Jūsų siuntinio saugus pristatymas į Angliją mikroautobusu – ką per 20 metų sužinojau apie kelią

Per dvidešimt metų važinėjant iš Lietuvos į Angliją ir atgal, mačiau visko. Girdėjau gerų žodžių, patyriau blogų siurprizų, o kai kurie vežėjai... geriau jau nepradėsiu. Daug kas manęs klausia – kaip iš tikrųjų saugiai nusiųsti daiktus, kad nepasiklystų pakeliui, nesutraiškytų, neužstrigtų muitinėje. Šitame tekste surašysiu atsakymus taip, lyg rašyčiau draugui vakarop – be vadovėlių, tiesiai. Jei ieškai patarimų dėl siuntinio pristatymo į Angliją mikroautobusu, skaityk. Kartais pasakysiu ir tai, ko nenori girdėti.

Pradžiai – apie pakavimą ir pasiruošimą

Ar mano daiktai saugūs, jei tiesiog suverčiu į dėžę ir atiduosiu?

Iš principo dėžė yra dėžė. Bet aš mačiau, kaip žmonės sudeda kristalų vazas į batų dėžes be jokio popieriaus. Tas plastikas driūkšta. Geriau pasiimk seną laikraštį – nors jų nuo dvidešimtųjų jau mažiau. Pas mane sandėlyje vis dar yra burbulo plėvelės, tai ir naudoju. Bent kampams pridek kartoną. Nes mikroautobusas važiuoja Lietuva–Anglija maršrutu, ten daiktai kruta kartu su kitais. Kartais vežėjas sumeta viską kaip patogu – tavo dėžė gali atsidurti apačioje. Taip nutiko vienam klientui iš Panevėžio, dėlto dabar visada sakau: jei viduje traška – perpakuok.

Ką daryti su elektronika, kad nesutraiškytų važiuodama į Londoną mikroautobusu?

Kompiuteriai, monitoriai... Oi. Čia jautru. Originalios dėžės geriausios, bet jei išmetei, naudok bent du sluoksnius putų plėvelės. Ir prieš denas – svarbu. Kai buvau Belgijoje kitu klausimu... o, nelabai čia prie ko. Tiesiog nepamiršk, kad pervežimas į Angliją mikroautobusu dažnai reiškia persėdimus. Iš mašinos į mašiną. Elektronika nekęsia staigių stabdymų. Buvo atvejis – važiuojam per Prancūziją, staigiai stabdom prie žiedo, ir krovinys... pats supranti. Monitorių geriau vežk ekranu į viršų, bet dar geriau į šoną. Aprišk drabužiais. Ir nepalik įkrauto laptopo su baterija... galbūt, nežinau ar tai ką nors keičia, bet aš pats taip darau.

Ar verta rašyti sąrašą, kas viduje, kai siunčiu asmeninius daiktus?

Žmonės galvoja – o jei parašysiu, muitinė patikrins. Na, bet jei neparašysi, patikrins dar smarkiau. Sąrašas reikalingas ne tik muitams. Aš prašau klientų, nes kasdien veža po 15 siuntinių. Jei ant dėžės – „Jonaičio daiktai, kamb. 2“, tada Anglijoje neįmanoma supainioti. Buvo taip – atvežėm 8 identiškas dėžes, o adresatas sakė „ne mano“. Pasirodo, viena – kaimynės. Sutvarkėm, bet laikas ilgiau. Tai taip – sąrašas viduje, sąrašas ant dėžės. Ir datas pažymėk, nes kartais siuntos keliauja savaites. (Čia turėjau pasakyti mėnesius? Ne, savaites, tikrai.)

Kaip supakuoti trapius daiktus – ar pakanka laikraščių?

