Kaina nuo durų iki durų pervežimas į Angliją: ką būtina žinoti, renkantis pervežėją

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik devyniolika metų. Tie metai praleisti kroviniuose, keliuose ir klientų svetainėse. Dažniausiai pirmas klausimas telefonu: kiek kainuoja nuo durų iki durų pervežimas į Angliją? Suprantu, norisi konkretaus skaičiaus. Bet atsakymas prasideda nuo „o kiek pas jus daiktų?“ Nes kokia prasmė vardyti kainą nežinant, ar vešim lagaminą, ar penkių kambarių namų ūkį. Tad bandysiu paaiškinti, kaip ta kaina susideda, kur galima sutaupyti ir kur tikrai neverta bandyti.

Apie kainą ir kaip ji susidaro

Kiek maždaug kainuoja nuo durų iki durų pervežimas į Angliją, jeigu vežu vieno kambario butą iš Kauno?

Na, žiūrėkite, jei tai tikras vieno kambario butas be technikos – nuo maždaug aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Bet jei ten dar skalbimo mašina, sofa ir dvidešimt dėžių – jau kita kalba. Paskutinis toks maršrutas iš Kauno į Londoną man kainavo tūkstantį šimtą, bet klientas turėjo laiptinę be lifto trečiajame aukšte. O jei laiptai siauri, vairuotojas piktas visas vakaras. Skambinkite, atsiųsite nuotraukų, o mes jau pasakysim arčiau tikslo. Pažadu.

Kodėl viena įmonė sako šeši šimtai, o kita – tūkstantis trys šimtai už tą patį maršrutą?

Och, šitas klausimas. Kartais ta kaina šeši šimtai yra tiesiog melas. Ne visada sąmoningas – paskaičiuojama pusė darbų. Ai, keltą įskaičiavom, bet neįskaičiavom, kad Londone reikia parkavimo leidimo. Arba mašina visai kita – vieni važiuoja su nauju Sprinteriu, kiti su trupančiu Transit, kurio durys neužsidaro. Buvo atvejis, kai klientas paėmė pigiausią variantą, o pasienyje vairuotojas pareikalavo dar keturių šimtų grynais. Nu ką aš galiu pasakyti – jei per pigu, kažkur krapštys.

Ar kaina nuo durų iki durų pervežimas į Angliją visada įskaito keltą per Lamanšą?

Čia jau... hm... priklauso. Rimtai. Jei rašo durų iki durų – logiška, kad viskas įskaitoma iki jūsų naujo buto Anglijoje. Bet sutartyse kartais pamatau „keltos mokestis pagal faktą“. Aš stengiuosi visada įskaičiuoti, kad klientas žinotų galutinę sumą. Keltai dabar brangūs, ypač savaitgalį. Kartais Eurotunelis greitesnis, bet brangiau. Tai pirma klauskite – ar įskaičiuota? Jei ne, pridėkite prie kainos dar šimtą-trisdešimt eurų. O gal ir daugiau.

Ką reiškia kai rašo „full load“ ir „part load“ – ar čia tas pats kaip pas mus pilnas ir dalinis krovinys?

Taip, basically tas pats. Full load – mašina tik su jūsų daiktais. Part load – dalinis krovinys, jūsų sofa vyksta su kito stalu ir šaldytuvu. Jei skuba – rinkitės full load, tada išvažiuoja kai patogu. Part load reikia lankstumo – pasiims gal antradienį, gal ketvirtadienį. Privalumas yra kaina, mažesnė kartais ir per pusę. Ypač jei vežatės iš Lietuvos į Angliją ne visą būstą, o tik keliasdešimt dėžių. Taip sutaupysite, tik reikės palaukti.

Ar reikia mokėti prieš paėmimą ar galima po iškrovimo, ir kaip tai keičia kainą?

Dažniausiai prašome avanso – apie trisdešimt, kartais keturiasdešimt procentų. Tai standartas, nes jei klientas atšaukia paskutinę savaitę, o mašina rezervuota, patiriame nuostolį. Galutinis atsiskaitymas – po iškrovimo arba prieš, priklauso nuo sutarties. Renkuosi pavedimą, o ne grynuosius, nes be kvito sunku įrodyti. Kaina nuo to nepasikeičia, bet kai kurie sukčiai siūlo mokėti tik grynais be sutarties. Raudona vėliava. Neikite ten.

Ar sezonas tikrai taip smarkiai keičia kainą, kaip man sako?

