Jūsų siuntos gabenamos į Angliją saugiai ir su modernia įranga

Jau kokių dvidešimt ketverius metus čia sukuosi. Vežioju daiktus, baldus, dėžes – viską, ką tik gali įsivaizduot, į tą Angliją. Kai kurie klientai skambina išsigandę, nes anksčiau buvo pasiuntę siuntą su visai neaiškiais tipais, o paskui gavo žinutę, kad „kažkur pakelyje" tiesiog dingo. Aš tiesiog pasakau – jei technika sena, jei nėra normalios sekimo įrangos, jei vairuotojas neturi patirties... tada ir bėdos prasideda. Mūsų darbas yra ne tik nugabent krovinį, o nuvežt sveiką daiktą ten, kur reikia. Su modernia įranga ir taip, kad ramiai galėtum miegot visą kelią.

Apie tuos furgonus ir tracking'ą

Ar tikrai matysiu, kur mano siunta yra?

Taip, pas mus vilkikuose stovi GPS. Bet aš esu matęs, kai klientui pasako „taip, sekame", o realiai – popierinis žurnalas kabinoj. Mūsų sistemoje matai mašiną telefone, gali parašyt vairuotojui tiesiogiai. Kartais signalas stringa Škotijos kaimuose, bet čia retai. Tas vaizdas ramina, ypač jei veši vertingus daiktus – porcelianą ar techniką. Matai, kaip ji juda per Prancūziją, ir gali planuotis laiką be streso.

Kas bus, jei furgonas su mano baldais sulūš pakeliui?

Mašinos laužosi, neslėpsiu. Mūsų parkas gana naujas, bet jei kelyje prie Lutono atsitiks bėda, turim sutartis su technine pagalba. Daiktai perkeliami į rezervinį furgoną, jei remontas ilgesnis nei kelios valandos. Nieko nepaliekam pakelėje ant žolės, kaip mačiau pas konkurentą prieš trejus metus – ten sofos vertėsi palei tvorą. Košmaras. Tvarkom taip, kad tau net nerūpėtų, kokia mašina galų gale parkuojasi po tavo namais.

Ką reiškia „moderni įranga"? Ar ten kokie robotai krauna?

Haha, robotų dar nėra. Moderni įranga – žemūs ratai, specialūs saugos diržai didelėms spintoms, ir liftai ant furgonų. Nes kai nešioji pianiną iš penkto aukšto be lifto, pradedi galvot apie kitą profesiją. Dar turim užpildymo mašinėles, kad nereikėtų sluogt senais drabužiais. Technika turi dirbti už žmogų, kai tik įmanoma. Tai nereiškia, kad viskas tobula, bet tikrai kitaip nei prieš dvidešimt metų, kai daiktus laikydavom virvėmis.

Ar mano daiktai bus pervežti kartu su svetimais?

Dažnai taip nutinka, jei renkiesi grupinį gabenimą. Jei turi dvidešimt dėžių, jos eina su kito žmogaus baldais. Tai ne blogai, jei atskirta. Blogai, kai kompanija taupo ir suverčia be sistemos. Buvęs klientas skundėsi – jo dviratis atsirado pas senjorą Birmingame, o dėžės – kitur. Mūsų sistemoje sekcijos atskirtos metaliniais strypais. Nemaišome, jei nereikia. Kartais dėl logistikos tenka sulipdyt, bet tada deram iš anksto.

Dokumentai, muitai ir tas visas popierinis teatras

Po Brexit ar vis dar galima siųsti baldus į Angliją be problemų?

Gali, tik popierių daugiau. Anksčiau užtekdavo CMR, dabar – customs declaration, EORI, kartais eksporto deklaracija. Žmonės pikti, kad „buvo paprasčiau". Na taip, bet čia jau politika. Kai dokumentai tvarkingi, siunta praeina be streso. Būna, kad muitininkai atidaro dėžę su megztiniais, nes įtaria kažką kita. Kuo aiškesnis sąrašas, tuo geriau. „Personalo daiktai" – patikrinta frazė, kuri veikia. Aš čia nežinau visų naujausių niuansų, bet mūsų brokeriai žino.

Ar man reikia drausti siuntą atskirai, ar tai jūsų rūpestis?

Tai priklauso... šiaip mes turim CMR, bet jis dengia ne visą vertę. Jei veši senelio komodą, kuri tau brangi emociškai, bet popieriuj įvertinta už kelis šimtus, liksi nepatenkintas jei suges. Kalbu atvirai. Mūsų įranga ir vairuotojai mažina riziką, bet patariu papildomai apdraust brangius daiktus. Kartais klientai sako „o kam mokėt", o paskui, kai viskas gerai, sakau „matot". Bet kai nutinka nelaimė... tada norisi, kad buvote apdrausti.