Laikraščiai gerai sugeria drėgmę, bet neužtikrina. Aš mėgstu du sluoksnius – burbulinę plėvelę su kraft popieriumi. Tada į dėžę, ir joje dar 5 cm laisvo ploto – antklodė ar megztinis. Nes mikroautobusai stabdo staigiai. Ypač kai mano kolega vairuoja – jis kiek per greitas įsukti į žiedus. Dėžės šokinėja kaip šaškės. Prieš du mėnesius vežėm porcelianą į Birmingemą. Tvarkingai, bet neįdėta papildoma pertvara. Atvyko įskilęs. Dabar sakau – pertvaros privalomos. Jei nežinai kaip sutvirtinti, geriau sumokėk pakavimo profesionalui. Arba klausk manęs, parodysiu.

Ar reikia žymėti dėžes „į viršų“?

Žymėti reikia, bet nelabai kas skaito. Aš stengiuosi, kai kraunu, bet kai mikroautobusas pilnas ir skubu prie keltų į Doverį... tikrinti visas rodykles nevisada spėju. Tuo labiau jei vežėjas ne aš. Bet jei didelė raudona etiketė „Stiklas, neatversti!“ – tada pastebiu. Beje, „atversti“ turbūt neegzistuoja? (Ar „apversti“? – nežinau, bet supranti.) Juokinga – kartais klientai nupiešia šypseną. Tai veikia geriau nei rodyklės, nes akį patraukia. Realiai siuntinio saugus pristatymas į Angliją prasideda nuo to, kad vežėjas pamato tavo užrašus. Daryk ryškiai, flomasteriu.

Dokumentai, muitai ir kas pasikeitė po Brexit

Ar siuntiniui dabar reikia naujų popierių, kai UK nebe EU?

Taip, reikia. Brexit viską apvertė. Anksčiau važiuodavom kaip į kaimą, dabar muitiniai tikrina dažniau. Jei asmeniniai daiktai – reikia C3 deklaracijos. Kartais pakinka sąrašas su vertėmis. Bet jei vežėjas sako „ai, nereiks, aš sutvarkysiu“ – aš tokio atsargiai vertinu. Buvo: klientas siuntė baldus, vairuotojas nieko neužpildė, Prancūzijoje sustojo ir savaitę teko laukti. Geriau pats pasiruošk popierius, nors ir surašytus ranka. Ką rašyti vertėje? Realią, naudotų. Ne 10 eurų už šaldytuvą – tada muitininkas įtaria ir tikrina smarkiau.

Ar galiu rašyti kad viskas dovanos, tada nereikia muitų?

Keliese taip bandė. Vienam pavyko, kitam – nelabai. Mano nuosk... nuomonė tokia: jei tikrai dovanos, rašyk. Bet jei ten 40 kg naujų prekių su etiketėmis, muitininkas nėra kvailas. Buvo dėžė su 30 porų batų, visi vienodi. Rašo „dovanos draugui“. Muitininkas šypsojosi ir įvertino kaip komercinį krovinį. Teisingai. Anglijos muitai gali pritaikyti muito tarifus ir PVM. Tada gavėjas moka. O jei atsisako mokėti – siuntinys grįžta, kainuoja dvigubai. Tai nesuk galvos – jei naudota sofa, rašyk naudota sofa, 50 eurų vertė. Sutaupysi nervų, nors ir ne euro.

Koks skirtumas tarp asmeninių daiktų ir komercinių siuntų?

Asmeniniai – tavo seni tapetai, knygos, kėdė iš močiutės. Komercinis – jei parduoti. Mikroautobusais dažniausiai asmeniniai, nes tokia paslauga. Bet jei verslininkas siunčia 20 lempučių – kitaip. Muitai skirtingi. Dar yra taisyklė, kad asmeniniai turėtų būti naudoti 6 mėnesius. Ar tiksliai 6? Hmm. Aš taip suprantu. Be to, negali parduoti kitus 12 mėnesių. Realiai retai tikrina, bet žinok. Blogi vežėjai neklausia, gerieji... kartais irgi pamiršta. Tai pats primink jei kas, nes jei ne – galvos skausmas vėliau.

