Ką daryti, jei krovinys prarandamas vežant į Angliją?

Ne kartą teko matyti, kaip žmonės, persikėlę į Angliją, atidarę furgono dureles supranta – dėžių skaičius nesueina. Kartais tos dėžės tiesiog pasimeta kelyje, kartais užstringa terminale, o kartais – močiutės porcelianas atsiranda netoli Varšuvos, o ne Mančesteryje. Jeigu krovinys prarandamas vežant į Angliją, pirmas jausmas visada tas pats: tuščia skrandyje ir mintyse vienas klausimas – o dabar ką? Dirbu šitame versle trylika metų ir galiu pasakyt – kuo greičiau pradėsi veikti, tuo didesnė tikimybė atgauti daiktus ar bent jau kompensaciją. Nes jei lauksi, popieriai kaip ir daiktai gali pradėt klajonę.

Iškart kai pamatai, kad kažko trūksta

Radau, kad dėžės neatvažiavo – ką pirma daryti?

Nesuprask manęs pykčiai, bet pirmas dalykas – atsisėsk ir patikrink sąrašą, jei turėjai. Tada skambink vežėjui tą pačią dieną, geriausia per kelias valandas. Nes jei krovinys prarandamas važiuojant į Angliją, o tu praneši tik po savaitės, furgoną surasti jau sunku. Fotografuok tai, kas atvažiavo. Kartais priekaba būna perkrauta taip, kad dėžės prispaudžia viena prie kitos ir kažkas lieka garaže. Tai ne visada praradimas – kartais tiesiog logistikos šūdas.

Ar galiu palaukti kelias dienas, gal daiktai dar atsiras, ar turiu skubėt skambint?

Oi, čia klausimas, nuo kurio šiurpuliai eina. Žinau, kad norisi tikėt geriausiu, bet neskubėt dažniausiai baigiasi blogai. Buvo atvejis: klientas į Londoną vežėsi sportinį inventorių, palaukė penkias dienas – galvoj, gal atskirai pristatys. Kai pranešė, furgonas jau buvo Vilniuje, krovinio nebėra. Aiškintis teko mėnesį. Jeigu dingo daiktai, pranešk per 24 valandas. Anglijos kelyje važiuoja šimtai mašinų, daiktai gali numest prie M20 ir niekas nebežinos kur. Palaukti gali tik jei vežėjas tiksliai žino, kur paliko.

Kiek laiko aš turiu pranešt vežėjui apie dingusius daiktus?

Teisiškai pagal CMR turi 30 dienų nuo gavimo. Bet realiai, jei praneši po savaitės, aš kaip vežėjas jau pasakysiu, kad rankos surištos. Dokumentai surašomi per pirmą parą, vairuotojai pamiršta, kur sustojo. Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš savo klientams sakau: jei dingo daiktai važiuojant į JK, praneškite per 24 valandas, net jei tik įtariate. Nes jei mes patys to nepadarysim per 7 dienas draudikui, jau nebeskirs kompensacijos. Ir liekame prie suskilusios geldos.

Kas kaltas ir kaip įrodyt

Ar jei krovinys prarandamas pervežimo metu, automatiškai kaltas vežėjas?

Ne visad. CMR numato atsakomybę nuo pakrovimo iki iškrovimo, bet yra išimčių. Jei pats netinkamai supakavai – daiktai nebuvo dėžėse, o maišuose – kaltė gali būti tavo. Arba jei vežėjas įrodys force majeure. Nors realiai, kas taip sėkmingai įrodo? Retas. Dažniausiai vežėjas dengia žalą, paskar aiškinasi viduje. Bet teoriškai kaltas ne visada automatiškai. Sutartyje visada žiūrėk, ką pasirašei.

O jei aš pats viską pakavau ir neturėjau sąrašo – ar turiu šansų ką nors gaut?

Sunku. Labai sunku. Buvo toks atvejis: pora vežėsi į Birmingemą ir viską suvertė į maišus. Dingo vienas maišas su dokumentais ir sidabro įrankiais. Jokių sąrašų, jokių nuotraukų. Vežėjas prisiekinėjo, kad viską atvežė, bet jie neturėjo kaip įrodyt. Gavo kelis šimtus eurų iš padorumo, nors vertė buvo tūkstantinė. Taigi, jei pats pakuoji ir be sąrašo, gali likti be nieko. Geriau bent ant dėžių užrašyk skaičius. Užtruks minutę, o paskui gelbsti.

