Kaina pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių – ką realiai sumokėsi?

Pirmas kliento klausimas telefone dažniausiai būna: kiek kainuoja pervežti baldus į Angliją? Atsakymas – priklauso nuo tiek dalykų, kad per minutę neišsakysi, o ir per penkias nespėsi visko aptarti. Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau trylika metų ir mačiau visko: nuo žmonių, kurie sutaupė tūkstančius puikiai suplanavę, iki tų, kurie galutinėje sąskaitoje pamatė dvigubai didesnę sumą nei žadėta. Štai kodėl šiandien atvirai pasikalbėsim apie kainą pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių – ką realiai sumokėsi, kodėl vieni vežėjai prašo mažiau, o kiti – daugiau, ir kur slepiasi tos pinklės, dėl kurių klientai prakaituoja prieš iškraustymą.

Kainos skaičiavimas ir pirmi žingsniai

Kiek maždaug kainuoja pervežti baldus iš Vilniaus į Londoną, jei turi standartinį dviejų kambarių butą?

Oho, klasika. Jei turi sofą, spintą, lovą, komodą ir minimumą virtuvės – kaina pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių turėtų svyruoti nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio trijų šimtų eurų. Bet aš tiksliai pasakysiu tik tada, kai pamatysiu sąrašą arba nuotraukas. Būna atveju, kai klientas sako „dviejų kambarių butas“, o ten dar ir seifas, šaldytuvas bei dvidešimt porceliano lėkščių. Tada kaina šokteli. Geriau iškart atsiųsti sąrašą nei vėliau spėlioti, kodėl viskas pabrango arba staiga reikia antros fūros.

Ar galiu kainą sužinot tiesiogiai telefonu, nenusakęs kiekvienos kėdės?

Gali sužinoti orientyrą, bet ne galutinę kainą. Na, jei turi tik tris daiktus – matau, aišku, galiu pasakyt per telefoną. Bet jei veži pusę buto – mes skaičiuojam kubus, svorį, ar reikia demontažo. Kitaip gaunasi kaip ta istorija, kai klientas iš Kauno skambino, pasakė „biuro stalas“, o tai pasirodė esąs milžiniškas raudonmedžio direktoriaus stalas. Dėl to aš ir klausiu nuotraukos. Nebijok jų siųsti – kitaip patys kalti, kad kaina pasikeitė paskutinę minutę.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 600 eurų, o kiti 1500 už tą patį?

Aha, čia tas pats, kai perkame batus turguje ir parduotuvėje. Mažesnė kaina dažnai reiškia arba dalinį krovinį, arba paslėptus mokesčius, arba pradedantįjį, kuris dar neišmano savo sąnaudų. Rimtos įmonės skaičiuoja degalus, vairuotojų nakvynes, draudimą, tiltus. Jei kažkas duoda 600 eurų už pilną trijų kambarių butą – aš labai abejoju, kad ten viskas švaru. Būna ir „vaiduoklių“: pasiima užstatą ir dingsta, o tada žmonės skambina man prašydami pagalbos.

Kas įeina į kainą, o kas – nelabai

Ar pakrovimas bute Vilniuje ir iškraustymas Londone įskaičiuoti į tą kainą?

Šitas klausimas – aukso vertės. Kai kurios įmonės duoda kainą tik už kilometrus, o paskui už kiekvieną neštą dėžę ima atskirai. Normalioje kainoje viskas įskaičiuota: pakrovimas, iškraustymas, važiuojame tiesiai iki durų. Bet aiškinkiu – jei Londone parkuotis prie pat namų neįmanoma ir reikėtų nešti porą šimtų metrų, gali kilti papildomas mokestis. Praeitą mėnesį vežėm į Brixtoną, ten kiemas toks siauras, kad fūra netilpo. Teko krauti rankom iki penkto aukšto, bet mes įspėjom iš anksto.

Ar reikia mokėt atskirai už mokesčius keliuose, keltą ar degalus?

Šitoj vietoj turiu pasakyt – priklauso nuo pasiūlymo. Jei sutartis „viskas įskaitant“ – neatidirbi euras. Buvo atvejis prieš porą metų, kai klientas pats susirado vežėją, o tas paskui už keltą įsiskaičiavo dar du šimtus. „Tai buvo sutarty“, – sako. Kur sutarty? Mažytėm raidėm apačioj. Tai jei renkiesi vežėją pagal kainą pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių – klausk aiškiai, ar degalai ir tiltai įskaičiuoti. Aš asmeniškai visada įtraukiu, nes kitaip nematau prasmės slėpti.