Koks popierius reikalingas, jei aš pats supakavau daiktus?

Pats supakavai – tavo atsakomybė, bet popierių pildom mes. Reikia packing list'o, kur surašyta kas kiekvienoj dėžėj. Ne „rubai", o „15 porų batų, 7 megztiniai". Aišku, niekas marškinių neskaičiuos, bet jei muitininkas ras ne tai, kas parašyta, bus blogai. Rašyk tiesą, net jei apytiksliai. (Ne, lauk, taip negalima, stenkis tiksliai.) Klientai dažnai skiria spalvotas etiketes pagal kambarius – taip ir tvarkyti lengviau, ir dokumentuoti aiškiau.

Ar muitinė gali sulaikyti mano siuntą dėl maisto produktų?

Taip ir dar kaip. Anglijai griežtos taisyklės – jokių mėsos, pieno. Buvo atvejis, kai klientė įdėjo dešrą, nes „tokios ten nėra". Muitininkai rado, pažymėjo visą siuntą, sulaikė parai. Vėlavo, o baudos grėsė. Mes klausiam prieš krovimą, bet žmonės kartais slėpia. Nežinia kodėl, gal mano, kad nepastebės šuns maisto maišelį tarp pagalvių. Pastebi. Mūsų vairuotojai patikrina, kas pakrauta, bet pilnos revizijos nedaro. Patikėk, neverta.

Kaip iškvailinti tą visą muitinę Britanijos pasienyje?

Neiškvailinsi. Geriausias būdas – sąžiningai deklaruoti ir mokėt mokesčius. Kai kuriems siūlau patiems rasti brokerį, bet dauguma prašo mūsų. Už tai papildomas mokestis, bet mažiau nervų. Būna eilių Doverio uoste, ir sėdi. Pasieniečiai kalba su vairuotoju, žiūri popierius. Svarbu, kad vairuotojas nebūtų įtartinas – tada į krovinį žiūri kitaip. Aš čia ne viską žinau apie naujausias taisykles, bet brokeriai tiksliai pasako.

Kainos, terminai ir realybė (ne visada graži)

Kiek kainuoja gabalas baldų iki Londono?

Oi, čia tas klausimas. Nuo šimto iki aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo daikto. Skaičiuojam pagal kubus. Londonas artimesnis, tai pigiau negu Šiaurė. Klausia „o kodėl pas jus brangiau". Atsakau – draudimas, sekimas, patyręs vairuotojas, o ne trąšų mašina. Sezoniškai kainos skiriasi. Spalį, kai studentai kraustosi, šokteli. Planuok iš anksto, tada ir geresnį pasiūlymą gauni. Kaina kinta kaip oras.

Kodėl vieni pervežėjai žada per dvi dienas, o jūs – per keturias?

Tie, kurie žada per dvi dienas, arba meluoja, arba važiuoja be poilsių. Iš Vilniaus iki Londono per 24 valandas – neįmanoma legaliai. Mes planuojam tris-keturias dienas su stotelėm ir pasieniu. Buvo situacija, kai klientas piktinosi dėl audros. Pasakiau – galėjom plaukti, tada vilkikas dugne. Jis nutilo. Saugiau atgabenti gyvus daiktus svarbiau. (Beje, ten ne Kalais, o Doveris – aš turiu galvoj uostą, bilietai perkami link jo.)

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos pranešate tik paskui?

Aš jų nedarau, bet rinkoj tai standartinis triukas. Skelbime 200 eurų, paskui – už pakrovimą, popierių. Mes kainą suderam iš anksto. Jei aprašei teisingai, kaina nekinta. Buvo klientas, kuriam prieš tai firma paprašė šimto eurų už „papildomą kurą". Atsisakė mokėt, daiktai liko Lenkijoje. Nežinau, ar tiesa, bet girdėjau dažnai. Fiksuojam viską sutartyje, kai tik ranka pasiekiama.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoj negali priimti siuntos sutartu laiku?

Daiktai lieka sandėlyje. Turim aiksteles netoli Mančesterio ir Londono. Pirmoji savaitė nemokamai, paskui – simbolinis mokestis. Bet svarbu planuot. Kartais sako „kaimynas pasiims", o kaimynas neišėjo iš darbo. Vairuotojas stovi, skambinėja. Mes turim laiko limitus – po valandos gali kainuot papildomai, nes kiti laukia. Jei žinai, kad gavėjas išvykęs – pakeisk datą iš anksto. Ne paskutinę dieną, kai furgonas jau kieme stovi.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei mano siunta maža?