Kokie popieriai labiausiai gelbėja, kai reikia įrodyt, kad daiktai buvo įkrauti?

Pakrovimo aktas. Jei surašyta, kad buvo 42 dėžės ir 3 maišai, o Anglijoje pasirašei tik 40 – problemą lengva įrodyti. Sąskaitos daiktams, draudimo polisas. Nuotraukos iš pakrovimo – super, nors retas fotografuoja. Svarbiausia – tavo parašas ant vežėjo lapo prieš ir po. Nes jei pasirašei be priekaištų, o po dviejų savaičių atradai, kad trūksta... Tada jau velniava. Kuo daugiau rašytinių įrodymų, tuo mažiau bereikia aiškintis. Vežėjas tada mažiau šaršalioja.

Ar gali būti, kad kaltas sandėlis, o ne vairuotojas – ir tada kaip?

Gali, ir taip būna dažniau nei galvoji. Ypač jei pervežimas į Angliją daromas per tranzitą – perkraustymas per kelis sandėlius. Kiekvienoje stotelėje gali kažkas pasimesti. Tada atsakomybė priklauso, kur dingo. Bet tau, klientui, neturėtų rūpėti viduriai. Kontraktas dažniausiai su pirmuoju vežėju, ir jis pats turi suptis su tais sandėliais. Būna labai nepatogių situacijų, kai mano kolegos pradeda žongliruoti, kad "ne mes, o anie". Sutartis su pirmais galioja.

Draudimo niuansai

Ar CMR draudimas padengia viską, kai krovinys dingo važiuojant į Angliją?

CMR – tai ne draudimas, o atsakomybės ribojimas. Didžiausia kompensacija pagal CMR, jei neklystu, apie 8,33 euro už kilogramą. Tai reiškia, kad jei dingo nešiojamas kompiuteris sveriantis du kilogramus, gausi gal šešiolika eurų. O ne jo vertę. Tad realiai CMR tik simboliškai gelbėja brangiose situacijose. Vežėjai papildomai draudžia krovinius arba prisiima didesnę atsakomybę. Bet jei sutartyje tik CMR – gali likti tik su keliolika eurų. Ne visai tai, ko tikiesi.

Kokia reali kompensacija, jei pradingsta dalis baldų ar buitinės technikos?

Čia jau priklauso nuo to, ką pasirašei. Jei turi tik CMR ir dingo šaldytuvas sveriantis 80 kg, tai apie 600–700 eurų gali tikėtis, nors jis vertas tūkstančio. Jei yra krovinio draudimas – gausi rinkos vertę be nusidėvėjimo. Buvo atvejis: dingo laminuota spinta, CMR davė 300 eurų, o papildomas draudimas padengė viską be problemų. Skirtumas didelis. Jeigu vežiesi baldus į Angliją ir jie brangūs – papildomas draudimas ne šiaip sau egzistuoja. Būna vežėjų, kurie specialiai nepasiūlo papildomo.

Jeigu draudimo nesudariau – ar įmonė vis tiek privalo mokėt iš savo kišenės?

Iš esmės taip, bet ribotai. Pagal CMR privalo mokėti, bet kokią sumą? Realių pinigų gali nepamatyti metus. Teismas, bylinėjimasis, advokatai. Mažiau sąžiningos įmonės tempia gumą, žinodamos, kad klientas nenueis iki galo dėl poros dėžių. Todėl draudimas yra ne tam, kad būtų gražu, o tam, kad gautum per savaitę, o ne per metus. Nes jei dingo krovinys per tarptautinį pervežimą, norisi problemą uždaryt greitai. Priešingu atveju lieka tik teismai.

Ar verta draust daiktus atskirai, jei vežėjas sako, kad jie jau apdrausti?