Žinote, ne pats sezonas, o pikai. Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia – chaosas. Visi skuba dėl mokyklų. Tada kaina gali pašokti dvidešimt procentų, o kai kuriais atvejais ir daugiau. O žiemą – ramu. Kartais net akcijas darome, kad užpildytume mašinas. Prieš trejus metus žiemą vežėme pusiau dykai, nes tuščia buvo. Tai jei lankstūs – planuokite. Jei vaikai rugsėjo pirmą į mokyklą – teks susimokėti. Nieko nepadarysi.

Dėžių, sofų ir kitų daiktų drama

Ar privalau pats supakuoti, ar galima užsisakyti ir šitą paslaugą?

Galima, bet brangiau. Buvo klientas, norėjo sutaupyti. Supirko bananų dėžes iš parduotuvės, supakavo knygas. Vairuotojas pakraudavo – dugnas iškrito, knygos ant asfalto. Tad geriau jau normalios dėžes. Jei mes supakuojam – garantuojam tvarkingai. Jei pats – jūsų rizika. Ir dar vienas dalykas: nešvarūs drabužiai turi keliauti atskirai, nes kvapai keliauja per dėžes visas kelias. Kvepės viskas. Nepamirškit.

Kiek dėžių reikia dviejų kambarių butui – apytiksliai, be matematikos?

Oi, nedarykit man. Na, gerai. Maždaug keturiasdešimt – šešiasdešimt, priklauso nuo to, kiek šlamšto prisikaupę. Jei kolekcionierius – visas aukštutinis intervalas. Jei minimalistas – gal ir trisdešimt užteks. Siūlau pirkti penkiasdešimt, o jei liks – panaudosite sandėliuke. Kartonas pigus palyginti su sudaužytais daiktais. Kartą vežėm į Birmingamą, jis sakė turįs dvidešimt. Atvažiavom – penkiasdešimt. Bet tilpo. Skaičiuokite daugiau nei manote.

Ar galiu vežti augalus, maistą ir butelį vyno?

Brexit viską sugadino. Iki jo niekas nekreipdavo dėmesio į alų šaldytuve. Dabar augalai karantinuojasi... turiu omeny, reikia leidimų. Maistas – kelios dėžės asmeniniam vartojimui gal praslys, bet šaldytas mėsos – ne. Alkoholio limitas mažas, dešimt litrų stipriojo. Geriau vežkit baldus, o maistą – kaimynams. Aš ne muitininkas, bet matau, kad pasieniečiai tikrina dažniau. Nerizikuokit su maisto produktais, bus ramiau visiems.

Kas jeigu apsiskaičiuoju su dėžių skaičiumi – ar vairuotojas pasius mane tolyn?

Ne, jis ne piktas tėvas. Bet jei netilps – jūsų problema, arba reikės antros mašinos, kas brangu. Kartais yra vietos atsisakyti ko nors, bet krovinys turi keliauti saugiai. Jei matote, kad dėžių dvigubai daugiau nei žadėjote – skambinkite savaitę prieš. Mes galime pasiūlyti didesnę mašiną arba sandėlį. O jei pasakykit tik pakraunant – tada arba kažkas lieka, arba kaina šoka. Būna visko. Tiesiog paskaičiuokite su rezervu, o ne trūkumu.

Ar verta vežti seną sofą, ar pigiau nusipirkti naują Londone?

Klausimas į širdį. Jei IKEA sofa prieš penkerius metus – meskit, Anglijoj tos pačios pigiau. Jei močiutės fotelis iš medžio – vežkitės, panašaus nerasit. Aš vežčiau daiktus su sentimentalia verte. Plastmasines lentynas – palikčiau. Perkraustymo kaina vienai sofai atsiperka, jei ji gera. O jei suplyšusi – patys suprantat. Dar vienas dalykas: Londone butai maži, didelė sofa gali net netilpti pro duris. Pagalvokit apie tai.

Kas vyksta kelyje ir pasienyje

Kiek laiko trunka pervežimas nuo durų iki durų iki Londono?

Jei pilnas krovinys – dvi-trys dienos. Jei dalinis – gali savaitė. Kartą buvome per dvidešimt keturias valandas nuo Vilniaus iki Londono, bet ten du vairuotojai ir skubus užsakymas. Brangiau. Su part load reikia kantrybės. Keltai vėluoja, eilės Dover – nuolatinė drama. Realiai skaičiuokite tris-keturias dienas ir būsite nustebinti, jei greičiau. O jei reikia dvidešimt ketvirtą valandą būtinai – kainuos kaip skrydis lėktuvu.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai pas mane, ar bus perkraunami į kitą mašiną?

Pilnas krovinys važiuoja tiesiai. Dalinis – priklauso. Kartais pakrauname Lietuvoje, atvežame į sandėlį prie Londono ir tik tada mažesniu furgonu į adresą. Tai perkrauvimas, bet tvarkingame sandėlyje. Jei labai svarbu, kad niekas neliestų – rinkitės full load. Tada dėžės juda tik du kartus: iš buto į mašiną ir iš mašinos į naują butą. Aš pats taip renkuosi savo daiktams, nors brangiau. Ramiau. Nors sandėliai irgi ne blogi, tiesiog jaučiuosi saugiau tiesiogiai.

