Ką daryti, jei krovinys yra labai vertingas siunčiant į Angliją?

Jau gal kokių penkiolika metų vežame žmonių daiktus pirmyn atgal – į Londoną, Birmingemą, ten visur. Per tą laiką regėjau įvairiausių istorijų. Vieni veža sofą iš IKEA, kiti – senelio rašomąjį stalą, kurio vertė nežinau, gal dvidešimt tūkstančių. Tema „ką daryti jei krovinys yra labai vertingas siunčiant į Angliją“ man vis primena vieną klientą iš Kauno, kuris pasakė, kad jo siunta – tik kelios dėžės, o paskui paaiškėjo, kad viduje yra originalus meno kūrinys. Tai va, apie tai būtent ir pakalbėsim. Ne kaip vadovėly, o kaip žmogus žmogui. Nes jei daiktas brangus, strigti nėra kada.

Pirmi žingsniai prieš pakeliant telefoną

Ar galiu tiesiog pats nusivežti brangų daiktą į Angliją?

Teoriškai taip. Praktiškai – jei turi tinkamą automobilį, kodėl ne. Bet daugelis galvoja, kad sėdi į Citaną ir per vakarą Londonas. Ne, iki Anglijos kokių septyniolika valandų, o brangus krovinys išvargina. Esu matęs, kai žmonės patys veža, paskui skambina iš kelio, nes atsitiko bėda. Pas vežėją ramiau – jis draustas, žino muitines. Bet jei turi du vairuotojus – daryk, kaip žinai.

Kokia suma jau reiškia, kad krovinys yra labai vertingas siunčiant į Angliją?

Čia nėra formulės. Vienam vertinga yra 500 eurų televizorius, kitam – 40 000 eurų pianinas. Transporte dažnai naudojame ribą apie 3000 eurų, bet tai sąlyginis dalykas. Svarbiausia – tu pats žinai, kiek daiktas vertas. Jeigu dėl jo praradimo krimstumės nagus – vadinasi, reikia papildomo dėmesio. Nebandyk taupyti dėl kelių eurų ant draudimo, jei daiktas kainavo tūkstantį kartų daugiau. Būna, kad klientas sako „ah, čia tik sena komoda“, o paskui sužinome, kad iš LDK laikų.

Kodėl vežėjas taip niukiai klausinėja, kas viduje?

Nes nuo to priklauso viskas – draudimas, pakavimas, kaina, ar sutiksime vežti. Aš žinau, kad tau asmeniška, bet mes privalom žinoti. Buvo atvejis, kai moteris bandė slėpti, kad veža labai vertingą krištolinę žvakidę. Slėpė iki tol, kol furgone kas nors beveik užgriuvo ant jos dėžės. Jei būčiau žinojęs, būčiau pastačius atskirai. Kai kuri blogos įmonės net specialiai nepaklausia, kad galėtų vėliau sakyti „o mes nežinojom“. Tai jei kas neklausia – pats paklausk, ar verta su jais rizikuoti.

Ar tikrai verta rinktis brangesnį vežėją, kai yra pigesnių?

Ne. Ypač kai kalbam apie labai vertingą krovinį siunčiant į Angliją. Ne dėl to, kad pavydžiu, o dėl pasekmių. Buvo klientė iš Panevėžio, kuri sutaupė 150 eurų, pasirinkusi „papildomą“ vežėją iš skelbimų. Krovinys dingo. Nejuokauju. Dingo. Policija, paieškos, galų gale paaiškėjo, kad vairuotojas net nežinojo, kas yra jo gale. Subcontracting. Pigūs vaikinai parduoda paslaugą, o paskui pasisamdo bet ką. Taip ne tik suniokojamas daiktas – gali netekti visko.

Pakavimas – mokykis iš svetimų klaidų

Koks yra didžiausias mitas apie brangių daiktų pakavimą?

Kad daugiau burbuliukų visada geriau. Ne. Yra buvę, kad žmonės apvynioja antikvarinį veidrodį dešimt sluoksnių plėvelės. Atrodo super, bet veidrodis neatlaiko savo svorio – prispaudžia ir trūksta. Buvo atvejis Kaišiadorių rajone, žmogus skundėsi, kad niekas neperveža brangių daiktų saugiai. Pažiūriu – o jis pats supakavo. Supakavo taip, kad medis negalėjo kvėpuoti. Reikia tvirtų dėžių, vidinių fiksatorių. Plėvelė yra priedas, ne stebuklas.

Užtenka standartinės dėžės iš prekybos centro?

Užtenka tik tuomet, jei daiktas vertas tiek, kiek pati dėžė. Dauguma ima sulčių konteinerius, priklijuoja juostą ir galvoja, kad raketų mokslas. Bet vertingam kroviniui reikia dvigubų sienelių dėžių. Arba medinių karkasų. Aš esu vežęs paveikslus, kuriems buvome pagaminę specialų rėmą. Kaina didesnė, bet jei daiktas vertas keliolikos tūkstančių, tai centai. Nepamiršk ženklų. Nors žmonės rašo „dėmesio, trapu“ ant visų pusių, o angliškai reikia „This Way Up“. Smulkmena, bet padeda.

Ką daryti, jei daiktas netelpa į dėžę?

Improvizuok. Rimtai. Kartais žmonės klausia apie stebuklingus sprendimus. Jeigu pianinas arba didelis seifas – reikia ne dėžės, o antkainių pagalvėlių, kartais krano. Bet ne visi vežėjai turi kraną. Mes turime liftuotus furgonus, bet jei daiktas sveria virš pusantro šimto kilogramų, jau reikia tralo. Kalbu apie retas situacijas. Dažniausiai tai nėra aktualu, bet kai krovinys labai vertingas, nenori rizikuoti jo apversti. Tada geriau mokėti už rinkinį – pristatymas su įranga, o ne trys draugai alaus burnoje.