Kartais, jei turi kelias dėžes ir jos telpa į tuščią kampą kitam reise. Tada galimas pasiūlymas. Bet jei turi šaldytuvą ir tris kėdes, reikia vietos. Asmeniškai renkuosi klientus, kurie supranta, kad ne į bagažinę metame. Lojaliems, kurie trečią kartą vežasi, nuleidžiam. Kartais duodam pakavimo medžiagų nemokamai. Bet neparduosim už savikainą, nes tada technikos neprižiūrėsim. O be technikos – jokio saugaus gabenimo į Angliją.

Pakavimas, baldai ir tos smulkmenos, kurios paskui skauda

Ar privalote supakuoti mano daiktus, ar galiu pats?

Gali pats, bet atsakomybė tavo. Mes siūlom pakavimą ypač stiklui. Dauguma emigrantų pakuojasi patys. Tada duodam instrukcijas – dvigubi kartonai, burbulinė plėvelė. Buvo atvejis, kai klientas lempas supakavo į laikraščius be dėžių. Rezultatas nuspėjamas – trys nulūžusios. Suprato, kad ne mūsų kaltė. Pakavimas yra pusė pervežimo. Štai kodėl mūsų įranga apima ir kokybiškas medžiagas. Pastebėjau, kad lietuviai mėgsta taupyt ant kartono. Nepataupkit.

Kodėl mano sofa gali atvykti subraižyta, jei sakote, kad saugu?

Gali, jei prieš tai buvo subraižyta, o tu nepamatei. Arba jei pats nenuimai rankenėlių. Jei mūsų kaltė – taisom arba kompensuojam. Aš nepasakosiu, kad visada idealu. Vienas buvęs vairuotojas (jau nebedirba) neatitvirtino metalinės lovos dalies, ji pasislinko ir subraižė komodą. Tvarkėme. Modernūs diržai ir kampų apsaugos sumažina riziką, bet iki nulio nenuveda niekas, nebent veši orą. Svarbu prisipažint ir nesislepti nuo kliento.

Ar reikia išardyti baldus prieš gabenant?

Dažniausiai taip, jei nori sutaupyt vietos. Kojos ir rėmai užima daug vietos sumontuoti. Aš sakau – jei įmanoma, išardyk. Bet žmonės pavargę, neturi įrankių, bijo nesurinkt. Galim atsiųst meistrą, bet kainuoja. Jei baldai pigūs, gal apsimoka pirkti naujus Anglijoj. Buvo atvejis, kai klientas vežė išardytą sofą, bet audinio adatų reikėjo ieškot, nes numetė kažkur. Tai pasiruošk – įrankiai, varžtai maišelyje, priklijuotas prie dėžės.

Kiek dėžių galiu prisikeisti, kad dar būtų logiška vežti?

Nėra taisyklės, bet vienam kambariui apie penkiolika-keturiolika. Atrodo mažai, bet kai krauni, pamatai, kad daiktų daug. Stambūs baldai skaičiuojasi atskirai. Turim klientų, kurie bando sutalpinti viską į mažiausią furgoną, paskui stebisi, kodėl sulamdyta. Nes furgone nėra stebuklingos erdvės. Matuojam, siūlom pagal kubus. Neperkraunam, nors kartais prašo „dar vieną dėžutę tik". Ne. Geriau antrą reisą, nei rizikuot saugumu. Čia gal kietai skamba, bet taip.

Taisyklės, kurių geriau laikytis, kad neiškristum iš proto

Ar galiu vežtis augintinį tuo pačiu furgonu su baldais?

Techniškai taip, bet gyvūnai turi pet passport, vet patikrinimus. Asmeniškai nerekomenduoju vežti šuns su spinta. Buvo atvejis – šuo išsigando vairuotojo ir subraižė kilimą. Mūsų darbas – baldai, ne zooinformacija. Geriau ieškok specializuotų gyvūnų pervežėjų. Jie turi leidimus, temperatūrą, orą. Aš mielai pervešu sofą, bet katę palik tiems, kas tai daro kasdien. Čia ne mano sritis, jei atvirai.

Kas nutinka, jei aš nurodžiau neteisingą adresą Londone?

Tada vairuotojas blaškosi, degina kurą, tu moki papildomai. Londone kodai, aukštai, privažiavimai. Kartais žmonės rašo „Londonas" ir galvoja, kad adresas. Londone devyni milijonai, reikia gatvės, numerio, pašto kodo. Buvęs klientas nurodė gatvę be raidės – tokių buvo dvi skirtinguose galuose. Vairuotojas prarado pusdienį. Taisom kai įmanoma, bet krovininiai furgonai negali bet kur apsisukti. Rašyk pilną adresą, patikrink du kartus. Anglijoj navigacija kartais veda į sodus.

Ar jūsų vairuotojai padeda iškrauti ir nešti į vidų?

