Kada pristatomas bagažas į Angliją su draudimu?

Daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus iš taško A į tašką B, ir jei manęs klausi, kada bagažas į Angliją su draudimu bus pristatytas – nuoširdžiai pasakysiu: paprastai per kelias darbo dienas, bet tik jei viskas pagal planą. O planas, žinok, pasitaiko ne visada. Kartais stringa muitinė, kartais katastrofa kelyje, kartais tiesiog nelaimingas sutapimas. Draudimas – atskira kalba. Ne todėl, kad jis blogas, bet kad žmonės dažnai paskuba, pasirašo nepaskaitę smulkų šrifto, o paskui stebisi. Tai rašau taip, lyg sėdėtume virtuvėje prie kavos pirmadienio rytą. Be filtrų. Jei planuoji siųsti lagaminus į Londoną, Bristolį ar kur ten Šiaurėj – skaityk.

Pirmiausia – apie tą laiką, kurio visi laukia

Kada mano bagažas bus pristatytas į Angliją su draudimu, jei siunčiu rytoj?

Na, jei rytoj kurjeris paims iš tavęs daiktus Vilniuje, Kaune ar kitam didmiesčio, realiai į Londono apylinkes turėtų atsidurti per tris–penkias darbo dienas. Kartais net greičiau. Bet aš čia kalbu apie standartinę kelionę krovininiu automobiliu. Jeigu renkiesi oro siuntą – dvi dienos. Tik kainą tada norisi pamiršt. Draudimas čia niekaip neįtakoja laiko, tik ramybę. Tai atsakymas trumpas: 3–7 dienos dažniausiai. Nors buvo atvejų, kai per vėtrą Doverio sąsiauryje keltas vėlavo, ir daiktai keliavo dešimt. Bet tai jau force majeure, kaip sakoma.

Ar iš tiesų galima paspausti, kad būtų greičiau nei penkios dienos?

Ai, žinoma. Yra express variantas, bet ten jau kainos pakyla kaip įžangos į koncertą – staigiai ir skausmingai. Kartais klientas skambina ir sako, man reikia rytoj. Atsakau – reikėjo vakar paskambint. Ne, juokauju. Realiai per dvi tris dienas galima, bet turi mokėti dvigubai ar trigubai. O dėl draudimo – jis express siuntoje galioja lygiai taip pat. Tik nepamiršk pasakyti vežėjui, kad turi vertingų daiktų. Nes jei jie nežino, kad ten viduje ne tik triusikai, o koks nors kompiuteris – gali kilti problemų su kompensacija vėliau.

Kai jie sako „pristatymo laikas“ – nuo paėmimo dienos skaičiuoja ar nuo tos akimirkos, kai išvažiuoja iš Lietuvos?

Šitas klausimas mane vejasi dvidešimt metų. Ir vis dar žmonės nesupranta. Paprastai laikas skaičiuojamas nuo paėmimo. Kai tavo lagaminas sėdasi į mašiną, prasideda laikrodis. Ne nuo išsiuntimo, ne nuo muitinės praejimo. Bet štai kur smulkmena: jeigu siunti pirmadienį vakare, realiai mašina iš Lietuvos gali išvažiuoti tik trečiadienį. Tai galvok, kad pirmadienis ir antradienis – ne pilnos dienos. Kartais vežėjas palaukia, kol susidarys pilnas krovinys, nes važiuot pustuščiam brangiai kainuoja. Tai taip, nuo paėmimo, bet su realaus judėjimo pataisymais.

O jei vėluoja savaitę – tai normalu ar jau reikia kelti alarmą?

Jei pasirašyta, kad penkios dienos, o jau eina dvylikta – skambink. Nekantrauk. Yra toks dalykas kaip informacijos vakuumas: žmogus galvoja, kad viskas gerai, o realiai siunta pamiršta Belgijos terminale. Aš esu matęs, kad krovinys savaitę pragulėjo, nes kliento numeris buvo užrašytas neteisingai, ir niekas negalėjo paskambint. Draudimas nuo vėlavimo neatlygina nepatogumų, tik realią žalą. Bet vėlavimas dažnai signalizuoja, kad kažkur kilo bėda. Tai varyk į spaudą – skambink vežėjui kasdien, kol atsakys.