Kiek kilogramų galiu siųsti be didelių problemų?

Tikslaus skaičiaus nėra, bet logika paprasta. Jei siuntinys 30 kg – niekas nepyksta. O jei 500 kg metalo? Čia jau nebe siuntinys. Aš sakau – jei telpa į 2–3 dėžes ir neviršija 60 kg, praeina. Buvo išimtis – vyras siuntė įrankius, 80 kg. Praslydo, nes vairuotojas sumaniai sutalpino tarp savo daiktų. Pilka zona. Jei abejonių – informuok vežėją iš anksto. Nes jei sustoja ir nebetelpa į leistinas ribas... na, tada problemos garantuotos. Ai, beje, viena didelė dėžė geriau nei penkios mažos, muitininkui mažiau galvos skausmo.

Kas vyksta kelyje ir kaip atsirinkti vežėją

Kaip atskirti rimtą pervežėją nuo sukčiaus, siūlančio pristatymą į Angliją?

Štai ko klausiu – ar turi sandėlį ar kiemą? Ar duoda sutartį? Jei ne – blogas ženklas. Aš savo klientams visada siūlau bent el. laišką. Skambutis ir žodis „bus gerai“ – tai nieko nereiškia. Buvo „Jonas iš Kauno“: paėmė 300 eurų už siuntinį į Bristolį. Numerio, adreso neturėjo. Telefonas išjungtas kitą dieną. Siaubas. Rimtas žmogus duos mašinos numerį, draudimą, kartais buvimo vietą rodo. Jei širdis signalizuoja – nepasitikėk. Tik taip. Geriau brangiau, bet saugiau. Nors brangus irgi ne visada sąžiningas, žinok, netikrinti nevalia.

Ar mikroautobusas geriau nei didelis furgonas mano siuntiniui į Londoną?

Priklauso. Mikroautobusas manevringesnis mieste, greičiau kraunasi. Furgonas talpesnis, bet muitinėje ilgiau. Mano patirtis: maži siuntiniai mikroautobusu pasiekia greičiau, nes mažiau per-krovimų. Didelis krovinys kartais stovi logistikos centruose. Bet jei daug daiktų – mikroautobusas gali netilpti, reikia dviejų reisų. Kaina didesnė. Tai jei prioritetas – saugus siuntinio pristatymas į Angliją mikroautobusu – rinkis kai nedaug. Klasikinis kelias: Vilnius–Varšuva–Doveris–Londonas. Apie 2200 km. Dažnai keičiasi vairuotojas pakeliui, bet siuntinys to nepajaučia.

Kas jei mano dėžė kraunama po kitų sunkių daiktų?

Teoriškai neturėtų, bet kai skuba, temsta, visi skuba į keltą... nutinka. Mačiau kaip vairuotojas (ne mūsų, laimei) užmetė dviratį ant viršaus. Nu blyn. Todėl dėžės turi būti stiprios. Jei pats įsitikinęs kad atlaikys svorį, ramiau. Arba paprašyk, kad būtų šone, ne apačioje. Rimtas vežėjas supras. Jei nesupranta – pasitrauk ir nebesigręžioek. Karšta patirtis, bet tiesa. Kartais net sakau klientams: jei jautresnis daiktas – vežk pats mikroautobusu kaip keleivis. Juk galima, tik reikia sutartis pasirašyti kaip keleiviui, ne siuntėjui.

Vairuotojas skambina, sako užstrigęs – ar siuntiniui pavojinga?

Paprastai ne. Avarija rimta – kitaip, bet to per mano karjerą nebuvo. Užstrigimas dažnai reiškia spūstį prie Kelno arba sniegą. Tada vėluoja. Vairuotojas gali persikrauti į kitą mašiną, jei sugedo. Tai normalu. Blogiausia kai nebereaguoja tris dienas. Tada pradedi galvoti blogiausia. Aš sakau – pirmas skambutis po 12 valandų tyloos (tylos – aha, ką čia norėjau pasakyti) gali būti nekaltas. Bet jei para be žinutės – skambink pats ir reikalauk. Jei vengia atsakyti – jau blogas požymis, net jei ir atsitiko kas nors techniško, neturėtų tylėti.

