Jūsų smulkūs kroviniai į Angliją mikroautobusu saugiai

Atleiskit, kad rašau vėlai – tiesiog grįžom prieš valandą iš maršruto, mikriukas ką tik atsistatė Vilniuje. Per dvidešimt ketverius metus, kai vežioju smulkius krovinius į Angliją mikroautobusu, daug kas pasikeitė. Anksčiau žmonės dažniausiai veždavo baldus, o dabar – viską, nuo vaikiškų vežimėlių iki senelių išrašytų vaistų. Saugiai nugabenti daiktus iki durų Londone ar Birmingeme nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos verta žinoti. Papasakosiu štai taip, kaip sakyčiau prie kavos – be apsimetinėjimo, kad viskas visada tobula.

Iš pradžių – apie kainas ir terminus

Kiek dabar kainuoja atsiųsti kelias dėžes į Angliją mikroautobusu?

Na, jei kalbam apie normalų kiekį – pora didelių dėžių, lagaminas, maišas su patalyne – kaina sukinėjasi tarp 220 ir 350 eurų. Mikroautobusu į Angliją kaina priklauso nuo to, ar pilnas krovinys, ar dalinis. Pigiau nei du šimtai greičiausiai nepasiūlys niekas, nebent priglausto prie baldų. Būna akcijų, bet retai. Jei kas siūlo 50 eurų – užmirškite. Tikriausiai sukčiai.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunti iš Kauno, ar iš kokio Utenos rajono?

Žinokit, priklauso, bet ne taip smarkiai, kaip galvojat. Iš Vilniaus ar Kauno, kur mikroautobusai į Angliją važiuoja nuolat, kaina bus standartinė. O jei reikia paimti iš kokių Pabradžių ar Švenčionių – teks priemoka už atvažiavimą. Kartais ji simbolinė, kartais ir dvidešimt eurų. Vienas klientas iš Zarasų stebėjosi, kodėl brangiau. Aš ir pats nenorėčiau važiuoti šimtą kilometrų už dyką, o paskui visa para kelio. Tiesa, jei tenka rinktis – geriau daiktus pats atvežkite iki artimiausio miesto, sutaupysit.

Koks realus pristatymo laikas – ar tikrai tie 3-4 dienos?

3-4 dienos – tai toks... na, idealus scenarijus. Realiai, kai vežu smulkius krovinius į Angliją mikroautobusu, dažniausiai gaunasi 2–5 darbo dienos. Kartais ir savaitė, jei muitinė nusprendžia kištis arba kelyje nutinka avarija. Buvę taip, kad tranzitas per Prancūziją užtruko dėl streiko. Suprantu, kad žmonės laukia skubiai, bet aš jau nebemeluoju. Sakau – dvi-trys dienos, jei pasiseks. (Na, tiksliau sakant, 2-4, priklauso nuo maršruto.) Jei kas žada rytoj – meluoja, nebent jūs mokate kaip už asmeninį charterį.

Ar mokėti reikia iš anksto, ar kai tik paima daiktus?

Mano praktika tokia: avansas – nebūtinas, jei paėmimas vyksta pas klientą name. Bet jei nepažįstamas žmogus skambina iš kito miesto ir prašo rezervuoti vietą – tada prašau pusės sumos. Matot, pasitaikė situacijų, kai žmonės atšaukia paskutinę minutę, o mikroautobusas jau būna suplanuotas pilnas. Pinigų prieš pristatymą Anglijoje neimu. Atsiskaitymas grynaisiais arba pavedimu, kai daiktai saugiai pristatyti. Kai kurie kolegos ima viską iš anksto. Aš ne. Nebent labai jau keista situacija.

Ar galima rinktis konkrečią savaitę, jei pats dar turiu susitvarkyti reikalus?

Taip, galima, bet čia jau reikia derintis. Mikroautobusai į Angliją važiuoja pagal grafikus, kurie formuojasi savaitei į priekį. Jei sako, kad važiuoja antradienį, tai greičiausiai ir važiuos. Bet jei jūs galit tik kitą pirmadienį – kartais tenka palaukti. Būna, kad surenku kelis krovinius ir tada važiuojam. Jūsų smulkūs kroviniai Anglijos link gali ramiai palaukti savaitę sandėlyje – jei sandėlis yra. Mes turim, o štai pavieniai savivežiai kartais neturi kur dėti. Tai jei reikia lanksčiai, klauskite ar turi kur saugoti.