Draudimas – kam jis ir kada realiai padeda

Ar mano daiktai automatiškai apdrausti, kai siunčiu bagažą į Angliją, ar turiu papildomai pirkti kaip saldainį prie kasos?

Ne, automatiškai niekas neapdrausto. Nu, gal save gerbianti įmonė turi tą minimalų CMR draudimą, bet jis – juokas. Keli eurai už kilogramą ir viskas. Jei veži vertingus daiktus, tikrai reikia papildomo draudimo. Pats susimoki. Aš paprastai sakau klientams: jei lagamine tik drabužiai, kuriuos gaila, bet ne mirtinai – galima rizikuot. Bet jei ten technika, dokumentai ar kažkas sentimentiško – draustis privaloma. Kainos? Dažniausiai nuo vieno iki trijų procentų nuo deklaruotos vertės. Priklauso nuo to, kas per daiktai.

Kokia reali draudimo kaina, pavyzdžiui, jei lagaminas vertas penkis šimtus eurų?

Rimtai? Maždaug dešimt–penkiolika eurų. Kartais dvidešimt, jei ten kažkas ypač trapi. Ir dar – svarbu, pas kokį brokerį kreipiesi. Būna, pirmą kartą sutinki žmogų telefonu, ir jis tau pasiūlo auksinį variantą. Paskui paaiškėja, kad auksinis – tik pavadinimas, o kompensacijos nulis. Aš esu matęs, kai žmogus į Jungtinę Karalystę siuntė gitarą ir sumokėjo apie dvidešimt eurų už draudimą. Tranzitu ji sulūžo. Draudimas padengė viską. Bet tik todėl, kad fotografavo prieš tai ir turėjo pirkimo kvitą. Be kvito – bučiau atsisveikinęs su viltimis.

Draudimas dengia pamestus daiktus, ar tik fizinius sugadinimus?

Priklauso nuo tavo pasirinktos sutarties, vėl gi. Standartiškai – jei dingo, apmoka. Jeigu sulūžo, apmoka. Jeigu sublogsta... nu, čia jau atskiras filmas. Yra toks dalykas kaip „visiškas draudimas“ ir yra „tik transportavimo rizikos“. Pastarasis pigesnis, bet nepadengs vagystės iš sandėlio, pavyzdžiui. Buvęs atvejis, kai Liverpulyje sandėlyje kažkas nukišo dėžę su drabužiais. Klientas turėjo pilną draudimą – gavo pinigus. Kitas klientas taupė, paėmė pigesnį variantą – gailėjosi pusę metų. Tiesą sakant, apie draudimo rūšis turėtum klausti dar prieš pasirašant, ne kai jau bėda.

Ar galiu apdrausti seną kompiuterį ir dviratį, ar ten jau atsiranda išimčių, kurių niekas nepasako?

Gali. Bet. Visada yra tas „bet“. Dviratis – daiktas keistas. Nes jeigu jis nėra išrinktas ir supakuotas į dėžę, draudimo kompanija gali pasakyti, kad tu pats rizikavai. Kompiuteris – geriau, bet tik jei originalioj pakuotėje. Senas kompiuteris... čia jau vertės klausimas. Jei jis deklaruotas už tūkstantį, o gamykloj išleistas prieš dešimt metų – reikės įrodyti, kad vertas tiek. Kartais žmonės pyksta ant mūsų, kad reikalaujam kvitų. Aš tik dirbu čia. Ne aš tas blogas. Tiesiog draudikai nori dokumentų ir nelabai jautrūs sentimentams.

Jeigu pats supakavau kažkaip neprofesionaliai – ar draudimas dar galioja?

Oi, čia gintis reikia atsargiai. Draudimas galioja, jeigu pakavimas buvo „tinkamas“. O kas yra tinkamas? Na, jei dėžė išsiuntinėta ir viduje skyrdėla – rodos, viskas gerai. Bet jei tu į lagaminą sudėjai porcelianą be burbulinės plėvelės ir jis supleišėjo – sorry, čia tavo kaltė. Draudikas atras būdą nusisukt. Aš dažnai sakau: vertingiausius daiktus palik mano žmonėms supakuot, o jei jau pats – naudok dvigubas dėžes. Svarbiausia, kad mūsų vairuotojas paimdamas nematytų, jog dėžė laisvai siūbuojasi. Nes tuomet jis turi teisę atsisakyti vežti.

