Kada sunkvežimis išvyksta į Angliją iš Kauno?

Įsivaizduok, kad sėdi pas mane kabinete – jau dvidešimt trečius metus vežioju daiktus į Angliją ir atgal – ir klausi, kada tas sunkvežimis pagaliau išvažiuos. Nori tikslios datos, kaip autobuso bilieto. Bet čia ne „Lux Express“. Sunkvežimis išvyksta iš Kauno į Angliją tada, kai susidaro krovinys, kai vairuotojas neišbuvęs poilsio laiko, kai keltas iš Kallės turi vietą. Paprastai tai būna du kartus per savaitę, kartais tris. Bet jei turiu būti visiškai sąžiningas – garantuotą valandą pasakyti galiu tik tą dieną, kai mašina jau stovi terminale. O dabar pakalbėkime, kaip tai veikia tikrovėje, be gražių brošiūrų.

Apie datas ir grafikus – ką galima žinoti iš anksto

Kada tiksliai išvažiuoja sunkvežimis iš Kauno į Angliją?

Šito klausimo manęs klausia kiekvienas klientas. Tikslaus laiko nėra. Paprastai mašina palieka Kauną antradienio vakare arba trečiadienio naktį, dar vienas reisas – savaitgalį. Buvo savaičių, kai dėl vairuotojų trūkumo išvykome tik ketvirtadienį. Jeigu tau reikia, kad būtų konkreti diena, geriau planuokis ankščiau ir klausk, ar yra „langas“ – o ne tikėkis, kad bus kaip traukinys kasdien 18:40. Kartais net aš pirmadienio ryte dar nežinau tikslaus laiko. (Nors iš tiesų dažniausiai sekmadienio vakare jau aišku.)

Ar yra kažkoks fiksuotas grafikas, pavyzdžiui, kas antradienį ir penktadienį?

Būtų šaunu, jei būtų. Anksčiau, gal prieš dešimt metų, mes bandėme fiksuoti dienas: antradienis ir šeštadienis. Bet realybė greitai sudaužė planus. Vieną savaitę turi penkis pilnus krovinius, kitą – du. Jei veši tuščia mašina, verslas neapsimoka. Taigi fiksuoto grafiko nėra, nors orientuojamės į antradienio-ketvirtadienio langą. Blogos įmonės tau pasakys „taip, kiekvieną antradienį“, paims užstatą, o tada skambins: „Oi, atšaukta“. Mes taip nedirbam. Geriau pasakysiu tiesą – bus antradienis ar trečiadienis – nei išgalvosiu pasaką.

Kiek kartų per savaitę dabar važiuoja mašinos šia kryptimi?

Dažniausiai du kartus. Kartais tris, jeigu paklausa didelė, ypač po vasaros, kai visi grįžta į Angliją dirbti, arba prieš Kalėdas. Žiemą – kartais ir kartą į savaitę pareina. Turime du maršrutus: vienas per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, kitas per Prancūziją, jei reikia į pietų Angliją. Kiekvienas turi savo chronometrą. Du reisai – per savaitę į visą Angliją. Jei lyginčiau su krovinių pervežimais į Italiją, ten dažniau, bet į UK po Brexit viskas truputį sulėtėjo. Dabar reikia daugiau popieriaus.

Ar galiu pasirinkti, kurią dieną mano daiktai išvyks?

Teoriškai – taip, praktiškai – perpus. Jei užsisakai prieš tris savaites ir nesi piko metu, galiu rezervuoti vietą konkrečiai dienai. Bet jei skambini pirmadienį, o nori, kad išvažiuotų trečiadienį – ten jau sunkiau. Būna, kad žmonės mano, jog mašina stovi tuščia ir laukia tik jų sofos. Ne. Surenkame krovinius iš visur – iš Vilniaus, Klaipėdos, kartais iš Rygos. Jei tu antradienį atiduosi daiktus, o kiti trys klientai – ketvirtadienį, arba palauksi jų, arba mokėsi už ekspresą. Jei manai, kad gali rinktis laisvai, kaip picerijoje – nevisai taip.

Koks pats ankstyviausias laikas, kada galima pradėti krautis?