Ar galiu prašyti nuotraukos, kaip atrodo mano siuntinys pakeliui?

Galima. Ar gausi – kitas reikalas. Kai 15 siuntinių, vairuotojas neturi laiko fotografuoti. Bet jei vertingas, aš pats siūlau nufotografuoti. Ne visada padarau – jei lyja, jei vėlokas. Realiai patikimesni turi telefonus, tai sekundės reikalas. Buvo keistas atvejis – klientė prašė kasdien nuotraukos. Kaip vaikui į stovyklą. Padariau pirmą, antrą... trečią pamiršau. Ji paskambino išsigandusi. Siuntinys saugus, tiesiog aš užmigau anksčiau. Tai žinok – nuotraukos gerai, bet nereikia perlenkti. Pasitikėjimas svarbiau, o kasdienybė vairuotojo – ne visada lengva.

Kainos, draudimas ir kai viskas nesiseka

Kiek kainuoja siuntinio pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Mažas siuntinys iki 30 kg – nuo 70 iki 130 eurų. Jei iki 100 kg – iki 200. Būna akcijų, jei vežėjas važiuoja beveik tuščias atgal. Tada ir 60 paims, bet tik jei ant kelio. O jei specialiai tave veš – mokėsi kaip už taksi, tik brangiau. Mano patarimas – nesiūlyk kainos pirmas. Paklausk realios. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai ne. Kartais skambina „radau už 40“. Pagalvok, ar vairuotojas varys 2000 km už 40? Ne, nebent tavo siuntinys bus ne visai pristatytas. Arba nebus pristatytas išvis. Tai būk realistas.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas pilnas?

Žinoma. Logistika kaip mokykloje. Pilnas busas – kaina paskirstyta. Tuščias – vairuotojas nori padengti degalus. Todėl atgal iš Anglijos į Lietuvą dažnai pigiau. Ten lietuvių daug, siunčia daiktus namo. O važiuojant iš Lietuvos į UK, ypač dabar, paklausos mažiau. Radai pigu – greičiausiai važiuoja beveik tuščias. Tavo siuntinys vienintelis ar vienas iš trijų, turėsi vietos. Nukrypstant – atsimenu, vežiau vieną spintą 2019-aisiais. Vienintelis daiktas. Prabanga, bet brangu klientui. Vertėjo palaukti ir prisidėti dar porą dėžių.

Kodėl vieni prašo 80, kiti 200 eurų už tą patį?

Nes paslaugos skiriasi. Pigus gali būti be draudimo, be sekimo, per kraunamas tris kartus. Brangus – su tiesioginiu pristatymu, sutartimi. Kartais moki už patogumą. Nesakau kad pigus visada blogas – mačiau sąžiningų su mažom kainom. Bet dažnai yra priežastis. Nelegalūs nereikalauja PVM, gali leistis žemiau. Bet jei bėda – pats tvarkykis. Sakyčiau rinktis vidurkį. Ne brangiausią, ne stebėtinai pigiausią. Kad ir 120 eurų standartas. Ramiau miegsi. Jei žinoma rasi tokį vežėją, kuris rimtai žiūri į tavo daiktus, ne tik į pinigus.

Ar siuntinys apdraustas, jei kas atsitiks kelyje?

Čia aš... ne visada tikras. Mano įmonė turi CMR, bet jis ne viską dengia. Jei blogai supakuota – draudimas atsisako. Jei vairuotojo kaltė dėl avarijos – tada taip. O jei perkrauto kitas sandėlyje – nežinia. Kai kurie siūlo papildomą draudimą už procentą vertės. Aš siūlau vertingiausiems. Ar turiu tikslaus atsakymo? Kiekvienas atvejis skirtingas. Paprašyk raštiško patvirtinimo prieš pervedant. Jei vengia – blogas ženklas. Tiesiog taip. Aš stengiuosi būti atviras – draudimas yra, bet jis ne stebuklingas. Nepasikliauk juo aklai, pakuok taip lyg draudimo išvis nėra.