Kur stringa, kodėl kaina šokteli ir blogos dienos

Kodėl kartais pristatymas į Bristolį ar Kembridžą užtrunka beveik mėnesį?

Kartais todėl, kad mašina važiuoja per Olandiją, Belgiją ir laukia, kol surinks pilną krovinį. Tai logistika, ne taksi. Kai automobilis pilnas, jis lekia tiesiai. Dėl muitinės po Brexit... na, čia atskira tragedija. Anglijos pusėje dokumentus tikrina ilgiau. Buvęs atvejis, kai dėl popieriaus trūkumo siunta savaitę gyveno muitinės sandėlyje netoli Bristolio. Klientas skambino kasdien. Draudimas tokių stabdymų neatperka – juk daiktai sveiki, tik stovi. Tai kantrybės reikia. Ir gero brokerio muitinėje, kuris žino, kaip su jais kalbėt.

Ar matei tokių atvejų, kai draudimas nieko nekompensuoja, nors klientas labai tikėjosi?

Deja, taip. Ir ne vienus metus. Yra kompanijų – neva solidžių – kurios smulkiajame šrifte prigrūda išimčių. Pavyzdžiui, kad elektronika draudžiama tik jei kaina viršija tris šimtus eurų, arba kad juvelyriniai dirbiniai neįeina. Klientas pasirašo neskaitęs, paskui verkia. Aš pats esu skeptiškas dėl draudimo jūroje, nes ten drėgmė – atskira sąlyga. Kartais netgi sakau klientams: žiūrėk, jei nežinai, ką pasirašai, geriau pasiimk advokatą ar bent jau pažįstamą, kuris supranta. Brangiau, bet ramiau.

Ar pasitaiko, kad daiktai paprasčiausiai dingsta pakeliui iš Lietuvos į Angliją?

Dingimas... retai, bet taip, būna. Dažniausiai ne pilnas lagaminas, o viena dėžė iš didelės siuntos. Kur nors terminale, kur krauna iš vienos mašinos į kitą. Anglijoje terminalai dideli, ten žmonės pavargę, skaičiuoja minutes. Dėl to aš ir sakiau – daryk nuotraukas prieš. Nes jei dingo dėžė ir neturi įrodymų, kas joje buvo – draudikas tavęs nepasigailės. Kartais, tiesą pasakius, pamesta randasi po mėnesio kitur sandėlyje. Tada grąžina, bet kad neatrodytų, kad viskas idealu – buvę ir tokių, kurių neberanda niekada.

Ką daryti, jei siunta atkeliavo sulamdyta, o draudimo agentas sako, kad čia jūsų kalta?

Tuomet tau reikia įrodymo, kad pakavimas buvo tvarkingas. Nuotraukos prieš išsiuntimą – aukso vertės. Jeigu lagaminas ar dėžė atvažiavo iškraipyta, bet viduje daiktai sveiki – draudimas nemokės. Jei viduje sulūžo – reikia pateikti pakavimo kokybės įrodymus. Ir dar vienas niuansas: pasirašymas be priekaištų. Jei tu pasirašei, kad gavai sveiką siuntą, o paskui atsidarei namie ir supleišai – žodžiu, šansai maži. Aš visada sakau žmonėms: tikrink prie durų, kol vairuotojas dar ten. Nes paskui jis (ne, gal ne jis pats, bet jo bendrovė) sakys, kad tu pats namie viską sugadinai.

Ar muitinė gali užlaikyti siuntą ir ar bagažo draudimas tokius nuostolius dengia?

Muitinė gali ir užlaikys, jei trūksta popierių. Brexitas tai tikrai apsunkino. Dėl draudimo – deja, jei siunta stovi muitinėj dėl dokumentų klaidos, draudimo kompanija nemokės. Jie dengia fizinę žalą, o ne laiko nuostolius. Buvo toks vaizdas, kai klientas siuntė daiktus į Šiaurės Angliją – gal į Mančesterį – ir savaitgalį siunta įstrigo muitinėj. Prarado ne daiktus, o galimybę naudotis jais savaitgalio metu. Draudimas už tai nepamokėjo. Tik popierius padėjo ištraukti. Popierius ir kantrybė.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo labai pigią kainą į Angliją su draudimu, o po to prisireikalauja papildomai?

