Ką daryti jei krovinys prarandamas Anglijos kelyje?

Kai pirmą kartą girdi, kad tavo baldai išsibarstė po kokį nors M1 greitkelį Anglijoje, kūne užplūsta keistas virpulys. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau keturiolika metų ir mačiau visko. Būdavo, kad klientui atrodė, jog dingo visas gyvenimas, o realiai – tik kelios dėžės. Būdavo ir atvirkščiai. JK keliai skiriasi – kitokie greičiai, didžiuliai srautai, o oras apsiverčia per kelias minutes. Jeigu krovinys prarandamas Anglijos kelyje, svarbiausia – žinoti, ką daryti toliau, o ne tik panikuoti. Šitame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda vakarais. Ne kaip vadovėlyje – o kaip yra iš tikrųjų.

Kai pirmą kartą paskambina

Vairuotojas paskambino ir sako, kad šoninė duris atsidarė kelyje M1. Ką daryti pirmiausia?

Pirmiausia – neauk. Paprašyk jo tikslaus kilometro posto ir bandyk išpešti koordinates. Skambink vietinėms tarnyboms – National Highways (anksčiau vadinosi Highways England, bet tegul bus). Jei vairuotojas dar neprašė vietos, liepk pastatyti avarinį ženklą ir filmuoti aplinką. Fiksuok laiką – CMR terminams tai reikšminga. Jei jis sako, kad durys atsidarė, tai dažniausiai reiškia blogą sutvirtinimą, bet dabar ne laikas aiškintis kaltę. Svarbu veikti greitai, nes Britanijos keliuose daiktai dingsta greičiau, nei galvoji, ypač jei leidžiasi lietus.

Ar dar yra šansų, kad kas nors suras mano dėžes, jei jos iškrito Anglijos kelyje prieš dvylika valandų?

Šansai yra, bet drąsiai sakyčiau – nebe dideli. Ten eismas tankus, o pašaliniai daiktai kelia pavojų, todėl juos renka specialios tarnybos. Kartais pristato į saugyklas. Jei krovinys iškrito į privažiavimą – gal rado vietiniai. Būna visko. Daug priklauso, ar kas nors pranešė policijai. Jei vairuotojas paliko daiktus gulėti – šansai krenta ženkliai. Geriausia skambinti į artimiausią policijos skyrių pagal tą ruožą. Turėjau atvejį prie Birmingemo, kur dėžę surado, bet jau buvo apgadinta.

Ar policija Anglijoje ieško pamestų persikraustymo daiktų?

Pakankamai retai, jei tai nėra pavojus eismui. Jie gali sustabdyti vairuotoją, jei kažkas krenta akivaizdžiai, bet paskui liepia tvarkytis pačiam. Tavo daiktai jiems – ne pirmaeilis prioritetas. Kartais surenka į saugyklas ir laukia, bet neinformuoja. Turėjau klientą, kuris pats skambino į keturis skirtingus skyrius, nes nei vienas nežinojo, kur padėjo rastą dėžę. Kreipkis, bet nesitikėk Sherlock Holmes lygio tyrimo. Skambink geriau National Highways ir vietos saugykloms. Jos kartais operuoja greičiau.

Vežėjas nekelia telefono ir mano krovinys dingo. Ką daryti?

Tai blogiausias scenarijus. Jei turi sutartį ir CMR lapą, imkis rašyti el. laiškus. Kiekvienas legalus vežėjas privalo atsakyti. Jei per keturiasdešimt aštuonias valandas nieko – kreipkis į draudikus ir, jei reikia, į teisininkus. Aplink Angliją sukasi daugybė mažų kontorų, kurios atsiranda ir išnyksta kaip grybai po lietaus. Atsargiai su tais, kurie siūlo tris kartus mažesnę kainą per Facebook. Kartais jie neturi normalaus draudimo, o kai praranda krovinį, tiesiog pradingsta patys. Numeris nebegalioja ir tu stovi kaip prie bedugnės.

Draudimai, kuriuos pasirašai neskaitęs

Ar CMR konvencija galioja Anglijoje, ar jau nebe, nes jie išstojo iš ES?