Anksti ryte, sekmadienį arba pirmadienį, priklauso nuo maršruto. Turime klientų, kurie nori, kad imtume daiktus šeštadienį, bet tada reikia mokėti viršvalandžius krautuvams. Standartiškai – nuo pirmadienio vidurdienio. Bet jeigu esi Kaune ir pats atveži į terminalą, galiu priimti ir sekmadienį vakare, jei ten bus žmogus. Kartais nori, kad 6 ryto būtume prie durų. Suprantu, tu skubi, bet vairuotojai irgi miega. Beje, prieš dvidešimt metų mes pradėdavome krauti jau sekmadieniais, bet dabar... nežinau, gal tiesiog pasenome visi.

Kas lemia, kad išvykimas stringa arba paspartėja

Kiek laiko reikia, kad susidarytų pilnas krovinys į Londoną?

Pilnas krovinys – tai ne būtina užpildyti iki stogo. Tai reikia, kad apsimokėtų važiuoti. Paprastai į Londono pusę surenkame per tris–keturias dienas. Jei turi tik dešimt dėžių, o kitas klientas – tris kambarių butą, tavo daiktai gali ir palaukti. Kartais klientas sako: „turiu vos paketą“, tada dedame į bendrą paletę. Pilnas krovinys susidaro greičiau prieš šventes, o lėčiau – vidury žiemos, sausį. Būna savaičių, kai atšaukiame reisą dėl per mažo kiekio. Tada skambinu ir derinu kitą savaitę.

Ar iš Kauno visada važiuoja pilnas sunkvežimis, ar kartais dalinis?

Iš Kauno dažniausiai išeina pilnas, bet ne todėl, kad visada turime 90 kubinių metrų. Kartais tai – dalinis krovinys, kuris Kaune „susijungia“ su daliniu iš Vilniaus ar Rygos. Jei tau sako, kad bus „dedikijuotas“ reisas – sumokėsi kaip žvirgždas. Standartiškai – daliniai. Taip pigiau. Buvo atvejis, kai klientas pyko, kad daiktai neatvažiavo per dvi dienas, nors sutarėm dėl dalinio. Jis tiesiog nesuprato, kad reikėjo dar dviejų klientų. Atrodo aišku, bet žmonės kartais... tiesiog nesusiveda.

Ką daryti, jei mano daiktai sudaro vos pusę mašinos?

Tada laukiame antros pusės. Arba moki už visą mašiną. Paprasta matematika. Jei turi 45 kubus, o mašina – 90, tavo daiktai sėdi ir laukia likusių. Kartais turime du tokius klientus, ir viskas susiklosto per kelias dienas. Kartais turiu vieną klientą su 45 kubais, o kitas atsideda, nes dar nepardavė buto. Tuomet pirmas sėdi ir nervinasi. Aš irgi nervinuosi, bet negaliu priversti žmonių greičiau parduoti nekilnojamojo turto. Vienintelė išeitis – ekspresas, bet už visą mašiną susimoka abu pusrubai. Arba vienas laukia ilgiau.

Ar vairuotojai patys sprendžia, kada pajudėti?

Ne, jie nei karaliai. Turi instrukcijas, tachografus, poilsio laiką. Bet kai kurie seni vairuotojai – tarkim Antanas ar Petras – turi šiek tiek laisvės. Jei matau, kad jie iki antradienio dar tiksliai nepailsėję, atidedu išvykimą. Kartais jie patys paskambina ir sako: „Vadove, aš dar pavargęs“, arba atvirkščiai – „galiu važiuoti anksčiau“. Bet negali sau pasakyti „važiuoju šiandien“, jei krovinys nepilnas. Būdavo, jauni vairuotojai nori kuo greičiau grįžti, skuba, padaro klaidų. Seni – ramūs, bet lėtesni. Taip ir balansuojame.

O jei reikia skubiai – galima pagreitinti tą išvykimą?

Galima, bet tai kainuoja. Jei turiu kitas dalines mašinas, galiu perkelti tavo daiktus į tą, kuri išvyksta anksčiau. Arba pasamdyti papildomą fūrą. Kartais žmonės skambina: „skubiai, mano mergaitė gimsta“. Suprantu. Tada darome viską, ką galime. Bet jei skubi dėl to, kad pats nespėjai susipakuoti – čia jau tavo bėdos. Ekspresinis išvykimas iš Kauno gali būti per 24 valandas, bet sumokėsi dvigubai. Aš visada sakau: skubos kaina yra ta, kurią pamatai sąskaitoje ir supranti, kad galėjai planuotis anksčiau.