Kas jeigu mano namuose nėra lifto, o aš gyvenu penktame aukšte?

Tai va, čia ir prasideda. Liftų nebuvimas kainą kelia, bet klausimas – kiek? Vienas vyras gali nunešti sofą, jei ji išardoma. Bet cilindrinė spinta? Nešiojasi du vyrai, valanda darbo, prakaitas. Už papildomą aukštą priklauso nuo laiptų platumo. Devintas aukštas be lifto – beje, vieną kartą kolega nešė sofą į devynaukštį Londone, prisimenu, prakeikė mane visą kelią – tikrai brangiau nei antras. Už penktą tikėkis šimto ar dviejų šimtų eurų priklausomai nuo turto.

Ar apmokestinami papildomi stabtelėjimai, jei reikia pasiimti daiktus iš tėvų Kaune?

Oi, žinoma. Tai vadinama papildomu adresu. Jei fūra suka į Kauną pakeliui – logiška, kad tai kainuoja laiko ir degalų. Nebent ten kelios dėžės ir miestas pakeliui, tada kartais nemokamai padarom. Bet jei ten antras pilnas butas? Tada jau nebe papildomas adresas, o antras krovinys. Praeitais metais važiavom per Kauną, o ten pasirodo – visa rūsio turinys. Valanda laiko, fūra pilna. Paskui skambina: „o kodėl brangiau?“ Na, kodėl.

Realūs blogi pavyzdžiai ir kaip nepasimesti

Ar būna, kad galutinė kaina vis tiek padidėja, nors žadėjo be paslėptų mokesčių?

Būna. Ir ne taip jau retai. Ten, kur rašo „nuo 500 eurų“, dažnai slepiasi mažos raštelės: „jei ilgiau laukiama – 50 eurų/valanda“, „jei reikia apvynioti – atskirai“. Aš pats mačiau sąskaitą, kur klientui priskaičiavo „konsultacijų mokestį“. Ką?! Tai va, kaina pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių yra tik tada, kai turi raštišką sąrašą, kas įtraukta. Jei ne – lošiate ruletę. Ir dažniausiai pralaimite žiūrėdamas į tuščią piniginę.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto, kuris vilioja žema kaina?

Pirmiausia, jei kaina gerokai žemiau rinkos – tai signalas. Normalus vežėjas turi svetainę, sutartis, draudimą, atsako į klausimus. Aferistas spaudžia: „skubiai pervesk avansą, vietų nelieka“. Dar vienas ženklas – kai neklausia, ką veši. Aš visada klausiu, nes man svarbu sužinoti. Jie neklausia, nes planuoja pakelti kainą paskui arba išvis nedeliverinti. Būk atsargus – brangiausias daiktas tavo namuose nėra sofa, o ramybė.

Kas nutinka, jei fūra neatvažiuoja laiku – ar baudžia klientą?

Normaliai – ne, jei vėluojam mes. Bet yra kompanijų, kurios paskui įrašo sutartyje, kad klientas privalo būti vietoje per dvi valandas nuo skambučio. Jei nepasirodai – bauda. Praeitą žiemą fūra užstrigo kelyje dėl sniego, vėlavo penkiolika valandų. Klientas Londone laukė. Mes nieko neprašėm, bet kiti pateikia tokius punktus, kad naktim nemiegėsi. Skaityk smulkųjį šriftą labai atidžiai.

Ką daryti, jei atvežus baldus Londone pareikalauja grynųjų, nors buvom sutarę dėl pavedimo?

Čia jau šventvagystė. Turi sutartį su apmokėjimo būdu – laikykis jos. Jei pareikalauja grynųjų grasinant palikti daiktus kieme – skambink policijai. Patarimas: niekada nesutikinėk apmokėti pilnos sumos avansu grynaisiais. Geriau per banką, kad būtų pėdsakas. Buvau liudininkas, kai grasino palikti daiktus lietuje, jei neduos trijų šimtų grynųjų. Tai ne vežėjas, o banditas, su kuriuo nereikėjo prasidėti.

Praktika: pakavimas, laikas ir kiti dalykai

Kiek laiko iš anksto reikia užsisakyti pervežimą į Angliją?

