Jūsų siuntos į Angliją pristatomos nuo durų iki durų

Įsivaizduok, kad sėdi su manimi virtuvėje ir klausi, kaip gabenti daiktus į Angliją. Aš – jau dvidešimt trejus metus vežioju siuntas į Angliją ir atgal, mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kuriose skambėjo dubenys be jokio popieriaus. Kai žmonės klausia apie durų iki durų paslaugą, jie galvoja, kad kažkas tiesiog paims ir atiduos – lyg stebuklas. Bet iš tikrųjų tai logistika su vairuotojais, keltu, muitine ir tomis valdžios akimis, kurios visada nori tvarkingų popierių. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmą siuntą.

Pradžia: kainos, laikas ir kaip viskas sukasi

Kokia maždaug kaina siųsti daiktus į Angliją nuo durų iki durų?

Žiūrėk, tikslią kainą pasakyt be vietovės ir turinio – kaip spėlioti kortomis. Paprastai skaičiuojame kubiniais metrais: kuo daugiau vietos užima daiktai, tuo brangiau. Štai maža siunta į Londoną gali kainuoti kelis šimtus eurų, o jei vežame visą butą – tada jau keli tūkstančiai. Skirtumas priklauso ir nuo to, ar pats supakuosi, ar reikia mūsų pagalbos. Dar vienas dalykas – jei gyveni toli nuo pagrindinių kelių, gali papildomai kainuoti privažiavimas. Bet mes viską pasakome iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

Ar galiu pats supakuoti, arbutinai reikia jūsų žmonių?

Gali pats, bet arbutinai turi tai padaryti gerai. Kartą klientas porcelianą supakavo tiesiog į laikraščius – devyniolika lėkščių, dvi išgyveno. Sakau tai be pykčio, tiesiog faktas. Jei pats pakavimas tvirtas, užteks, kad mes tik pakrausime ir fiksuosime būklę. Bet jei rankose turi seną indaują su stiklinėmis durimis, geriau palikti mūsų žmonėms – jie turi burbulinę plėvelę, kartoną ir patirtį. Neabejoju, kad gali ir pats, klausimas tik, ar nori prisiimti riziką dėl turinio.

Kiek laiko važiuoja siunta iš Lietuvos iki Londono?

Dažniausiai nuo durų Vilniuje iki durų Londone – keturios iki šešios dienos. Bet aš sakau “dažniausiai”, nes kelias eina per keltą, o keltai kartais vėluoja dėl oro. Kartą buvom įstrigę Krante dėl audros, vairuotojai praleido naktį kavinėje, o klientas Braitone galvojo, kad mes pavogėm sofą. Ne, tiesiog jūra nepastovi. Dar reikia pridėti muitinės patikrą, nors jei dokumentai tvarkingi, tai pusdienio reikalas. Šiaip skaičiuok apie savaitę, jei nori saugiai.

Ar paimsite daiktus iš kaimo, ar tik iš Vilniaus ar Kauno?

Imame iš visur. Tiesiog pasakau kaip yra – nėra skirtumo, ar gyveni Kauno centre, ar Zarasų rajone. Mūsų mašinos važinėja po visą Lietuvą, nes dažniausiai sukomplektuojam kelis užsakymus į vieną reisą. Kitaip nei kai kurios įmonės, kurios pasiima tik iš didmiesčių arba papučia kainą trims kartams, jei reikia į šalikelę nukrypti. Aišku, jei tavo sodybos kelias toks, kad mašina braškėtų, gali prireikti susitikti prie asfalto. Bet taip pat viską pasakom iš anksto.

Kiek kubinių metrų telpa į standartinę dėžę? Aš suprask, tikras humanitaras.

Vienas kubinis metras – tai dėžė maždaug metro į visas puses. Realybėje daugumai žmonių užtenka penkių iki dešimties kubų visam butui. Kai skambini ir sakai “nu, man ten kažkiek dėžių”, aš nieko negaliu pasakyti. Reikia matmenų: ilgis kart plotis kart aukštis, gauni kubus. Tada dalini iš mašinos tūrio. Kartais žmonės galvoja, kad daiktai mažesni, nei yra. O kai pamačiu nuotrauką, suprantu: čia ne vienas kubas, o penki. Matavimai – tavo piniginės draugas.