O čia jau klasika. Pigi kaina – viliojimas. Pasirašai, o paskui paaiškėja, kad draudimas įskaičiuotas tik nuo gesto, o realiai reikia dar mokėti. Arba kad kaina be mokesčių. Arba kad draudimas galioja tik iki keltų į Doverį, o toliau – kaip Dievas duos. Aš, jei atvirai, tokių brokerių vengiu kaip maro. Ne todėl, kad pavydžiu – todėl, kad matęs, kaip klientai lieka ant ledo. Geriau paklausk tiesiai šviesiai: ar kaina galutinė? Ar draudimas nuo durų iki durų? Ar yra kokių nors papildomų rinkliavų? Jei vengia atsakyti – bėk kuo toliau.

Pinigai, sutartys ir keisti atvejai

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežti du lagaminus į Angliją su pilnu draudimu, jei tiesiai klaustume?

Šitą klausimą gaunu porą kartų per savaitę. Du standartiniai lagaminai, tarkim, po dvidešimt kilogramų kiekvienas, iš Lietuvos į Londoną – kažkur apie šimtą dvidešimt, šimtą penkiasdešimt eurų. Plus minus. Draudimas dar prideda tuos dešimt–penkiolika eurų, apie kuriuos jau sakiau. Bet čia standartinis vežimas. Jei reikia į antrą aukštą be lifto – gali dar prisidėti. Aš nekoduoju kainų, nes jos keičiasi pagal kurso ir kuro kainą. Yra mėnesių, kai viskas brangesnia. Ai, ir dar – jeigu veži į kurį nors užkampį Šiaurės Anglijoj, ne į centrą, gali paprašyti papildomai. Nes ten kurjeris pralekia retai.

Ar draudimas skaičiuojamas nuo svorio ar nuo tos sumos, kurią aš pats pasakau, kad daiktai verti?

Nuo vertės, kurią tu nurodai. Svoris čia nekaltas, nors vežėjas jį naudoja kelionės kainai. Draudikui svarbu, kiek tame lagamine yra vertės. Tu pasakai – tūkstantis eurų. Jie paskaičiuoja du ar tris procentus. Jei nutinka bėda, jie vertina, ar tikrai ta vertė reali. Čia ir būna spąstai. Buvęs atvejis, kai klientas parašė tris tūkstančius už seną fotoaparatą, o paskui draudikas rado identišką ebay už du šimtus. Ilgos derybos. Tu žinai, aš ne teisininkas, bet patarčiau rašyti rinkos vertę, o ne sentimentinę. Nors suprantu, kad tavo močiutės vazonas brangus širdžiai, draudikui tai nesvarbu.

Ar verta mokėti už express pristatymą, jei tavęs laukia naujas butas Kembridže?

Jei butas tuščias ir tu tupi ant grindų be stalo – taip, verta. Jei gali savaitę palaukti ir gyventi pas draugus – sutaupyk. Express pristatymas bagažui į Angliją su draudimu yra prabanga, o ne būtinybė. Aš pats pastebėjęs, kad žmonės kartais užsisako express, o paskui patys vėluoja į naująjį adresą. Tai važiuoja daiktai, o tu dar lieki Lietuvoj. Juokinga, bet taip nutinka. Dėl draudimo – jis express'e ir normaliam variante galioja vienodai. Tik atmink, kad express darbas naktimis ir savaitgaliais kartais kainuoja atskirai, ir tai ne visada aiškiai pasakyta iš anksto.

Ar draudimo sutartis pasirašoma čia, Lietuvoje, ar ten, kai jau daiktai pasiekia Jungtinę Karalystę?