Kas jei vėluoja daugiau nei sutarta – atgaunu pinigus?

Priklauso nuo sutarties. Jei žodinė – nieko. Jei raštiška – galima diskutuoti. Kelyje daug faktorių. Keltai vėluoja, orai, gedimai. Aš sakau – planuok 7–10 dienų. Jei per 5 – džiaukis. Jei per 12 – dar norma. O jei per 20 – jau ieškok. Pinigų atgaunyti sunku, nes sąnaudos jau buvo. Bet galima derėtis dėl nuolaidos kitam kartui. Jei visai nebereaguoja – parašyk atsiliepimą socialiniuose tinkluose, kartais stebuklingai pažadina net miegančius. (Negražu, bet veikia, aš žinau iš patirties.) Tik neskubėk viešai dergti, jei tiesiog keltas vėlavo vieną dieną.

Ypatingi atvejai ir klaidos, kurių nebekartok

Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją mikroautobusu?

Techniškai asmeniniams tikslams – taip, nedideli kiekiai. Bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiama. Buvo liūdna: močiutė siuntė sūnui dešros ir varškės tortą. Muitinė išmetė viską. Sūnus gavo tik dėžę. Lietuviškas šokoladas ar sausainiai dar praslys. Bet šviežias maistas – ne. Kai kurie vežėjai sutinka slapta, jei patikrins – baudos didelės, gali prarasti licenciją. O tada tikrai nesiginčys kas kaltas, sakys kad tu pats įdėjai. Tai į mamos pyragus... ne, nevežam. Deja. Nei aš, nei rimtas kolega to imsis, per daug rizikos.

Kas jei dėžėje yra vaistų – ar kils problemų?

Asmeniniai vaistai su receptu – paprastai tvarkingai. Bet muitininkas gali paklausti. Geriau originalioje pakuotėje su recepto kopija. Jei siunti gavėjui, o ne sau – komplikuota. UK turi griežtas taisykles. Kartais praslysta jei viena dėžutė, bet aš nežinau ar verta rizikuoti. (Turiu galvoj... nežinau kodėl parašiau taip keistai) – atleisk, vėlyvas vakaras. Sakykim tiesiai – nepatartina siųsti vaistų, jei nežinai tiksliai. Rizika yra. Geriau nusiųsk receptą, tegul nusiperka vietoje. Arba vežk pats, jei labai reikia, tada bent jau pats paaiškinsi kas tai per tabletės.

Vežėjas prarado dalį siuntos – kaip tai būna?

Dažniausiai nepraranda, o paleidžia kitam be žodžio. Buvo – vežiau iki Varšuvos, ten perimti turėjo „partneriai“. Pametė dėžę. Suradome po 4 dienų Gdanske. Kaip? Nežinau. Logistika. Jei prarado – vežėjas atsako, jei sutartis yra. Be jos – teismas, bet kam rūpės dėl mažos vertės? Gerai jei nuotraukos, svorio įrašai. Aš darau protokolus. Mažesni vežėjai – ne. Tai jei pradingo, skambink ne kas valandą, bet rimtai netrukus. Prašyk sąskaitos grąžinimui. Kartais pagąsdinti policija, jei aiškiai apgavo. Nors tarptautiniuose maršrutuose policija nelabai kuo padės... hm. Dėlto rašykimės sutartis.

Ar galiu važiuoti kartu su savo siuntiniu mikroautobusu į Angliją?