Muitinė, Brexit ir popieriai – dalis, kurią visi ignoruoja iki paskutinės minutės

O kaip su tuo Brexitu – ar dabar viską laiko pasienyje?

Brexitas viską apsunkino, bet ne taip, kad pasaulio pabaiga. Dabar siuntos į Angliją praeina muitinę kaip eksportas į trečiąją šalį, nebe kaip ES laisvas judėjimas. Kartais laiko pasienyje, bet nebūtinai – priklauso, kaip užpildyta deklaracija. Jei ten sumaišei kodus ar neišvardijai daiktų, muitininkai gali paprašyti atidaryti. Realistiškai, maždaug devyniasdešimt procentų siuntų praeina be pertraukos. Bet visada yra tos dešimties procentų tikimybė, todėl verta turėti kantrybės ir gerai paruoštus popierius, kad nebūtų neaiškumų.

Ar man reikia kažkokio EORI numerio, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją?

EORI... žinai, šitą klausimą gaunu kas savaitę. Man atrodo, kad jei siunčia tik asmeninius daiktus, asmeniškai tau numerio nereikia – per mūsų dokumentus dažniausiai praeiname. Bet jei deklaruoji prekybines prekes ar didelės vertės dovanas, tada gali prireikti. Nežinau visų atvejų šimtu procentų, nes muitinės gairės kartais šokinėja kaip katinas ant stogo, todėl pasitikriname prieš kiekvieną reisą. Geriau paklausk mus prieš paimant siuntą, aš patikslinsiu, o ne atspėsiu iš lubų.

Kas bus, jei muitininkai staiga nuspręs išpakuoti mano dėžes?

Gali atidaryti, ir tai visiškai normalu, ypač jei skeneris rodo, kad deklaracijoje “knygos”, o forma atrodo kaip seifas. Kartą atidarė dėžę su virtuvės indais – klientas buvo įsimetęs peilių rinkinį, kurį pamiršo paminėti. Muitininkas pagalvojo, kad ginklai. Valanda pasiaiškinimų, bet baigėsi gerai. Tavo pareiga – sąžiningai surašyti turinį. Jie neatidarinėja dėl smalsumo, o dėl saugumo. Jei viduje tikrai tai, ką deklaruoji, nėra ko jaudintis, tik reikia pripažinti, kad proceso nepagreitins.

Siunčiu dovana sesei į Manchesterį – kiek ten muito reikės mokėti?

Dovana sesei... hm. Jei vertė maža – iki maždaug 45 svarų, tikrai nemuitinama. Bet jei ten ne tik šalikėlis, o ir planšetė ar smulki buitinė technika, tada jau kitas reikalas. Anglijos muitininkai skaičiuoja ne tai, ką tu vadini dovana, o tai, kas viduje rinkos kainos atžvilgiu. Buvo atvejis, kai vaikinas siuntė “dovaną” – motociklo aksesuarų komplektą už keturis šimtus eurų. Muito sąskaita viršijo patį gabenimą. Tai žinok: dovana – ne magiškas žodis, kuris atperka mokesčius pasienyje.

Ar galiu į siuntą įmesti lietuviškos duonos ir dešros? Kartais norisi namų.

Duona, dešra... aš pats kartais pasiimčiau lietuviškos bandelės, bet deklaruoti šviežių maisto produktų negalima. Anglija, kaip ir dauguma šalių, neįsileidžia šviežių mėsos gaminių, pieno produktų, kiaušinių. Kartą klientė įkišo kibiną į rankinę – muitininkas rado, pasiuntė atgal. Traškuciai, sausainiai, sausas maistas – dažniausiai praeina, bet turi būti originalioje pakuotėje. Šviežias maistas kelia pavojų dėl higienos. Tai kad ir kaip norisi naminės duonos – dešros geriau nekišk, nebent nori ją pasidalinti su pareigūnais pasienyje.

Pristatymas Anglijoje – ką tiksliai reiškia “iki durų”?