Čia aš nesu šimtu procentų teisininkas, bet mano praktikoje CMR vis dar taikomas transportui tarp JK ir Lietuvos. Bent jau kol kas. Buvau situacijų, kai draudikai mokėjo be problemų, bet buvo tokių, kai bandė painioti kortas su Brexit išlygomis. Kažkas apie tarptautines konvencijas... tiesa, JK pasirašė atskirai, ar taip ir buvo. Nepalanku man gilinantis, aš ne advokatas. Geriausia patikslinti su savo draudiku. Visgi, jei turi pilną krovinio draudimą, tai neturėtų kliudyti – jis veikia nepriklausomai nuo CMR galiojimo. Svarbiausia – turėk popierius.

Kiek laiko turi praeiti, kol galiu reikalauti atlyginti žalą?

Pagal CMR terminą – metai laiko nuo priėmimo datos, bet patikėk, nenorėsi tiek laukti. Jei krovinys prarandamas visiškai, rašyk pretenziją per septynias dienas nuo sužinojimo. Vėliau jau gali kreiptis į teismą per metus. Turėjau klientą, kuris laukė trijų mėnesių, galvodamas, kad daiktai atsiras. Jie neatrado. Kuo anksčiau pradėsi, tuo geriau – atmintis blunka, o vairuotojai keičia darbo vietas. Nekrapštyk žaizdos, jei aišku, kad daiktai nebeatsiras. Eik į draudimą ir tiek.

Kieno draudimas turi mokėti – mano, siuntėjo, ar vežėjo, kai prarandama kelyje Jungtinėje Karalystėje?

Dažniausiai – vežėjo, jei jis yra kaltas. CMR atsakomybė dengia iki tam tikros ribos. Jei tu pats pasidraudinai per bendrąjį namų turto draudimą (ar kaip ten tiksliai – dėl visa pikto paklausk pats), gali kreiptis ir ten. Bet pirmiausia į vežėjo draudiką. Būna, kad abi pusės meta viena kitai kamuolį mėnesių mėnesius. Todėl geriausia pradėti nuo to, kieno mašinoje daiktai važiavo. Kas sutartį pasirašė kaip vežėjas, to draudikas pirmas eilėje. Jei jis neturi – tavo eilė kreiptis savarankiškai.

Jei mano krovinys apdraustas, ar turiu mokėti franšizę, kai daiktai tiesiog dingo kelyje?

Tai priklauso nuo sutarties, bet dažnai – taip. Franšizė egzistuoja net tada, kai viskas aišku. Pilno krovinio draudimo atveju kartais ji būna nulinė, bet tai rečiau. Standartiniu atveju – gali tekti pakloti du šimtus ar penkis šimtus eurų iš savo kišenės, ypač jei vežėjas įrodinėja, kad tu pats blogai pakavai. Būna, kad draudikai pasiūlo mažesnę išmoką, nei reali vertė, ir tada prasideda derybos. Nemėgstu tos dalies – ten daug buhalterių žaidimų, kurie neturi nieko bendro su tavo sofia ar lempa.

Popieriai ir nuotraukos

Kokių dokumentų man reikia, kad įrodytčiau, jog daiktas tikrai buvo įkrautas?

Pack list'as, CMR lapas, mokėjimo sąskaitos ir, jei turi – pakrovimo aikštelės vaizdai. Kai kurie klientai fotografuoja daiktus ant paletės prieš įkeliant į furgoną. Tai gelbėja. Kartais vežėjas sako: "to ten nebuvo". O tu atsiunti nuotrauką, kaip dėžė stovi jo mašinoje. Be įrodymų – tavo žodis prieš jo žodį. Aš žinau, niekas nenori būti paranojiku, bet viena nuotrauka gali sutaupyti tūkstančius. Verta skirti dešimt minučių prieš pasikrovimą. Ne filmavimas – tiesiog kadrai telefonu.

Ar pakanka mano pasirašyto pack list'o, ar reikia dar kažko?

Pack list'as – tai pradžia, ne pabaiga. Jei jame parašyta "dėžė su buities technika 1 vnt.", o viduje buvo brangus kavos aparatas, draudikai gali mokėti pagal aprašymą. Vertybės turi būti atskirai. Ir svarbu – pasirašyk abiem egzemplioriais. Vieną sau, kitą vežėjui. Būna, kad Anglijoje vairuotojai duoda vieną lapą, nufotografuoja ir pasiima originalą. Tau lieka niekas. Netikėk žodžiu – imk popierių į rankas. Taip veikia rimtas verslas. Pamenu klientą, kuris pasitikėjo vien el. laišku. Kai dingo dėžė, to neužteko.