Kelias, keltai ir tai, kas vyksta už kelių šimtų kilometrų

Kiek išvis trunka kelionė iš Kauno, sakysim, iki Birmingemo?

Priklauso. Paprastai – trys–keturios dienos nuo išvykimo. Bet buvo atvejų, kai dėl sniego Prancūzijoje šešias dienas tempėmės. Maršrutas: Kaunas – Lenkija – Vokietija – Olandija – keltas – Anglija. Iki Birmingemo dar apie 200 mylių. Jei į Londoną – greičiau, į Škotiją – lėčiau. Kartais skambina trečiadienį ir klausia, kodėl penktadienį dar ne ten. Oi... truputį geografijos reikia. Tai ne Kaunas–Vilnius. Skaičiuoju dienas nuo išvykimo, bet klientai kartais skaičiuoja nuo tos dienos, kai davė avansą.

Ar keltai iš Kallės ar Olandijos kartais vėluoja ir tai keičia išvykimo laiką?

Ai, keltai... Tai amžina bėda. Jei keltas iš Kallės vėluoja dėl audros ar darbo streikų, viskas gali pakrypti. Turime atsižvelgti į keltų grafiką dar prieš išvykstant iš Kauno. Kartais vairuotojas turi atvykti prie uosto keturias valandas prieš reisą, o eilė – dviejų kilometrų. Tada praleidžia langą ir laukia sekančio aštuonias valandas. Reiškia, jei keltas pajudės penktadienį tik vakare, galiu neišleisti mašinos trečiadienį, o palaukti ketvirtadienio nakties, kad nereikėtų vairuotojo laikyti eilėje. Taip, keltai tikrai įtakoja grafiką.

Ar vairuotojai gali važiuoti be sustojimų, ar privalo ilsėtis kas tam tikrą laiką?

Negali. Europos įstatymai griežti. Tachografas fiksuoja viską – kai spaudi stabdį, kai atveri duris. Po 4,5 valandos vairavimo – privaloma 45 minučių pertrauka. Per dieną – maximum devynios valandos. Kai kuriose įmonėse bando apeiti taisykles – mes taip neveikiam, per daug baudų matyta. Kartais klientai sako: „na ir kas, kad pavargęs, tegu varo“. Ne. Aš to žmogaus nepažįstu, bet nenoriu, kad užmigtų prie vairo su mūsų kroviniu. Todėl jei vairuotojas nespės iki keltos laiko dėl poilsio – atidedame. Saugumas svarbiau.

Ką reiškia, kai sako, kad mašina "grįžta tuščia" – ar tai turi įtakos mano daiktų išvykimui?

Taip, turi. Jei mašina grįžta tuščia iš Anglijos, skubame kuo greičiau parsigabenti ją į Kauną pakrauti. Bet jei pakrauta atgal – vairuotojas turi pristatyti tuos daiktus Vokietijoje, tik tada grįžta. Tada ciklas ilgesnis. „Tuščias grįžimas“ mums brangiau, bet kartais būtina, kad klientas Anglijoje gautų daiktus laiku. Kai kurios įmonėms nusispjaut – jos veža ką papuola ir tavo daiktai gali stovėti savaitę Londone, kol susidarys atgalinis krovinys. Mes stengiamės kitaip, nors... (tiesą sakant, kartais ir mums tenka palaukti).

Ar žiemą išvykimo laikas kitoks nei vasarą?

Ne pats laikas, bet dažnumas taip. Žiemą – mažiau perkraustymų, žmonės nelabai nori žiemoti tarp dėžių. Tada galime turėti tik vieną reisą per savaitę. Vasarą – du, kartais tris. Bet žiemos keliai – prastesni, ypač per Lenkiją. Kartais sniegas kur nors Saksonijoje sustabdo viską dienai. Tai jei planuoji perkraustymą sausį, neįsivaizduok, kad bus kaip liepos viduryje. Vairuotojai irgi žmonės – nenori sustigti dvidešimt valandų kamštyje prie Berlyno. Dažniau atidedame, jei matome, kad artėja audra. Saugumas ir vėl.