Ar man reikia drausti daiktus, ar įmonė tai padaro?

Įmonė privalo turėti vežėjo atsakomybės draudimą – CMR (taip, CMR vadinasi, kartais sutinku rašybos klaidų ten sutartyse). Bet CMR ribotas. Jei brangūs daiktai – antikvaras, fortepijonas – papildomas draudimas naudingas. Kartą vežėm tapybą. Nepapildomai apdraudėm, o CMR kompensacija juokinga. Laimė, sklandžiai. Bet jei būtų įbrėžę – nebūčiau galėjęs pažiūrėti į žmogų. Paklauskite apie draudimą. Rimtos įmonės parodys dokumentus, o ne pažadus.

Kas jeigu vairuotojas užstringa kelyje ar atšaukia keltą?

Būna. Praėjusią žiemą kolega stovėjo keturias valandas netoli Dover. Klientas paskambino rėkdamas, kad mes aplaidūs, o aš nežinojau, kad jie dar kelyje. Nesakau, kad norma, bet transportas yra transportas. Oras, eilės, gedimai. Rimtos įmonės turi resursus ir gali perskirti pagalbą. O vienas vilkikas su vienu telefonu – problema. Skaičiuokit laiką su marža. Jei terminas kritinis – pasakykit iš anksto. Tada planuojam kitaip, gal net dviguba pamaina.

Kaip apsisaugoti, kad daiktai neužstatomi sandėlyje neaiškiame, o atvažiuoja tiesiai?

Klauskite aiškiai. Yra apgavikas – „atvešim per savaitę“ ir daiktai mėnesį guli mokamame sandėlyje. Jūs nežinote kur, bet mokate. Žinau įmones, kurios taip dirba sąmoningai. Pasiūlo mažą kainą, paskui spaudžia dėl saugojimo. Terminas „iki dviejų savaičių“ – normalu daliniam kroviniui. Bet „susitarsim“ – raudona vėliava. Rašykite el. paštu, kad norite tikslaus termino. Telefoniniai pažadai – vėjas. Aš pats kartais pamirštu, ką pažadėjau, tai rašyti svarbu.

Kas dažnai eina šuniui uodegon

Kokios staigmenos dėl kainos nutinka, kai žmonės nepakankamai paklausia prieš pasirašydami?

Londonas pilnas namų, kur furgonas nepasistoja prie durų. Tada reikia shuttle – mažesnio furgono, du-trys šimtai papildomai. Arba parkavimo leidimas. Arba neveikiantis liftas. Kai kurios įmonės to tyčia nepaklausia, kad kaina atrodytų mažesnė. Paskui – staigmena. Aš visada klausiu, nes nenoriu vairuotojo be pagalbos palikti. Jei pervežėjas neklausia apie prieigas – jums gali brangiau kainuoti. Užduokit šitą klausimą patys. Būtinai.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sudaužyti, o įmonė nekelia telefono?

Bėda. Klientas pasirinko pigiausią variantą iš socialinio tinklo. Atėjo daiktai sulamdytoj dėžėj, lėkštės sudaužytos. Skambino – numeris nebeveikia. Profilis ištrintas. Todėl renkitės kas turi adresą, istoriją, apžvalgas. Fiksuokite viską iškart. Jei matote pažeidimą iškrovimo metu, rašykite CMR aktą. Be akto – nieko neįrodysite. Aš žinau, kad skamba grubiai, bet geriau prevencija nei lakstymas paskui. Rimtas pervežėjas nesigraužia, kai prašote dokumentus.

Ar tikrai egzistuoja tie vaiduoklių pervežėjai, kurie dingsta su daiktais?

Taip, egzistuoja, nors mažiau nei anksčiau. Paprastai žema kaina, paima avansą arba visus pinigus, pakrauna... ir viskas. Numeris išjungtas. Kartais daiktai atsiranda apleisto sandėlio išpardavime. Aš mačiau tokių istorijų. Kaip apsisaugoti? Pažiūrėkite, ar įmonė veikia keletą metų, ar turi adresą, ar rašo sutartis. Jeigu rašo tik Messengeriu ir sako „brolau, viskas ok“ – jūs pasirinkote riziką. Pinigai dažnai lygiuojasi su rizika šitoje srityje. Atsargiai.

Kodėl kai kurie atsisako pasirašyti sutartį ir kalba tik telefonu?