Kartais verta, jei labai jautru – senelio laikrodžiai ar meno darbai. Vežėjo draudimas dengia tik krovinio vertę, o ne emocinę. Be to, limitas dažniausiai yra visai mašinai, pvz., 20 000 eurų, o tavo daiktai – 5000 iš tų 20 000. Jei dar trys klientai vežasi, limitas pasibaigia. Tada tavo fotelis nebe toks svarbus. Mačiau tokių pažeidimų. Jei turi vertingų daiktų, kuriuos žinai tik tu – pasidraudk atskirai. Bent jau ramiau miegsi, nes ne visada bendras draudimas apima tave.

Ką reiškia praktikoje

Ką veikti, jei furgonas buvo perkrautas ir dalis daiktų tiesiog išbyrėjo kelyje?

Oi, čia baisiausias scenarijus. Pernai Latvijos mašina vežė į Braitoną, priekaba atsidarė Belgijoje. Apie tai sužinojo tik tada, kai rado tuščias vietas. Vairuotojas nepastebėjo. Pirma – skambinti policijai toje šalyje. Antra – kreiptis į draudiką kaip į eismo įvykį. Trečia – tikėtis stebuko. Nes dažniausiai praeiviai pasiima... arba palieka. Kaip ir negražu, bet padangos nuo kelio greičiau dingsta nei dėžės. Tai realybė.

Ar buvot situacijų, kai krovinys dingo iš saugomos aikštelės kur nors pakeliui?

Buvo, prieš trejus metus vokiškame tranzite. Naktį apvogė mašiną, nupjauti spynos. Dingo elektronika, drabužiai, kvepalai. Aikštelė buvo saugoma tik formaliai. Vežėjas bandė šalintis atsakomybės, bet teisiškai – jei mašina stovi jo zonoj, jis kaltas. Klientas gavo kompensaciją per draudimą. Nors pats vežėjas galėjo geriau pasirinkt aikštelę. Yra tokių "saugotų" patalpų netoli Eurotunelio, kur vagys žino, kad naktį stovi pilni furgonai. Turbūt aišku, kad tvora ne viską sako.

Ką daryt, jei vežėjas ne tik kad neatveža, bet ir nekelia ragelio?

Tada problemos rimtesnės. Jei krovinys dingo ir vežėjas nekelia – gal nutiko avarija, gaisras arba imtis sunkiai įsivaizduojama. Pirma tikrink socialinius tinklus – kartais jie rašo ten, jei telefonai nebeveikia. Jei tyli ilgiau nei para – rašyk oficialų pranešimą. Tada, jei įmonė registruota Lietuvoje – kreipkis į kelių transporto inspekciją. Jei nepasisako per dienas, o daiktai brangūs – pas advokatą. Būna tokių, kurie subankrutuoja pakrauti krovinio ir pradingsta. Nesišnekam garsiai, bet taip yra.

Teisiniai dalykai

Ar galiu nutraukti apmokėjimą, jei krovinys ne visus pasiekė Angliją?

Ne taip paprastai. Jei sutartyje aišku, kad apmokama po pristatymo – laikyk pinigus. Bet jei avansas sumokėtas, grąžinimas priklauso nuo sutarties. Kai kurios įmonės reikalauja apmokėt net dalinius pristatymus. Labai priklauso nuo tavęs. Jei mandagus, dažniausiai susitariama. Jei pradedi grasint – santykiai sugenda. Krovinys prarandamas važiuojant į UK dar nereiškia, kad gali automatiškai įšaldyt mokėjimą. Geriau daryt etapinius mokėjimus, bet čia jau kita kalba.

Kiek laiko trunka tokie ginčai, jei tenka kreiptis į teismus dėl prarasto krovinio?

Ech... metai. Du. Kartais greičiau, jei suma maža ir taikiai sutariama. Bet jei iki teismo – tarpusavyje, liudininkai, vaizdo įrašai, kurie jau ištrinti. Daug laiko, nervų, ir suma ne visada tenkina. Aš stengiuosi su klientais neiti iki to – ieškau kompromiso arba draudimo. Nes bylinėjimasis Anglijoje brangus, o Lietuvoje vėlgi gali užtrukt. Teismai tarptautinėj perkraustymų logistikoj yra paskutinė stotelė. Ir retai kas išlipa iš jų su šypsena.

Ar gali padėt vartotojų centras ar tenka ieškot advokato Anglijoj?