Pagelbėja, jei nėra aukštų laiptinių ir daiktas ne kelių šimtų kilogramų. Bet mes ne samdiniai. Paprastai atneša iki pirmo aukšto, jei liftas. Penktas be lifto – kalbam atskirai. Jaunesni vaikinai kartais padeda savanoriškai, bet ne visi gali. Buvo atvejis, kai vairuotojas prisiminė seną traumą nešdam pianiną. Aš kaltas likau. Dabar klausiam iš anksto – ar reikia papildomų rankų? Jei taip – organizuojam. Tai kainuoja, bet nugariai sveiki.

Ką reiškia, kai sako „durų iki durų" paslauga?

Reiškia, kad paimsim Klaipėdoje ir atgabensim Birmingamą. Teoriškai. Praktiškai „iki durų" kartais reiškia iki namo durų, bet jei kiemas per siauras, lieka kieme. Mūsų furgonai nėra maži, bet Londono gatvės siauros. Tada tenka permest į mažesnį auto. Aš sakau – patikrink privažiavimą. Kartais žmonės pyksta, kad vairuotojas neįėjo pro buto duris. Na, jis ne vaiduoklis, pro uždarytas nepraeis. Kartais reikia užsakyti liftininkus atskirai.

Kaip žinoti, kad nepatiksiu savo daiktų kokiai neegzistuojančiai firmai?

Baisu. Yra skelbimų „pigiai į Angliją", po avanso telefonas nutyla. Atvažiuoja be ženklų, be draudimo. Patariu: patikrink registraciją, paprašyk foto furgono, perkrauk Google, paklausk kitų. Mes turim svetainę, realius numerius. Žmonės taupo du šimtus eurų ir praranda viską. Buvo atvejis – klientas sumokėjo „Antanui", telefonas išjungtas. Nežinau ar surado, bet daiktų neatgavo. Rimtai, patikrink. Saugus gabenimas prasideda nuo pasitikėjimo, o ne pigiausios siuntos į Angliją.

Ar jūs gabenate ir į mažesnius Anglijos miestus, ne tik Londoną?

Žinoma. Londone daugiausia klientų, bet vežam ir į Reddingą, Oksfordą, Braitoną, Bristolį, Liverpulį. Kartais tenka suplanuoti maršrutą grupinėms siuntoms – tada į sandėlį, paskui paskirstom. Tiesiai į kaimą Kornvalyje gali kainuot daugiau, nes nuo pagrindinio kelio nukrypti. Svarbu tikslus adresas – Anglijos kaimuose namai numeruojami keistai, pvz., „Rose Cottage" be numerio. Tenka skambinti. Buvom pasiklydę Wales'e su tokiu pavadinimu. Vairuotojas pyko, navigacija rodė į upę.

Ką daryti, jei siunta atvyko, bet kažko trūksta?

Pirma – nepulk ant vairuotojo, patikrink sąrašą. Jei tikrai trūksta dėžės, rašom aktą. Fiksuojam krovinius, fotografuojam pakrovimo metu. Kartais dėžė pasilieka sandėlyje, randam ir atvežam kitu reisu nemokamai. Jei pradingo be pėdsakų – CMR draudimas. Buvo atvejis, kai neradom dėžės „Virtuvės reikmenys". Galvojau, kad Vilniuje liko. Pasirodo, pas kitą klientą garaže – etiketė nulūžo. Suradom per savaitę. Sėdi nervai, bet daiktai niekur neatmirksta amžiams. Bent jau pas mus taip būna.

Ar po viso šito galiu tiesiog pailsėti, kai jūs tvarkotės?

Visiškai atsipalaiduot? Ne, reikia priimti, pasirašyt, patikrint. Bet tvarkingas pervežėjas suteikia jausmą, kad gali nebebijot. Stengiamės, kad aišku būtų nuo pradžių iki paskutinės dėžės ant grindų. Kartais žmonės apsiverkia iš palengvėjimo. Nejuokauju, būna. Aš dvidešimt keturis metus čia, ir kartais pats nubraukiu ašarą, kai senelės komoda atgula Birmingamą. Tada pagalvoji – verta turėt gerą techniką ir vairuotojus, kurie supranta, kad tai ne tik daiktai.

Jūsų siuntos gabenamos į Angliją saugiai ir su modernia įranga – ne šūkis, o tai, ką darom kasdien. Ne visada idealiai, ne visada be nervų, bet sąžiningai. Jei planuoji kraustytis, susisiek. Pasikonsultuosim be mokamos linijos ir be spaudimo. Pašnekėsim, kaip seni pažįstami, kurie matė šimtus tokių kelių. Tada nuspręsi pats, ar verta patikėt savo daiktus mums. Aš čia dvidešimt keturis metus, ir kartais net pats nustebinu, kaip toli nukeliauja tavo baldai, o tu ramiai gersi arbatą.