tiek daugiau už pilną paslaugą nei susidurti su terminaliniais mokesčiais, apie kuriuos niekas nepraneša. Tai tarsi loterija.

Realūs dalykai, kuriuos norisi nutylėt

Ar kaina skiriasi jei vežu į Londoną, o ne į Birmingemą?

Iš vežėjo pusės skirtumas ne milžiniškas, bet jis yra. Londonas – logistinis mazgas, ten vežamos pilnos mašinos kasdien, todėl dalinis krovinys atsiranda lengviau. O jei reikia į Birmingemą ar dar toliau į vakarus, maršrutas pasidaro ne toks optimalus. Be to, Anglesey ar Šiaurės Airijos kryptys gali kainuoti ženkliai daugiau nei Londono rajonai. Ypač jei tavo adresas – ne miesto centre, o užsėkime kaime. Tada tie papildomi kilometro kaštai gali augti greičiau nei tikiesi, nes UK kelių sistema kitaip nei pas mus.

Ar dažnai pasitaiko, kad vežėjas paprašo primokėti pristatymo dieną?

Taip, ir tai yra vienas bjauriausių scenarijų. Klientas planavosi, kad viskas apmokėta, o staiga vairuotojas pareikalauja šimto svarų "už muitinės išlaidas" ar dar kažką. Kurjeris stovi prie slenksčio, tu pavargęs po skrydžio, vaikai aplink laksto, ir spaudimas yra milžiniškas. Daugelis tada sumoka, nes tiesiog nori gauti savo daiktus. Tokius atvejus būna su mažai žinomais tarpininkais, kurie neturi normalios buveinės. Aš patarčiau tuomet reikalauti kvito ir rašyti protestą, bet suprantu, kad realybėje tai ne visada įmanoma.

Ar galiu gauti fiksuotą kainą, kuri nebesikeis po sutarties pasirašymo?

Gali, bet su viena sąlyga – tavo informacija turi būti šimtu procentų teisinga. Jei sutartyje parašei, kad yra šešios vidutinės dėžės, o pasirodo dvylika didelių, arba adresas pasikeitė iš Londano centro į Škotiją, natūralu, kad kaina pasikeis. Nes mano praktikoje daugelyje klientų pamini tik apytikslį dėžių skaičių manydami, kad "jau vežėjas paskui prisitaikys". Ne, neprisitaikys. Vieną kartą klientas paskutinę akimirką pridėjo motociklą – furgonas netilpsta, reikėjo antros mašinos. Kaina padvigubėjo. Sutartys fiksuotos, o ne gyvos.

Ar muitinė vertina daiktus pagal mano nurodytą vertę ar pagal savo metodikas?

Žinoma, kad taip, nors daugelis galvoja, kad gali parašyti "vertė 1 euras" ir viskas praeis. Muitinė turi savo vertinimo metodikas, ypač jei siunti elektroniką ar baldus. Jie gali pažiūrėti į internetą, susirasti panašaus daikto vertę ir pritaikyti savo skaičiavimą. Vienas vaikinas bandė nurodyti, kad jo dviratis vertas dvidešimt eurų, o muitininkas rado to paties modelio skelbimą už tris šimtus. Savaime suprantama, buvo perrinktas muitas ir PVM. Nurodyk realią naudotų daiktų vertę, tada mažiau problemų. Jie nėra kvaili – dirba su tuo kasdien.

Dokumentai, mokėjimai ir paskutiniai patarimai

Kodėl man prašo apmokėti pusę kainos prieš tai neatvežant?

Todėl, kad vežėjas apsisaugo nuo tų klientų, kurie paskutinę sekundę atšaukia arba neranda pinigų. Tai standartinė praktika. Bet jei prašo visą sumą iš anksto – aš būčiau atsargus. Yra buvę istorijų, kai žmonės sumoka tūkstantį eurų, o vežėjas turi tik gražų puslapį Facebook'e ir nieko daugiau. Pernai toks atvejis su grupiniu maršrutu į Londoną – firmą surado tik po to, kai dešimtys žmonių liko be daiktų. Avansas iki penkiasdešimt procentų – normalu. Šimtas – rizikinga.

Kiek laiko gali užtrukti siunta muitinėje ir ar aš tuo metu kažką moku?