Ar tikrai atvešite iki namų durų Birmingame, o ne paliksit sandėlyje?

Taip, tikrai, jei kalbame apie tikrą durų iki durų paslaugą. Bet noriu būti sąžiningas – rinkoje yra įmonių, kurios pasiima iš tavo durų, bet Anglijoje palieka artimiausiame sandėlyje ir sako: “atsikvėpk, dabar pasiimk pats”. Tai ne durų iki durų, o marketingo triukas. Mes vežame iki tavo adreso, kur bebūtum – Birmingame, Kente ar mažam miestelyje netoli Notingamo. Vairuotojas paskambina prieš valandą, atvažiuoja, iškrauna. Jei liftas netelpa, ieškom būdų – bet patikėk, palei duris atvežam.

O jei aš darbe sėdžiu, o vairuotojas atvažiuoja – tada ką, paliks gatvėje?

Jei darbe, o vairuotojas atvažiuoja – turi kelis variantus. Pirmas: pasirūpini, kad name būtų kas nors iš šeimos ar draugų. Antras – paslepi raktą sutartoje vietoje (nes mes neįsibrauname!). Trečias – deriname pristatymą vėlai vakarui, jei tinka. Kartais klientai prašo palikti kieme, bet aš to labai nerekomenduoju, ypač jei ten elektronika. Buvęs atvejis Londone, kai palikome dėžę kieme “paslėptą”, o lietus iškrito kaip iš kibirų. Laimei, buvo tik minkšti daiktai. Tai geriau žmogus būtų namie.

Koks yra realus pristatymo laikas – anksti ryte, ar gali užgrizti ir vakare?

Čia sunku pažadėti tiksliai, nes Anglijos keliai yra Anglijos keliai – kamščiai, apskritimai, kartais navigacija apkvailina. Mes stengiamės pristatyti darbo valandomis, dažniausiai nuo ryto iki penkių vakaro. Naktimis nevežiojame, nebūkim fantastai. Kartais vairuotojas paskambina ir sako: “užtrukau, bet atvažiuosiu šeštą.” Jei tu beviltiškai laukiesi penktos – atsiprašome, bet logistika tokia: vienas apskritimas aplinką ir grafikas byra kaip kortų namelis. Patarimas – planuok lankstų dieną.

Ką daryti, jei vienas daiktas reikalingas Londone, o kitas – Liverpulyje?

Galima, bet tai jau du atskiri pristatymai, nors viena siunta. Tarkim, dvi dėžės į Londoną, viena – į Liverpulį. Mes galime suplanuoti maršrutą, bet tarp tų miestų – kelios valandos kelio. Tai reikš, kad mokėsi už du nuotolius arba lauksi, kol surinksim pilną krovinį abiem kryptimis. Buvęs klientas taip padarė: pusė daiktų dukrai Oksforde, pusė sau Braitone. Veikė, tik kaina buvo didesnė nei vienas taškas, aišku. Jei reikia – surenkam, suderinam, bet negalvok, kad tai nemokamas bonusas.

Kaip apskritai žinosiu, kad siunta tikrai pasiekė Angliją, o ne pakeliui nuklydo?

Sekimas veikia, bet aš tau pasakysiu kaip yra – sekikliai ant kiekvienos mašinos yra, bet kartais signalas dingsta tunelyje po Lamanšu arba vairuotojas pamiršta atnaujinti statusą. Tada klientas skambina trijų nakties: “kur mano sofa?!” Ramiai, ji važiuoja, tik sistema neatsinaujino. Be sekimo, mūsų vairuotojai skambina prieš pristatymą. Jei jau praėjo dešimt dienų ir niekas neatsiliepia – tada tikrai skambink mums. Yra tokių dienų, kai technika streikuoja, bet mašina važiuoja tiksliai ten, kur sutarta.

Draudimas, rizika ir dalykai, apie kuriuos niekas nešneka garsiai

Jei kurjeris suplėšys dėžę, kas atsakingas – jūs, vairuotojas, ar aš pats?