Apie pakuotę – čia visi klysta

Ar galiu tiesiog sumesti daiktus į maišus, ar tikrai reikia dėžių?

Sumest galit, bet nerekomenduoju. Ypač jei tai smulkūs kroviniai į Angliją mikroautobusu, kur daiktai kraunami kartu su kitais siuntiniais. Maišai plyšta, daiktai išbyra, kažkas užverčia ant viršaus sunkesnę dėžę. Geriausia – dvigubos kartono dėžės, lipnia juosta aplink visas siūles. Aš žinau, kad dėžės kainuoja, bet po to nekainuoja nusivylimas. Vieną kartą klientas supakavo viską į pirkinių maišus. Kelyje per Kelną tie maišai nutrūko. Radom jo striukę ant automobilio žibinto. Tai... nepatogu buvo aiškintis.

Kaip supakuoti stiklines lentynas, kad jos neišbyrėtų kelyje?

Stiklas – jautriausia vieta. Aš asmeniškai imu bublinę plėvelę, bet jei jos neturit – naudokit antklodes, pledus, storas kojines tarp lentynų. Svarbiausia – kad niekas neslidinėtų. Mikroautobuse važiuodami į Angliją dažnai stabdom dėl srauto, posūkių, duobių. Jei stiklas liečia stiklą – dūš. Dar vienas triukas: į dėžę su stiklu įdėkite minkštą daiktą apačioje ir viršuje. Ir pažymėkite "STIKLAS". Nes jei aš to nematau, galiu užkrauti ant viršaus ką nors sunkaus. Klaida brangiai kainuoja.

Ką daryti, jei neturiu laiko niekuo wrapinti – ar vežėjas tai padarys už mane?

Kartais padeda, bet ne visada ir ne už dyką. Jei mes paimam iš buto ir matom, kad viskas baisu – turim wrapo, bet skaičiuojam už medžiagas ir laiką. Vienas vyrukas Klaipėdoje atidavė indaują be jokios apsaugos. Teko valandą dirbti su juo. Sumokėjo papildomai trisdešimt eurų. Geriau paskambinkite prieš tai ir paklauskite. Neseniai vežiau krovinėlį į Londoną – ten klientas viską sutvarkė pats, net dviratį apvyniojo. Iš karto matėsi protingas žmogus. Sutaupėm abu laiko.

Ar verta žymėti dėžių turinį, jei važiuoja tiesiai iki mano sesers durų?

Verta, ir dar kaip. Ne dėl to, kad mikroautobuso vairuotojas nežino kur ką padėtų, bet dėl to, kad muitinė gali paprašyti atidaryti. Jei dėžėje yra drabužiai, o ant jos nėra jokios užrašo – pradėsim kapoti atsitiktinai. Be to, pristatymo metu sesuo Londone gali nesuprasti, kur dėžė su indais, o kur su dokumentais. Rašykit ant šono: "virtuvė", "miegamasis", "SKUBU". Mano patarimas – markeris yra jūsų draugas. Neinvestuokit į spalvotas etiketes, bet užtenka juodo flomasterio.

Kodėl vieną kartą mano sofa atvažiavo suplyšusi, nors atrodė pakankamai pakuota?

Oi, tie sofos kampai... Čia dažniausia problema. Klientai kartais apdangsto sofą paklode ir galvoja, kad saugiai nugabens. Mikroautobuse į Angliją viskas kraunama praktiškai kaip tetris – kuo glaudžiau, kad tilptų daugiau. Jeigu kampai neapsaugoti gofruoto kartono kampuočiais arba storu vatos sluoksniu, remas įsisupa ir subrašo. Be to, diržai. Jei per stipriai užveržiam diržą per minkštą vietą – paliekama duobė. Aš visada sakau: sofą reikia arba pervežti atskirai, arba į vidų suvynioti. Ta klientė tiesiog nenorėjo klausyti. Gaila, bet faktas.

Kas leidžiama, kas ne (ir tas pilkas tarpas tarp jų)

Galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, raugintus agurkus šeimynai Londone?