Maždaug nuo trijų savaičių iki mėnesio, jei nori ramiai. Skubūs pervežimai kainuoja brangiau, nes derinami maršrutai. Kartais pasitaiko laisvų vietų fūroje savaitės bėgyje, bet turi būti lankstus dėl datos. Kaina pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių dažniausiai stabilesnė, kai planuoji iš anksto. Štai paskutinį sykį klientas skambino penktadienį, o pirmadienį jau reikėjo būti Birmingeme. Teko mokėt ekstra, bet išvežėm sėkmingai.

Ar pats turiu supakuoti daiktus, ar tai daro perkraustytojai?

Gali pats, bet rizikuoji. Jei supakuoji neprofesionaliai ir ką nors sudaužai pats – draudimas gali nekompensuoti. Mes galime atvežti medžiagas (ne, tiksliau, jas pristatome iš anksto arba pakuojame patys) – tai kainuoja daugiau, bet ramiau. Žmonės dažnai susigundo vynioti indus į rankšluosčius. Nereikia. Yra burbulinės plėvelės. Už porą šimtų eurų profesionalus pakavimas gali sutaupyti tūkstantį nervų ir laiko.

Ar reikalingas draudimas baldams ir ar jis kainuoja papildomai?

Reikalingas. Bet ne visada įskaičiuotas į bazinę kainą. Čia vėl tas pats: klausk. Draudimas nuo transportavimo rizikos kainuoja apie 1–2 procentus vertės. Kartais imame mes, kartais klientas turi savo. Buvęs atvejis: fūroje kito vairuotojo veidrodžiai įsirėžė į spintą. Be draudimo – špygą gavai. Su draudimu – kompensuojam. Retai, bet pasitaiko. Dėl to aš ir siūlau visada pasidrausti rimtai.

Kaip apskaičiuoti, koks bus pristatymo laikas – ar tiksliai žinote dieną?

Žinom dieną, bet ne valandą. Į Londoną dažniausiai 3–5 dienos, į Škotiją – savaitė. Kelias per Belgiją, Prancūziją – kiekviena šalis turi savo eismo charakterį ir spūstis. Aš asmeniškai mėgstu pasakyti: „lauk tarp trečiadienio ir penktadienio“, o ne „trečiadienį 14:00“. Nes jei įsivaizduoji pristatymą kaip picą, nusiminsi. Fūra – ne kurjeris su dviračiu, ji negali pasukti už kampo per penkias minutes.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar tai pigiau?

Tai reiškia, kad tavo baldai keliauja kartu su kito kliento daiktais vienoje fūroje. Pigiau – taip, bet deriniesi prie kitų. Jei turi laiko – imk dalinį krovinį, sutaupysi trečdalį. Jei tau reikia rytoj – tik pilna fūra. Dalinis krovinys į Mančesterį kainuoja 600–800, o pilna fūra – 1800. Aš dažnai taip siūlau studentams ir jaunoms šeimoms. Pinigai sutaupomi tikrai, tik reikia kantrybės.

Brexit, muitai ir kiti niuansai

Ar po Brexito reikia mokėt muitus už savo naudotus baldus įvežant į UK?

Žinokit, aš čia kartais pats pasimetu, nes taisyklės keičiasi. Kiek žinau, jei perkeli asmeninius daiktus ir turi pagrindą – persikraustymas, darbas – tai muitai netaikomi. Bet reikia deklaracijų. Jei veši kaip prekę parduoti – kita kalba. Mūsų klientai retai susiduria su mokesčiais, bet biurokratijos padaugėjo. Tiesą sakant, pasieniečiai kartais patys nesutaria dėl smulkmenų. Skaityk naujausias taisyklės internete, nes aš ne muitininkas.

Kas jei muitinėje sustoja krovinį – kiek tai kainuoja?

Sustabdymas lygus fūros stovėjimui. Kiekviena valanda kainuoja nemažai. Jei dėl dokumentų kaltė mūsų – mes mokam. Jei dėl tavęs – tu moki viską. Buvo atvejis, kai klientas neįrašė elektronikos sąraše, o radus planšetę – sustojo pusdieniui. Fūra laukė. Klientui teko apmokėti. Dokumentai turi būti tikslūs kaip laikrodis. Kitaip viena neįrašyta kėdė pabrangina visą reikalą iki kosmoso.

Ar naudotų baldų pervežimas į Angliją turi kokių specialių taisyklių?

Turi būti naudoti, ne nauji. Muitinė kartais tikrina, ar tikrai tavo sofa ne pirkta kaip prekė. Jei atrodo fabrikiškai supakuota – gali įtarti prekybą. Pakuok kaip asmeninius daiktus, nuplėšk etiketes. Mes tokių dalykų nevežame. Bet žmonės kartais bando nusisiųsti prekes po baldų priedanga. Nepyk, bet teks nusivilti. Muitai gali būti drakoniški, ypač jei nuspėja apgavystę.