Čia subtilus klausimas. Jei dėžė apgadinta dėl mūsų kaltės – praradimas dažniausiai mūsų sąskaita. Bet jei tu pats supakavai į seną bananų dėžę ir ji subyrėjo – tada atsakomybė dalijasi. CMR konvencija numato taisykles, bet aš tau sakyčiau paprasčiau: fiksuojame viską prie sukrovimo. Jei įvyko avarija – draudimas. O jei dėžė jau buvo suplyšusi dėl tavo pakavimo broko – tada pats kaltas. Todėl geriausia leisti mums pakuoti ar bent jau pakonsultuoti prieš tampant su skuduriniais ryšuliais.

Ar verta drausti seną močiutės komodą, jei jinai man tik sentimentinė?

Ne. Na, galvoju pusiau ne. Pats draudimas yra protingas dalykas, bet senos komodos atveju draudimo kompanija įvertins ne sentimentinę vertę, o rinkos kainą. O rinkoje tokia komoda – dešimt eurų. Tu verki dėl prisiminimų, o jie siūlo sutiktį be emocijų. Jei ji tikrai neatstojama, geriau pasirūpink puikiu pakavimu, o ne draudimu (taip, perskaičiau sutartis, kai kurios draudžia būtent senienas). Draudimą siūlyčiau brangiems daiktams: televizoriui, technikai, meno kūriniams. Kitu atveju – supakuok tarsi stiklas.

Girdėjau, kad viena įmonė paprasčiausiai pametė visą siuntą – ar jums taip būna?

Būna. Atsakau sąžiningai – yra tokių įmonių, kurios pasiima pinigus ir dingsta kaip į vandenį. O kartais paprasčiausiai pasimeta etiketė, siunta pasiekia sandėlį ir ten “užsilieka” mėnesiams. Aš ne visada žinau, kaip kitos dirba, bet mūsų taisyklė paprasta: kiekviena dėžė numeruojama, fotografuojama. Turime sekimo numerius ir vairuotojo kontaktus. Jei dingo – ieškome. Pirma taisyklė renkantis pervežėją: jei kaina per maža, kad atrodo “nu per gerai, būt tiesa” – greičiausiai taip ir bus. Yra sąžiningų įmonių, yra labai blogų.

Mano draugas gavo sąskaitą didesnę nei sutarė – kodėl taip nutinka su siuntomis į Angliją?

Tavo draugas... taip, girdėjau šitą istoriją šimtą kartų. Blogos įmonės aprašo vieną kainą, o paskui prideda: “muitinės tarpininkavimas”, “kuro priemoka”, “pakrovimo darbai”. Staiga aštuoni šimtai tampa tūkstančiu keturiais. Mes stengiamės viską įtraukti iš karto, bet kartais pasitaiko netikėtų mokesčių, ypač jei pasikeičia taisyklės ar klientas nepraneša apie realų svorį. Sąžiningai – visada pasirašome sutartį su kaina arba aiškiai nurodome galimas subtilybes. Jei draugas gavo sąskaitą be žodžio paaiškinimo – tai ne pervežėjas, o banditas. Skamba aštriai, bet taip ir yra.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar šiais laikais tik pavedimai?

Grynieji... žinok, šiais laikais retas atvejis, bet taip, vairuotojui gali mokėti grynaisiais, jei sutarta iš anksto. Tik ne Anglijos svarais tiesiai iš kišenės, o eurais – mums patogiau pavedimas, nes grynuosius dar reikia vėliau kasoje skaičiuoti. Vairuotojai dažnai neturi grąžos didelėms sumoms. Sakau be patoso: sumokėk kaip patogiau, tik pranešk prieš kelias dienas, kad vairuotojas žinotų ir paruoštų kasos kvitą. Kai kurie klientai pamiršta, kad paslaugos be čekio – tarsi paslauga be garantijos. O taip nenorime.

Kas nepasakyta apie svorį, chemiją ir netikėtus laiptus

Ar tiesa, kad didelis veidrodis kainuoja brangiau nei skalbimo mašina?