Šitas klausimas visada kelia šypseną, bet realybė tokia – po Brexit Anglija pasidarė beprotiškai griežta dėl maisto. Jei tai komercinis kiekis – ne, negalima be daugybės leidimų. O jei keli stiklainiai uogienės ar agurkai asmeniniam naudojimui? Teoriškai gal ir praleistų, bet aš nesiimčiau garantuoti. Praeitą mėnesį mūsų mikriukas sustojo Kalė. Ten klientas turėjo dešrų. Muitininkai pasakė – arba šiukšlių konteineris, arba bauda. Jis metė į konteinerį. Tai jei siunti smulkų krovinį į Angliją – pamirškite pasterizuotus produktus. Saugiau šokoladą. Tą leidžia visada.

Ar galima mikroautobusu siųsti dviratį, jei jis neatrodo kaip smulkus krovinys?

Galima, bet dviratis yra keista kategorija. Jis užima daug vietos, nors sveria mažai. Mes vežam juos nuimtomis padangomis, pritvirtintus prie sienos. Kaina priklauso nuo to, ar transportuojam tik jį, ar prie jo dar kažką pridedam. Kartais žmonės pridaro klaidą – palieka prie dviračio krepšį su daiktais. Krepšys svinguoja, subraižo kitų klientų baldus. Tai labai nepatogu. Prieš siųsdami dviratį Anglijos link, atsukite pedalus, nuleiskite orą iš ratų. Na, gal ir nebūtina nuleisti, bet aš taip darau. Tada jis plokštesnis. Mažiau vargo kraunant.

Kas bus, jei tarp daiktų slėpsiu uogienės stiklainį ir jis suduš?

Blogiausias scenarijus. Kartą taip buvo su medumi – viskas aplink buvo lipnu. Mikroautobuso grindų kilimas sugadintas, du kitų žmonių kartonai prakiuro. Jūs privalote pasakyti vežėjui, kas yra viduje. Jei slepiate ir kas nors sudūšta – atsakomybė jūsų. Daugelis žmonių galvoja, kad "jau niekas nepamatys", bet kai kurie muitiniai taip pat tikrina. Aš ne teisėjas, vairuotojas esu. Bet žinokit – slėpti skystis tarp rūbų yra bloga idėja. Ne tik dėl dėmių. Dar ir dėl to, kad jei prakvaps – visi daiktai kvepės medumi ar agurkais.

Ar dokumentus, knygas, aplankus galima kišti į tą patį krovinį su drabužiais?

Taip, galima. Tai viena iš tų sričių, kur mikroautobusiukas tikrai patogus – viskas važiuoja drauge. Tik siūlyčiau dokumentus suvynioti į plastikinį maišą, jei drabužiai dar šlapi ar kvepia skalbikliu. Knygos ypač jautrios drėgmei. Buvę atvejų, kai iš Lietuvos vežėme archyvą į Londoną. Dešimt dėžių su biblioteka. Vienintelė taisyklė – per daug neperkrauti popieriaus. Dėžė su knygomis gali užsverti keturiasdešimt kilogramų. O jei kasininkas toks mikroautobusiuko gale pats jų neatlaikys. Tai paskirstykit po dvi trisdešimt.

Kiek kilogramų vienas žmogus gali nusiųsti, kad tai dar būtų laikoma smulkiais kroviniais?

Čia jau nebe protokolas, o praktika. Smulkūs kroviniai į Angliją mikroautobusu dažniausiai būna iki kokio šimto–šimto penkiasdešimt kilogramų žmogui. Jei daugiau – tai jau kaip ir perkraustymas. Nors nėra kažkokio griežto dvirubens. Vieni laikosi taisyklės – iki pusės kubinių metrų. Kiti – žiūri pagal tai, ar telpa pro mikroautobuso duris. Aš asmeniškai sakau: jei reikia sunkvežimio, mikroautobusas nepadės. Bet dviejų žmonių kroviniai dažnai tilpsta į vieną reisą. Svarbiausia ne svoris, o tūris. Nes svorį ištemps, o vietos nepaplatinsi.

Kai reikia galvos dėl muitinės ir popierių

Ar po Brexit viskas tapo sudėtingiau, kai siunti daiktus į Angliją?

Be abejo. Anksčiau tiesiog važiuodavom – neiškėlę nago stabtelėdavom pasienyje. Dabar reikia sąrašų, kartais CN kodų, ir žmonės iš proto kraustosi dėl deklaracijų. Yra niuansų su muitais, jei siunti naujas prekes. O jei asmeniniai daiktai – formalumetų mažiau. Nežinau, kaip ten bus ateinančiais metais, kai vėl keisis taisyklės, bet dabar – taip, reikia popierių. Saugiai pervežti krovinius antrą kartą galvos skausmo nesukelia, jei pirmą kartą viską sutvarkai. Geriau valanda biurokratijos nei savaitė areštuotų daiktų.