Vartotojų centrai padeda, jei sutartis lietuviška ir vežėjas iš Lietuvos. Jei samdei UK firmą – tada Citizens Advice ar jų teisininkai. Advokatai Anglijoje geri, bet brangūs. Kartais už kelis tūkstančius svarų, kuriuos sumokėsi, galėsi nusipirkt naujus daiktus. Reikia pasverti. O jei vertė maža – geriau taikesnių kelių. Nors... aš ne teisininkas. (Turbūt čia reiktų perspėjimo, kad pasikonsultuotum su specialistu, nes aš galiu nežinot visų niuansų). Bet iš praktikos pigiau susitart nei bylinėtis. Ir mažiau skauda galvą.

Prevencija – ką daryt kitaip

Kaip sudaryt daiktų sąrašą, kad jis tikrai apsaugotų, jei pradingtų kas nors važiuojant į UK?

Negaliu patikėt, kiek žmonių susirašo tik "dėžės – 10 vnt.". Ir tiek. O kas viduj? Neaišku. Geriausia – numeracija: Dėžė 1/15: knygos. 2/15: virtuvė. Jei brangu – surašyk modelius, serijinius nr. Fotografuok. Nes kai dingo krovinys į Angliją vežant ir turi sąrašą "PlayStation 5, serijos nr. 12345", tada draudikui aišku. O jei rašo "elektronika", gali gauti už "buitinę elektroniką", kas verta mažiau. Sąrašas – ne formalumas, o skydas. Tikrai taip.

Ar verta fotografuot dėžes prieš išvykstant – ar tai neparanoja?

Absoliučiai verta, ir ne tik dėžes. Daiktus viduje, ypač vertingus. Prieš keldami į furgoną, padarykit kelias nuotraukas. Telefono nuotraukos turi datą, laiką – tai įrodymas. Žinoma, visko nenufotografuosi, bet bent jau brangiausia – tikrai. Aš pats vežėjams kartais nusifotografuoju, kaip prikrauta priekaba. Jokių paslapčių. Nes jei vėliau kils įtarimų, kad kažkas nepakrauta, turiu ką parodyt. Ir ramiau miegi visiems. Žmonės galvoja, kad fotografavimas yra paranoja, bet tai paprasčiausias protingumas.

Kuo rizikingesnis perkraustymas, kai dalijamasis konteineris su kitų klientų daiktais?

Labai rizikingesnis. Dalijamasis konteineris reiškia, kad tavo sofa glaudžiasi šalia svetimų metalų. Jei kito krovinys tave pažeidžia – atsakomybę įrodinėt sunku. Terminalas sako, kad krovėjas kaltas, o krovėjas – kad pakrovėjas. Chaosas. Be to, jei muitinai sulaiko kažkieno siuntą, tavo irgi gali užstrigti. Asmeniškai renkuosi furgoną tik sau. Brangiau, bet ramiau. Nes kai krovinys prarandamas tokiu dalijamu reisu, aiškintis tenka su visais. Likę tavo daiktai privalo būti patikrintas kiekvienoje stotelėje, kad niekas nepasislėptų tarpinėj.

Ar ant dėžių rašyt turinį ar tai tik padeda vagims?

Dilema sena. Jei rašai "Apple kompiuteriai" – tarsi kvietimas. Bet jei nieko nerašai – pats nesiulėsi, kur ieškot. Siūlau numeruoti dėžes, o turinį rašyt koduose arba atskirame lape. Ant dėžių – tik skaičius. Buvęs atvejis: klientas parašė "auksiniai papuošalai, dėžė 3". Sugalvokit kas nutiko? Teisingai – dingo. Nežinau, ar susiję, bet atsargumas gi neverčia. Geriau koduok kaip šnipas nei šauk kaip turgaus prekeivis. Ir dar vienas dalykas – rašytis reikia ne tik ant dėžių, bet ir saugoti sąrašą atskirai.

Kas jei dingo ne visa dėžė, o tik jos turinys pakeistas – ar tai irgi prarastas krovinys?