Čia. Iki kol daiktai išvažiuoja. Nes kai jau kelyje – vėlgi, gali būti vėlu. Sutartis elektroninė, paprastai. Pasirašai, sumoki, gauni polisą. Aš darau taip: parodau klientui, kur ką spausti, o paskui išsiunčiu PDF. Kartais žmonės klausia, o kas jei aš noriu pasirašyti fiziškai. Atsakymas – galima, tik reiks atvažiuot į ofisą. Bet tu žinai, aš pats retai sėdžiu ofise, tai geriau susitarkit telefonu. Sutartis turi galiot nuo paėmimo momento, ne nuo atsiėmimo Anglijoj. Tai nedelskit su tuo pasirašymu, nes be jo draudimas – tiesiog popiergalių krūvelė.

Ar teko matyti, kad klientas sumoka du kartus, nes nežinojo, jog draudimas jau buvo įskaičiuotas?

Teko. Na, aš tiksliai neprisimenu, ar du kartus (ar gal kartą per didelę sumą – nesvarbu, buvo nemalonu), bet tikrai yra buvęs atvejis, kai žmogus pats prisipirko draudimo internete, o mūsų bendrovėje irgi buvo įskaičiuotas bazinis variantas. Pinigai, aišku, grąžinami, bet stresas lieka. Todėl klauskit iš karto: ar draudimas jau yra? Ar tai atskira eilutė? Būna, kad žmogus skambina ir sako, man kainuoja du šimtai eurų, o asmuo kitam gale supranta, kad tik pervežimas, o draudimas dar extra. Ai, ir dar: jei matai, kad kaina per maža – tikėtina, kad draudimo ten nėra. Niekas neatlyginamai nerizikuoja.

Ar man reikia kažkokių dokumentų, kad draudimas galiotų, ar užtenka paso?

Draudikui tavo pasas neįdomus. Jiems reikia daiktų sąrašo, apytikslės vertės ir kartais pirkimo kvitų. Ypač brangiems daiktams. Kai siunti bagažą į Angliją su draudimu, nepamiršk deklaruoti, kas viduje. Jeigu tiesiog rašysi „įvairūs daiktai“ – problemų prisikviesi, jei kas atsitiks. Buvęs atvejis, kai vaikinas siuntė sportinį inventorių į Edinburgą – na, į tą Škotiją – ir nepaminėjo brangių batelių sąraše. Bateliai dingo. Dėl nepakankamos deklaracijos draudimas atsisakė mokėti. Skaudu. Rašyk sąrašus. Kruopščiai. Net jei atrodo kvaila, rašyk kiekvieną lėkštę.

Kai ruošiesi siųsti – praktiški dalykai

Ar prieš siunčiant bagažą į Angliją privaloma fotografuoti turinį?

Privaloma... na, įstatymiškai ne. Bet jei nori miegoti ramiai – taip, privaloma. Turiu omenyje, daryk nuotraukas kiekvienam sluoksnui dėžėje, ir bendrą vaizdą, ir kaip užklijuota. Nes jei draudikas klausia įrodymų, tavo žodis „ten buvo auksinis laikrodis“ – nieko vertas. Reali situacija: moteris siuntė tris dėžes į Londoną. Viena sulamdyta. Jei nebūtų fotografavusi turinio, nebūtų gavusi kompensacijos už sulūžusią lėkštę. O ji fotografavo. Gavo. Tai aš sakau: fotografuok net tuos baltus apatinius, nors atrodo beprotiška. Atsiperka šimteriopai, kai prireikia.

Kaip pažymėti dėžes, kad nekiltų keblumų kelyje į Britaniją?

Aišku, rašyk adresą. Didelis, aiškus. Ir dar – telefono numerį. Angliško pašto indeksas taip pat svarbus, nes JK indeksai labai tikslūs. Be indekso kurjeris gali klajoti po kaimą valandą. Rašyk ant viršaus ir ant šono, nes jei dėžė apsivers – viršus bus šonas. Buvęs atvejis, kai dėžė atsidūrė pas kaimyną, nes etiketė atšoko. Ir dar: jei viduje lūžtantis daiktas – neprašyk manęs rašyt „dėvėti rūbai“, nors norisi nuslėpt vertę. Aš tikrai nerašysiu. Užrašyk „trapi“. Nes jei bus bėda, o ant dėžės melaginga informacija – draudimas gali atšaukti polisą.

Skridžiau lėktuvu, o dabar siunčiu krovininiu – ar galiu pasirinkti tą patį draudimą, kurį turiu kelionių, ar čia visai kas kita?