Reikia kokios nors deklaracijos, jei siunti tik seną komodą ir porą lagaminų?

Reikia sąrašo. Bent jau mano kompanijoje – privaloma. Bet jei nepažįstamas žmogus skambina iš kito miesto ir prašo rezervuoti vietą – tada prašau pusės sumos. Matot, pasitaikė situacijų, kai žmonės atšaukia paskutinę minutę, o mikroautobusas jau būna suplanuotas pilnas. Pinigų prieš pristatymą Anglijoje neimu. Atsiskaitymas grynaisiais arba pavedimu, kai daiktai saugiai pristatyti. Kai kurie kolegos ima viską iš anksto. Aš ne. Nebent labai jau keista situacija.

Kas atsitiks, jei muitinė atidarys dėžę ir pamatys, kad neišrašiau sąrašo?

Tada vairuotojas turi problemą. Jis stovi, skambina, klausia ko čia yra. Jei jūsų telefonu nepasiekiamas – pradeda delsti. Kartais atidaro kitas dėžes. Kartais pasiunčia atgal. Anglijos muitinė (ypač Doveris arba Kanalas) gali būti ganėtinai griežta. Jei randama kažkas neapskaityta – baudos. Aš asmeniškai dėl to ir reikalauju sąrašo. Ne todėl, kad man patinka popieriai, bet kad naktį nekeltų iš miego dėl jūsų dėžių. Rašykit sąrašus. Geriau su faberžu ant popieriaus, nei nieko.

Ar vežėjas, vykstantis mikroautobusu, tvarko muitinės formalumetus pats?

Priklauso nuo to, ar jis profesionalas, ar savivežis. Normalioje įmonėje – taip, paruošiam transitarą ar eksporto deklaraciją. Jei mikroautobusu į Angliją važiuoja pavienis vaikinas su skelbimu – bijokit, kad jis net nežino, kas yra T1 ar MRN kodas. Per 24 metus mačiau visko. Vienas jaunuolis nufotografavo savo ranka surašytą sąrašą ant servetėlės ir rodė muitininkui. Nesąmonė. Paklauskite prieš pristatydami daiktus: "Ar tvarkysite eksporto formalumetus?" Jei mato į tave kaip į marsiečiai – ieškokite kito.

Kiek darbo dienų gali užtrukti pakartotinis tikrinimas Dudžkorte?

Doverio uoste kartais stringame pusdieniui. Dudžkortas... atleiskite, gal čia geriau nesakyti tikslaus laiko, nes tai tikrai kinta. Bendra taisyklė – jei patikrinimas vyksta ne eilėje, o atskirai, pridėkite nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Buvę net trys dienos, kai IT sistema strigo. Teko miegoti kabinoje. Klientai nervinasi, skambinėja kas tris valandas. Suprantu juos. Bet jei muitinė nutarė kratyti – niekas nepagreitins. Svarbu, kad smulkūs kroviniai į Angliją vėluioja, bet vis tiek saugiai. Jei reikia skubiai – tada oro uostas, ne mikroautobusas.

Realybė, kurią mačiau per dvidešimt ketverius metus

Kodėl kai kurios įmonės ima 100 eurų, o jūs – 300? Kuo čia dūris?

Šitas klausimas mane visada šiek tiek erzina, bet atsakysiu ramiai. Šimtas eurų – tai kuras vien tik iki Anglijos. Neįskaitytas darbas, draudimas, amortizacija, muito rizika. Tai fiziškai neįmanoma. Kas ima šimtą – arba neišveža, arba prasuka. Vieną kartą klientė patikėjo pigiausia pasiūlymą. Daiktai dingo tris savaites. Radom juos tik todėl, kad paskambino kita įmonė, kuri tuos daiktus pirko iš sukčiaus. Saugiai nugabenti smulkų krovinį į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja. Pigiai būna brangiau.

Ar tikrai saugu patikėti savo daiktus žmogui, kurį radau per skelbimų portalą?