Čia jau vagystės požymiai. Būna, dėžė atvyksta, o viduj – popieriai ar akmenys. Kažkur pakeliui prakiurta ar atidaryta. Tokiu atveju fiksuok iškart iškrovimo metu. Paprašyk vežėjo, kad fotografuotų kaip atidarai. Nes jei parsinešei namo ir atidarei rytoj – jau gali sakyti, kad pats pakeitei. Tai rimtas nusikaltimas, reikia kreiptis į policiją. Nors tarptautiniuose maršrutuose jie nelabai ką suras, bet protokolas privalomas. O tada jau draudikas. Kartais aišku, kad dingo kelyje į Angliją, bet iki galo neįrodysi be iškarto fiksuotų įrodymų.

Apie žmoniškąją pusę ir keblus atvejus

Ką sakot klientams, kurie prarado brangius daiktus ir labai nervinasi?

Pirma – leidžiu išsiverkt arba išraut, priklauso nuo žmogaus. Nes kai dingo krovinys vežant į Angliją, o ten vaikystės nuotraukos... Tuomet logistika nesidomi. Sakau tiesą – ką žinau, ko nežinau, ką darysim. Jokių pažadų, kurių negaliu laikyti. Kartais pyksta ant manęs, nors aš pats nieko nedėjau. Suprantu. Stengiuosi būt kontaktinis asmuo, ne biurokratinė siena. Sąžiningas vežėjas dažniausiai nuramina. Blogiausia tyla. Kai skambini, o ten tik automatinis atsakiklis. Tada jautiesi vienas su nelaime.

Ar buvot atvejų, kai pats krovinys atsirado po mėnesio kažkur Lenkijos terminale?

Buvo, ir ne vienas. Mašinos po Europą važinėja, daiktai perkraunami, o dėžė su tavo numeriu nuslysta kampan ir pamirštama. Tada randa, skambina, siunčia atgal. Kartą radom kliento daiktų krūvą netoli Berlyno. Turėjo būti Mančesteryje, atsidūrė Hamburge. Etiketė nulūžo, o pakrovėjas sugalvojo, kad gal čia bendras kraikas. Atidavus atgal, klientas juokėsi, kad daiktai pamatė daugiau Europos nei jis. Kartais stebuklai nutinka. Svarbiausia – nepasiduot pirmas tris savaites, kol visi terminalai nepasižiūrėjo.

Ar gali būti, kad dalis krovinio dingo dėl muitinės patikros kelyje į Angliją?

Taip, ir po Brexit tai dažniau. Muitinė gali iškrauti patikrai ir blogai supakuot atgal. Arba sulaikyti. Tu nematai, vairuotojas stovi kitur. Radęs dingusius daiktus, visada klausk, ar nebuvo muitinės tikrinimo. Būna, kad dėl cigarečių įtarimų tikrina visą priekabą. Jei asmeniniai daiktai – neturėtų būti problemų, bet muitininkai gali išnešiot dėžes. Jei jie ką pažeidė – atlygina savo taisyklėm, bet ten jau valstybinės institucijos, ne vežėjas. Ir su jomis kalba trunka ilgiau nei su logistais.

Kas labiausiai padeda greičiau atgaut kompensaciją, jei krovinys dingo pervežimo į JK metu?

Tvarka. Ir dar kartą tvarka. Sąrašas, nuotraukos, greitas pranešimas, kultūringa komunikacija. Jei grasinat iškart – durys užsitrenkia. Aš stebėjau: klientai, kurie ramiai, bet tvirtai pateikdavo popierius, gaudavo pinigus per tris savaites. O tie, kurie šaukė "aš visus paduosiu!" – likdavo eilėj. Niekas nenori dirbt su žmonėm, kurie spaudžia nervus. Tai ne teisinis patarimas. Vežėjas irgi žmogus, kartais pervargęs. Jei turi kuo padengt nuostolį – tvarkinga kalba stipresnė. Pasitikėk savo vežėju, kol jis neišduoda to pasitikėjimo.

Išvada

Krovinys prarandamas vežant į Angliją – ne katastrofa, jei žinai, kaip elgtis. Greitis, dokumentai ir draudimas yra trys stulpai, ant kurių laikosi sėkmė. Neignoruok prevencijos dabar, nes kai jau dingo – beliks tik klaust, kodėl nepadarei anksčiau. Iš patirties sakau: dauguma situacijų išsprendžiamos sąžiningai. Saugok daiktus, rašyk sąrašus ir nepamiršk – geriausia apsauga yra sąmoningas vežėjas, kurį pasirenki prieš kelionę.