Ne, visai kas kita. Kelionių draudimas dažniausiai dengia tavo asmeninę žalą ar sveikatos išlaidas. O čia – krovinio draudimas. Tai atskira rūšis. Kartais klientas manęs klausia, ar negaliu tiesiog pridėti prie tos pačios polio. Negaliu. Viskas per draudimo brokerius, kurie specializuojasi kroviniuose. Ai, ir dar: jeigu turi namų draudimą, kuris dengia daiktus globaliai – gal ir apima, bet reikia skaityti sąlygas. Aš čia nesu draudimo konsultantas visu šimtu procentų, tai pasitikrink su savo agentu. O transportavimo draudimą imk atskirai, tik tam kroviniui.

Koks buvo blogiausias atvejis, kurį teko matyti su bagažo draudimu į Angliją?

Oi. Buvo toks vyrukas, siuntė antikvarinį veidrodį į... hm, Birmingamą, atrodo. Apdraudė pilnai, viskas gražu. Bet jis pats supakavo į vieną sluoksnį kartono. Aš pamačiau ir pagalvojau, kad neprašysiu taisyt, nes jis jau skubėjęs. Važiavo per kalnus, keltas, viskas. Atidarė – veidrodys tūkstantis šukių. Draudimas atsisakė, nes pakavimas neatitiko „tinkamo transportavimo standartų“. Klientas pyko ant visų, bet iš tikrųjų kaltas pats. Blogiausias atvejis ne todėl, kad nuostolis didelis, o todėl, kad jis buvo galimas išvengti. Dešimt minučių su burbuline plėvele, ir viskas būtų buvę kitaip. Deja.

Jeigu aš gyvenu ne Londone, o kažkur Šiaurės Anglijoje – ar keičiasi pristatymo laikas ir draudimo sąlygos?

Laikas gali kiek pailgėti, nes iš Doverio reikia dar nuvažiuot. Draudimo sąlygos – nelabai, bet gali būti, kad kai kurios kompanijos paprašys papildomo mokestio už atokiausią pristatymą. Aš čia tiksliai negaliu pasakyti ar visos taip daro (nors tikėtina, kad mažai kurios), nes kiekviena bendrovė turi savo žemėlapį. Ką galiu pasakyti: jei gyveni už šimto mylių (ar kilometrų – nesvarbu, Anglijoj vis tiek savas skaičiavimas) nuo Londono, nebijok klausti, ar kaina galutinė. O dėl laiko – pridėk dieną kitą. Neskubėk planuot, kad sekmadienį vakare jau gausi. Anglijos keliai savaitgaliais... nu, ne visada greičiausi, ypač jei problema su aplinkkeliais.

Ar po mėnesio gali paaiškėti, kad draudimas vis dėlto negaliojo, nors viskas atrodė teisingai?

Gali. Retai, bet gali. Kai draudikas peržiūri žalą ir aptinka, kad kurjeris buvo kažkoks tai neoficialus vairuotojas be reikiamų licencijų – tada gali atšaukti polisą atgaline data. Arba jei paaiškėja, kad vežta draudžiami daiktai – ginklai, ten koks alkoholis, nors tu gal nežinojai, kad senelis įdėjo butelį. Todėl svarbu: vežk normalią kompaniją, skaityk, ką pasirašai, ir nepasitikėk vien tik žodžiu. Aš žinau, kad tai skamba banaliai, bet yra buvę, kad žmogus po dviejų mėnesių sužinojo – o draudimas nebegaliojo nuo pirmos dienos. Skaudu. Ir tada jau niekas nepadeda, net aš.

Tai va. Jei klausi, kada bagažas į Angliją su draudimu bus pristatytas – atsakymas 3–7 dienos, jei viskas sklandžiai. Bet svarbiausia ne laikas, o ta sąlygų smulkmena, kurią žmonės meta į kampą. Draustis reikia protingai, o ne pigiai. Fotografuok, rašyk sąrašus, tikrink kainas ir klausk, kol nepasirašei. O jei abejoji – geriau paskambink man arba kitam vadybininkui, kuris per gyvenimą matęs ne tik gražias brošiūras. Aš dar būsiu čia, jei kas. Sėkmės kraustantis.