Fotografavau daiktus prieš pakrovimą, bet nuotraukos neryškios. Ar jos vistiek tinka kaip įrodymas?

Tai priklauso nuo draudiko, bet dažniausiai – geriau jos, nei nieko. Jei matosi dokumento numeris ant dėžės ar bent jos forma, tai jau kažkas. Turėjome atvejį, kai nuotrauka buvo netaisyklinga, bet ant dėžės matėsi unikalus lipdukas su mūsų logotipu. To pakako įrodyti priklausomybę. Aišku, jei nuotrauka tarsi per miglą – sunkiau. Patarimas: fotografuok turinį ir dėžės šoną su numeracija viename kadre. Nereikia profesionalo, užtenka normalaus apšvietimo. Kartais žmonės nufotografuoja savo kojas šalia dėžių. Nelinksmas vaizdas draudikui.

Vežėjas sako, kad aš pats blogai sutvirtinau dėžes. Kaip tai paneigti?

Jei pakuotė buvo tavo pareiga pagal sutartį – jis turi argumentą. Jei pakuotė buvo jo atsakomybė, jis bando išsisukti. Aišku, gali būti, kad dėžė prasta, bet jei durys atsidarė nuo vibracijos – kaltas vežėjas. Mačiau situacijų, kai klientai pakuoja į parduotuvių dėžes ir stebisi, kodėl plyšo. Tos dėžės nėra kelionėms. Bet faktas: jei vežėjas priėmė krovinį pasirašydamas CMR, jis patvirtino, kad pritvirtins tinkamai. Nuo tos akimirkos jis ir atsako. Nepasiduok spaudimui. Jei reikia, pakviesk nepriklausomą ekspertą, tik ne tą, kurį atsiuntė pats vežėjas.

Kiek kainuoja dėžių ženklinimas ir ar tai padeda surasti praradus krovinį?

Profesionalūs lipdukai su kodais kainuoja brangiai. O jei tiesiog rašikliu numeruoji? Tai beveik nieko nekainuoja. Padeda procese. Kai dingo krovinys ir radinius pateikia saugykla, numeruotos dėžės identifikuojamos greičiau. Kartais policija randa vieną dėžę su numeriu ir pagal jį susieja viską. O jei visos vienodos ir be ženklų – tai krūva kartono. Patarimas: naudok spalvotas juostas skirtingoms patalpoms. Virtuvė – raudona, miegamasis – mėlyna. Tada ir pats žinai, ko trūksta, aplinkiniams aiškiau. Paprasta, bet veikia.

Realybė, ne reklama

Ar tikrai Anglijos keliuose taip dažnai pradingsta kroviniai?

Dažniau, nei norėtumeisi. Ne dėl to, kad ten labiau vagia – o dėl srautų, greičių ir trumpų maršrutų. Ten pervežimai trunka valandas, o ne dienas. Mažiau laiko pastebėti praradimą. Be to, JK vairuotojai dažnai dirba po dvylika valandų be normalauspoilsio, ir tai kelia riziką. Yra sąžiningų, bet yra ir tokių, kurie žino, ką gali "pamiršti" pervažiavus. Blogiausia – kai dingsta visos dėžės su papuošalais. Tada žinai, kad ne atsitiktinumas. Nenoriu pasakyti, kad industrija supuvusi, bet juodų avių yra. Tiek Anglijoje, tiek bet kur.

Ką daro vairuotojai, kai pastebi, kad krovinys prarandamas – sustoja, ar važiuoja tolyn?

Priklauso nuo žmogaus. Rimti vežėjai sustoja, įjungia avarines, bando surinkti, jei saugu. O kiti nenori prarasti laiko. Ypač jei vėluoja į uostą arba bijo baudų. Kartais jie nepastebi išvis – priekabos gale ne visada matyti. Turėjau atvejį, kai vairuotojas nuvažiavo keturiasdešimt mylių, kol policininkas pranešė, kad iš jo krenta daiktai. Jis neturėjo veidrodžio, kuriuo matytų duris. Pigūs pervežimai reiškia pigius vežėjus, o tie – prastesnę kontrolę. Tokia realybė. Geri vairuotojai apžiūri sandariklius kiekvienoje stotelėje.