Ar galiu pats supakuoti, ar geriau palikti jums?

Žiūrint kokį daiktą turi. Jei knygos – pats tikrai suvaldysi. Jei Seino porceliano figūrėlė, geriau specialistams. Mes galim atvažiuoti ir supakuoti vietoje, bet tai kainuoja. Nebūtinai tūkstantį, bet kainuoja. Buvo klientas, kuris pats supakavo kolekcinį modelį, o ant jo pačio užgriuvo kita dėžė, nes nebuvo vidinės apsaugos. Aš visada sakau: viena supakuoti, kita supakuoti taip, kad gabenimas į Londoną praėjo sklandžiai – skiriasi kaip žmona ir teisė žmona. Nu ką čia. Patikėk, jei verta – mokėk.

Ar ant pakuočių reikia rašyti specialius ženklus?

Taip, bet angliškai ir prasmingai. Pamenu, klientas užrašė „NESTUMTI“. Vairuotojas, suprantama, nesuprato, nes jis yra lenkas. Anglijoje dirba visokie, taip nutinka. Geriausiai naudoti standartines piktogramas. Būna, kad netinkamas žymėjimas veda prie klaidingos orientacijos. Ir dar vienas dalykas – nerašyk ant išorės, ką vežate. Jeigu mato „auksiniai papuošalai“, paskui ir pagalvos klykiantys jaunuoliai aikštelėje. Tyliai ir aiškiai.

Draudimas – ką pasirašai ir ką gauni

Kaip veikia draudimas, kai krovinys vertingas?

Priklauso nuo sutarties. Pilnas kasko tipo draudimas egzistuoja, bet brangesnis. Atsimenu istoriją – vežėm kolekcines gitaras į Londoną. Pats draudimas buvo tvarkingas, bet klientas pametė originalios sąskaitos kopiją. Draudimo bendrovė pradėjo ieškoti landų. Galų gale išmokėjo, bet sumažino. Taigi dokumentai turi byrėti iš šiknos. Neatidarinėk po metų – rink iškart. Ir dar: skaityk smulkųjį šriftą, nes ten punktai apie „pakankamą apsaugą“. Jei pats blogai supakavai – gali nematyti cento.

Ar mano daiktas bus draustas standartiškai?

Dažniausiai ne taip, kaip tu galvoji. CMR konvencija numato atsakomybę, bet ten ribos – keli euriai už kilogramą. Jei veži meną už 15 000, o atseka vos kelis šimtus, nudegsi. Turiu pabrėžti: standartinis vežėjo draudimas neretai yra pats pigiausias. Tai nereiškia, kad blogas, bet nepudengs pilnos vertės. Būtina deklaruoti tikrąją vertę. Neseniai klientas piktinosi, kad draudimas nemoka 20 000, bet deklaravo tik 2 000. Na, o ką tu galvojai?

Kiek realiai kainuoja pilnas draudimas vertingam daiktui?

Procentas nuo vertės. Dažniausiai nuo 0,3 iki 1,2 procento. Skamba mažai? Jei daiktas vertas 50 000 eurų, išeina 200–600 eurų. Palyginti su kroviniu – juokinga. Bet daugelis bando sutaupyti. Tada ir gauna. Buvo atvejis, kai klientas taupė ant draudimo, o paskui dėl drėgmės dėžėje – nuostolis. Gąsdinti nenoriu, bet per kelias dienas iki Anglijos gali nutikti visko. Jei vertingas krovinys, draudimas yra ne prabanga, o loginė būtinybė. Deja, tokią loginę būtinybę supranta ne visi.

Ar galiu draustis atskirai per savo brokerį?

Gali. Kartais netgi verta. Ypač jei turi namų turto draudimą, kuris apima ir transportavimą. Bet brokeris ir vežėjas turi žinoti vienas apie kitą. Būna konfliktų, kai žala, o du draudikai vienas kitą siuntinėja. Aš asmeniškai mėgstu, kai viskas vienoje rankoje – mažiau popierizmo. Bet ne, jei tavo brokeris siūlo geriau – imk. Tik sutark dėl sąlygų. Svarbiausia, kad nebūtų taip, jog nei vienas neprisiima atsakomybės. Žinok savo teises ir turėk raštišką patvirtinimą.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog atsisako vežti labai brangius daiktus?

Nes jos – arba per mažos, arba neturi draudimo, arba bijo rizikos. Pažįstu kolegas, kurie nuo meno kūrinių priedų bėga kaip velnias nuo kryžiaus. Jie sako – geriau pigiau ir ramiau. O kiti neturi sąžinės. Pasiima užsakymą, pamato, kad krovinys labai vertingas, ir meta į subą. Tas subas gali būti bet kas. Buvau pamatęs, kai brangus siuntinys į Birmingemą atsidūrė kažkokiame lenkiškame sandėlyje savaitę, nes pirminis vežėjas perdavė kitam. O tas kitas – dar kitam. Baisu.

Dokumentai ir muitinė – post-Brexit sumaištis

Ar dabar reikia kitokių popierių siunčiant į Angliją?

Dabar, kai UK nebe ES (tiksliau – kai Jungtinė Karalystė išstojo, nes Anglija formaliai yra dalis UK, bet visi taip supranta) – taip, reikia muitinės deklaracijų net asmeniniams daiktams.