Paprastai nuo poros dienų iki savaitės. Ilgiausias mano matytas atvejis buvo trys savaitės – klientas neturėjo EORI numerio, o dokumente buvo netikslumų. Muitinė neprašo tavęs mokėti už laikymąsi per pirmas tris–penkias dienas, bet jei vėluoji pateikti popierius, sandėlio mokestis pradeda augti. Be to, kai kurie UK sandėliai ima po dvidešimt svarų už kiekvieną pradėtą dieną. Kartais brokeris yra atostogose ir niekas nepasistūmėja. Tai vėlgi ne Lietuvos vežėjo kaltė, bet kelia galvos skausmą. Tad popieriai tvarkingi – pirma taisyklė.

Koks dokumentas yra pats svarbiausias norint išvengti staigių mokesčių?

Konkreti sąskaita faktūra arba sąmata su punktais. Ne tik "buitiniai reikmenys", o "naudoti asmeniniai daiktai, neseniai Lietuvos Respublikos piliečio kilnojamasis turtas". Dokumente turi būti aiškus vardas, aprašymas, vertė, svoris. Jeigu vežėjas tau duoda tik vieną lapą be pasirašymo – tai ne sutartis. Aš esu matęs atvejį, kai muitininkas pamatė sąraše "įvairūs daiktai" ir pritaikė komercinio krovinio tarifą, nes negalėjo patikrinti turinio. Detalumas yra tavo draugas muitinėje. Rašyk sąrašą kruopščiai, neskubėk, tegu vežėjas pakartotinai jį perskaito.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui ir taip sutaupyti?

Teoriškai galima, bet praktikoje tai dažnai reiškia, kad pinigai nueis į kišenę, o jei kas nutiks siunčiai – jokių įrodymų, jokių teisių. Be to, tai mažų mažiausiai pilkoji zona, o dažnai ir tiesiog mokestinis sukčiavimas. Aš žinau atvejų, kai tokie "grynųjų pasiūlymai" padaromi specialiai tam, kad vėliau nebūtų jokio pėdsako. Patarimas? Mokėk pavedimu, gauk sąskaitą, laikyk viską. Jeigu vežėjas vengia banko – tai pats svarbiausias raudonas vėliava. Oi, vėliavėlė. Arba tiesiog signalas, kad geriau ieškot kitur.

Ar verta kreiptis į advokatą, jei mane apgavo su siuntų gabenimu į UK?

Jei pinigų nuostolis yra keli šimtai eurų, greičiausiai neverta – advokato konsultacija kainuos panašiai arba brangiau. Bet jei tūkstantis ir daugiau, ir turi el. pašto žinutes bei sutartį, gali bandyti. Aš mačiau, kad VVTAT arba JK vartotojų teisių tarnybos kartais padeda, ypač jei įmonė dirba oficialiai. Blogiausia, kai tarpininkas yra užsienyje be adreso. Tada net ir teisininkas bejėgis. Daugelis tiesiog nuleidžia rankas, nes neturi laiko ir energijos. Bet jei tu būsi tas, kuris pareikalaus atsakingumo, galbūt apsaugosi kitus. Nors pripažinkim, tai retas atvejis, kai žmogus turi nervų iki galo.

Ką daryti, jei mano siunta užstrigo ir vežėjas staiga prašo mokėti už saugojimą?

Pirmiausia reikalauk raštiško paaiškinimo, koks tai mokestis ir pagal kurią sutarties pastraipą jis imamas. Jei sutartyje nėra saugojimo punkto – mokėti nereikia, bet realybėje jie gali laikyti siuntą įkaitę. Aš esu matęs, kai klientui prikaišiota šešiasdešimt eurų už savaitę saugojimo, nors daiktai stovėjo paprastame kieme po tentu. Nesąžininga? Taip. Sunku įrodyti? Dar sunkiau. Kartais geriau sumokėti ir paskui kariauti dėl grąžinimo, nei ieškoti, kur kas kitas dabar tavo dėžes. Nekenčiu taip sakyti, bet taip yra.

Išvada

Išvados paprastos. Kaina už siuntų gabenimą į UK be paslėptų mokesčių yra pasiekiama, bet tik jei tu pats imi situaciją į savo rankas. Klausk detaliai, reikalauk sąmatos punktais, nepasitikėk žodžiu "įskaičiuota", jei tai nėra popieriuje. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – ir sąžiningų vairuotojų, ir aferistų, kurie pralobsta kitų patiklumo sąskaita. Tad rinkis protingai, skaityk smulkų šriftą, o jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, paprastai taip ir yra. Sėkmės kraustantis.