Ar kiti kelių naudotojai pasiima radinius iš Anglijos magistralių?

Taip, ir tai neįtikėtina. Kartais žmonės sustoja dėl smalsumo. Būna, kad pasiima norėdami padėti, bet nepasistengia grąžinti. Yra interneto grupių, kur parduoda "kelio radinius", nors tai ne visai legalu. Jeigu tavo dėžė atsidūrė keleivio bagažinėje – surasti beveik neįmanoma. Skaičiau, kad per metus surenkama tūkstančiai tonų paliktų daiktų, bet maža dalis grįžta savininkams. Daug kas sunaikinama arba parduodama aukcione. Jei tavo dėžė su senelės vaza nukrito į griovį – baimė, kad kas nors ja jau naudojasi kaip gėliaduobe. Vien dėl to geriau turėti draudimą.

Koks pats blogiausias scenarijus, kurį teko matyti per savo praktiką?

Visas konteinerio turinys išsibarstė per M6 greitkelį, nes vairuotojas nesutvirtino vidinių rakinčių. Buvo pavasaris, lijo. Baldai, drabužiai, dokumentai – viskas plaukė vandenyje. Prieš tai mašinoje perkrauta, nes klientas "pridėjo dar tris maišus paskutinę minutę". Priekaba svėrė per daug, rakinčiai neatlaikė. Draudimas mokėjo dalinai, nes perkrovimas buvo pažeidimas. Klientas neteko beveik pusės turto. Dar blogiau – jis neturėjo pilno draudimo. Pamoka? Nepridėk maišų paskutinę minutę. Ir tikrink, ar mašinoje nėra per daug. Nors tai jau kita tema, labai susijusi.

Ar gali būti, kad krovinys dingo ne kelyje, o jau pakrovimo aikštelėje Londone?

Taip, ir tai dažnesnis scenarijus, nei atrodo. Ypač jei vežėjas turėjo daug sustojimų. Tavo dėžė gali būti įkrauta į kitą mašiną per klaidą arba palikta sandėlyje. Londone mini terminaluose – chaosas. Keturi vairuotojai, trys kalbos, vienas rampas. Naktį. Jei daiktai dingo be durų atidarymo požymių, tikėtina, kad problema prasidėjo dar pakrovime. Reikia klausti vaizdo įrašų. Deja, ne visi juos saugo ilgiau nei savaitę. Viena įmonė prisipažino, kad pati nežinojo, kur padėjo konteinerį, kol nerado jį po dviejų mėnesių kitame gale.

Ar galima kaip nors atsekti priekabos buvimo vietą, jei įmonė sako, kad GPS neveikia?

Pasakysiu atvirai – jei jie sako, kad GPS neveikia, dažniausiai reiškia, kad nenori rodyti, kur buvo. Šiuolaikiniuose vilkikuose sekimas standartinė įranga. Buvo atvejis, kai vežėjas teisinosi signalo nebuvimu Škotijoje. Paaiškėjo, kad jie aplankė gimines Liverpulyje, nors neturėjo ten sustoti. Mes atsekom per degalinių kvitus. Jei dingo krovinys, reikalauk maršruto išklotinės. Būna, kad parduoda daiktus, tada aiškina, kad "nežinojo, kaip atsidarė". GPS yra tavo draugas ne visada, bet pagal jį galima daug ką patikrinti.

Ko kiti nepasako

Kiek verta investuoti į pakavimo medžiagas, kad išvengti praradimo kelyje?

Ne visada kaina reiškia saugumą, bet pigios parduotuvių dėžės – katastrofa. Geriausiai veikia dvigubos kartoninės dėžės su vieliniais kampais ir stretch plėvele. Svarbiausia – nepalikti tuščios erdvės viduje, kur daiktai slankioja. Jei dėžė tuščia per vidurį, ji deformuojasi ir atsidaro apkrovos metu. Geriausi mūsų klientai naudoja fanerinius konteinerius. Brangu, bet jei vežioji meno kūrinius ar senskuvai (pardon, senovinius baldus), tai atsiperka. Paprasti daiktai – storesnis kartonas ir gera plėvelė. Nešvaistyk pinigų burbulams, jei veži knygas. Kompiuteris keliauja su tavimi.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją, jei pigus jau kartą prarado krovinį?