Ar reikia pildyti CMR, o gal dar kokių formų?

CMR – taip, standartinis važtaraštis. Be jo fūra nevažiuoja niekur. Dar reikia paketo sąrašo – inventory list – kur rašai kiek dėžių, kokios spintos. Muitinei jų reikia. Būna, kad klientai pyksta internete: „kodėl tiek popieriaus?“ O aš pasakau – po Brexito britai kaip atskira planeta. Formų reikia. Užpildome kartu, nereikia bijoti. Tai mūsų darbas, o ne tavo galvos skausmas.

Koks skirtumas tarp juridinio asmens ir privataus kliento kainos?

Juridiniam asmeniui – firmai – reikia PVM sąskaitos, sutartis kitokio formato, kartais atsiskaitoma po mėnesio. Kaina gali nesiskirti, bet sąlykos skiriasi. Privatus klientas moka iš karto, dažniausiai avansą. Aš dirbu su abiem, bet privatus neskaito sutarčių, o įmonės skaito kiekvieną kablelį. Tai ir gerai, ir blogai. Kiekvienam savo, kaip sakoma, visi turi savo įpročius.

Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar kaina keičiasi, jei fūra važiuoja tik į vieną pusę be krovinio atgal?

Aišku, kad taip. Fūra kur nors turi mokėti. Jei grįžta tuščia – tą sąskaitą dengia pirmasis klientas. Kartais surenka atgalinį krovinį, bet Anglijoje lietuviai dažniausiai turi ką vežti atgal. Vienpusis reisas brangesnis. Jei kas siūlo vienpusį pervežimą už juoką – klausk, kaip planuoja namo važiuoti. Kitaip gali būti, kad tavo sofa tapo pretekstu kažkokiam keistam verslui.

Kas jei Londone negaliu priimti baldų numatytą dieną – ar yra saugojimo mokestis?

Yra. Londone saugyklos kainuoja kaip auksas. Jei nepriimi, daiktai lieka fūroje arba sandėlyje. Prieš du mėnesius klientas atostogavo, fūra stovėjo. Paskui stebėjosi dėl sąskaitos. Tai planuokis, o jei neplanuoji – perspėk iš anksto. Fūra negali laukti amžinai, nes kiti laukia. Mes galime derintis, bet ne daryti stebuklų, nors kartais norėtųsi padėti labiau.

Kaip elgtis, jei baldai atvažiavo sulamdyti – kas moka remontą?

Fiksuok viską. Nuotraukos, CMR parašai, žymės ant važtaraščio prieš pasirašydamas. Jei draudimas – kreipkis drąsiai. Jei vežėjas be draudimo – problematika. Mes visada kompensuojame sugedusiems daiktams, jei aiškiai mūsų kaltė. Bet būna, kad klientas pats blogai supakavo, o paskui kaltina mus. Dėl to aš ir siūlau profesionalų pakavimą. Rimti įbrėžimai verti ginčo, smulkūs – ne visada, sakykim atvirai.

Ar UK pusėje reikia mokėti atskirai už peak times ar congestion charge?

Londono centre congestion charge galioja. Jei tavo namai centre ir fūra ten važiuoja darbo metu – mokestis gali būti pritaikytas atskirai. Peak times kai kuriose gatvėse neleidžia stovėti. Jei iškrauname sekmadienį ryta – puiku. Darbo dieną viduryje – tenka mokėti. Klausk vežėjo iš anksto. Ne visi vairuotojai iš Lietuvos čia buvę šimtą kartų. Kartais pirmą kartą, bet svarbu žinoti ir suplanuoti.

Išvada

Kaina pervežant baldus į Angliją be paslėptų mokesčių yra ne mitas, bet reikalauja tavęs dėmesio. Nesutik su pirmu pasitaikiusiu skelbimu, skaityk sutartį ir visada klausk, kas įskaičiuota. Dauguma vežėjų sąžiningi, bet rinkoje pilna paviršutiniško verslo, kuris apsimeta profesionalu. Jei nori ramybės – rinkis atvirumą, o ne pigiausią pasiūlymą. Aš jau trylika metų vežioju žmonių daiktus ir galiu pasakyt: sutaupyti galima, bet tik tada, kai žinai, už ką moki. Sėkmės kraustantis.