Na... pasakykim taip: aš savo asmeninių daiktų jam nebūčiau patikėjęs. Būna gerų žmonių, bet skelbimų portaluose pilna "verslininkų", kurie penktadienį dar neturi vairuotojo pažymėjimo, o šeštadienį jau siūlo pervežimus į Londoną. Patikrinkite įmonės kodą. Paklauskite, ar turi vežėjo licenciją. Jei tikina, kad nereikia, nes tai – ne komercinis krovinys – meluoja. Mikroautobusai Anglijos kryptimi privalo turėti CMR arba bent jau raštišką sutartį. Per 24 metus mačiau ir ašarų, ir džiaugsmo. Ašarų dažniausiai būna po šimto eurų pasiūlymų.

Ką daryti, jei mikroautobusas užstringa kelyje ir mano siunta vėluoja savaitę?

Techninės problemos pasitaiko. Buvę, kad lūžo aušinimo žarna Vokietijoje. Stovėjom aštuonias valandas, kol atvažiavo pagalba. Jei vėluojama dėl gedimo – normalus vežėjas skambina, informuoja, siūlo kompensaciją ar nuolaidą kitam kartui. O jei tiesiog dingsta ir nekelia ragelio – bėkit skambinti policijai. Tiksliau, to nelabai padarysi, jei nėra sutarties. Dėl to aš ir sakau – visada reikia sutarties. Smulkūs kroviniai Anglijos link gali palaukti, bet jūsų nervai – ne. Stenkitės rinktis tuos, kurie turi atsarginį planą.

Ar galima pasitikrinti, kur dabar yra mano krovinys, kai jis važiuoja į Angliją?

Galima, bet ne visi gali parodyti realų GPS. Mes siunčiam nuorodą, kur matosi maršrutas kas kelias valandas. Pavieniai vežėjai – tik skambučiai į telefoną. Jei vairuotojas vairuoja, jis neatsakinės. Nebent sustojęs prie kavos. Šiaip dabar yra programėlių, bet realybė tokia, kad stebėjimas dažniausiai reiškia: "vakar buvom Belgijos link, šiandien kirsim į Callais". Tai ne Amazon, kur matosi kiekviena minutė. Bet aš bent jau pasakau tikrą buvimo vietą. Kai kurie kolegos... sako, kad jau Vokietijoje, o iš tikrųjų dar Kauno rajone. Nežinau kodėl taip daro. Negerai.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį matei per šitą darbą?

Buvo atvejis, kai žmogus siuntė visą gyvenimo archyvą į Londone gyvenančią dukterį. Nuotraukos, laiškai, vaikų piešiniai. Krovinį gabeno kažkoks pavienis vaikinas mikroautobusiuku. Įvyko avarija. Ne jo kaltė, apledėjimas. Daiktai neišnyko, bet dėžės atsidarė, dalis popierių sušlapo. Dėl netinkamos pakuotės. Jis neturėjo draudimo. Klientas neteko dalies prisiminimų. Aš iki šiol atsimenu jo balsą telefone. Dėl to aš ir esu toks įkyrus dėl pakavimo. Nes dažnai pasitaiko kad žmonės nepagalvoja apie pasekmes. O jos realybėje būna skaudžios. Jūsų smulkūs kroviniai į Angliją yra ne tik dėžės. Ten dažnai gyvas jausmas sėdi.

Ar verta mikroautobusu vežti, ar geriau išvis nusipirkti lagaminą ir skristi lėktuvu?

Jei telpa lagamine – skriskit. Saugiau, greičiau, nors ir brangiau. Mikroautobusu verta, kai daiktų daug ir jie dideli. Šaldytuvas, lova, dvidešimt dėžių – čia jau ne lagaminas. Dar vienas pliusas – kai vežam, mes pristatom iki durų. Jums nereikia temptis metro iš Hitrou oro uosto. Bet jei turite tik vieną kuprinę – nesikankinkit. Aš nesu čia tam, kad parduotčiau paslaugą bet kokia kaina. Kartais mikroautobusas yra optimaliausias, kartais – absoliuti overkill. Pasverkit patys, kiek turite gyvenimo.

Išvada

Tiksliai nežinau, ar čia viską išdėsčiau kaip iš vadovėlio – bet vadovėlių ir taip pilna. Saugiai pervežti smulkius krovinius į Angliją mikroautobusu galima, jei nesistengiat sutaupyti ant kainos ir pakuotės. Pasirinkit normalų vežėją, supakuokit taip, lyg dėžės kris ant žemės (nes gali), ir viskas bus gerai. Jei kils dar klausimų – rašykit, atsakysiu kai tik grįšiu iš kito reiso. Sėkmės.