Taip, tikriausiai brangesnis. Ne dėl svorio, o dėl gabaritų. Skalbimo mašina yra kompaktiška, sunki, bet tilps tarp kitų daiktų. Veidrodis – stiklas, nenormalaus ploto, reikia specialios rėmo dėžės, negali ant nieko uždėti. Tai užima per daug vietos mašinoje. Logistika tokiu atveju skaičiuojama ne kilogramais, o kaip daiktas valgo erdvę. Kartą vežėme trijų metrų veidrodį – užėmė pusę fūros. Klientas stebėjosi, kodėl kaina kaip mašinai. Atsakymas: rinkos dėsniai, erdvė transporte brangi.

Kodėl negalima siųsti dezodorantų ir skysčių? Jie gi nėra sprogstamieji?

Aerosoliai, dezodorantai, lakai – visa tai spaudžiamas oras. Mašinoje temperatūra svyruoja, o jei toks flakonas įkaista arba patiria smūgį... supranti, mes gabename ne tik tavo daiktus. Vieną kartą kažkas įkišo du butelius dezodoranto tarp pledų – nesusprogo, bet ašarojau pusę dienos krovininėje nuo kvapo. Be to, muitininkai tikrina skysčius griežčiau nei knygas. Tad dezodorantų, klijų su toluenu, lakų ir chemikalų krauti negalima. Paprasti kūno losjonai – galima, bet atskirai sandariai, kad nesusiteptų segtuvai.

Jeigu aš pats neišnešu daiktų iš buto penktame aukšte – ar jūsų vyrai padės nunešti?

Čia turiu pasakyti atvirai – jei penktas aukštas be lifto, mūsų vyrai padės, bet ne iki begalybės. Jei du, trys daikteliai – ne problema, nunešime. O jei visa biblioteka ir trijų durų spinta? Turime keltuvus ir vežimėlius, bet senų laiptinių vingiai būna siauri. Kartą Klaipėdoje vyrai nunešė šaldytuvą iš penkto – rankos drebėjo tris dienas, bet padarė. Kitaip nei kai kurie kurjeriai, kur palieka prie laiptų ir sako “čia jūsų zona”, mes stengiamės padėti. Tik sutarkime iš anksto, kad atsivežčiau pakankamai žmonių.

O jei mano šaldytuvas netelpa į anglišką durų angą – tada jūsų problema ar mano?

Tada tampa mūsų bendra problema, bet spręsime kartu. Durų iki durų paslauga nereiškia, kad mes išardysime durų staktą, nors... hmm, kartais ir bandėm. Paprastai jei į duris netelpa, ieškome balkono, terasos arba didesnių lauko durų. Buvo atvejis, kai Notingame teko kelti per langą su virvėmis – skamba drąsiai, bet taip nutinka. Mes ieškom sprendimų, bet jei namas toks, kad net voras neįlįs, tada tenka kviesti vietinius meistrus. Mes logistai, o ne stebukladariai, bet stengiamės maksimaliai.

Ar jūs vežate tik dėžes, ar galima ir automobilį pasiųsti tuo pačiu metu?

Taip, vežame ir automobilius – dažniausiai toje pačioje mašinoje, jei telpa, arba atskiru autovežio reisu. Durų iki durų principas galioja ir čia: paimame iš tavo kiemo, pristatome į kiemą Anglijoje. Tik yra niuansų – automobilis turi važiuoti savo eiga, reikia dokumentų, raktų, deklaruoto eksporto. Negalima kišti į saloną dežę su kūdikio dujų balioneliu – matėme tokį triuką. Automobilių gabenimas kainuoja atskirai, priklauso nuo modelio, bet taip, galime sujungti siuntą ir mašiną į vieną logistikos grandinę.

Išvada

Žodžiu, siuntos į Angliją nuo durų iki durų – tai ne raketų mokslas, bet ir ne tas pats, kaip mesti voką į laiškų dėžutę. Reikia žinoti, ką veži, kaip supakuoti ir ko tikėtis kelyje. Jei nuspręsi kreiptis į mus ar į bet kurį kitą pervežėją – tikrink sutartį, klausk apie paslėptus mokesčius ir nepamiršk, kad tobula logistika visada turi žmogišką veidą. Sėkmės kraustantis, o jei kils klausimų – rašyk, pakalbėsim kaip žmonės, be formalumų.