Dokumentai, muitai ir tos biurokratinės nesąmonės

Ar post-Brexit dokumentai vėlavo tą išvykimą iš Kauno?

Vėlavo, vėlavo... Dabar jau mažiau, nes apsipratome. Pirmus metus po Brexit tai buvo tragedija. Krovinių deklaracijos, EORI numeriai, turgus. Kartais muitinėje Kentine laikydavo dienomis, jei dokumente kabėjo kablelis ne ten. Dabar sklandžiau, bet vis tiek reikia sąrašų. Jei tu nepateiksi daiktų sąrašo laiku, negaliu paruošti CMR ir deklaracijos. Tada mašina negali išvažiuoti, nes be popierių – joks Kallės keltas neįsileis. Buvo atvejų, kad klientas skambino antradienį: „vaje, aš pamiršau sofą“. Tuomet viskas stringa.

Kada reikia atiduoti daiktų sąrašą, kad spėtume į artimiausią reisą?

Idealiu atveju – savaitę prieš. Realybėje – trys dienos iki planuojamos išvykimo. Aš pats turiu surašyti, pasitikrinti, ar nėra draudžiamų daiktų – o žmonės kartais bando vežti dujinius balionėlius, kaip prieš dešimt metų, kai dar galima buvo viską. Dabar – ne. Jei atiduosi sąrašą sekmadienį vakarą, o reisas trečiadienį – greičiausiai spėsime. Bet jei ten bus auksas, alkoholis, ar augalai – reikia specialių leidimų. Tada gali ir nebesispėti. Atsimenu vieną situaciją: klientas nepasakė apie elektrinį dviratį. Muitinėje Londone atidarė, pamatė bateriją. Savaitės vėlavimas. Sąrašas turi būti tikslus ir laiku.

Ar muitinė Kaune tikrina kiekvieną dėžę prieš išvažiuojant?

Ne kiekvieną, bet tikrina. Lietuvos muitinė gali patikrinti, ypač jei deklaruojame dalinį krovinį su daugybe siuntėjų. Būna atsitiktinių patikrinimų. Kartais nusprendžia patikrinti vieną dėžę, kartais – visą pusę mašinos. Jei viskas sutampa su sąrašu – gerai. Jei randame komercinių prekių slėptų tarp asmeninių daiktų – tada problemos. Nežinau, kodėl žmonės taip daro. Gal mano, kad sutaupys mokesčių. Bet jei Kauno muitinė užlaiko mašiną, o keltas penktadienio vakarui – pamiršk savaitgalio planus. Tikrinimai reti, bet jie egzistuoja.

Kainos, vietos mašinoje ir kiti praktiniai dalykai

Ar brangiau kainuoja, jei noriu, kad išvyktų greičiau?

Žinoma. Greitis kainuoja. Jei nori, kad daiktai išvyktų rytoj, o planuojame antradieniui – kažkas turi būti permesta. Arba pasamdomas papildomas vairuotojas, arba paskutinės minutės keltos bilietai. Visa tai brangiau. Standartinė kaina yra standartinė, nes optimizuojame. Ekspresas – tai visada premium. Būna, kad klientas sako: „bet aš moku“. Gerai, mokėk. Bet aš vis tiek negaliu pažadėti, kad bus rytoj, jei Kaune nėra laisvų rankų pakrovimui. Kartais net pinigai nepadeda, jei fiziškai niekas nespėja. Žodžiu, taip, brangiau, bet ne visada įmanoma.

Kaip sužinoti, ar lieka vietos artimiausioje kelionėje į Angliją?

Skambini ir klausi. Aš patikrinu lentelę – taip, dar yra ir Excel, nors visi dabar turi programas – ir pasakau. Kartais atrodė, kad vietos yra, bet paskutinis klientas prisidėjo dar tris spintas. Tada vietos nelieka. Kita vertus, jei turi tik du lagaminus – vietos visada atsiras. Problema su baldais. Sofa, spinta, šaldytuvas – jie užima daug. Kartais sakau: „vietos yra“, o paskui pamatau nuotraukas ir suprantu, kad ten didelė kampinė sofa. Tada perskaičiuoju. Geriausias būdas – atsiųsti nuotraukas arba matmenis iškart. Taip greičiau. Nepatikėk tuo, kas parašyta svetainėje – paskambink.