Aš sakau – taip. Žinau, skamba taip, lyg parduodu savo paslaugas. Bet kai matai, kodėl vieni kainuoja dvigubai – jie turi sekimo sistemas, patikrintus vairuotojus, normalų draudimą. Pigūs žaidžia paraštėse. Nesakau, kad brangūs niekada nepraranda. Praranda. Tik tikimybė mažesnė. Jei turi aštuonis šimtus eurų pervežimui, o randi už keturis šimtus su neaiškiu Facebook skelbimu – pagalvok, ar rizikuoti visu būstu dėl tokių santaupų. Aš linkęs mokėti vidutiniškai ir tikrinti reputaciją. Brangesnis pasiūlymas kartais ateina su žmogumi, kuris atsako telefonu ir sekmadieniais.

Ką reiškia “premium draudimas” ir ar jis tikrai ką nors keičia praradus krovinį Anglijoje?

Dažnai tai marketinginis žodis. Reikia žiūrėti ne į pavadinimą, o į sąlygas. Pilnas all-risk draudimas – kitas reikalas. Jis dengia beveik viską, net jei kaltas vežėjas neaiškus. O “premium” gali reikšti tik greitesnį aptarnavimą ar didesnę franšizę. Mačiau “premium” sąlygų, kurios buvo blogesnės už standartines. Prašyk pilno sąlygų sąrašo. Pasitikrink, ar draudikas turi atstovybę Jungtinėje Karalystėje. Jei reikia ieškoti dingusių daiktų M4 koridoriuje, Lietuvos draudikui bus nepatogu veikti. Tuomet prasideda laiškai, vertimai, delsimai. Eik tiesiai į esmę.

Ar verta siųsti dalinę apkrovą, jei bijau, kad daiktai gali pasimesti važiuojant per Angliją?

Dalinė apkrova pigesnė, bet rizika didesnė. Tavo daiktai maišomi su svetimais, gali būti perkraunami. Jei turi penkias dėžes ir jos atsidurs furgono kampe – gal ir nieko. Bet jei visa istorija supakuota į dvidešimt kubinių metrų... tada geriau pilnas furgonas. Bent jau matai, kad durys tavo, raktai tavo. Su groupage Anglijoje būna daugiau judėjimo – saugyklos, perpakavimai. Kiekvienas lietimas = potencialiai atviros durys. Mes dažnai patariame pilnus perkraustymus, kai vertė viršija tam tikrą sumą. Paklausk vežėjo: ar tavo daiktai važiuos vieni, ar su kaimyno sofa.

Ką patartum žmogui, kuris dabar skaito šį tekstą ir netrukus kraustysis į arba iš Anglijos?

Nesidraskyk iš anksto. Tikėk, kad daiktai atvyks, bet pasiruošk ir blogam scenarijui. Nufotografuok vertingiausią turtą, pasidaryk dvigubą pack list'ą, perskaityk sutartį. Jei vežėjas vengia popierių – bėk. Anglijos keliai nėra pavojingesni nei kitur, bet jų daug, greičiai dideli, o po Brexit logistika šiek tiek kitokia. Kreipkis į tuos, kurie bent dešimt metų rinkoje. Nebuk naivus – tarptautinis perkraustymas turėtų būti profesionalus, o ne pusbrolio pažįstamo rekomendacija be draudimo. Jeigu krovinys prarandamas Anglijos kelyje, geriau būti tam pasiruošus, nei paskui gailėtis. Svarbiausia – tavo ramybė. O man – kad nereiktų su jumis kalbėtis apie tai naktį.

Taigi, jei susidūrei su praradimu kelyje Anglijoje, ženk žingsnis po žingsnio. Fiksuok laiką, renk įrodymus, rašyk pretenzijas. Nesilaikyk kaltinimų sau, jei pasirašei normalią sutartį. Per keturiolika metų supratau, kad dažniausia bėda kyla ne dėl kelio, o dėl žmonių. Blogų ir gerų. Gerųjų yra daugiau, bet vienas blogas pervežimas sugriauna mėnesius. Pasitikrink, kas vežioja tavo daiktus. Ir nepamiršk – svarbiausia ne daiktai, o tavo nervai. Saugok juos kaip vertingiausią turtą.