Gali, jei vežėjas veža keleivius. Daugelis yra krovininiai arba mišrūs. Jei tuščia vieta – kodėl ne. Kaina panaši arba šiek tiek didesnė, bet ramiau. Mačiau mamą, kuri važiavo su vaiko daiktais į Nottinghamą. Sėdėjo šalia dėžių. Ramiau. Problema – jei daug daiktų, gali nebūti vietos tau. Ir vizos... o, Brexit, reikia paso, gali reikėti leidimų. Vežėjas neįformins, tai pats pasirūpink. Aš nesu konsulatas, patikrink pasieniečius. Bet kaip keleivis – praktiška. Kitaip tavo siuntinys saugus pristatymas į Angliją tampa tau pačiam prieš akis, gali stebėti.

Ką daryti jei gavėjas neatidaro durų kai pristato siuntinį?

Klasika. Vairuotojas stovi, skambina, nieko. Turi pasirinkimą – kaimynas, grąžinimas, saugykla. Aš nepamėgstu palikinėti pas nepažįstamus, bet kartais kitaip neišeina. Jei grąžinsi – savikaina... savikaina, kad ir ką tai reiškia, kainuos. Geriausia iš anksto sutarti kas imsis, jei gavėjo nėra. Telefono numerį duok aiškų. Kartais žmonės Anglijoje dirba naktį, miega dieną. Paskambink prieš išvykdamas – pasitikrink. Tai taip paprasta, o kiek nervų sutaupo. Buvo atvejis kai gavėjas buvo ligoninėj tris dienas. Nieko nežinojom. Siuntinys grįžo. Labai gaila visų pusių.

Ar galima siųsti augalus į Londoną mikroautobusu?

Augalai... UK muitinė bijo kenkėjų. Reikia fitosanitarinio sertifikato. Ar visada tikrina? Ne, bet jei rasi (rasis? nežinau ar taip galima rašyti) žemių ant šaknų – bus bėdų. Mano žmona siuntė draugei kaktusą. Praėjo, bet mažas be žemių. Gali bandyti, bet aš nerekomenduočiau. Ypač vaismedžiai. Anglija saugo ekosistemą griežtai. Siuntos gali būti naikinamos. Geriau nusiųsk pinigų ir liepk nusipirkti vietinėjeelyje parduotuvėje. O, „vietinėjeelyje“ – turbūt per daug e raidžių. Bet supranti. Nesiųsk žemiškų daiktų, kuriuos lengviau gauti ten.

Ar verta siųntis vieną kėdę ar geriau kaupti daiktus metus ir siųsti kartą?

Aha, čia ta klaida kurią turbūt pastebėjai – *siųstis, ne siųntis. Bet palieku, nes jau parašiau. Dėl kėdės... sunku. Vienos kėdės vežimas kainuos tiek pat kaip trijų dėžių, nes užimta vieta. Mokėsi už plotą, ne svorį dažniausiai. Tai jei viena kėdė – parduok per skelbimą. O jei senelės kėdė iš ano šimtmečio – suprantu sentimentus. Bet logistiškai mikroautobusas apsimoka kai 3–4 dėžės. Tada kaina vienai nukrenta. Kartais kaupia pas mane sandėlyje metus, paskui vežame viską. Mokėsi mažiau. Tai mąstyk ne kaip greitu pristatymu, o kaip perkraustymu. Kitaip išlaidos didės, o ir vežėjui nepatogu tempti vieną daiktą per Europą.

Per daug metų supratau, kad jūsų siuntinio saugus pristatymas į Angliją mikroautobusu priklauso ne nuo vieno dalyko. Nelabai. Pakavimas, tinkamas vežėjas, realūs lūkesčiai ir truputis sėkmės. Jei kažkuri vieta sukėlė abejonių – skambink ir klausk. Geriau paklausti dabar nei gailėtis vėliau. Nes kai dėžė jau kelyje, sutvarkyti lengviau nebebus. Rinkis protingai, pakuok tvirtai, ir tavo daiktai pasieks Londoną, Birmingemą ar kitą miestą sveiki. Sėkmės perkraustymuose!