Ar galiu pats atvežti daiktus į Kauno terminalą, ar privalomas paėmimas iš namų?

Gali pats. Netgi skatiname, jei esi Kaune ar netoliese. Paėmimas iš Klaipėdos ar Panevėžio ir gabenimas į Kauną – papildomas žingsnis, kuris gali atidėti išvykimą, jei maršrutas nesutampa. Jei atveši į terminalą pats, daiktai iškart stoja į eilę. Bet jei gyveni toli ir turi darbą – suprantu, paėmimas patogiau. Tik planuok, kad paėmimas bus pirmadienį, o ne dieną prieš išvykimą. Nes vairuotojai, kurie renka daiktus, ir fūra, kuri važiuoja į Angliją – ne visada tas pats žmogus. Terminalas yra netoli centro, bet tikslų adresą duosiu telefonu, čia nerašysiu.

Ką reiškia "langas išvykimui" – turiu suprasti, kad tai ne kaip autobusas?

Tiksliai taip. Langas – tai maždaug vienų-dviejų dienų tarpas, per kurį planuojame išvykimą. Pavyzdžiui: „tavo langas – trečiadienio-ketvirtadienio naktis“. Tai nereiškia 18:30. Tai reiškia, kad kažkuriuo metu per tas 24 valandas mašina pajudės. Kartais klientai sėdi prie durų nuo 8 ryto, nors sakiau, kad vakare. Nereikia taip. Vairuotojas atvažiuos, kai surinks visus krovinius. Jei esi paskutinis maršrute – lauk iki vakaro. Jei pirmas – gal ir ryte. Bet fiksuoto laiko kaip autobusui nėra. Tai fūra su tavo gyvenimu viduje. Turėk kantrybės. Aš irgi nepatogumų nemėgstu, bet logistika tokia.

Jeigu jau vėluoju su daiktų pakavimu – ar viskas sugriauna išvykimo planą?

Sugriauna. Jei pažadėjai, kad bus paruošta antradienį, o antradienį dar pakuoji knygas – vairuotojas negali laukti trijų valandų. Jis turi kitus klientus. Tada tavo daiktai lieka kitam reisui. Būna, kad sakau: „gal mes patys supakuosim“, bet tai kainuoja ir reikia derinti. Blogiausia, kai žmogus galvoja: „ai, dar kokį šuns skanėstą pasiimsiu“. Ne. Tvarkaraštį renka visi. Jei esi tas, kuris stabdo grandinę – kiti trys klientai irgi vėluoja. Ir man skambina pykstantys. Geriau pranešk, kad neparuošta, prieš savaitę, nei dieną prieš. Tada suspėsim pakeisti planus.

Dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti

Ar galima pasitikėti, kad bus būtent ta diena, kurią pažadėjo?

Aš norėčiau pasakyti „taip, šimtu procentų“, bet gyvenimas kitoks. Pažadu savaitės langą, o ne valandą. Žinau, kad tai atrodo nepatikima, bet šitame versle arba esi sąžiningas dėl neapibrėžtumo, arba melagis. Blogos įmonės pasakys bet ką, kad gautų avansą. Aš per tiek metų mačiau, kaip žmonės buvo apgauti: „taip, išvažiuos pirmadienį“ – o pirmadienis virsta kitu pirmadieniu. Tu su manimi gali tartis dėl datos, bet suprask: jei kažkas nepasikeis. O pasikeisti gali. Tada aš pats skambinu ir aiškinu. Tai žmogiška. Neidealu, bet sąžininga.

Tai va... jei nori žinoti, kada sunkvežimis išvyksta į Angliją iš Kauno – atsakymas toks: planuojame du kartus per savaitę, dažniausiai vidurį savaitės ir savaitgalį, bet tikslią valandą pasakysiu tik tada, kai viskas susidėlios. Skambink anksti, siųsk sąrašą, nevilkyk su pakavimu ir turi kantrybės. Aš čia jau senai, mačiau visko. Jeigu ieškai garantijų – jų nėra. Yra tik geras planavimas ir sąžiningas pokalbis be jokių pažadų, kurių negaliu laikyti. Toks jau šitas darbas.