Todėl, kad taip patogiau apsukti. Sutartis – įrodymas. Be jos nėra kur kabinti. Tokie dažnai prašo grynųjų, neturi kodų, registruojasi dienai. Skamba kaip paranoja, bet prašykite elektroninės sutarties net ir draugiškam vairuotojui. Rimtas pervežėjas nieko prieš. Jeigu „popieriai pasibaigę“ ar „spausdintuvas sugedęs“ – padėkit ragelį. Rimtoje kompanijoje sutartis standartas. Atsiminkit. Nebūkit naivūs, nes paskui teks rašytis į teismus be jokio pagrindo.

Ką reiškia kai rašo „galutinė kaina be paslėptų mokesčių" – ar galima tikėti?

Paklauskit, kas slepiasi po „galutinė“. Klientas rodė skelbimą: „galutinė be paslėptų mokesčių“. Pasirodo, be degalų. Kaip gali būti galutinė be degalų? Kaip pica be tešlos. Rimtos įmonės sudaro sąmatą: krovimas, transportas, keltas, draudimas, iškrovimas. Jei matai vieną sumą ir šypseną – klauskite. Kaina nuo durų iki durų pervežimas į Angliją turi būti skaidri. Kitaip tai ne durų iki durų, o durų iki problemos.

Paskutiniai praktiški klausimai prieš sutartį

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę ar vietinę anglišką?

Aš draugiškas lietuviškam verslui, bet logiška pradžią daryti su lietuviška įmone. Kalba, pasiekiamumas. Bet svarbu, kad jie turėtų patirtį UK. Vietiniai anglai kartais nesupranta mūsų kaimo adresų, o mes suprantam. Kaina panaši, jei lyginame kokybę. Renkuosi lietuvišką, bet tikrinu jų patirtį Anglijoje. Ne visi, kurie veža į Vokietiją, moka važiuoti į Angliją. Ten važiavimo sąlygos, parkavimas – specifika. Paklauskite, ar jie pažįsta Londono centrą.

Kokių dokumentų reikia man – pakanka asmens tapatybės kortelės?

Dažniausiai asmens dokumentas pakanka. Bet jei persikraustymas, kartais reikia įrodyti gyvenamosios vietos keitimą. Dokumentai iš darbo – nežinau tiksliai, kiek tai dabar aktualu po Brexit, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Aš ne muitininkas. Paprastai užtenka paso ir inventorinio sąrašo. Jei abejonių – pasitarkite su įmone, jie turėtų žinoti arba nukreipti. Nes jei sustabdys su neaiškumais pasienyje – vėluosite. Geriau pasiruošti, nei atsiprašinėti vėliau.

Kaip geriau apmokėti – pavedimu iš Lietuvos ar grynaisiais pas vairuotoją?

Pavedimu į sąskaitą. Visada. Grynieji – jokių įrodymų. Jei nutiks kas nors, neturite pėdsako. Šimtas grynais arbatpinigių vairuotojui – jūsų reikalas. Bet pagrindinė suma – per banką. Ir nemokėkite visos sumos prieš paėmimą. Tik avansą. Galutinis atsiskaitymas po iškrovimo arba kai matote, kad sveiki. Rimtos įmonės taip dirba. Tos, kurios prašo visk iš anksto... na, motyvacija sveikai atvežti tada mažėja. Atleiskit už tiesmukumą, bet taip yra.

Ar vairuotojas pats padeda nešti daiktus, ar tai irgi turiu užsakinėti atskirai?

Kai kurie mano, kad nuo durų iki durų reiškia iki svetainės centro. Nebūtinai. Tai reiškia iki buto durų, nebūtinai vidun. Tačiau daugelis vairuotojų padeda, jei mato, kad žmogus vienišas arba laiptų begalė. Tai gera valia, ne taisyklė. Jei reikia tempti per kiemą, liftu ir du aukštus – pagalba bus simbolinė. Aš nešu iki automobilio, bet neišpakuosiu spintos. Ir dar – vairuotojas padės iškrauti manęs daiktus, bet tai nereiškia, kad išdėlios. Klauskite aiškiai.

Iš pradžių galvojate, kad kaina nuo durų iki durų pervežimas į Angliją yra tik skaičius. Po šio pokalbio, tikiuosi, matote, kad čia daugiau – pasitikėjimas, skaidrumas ir sąžiningas darbas. Nepasitikėkite vien žemiausia kaina. Patikrinkite sutartis, paklauskite apie keltą, draudimą ir prieigas. Aš per savo karjerą mačiau visko: nuo puikių pažįstamų su klientais iki ašarų dėl apgavysčių. Pasirinkite tuos, kurie nebijo jūsų klausimų, ir daiktai pasieks Angliją sveiki. Sėkmės persikraustyme.