Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Jūsų siuntiniai saugiai pasieks Angliją greitu mikroautobusu
Daug metų vežiojame daiktus mikroautobusiais į Angliją ir atgal. Žmonės dažnai skambina ir klausia – ar tikrai daiktai nenuklys? Ar neatvažiuos sugadinti? Aš atsakau – jei tvarkingai supakuojam ir sutariam laiką, jūsų siuntiniai saugiai pasieks Angliją greitu mikroautobusu. Bet realybėje būna visko: oras, eilės prie keltos, pavargę vairuotojai. Stengiamės dėl sklandumo. Noriu papasakot, ką mačiau per tuos penkiolika, gal net septyniolika metų. Pervežimas į Londoną mažesniu transportu – visai kas kita nei vilkikas. Lankstus, greitas, tiesioginis. Nuvažiuoja iki namų durų ir nereikia laukti savaitės, kol sueis pilnas konteineris. Kelionė trunka maždaug dvi–tris paras, priklauso nuo maršruto.
Kiek tai kainuoja, kai veža mikroautobusas
Kiek maždaug kainuoja siųsti dėžę su drabužiais į Londoną mikroautobusu?
Žiūrėk, kaina priklauso nuo svorio ir kur esi Lietuvoje. Dviejų dešimčių kilogramų dėžė su rūbais į Londoną – maždaug apie du šimtai eurų. O gal mažiau, jei vairuotojas jau važiuoja kryptimi. (Čia turėjau galvoje apytikslę sumą – gali svyruoti.) Jeigu esi toli nuo maršruto, už privažiavimą primokėsi. Viena klientė iš Rokiškio skundėsi, kad jai trisdešimt eurų brangiau nei vilnietei. Tai normalu – kuras ir laikas kainuoja. Kartais sutinkam paimti tik jei sueina maršrutas. Skambink pasitikslint, o ne spėliok.
Ar kaina skiriasi, jei siuntinys iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?
Skriasi, aišku. Nors kai kurios įmonės slepia tą faktą, aš sakau atvirai – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau. Mes dažniausiai važiuojame per Kauną, Vilnių, tad Klaipėda yra atšaka. Kartais sutariam, kad klientas pats atveža į sostinę, jei nori sutaupyti. Buvo toks atvejis – vyras vežė katiną ir tris lagaminus į Bristolį. Gyveno Klaipėdoje, bet atvažiavo autobusu į Vilnių ir sutaupė keturiasdešimt eurų. Realiai mikroautobusai į Angliją dažniausiai sukraunami rytų Lietuvoje, ten didžiausia paklausa.
Kaip greitai gaunu kainą – turiu skambinti ar galiu sms parašyti?
Skambink geriausiai. SMS žinutės – nepatogu, nes aš iš pradžių turiu paklausti ką veši, kiek tai sveria, kur tiksliai. Kartais žmonės atsiunčia nuotrauką "štai mano daiktai" – o ten neaišku, ar tai dvidešimt dėžių, ar trys. Aš turiu matyt tūrį. Jeigu manai, kad galiu per pusę minutės parašyt kainą – na, ne visada taip greit. Ypač jei gabename į Angliją šaldytuvą. Tada reikia pagalvoti, ar jis telpa į mūsų VW Crafter. Kartais tenka atsakyt: "nežinau dar, paskambinsiu vakarui". Ir tai normalu.
Kas nutinka tavo daiktams kelyje
Kas atvažiuoja paimti – didelis autobusas ar mažas mikroautobusas?
Mes naudojame vidutinės talpos mikroautobusus, dažniausiai Mercedes Sprinter arba VW Crafter. Jie perdaromi taip, kad gale būtų erdvės kroviniui, o priekyje – žmonėms. Kartais klientai galvoja, kad atvažiuos didelis keleivinis autobusas – ne, tokių nenaudojam. Nebent siunti penkis minkštus baldus, tada gal reikia dviejų mašinų. Bet dažniausiai mašinos būna tokio dydžio, kad prisistato po namų langais ir kelias dežes per dvidešimt minučių sukrauna. Jokių kranų, jokių didelių triukšmų. Toks pervežimas į Angliją mikroautobusu patogus, nes nereikia kelti daiktų kažkokioje didžiulėje sandėlyje.
Ar vairuotojas padės man sudėti daiktus, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?
Hmm, čia jau bėda. Penki aukštai be lifto – vairuotojas paprastai padeda, jei daiktai ne milžiniški. Bet jei tai skalbimo mašina – tu turi pasirūpinti pagalbininkais. Buvo atvejis praėjusią žiemą: klientė Kauno senamiestyje, laiptai siauri. Vairuotojas iki trečio aukšto nešė dėžes, o tada pasakė – daugiau nebenešiu, rankos nebeiosios. Turėjo kviestis kaimyną. Taip, pagelbėja, bet nereikia tikėtis, kad vežėjas bus tavo asmeninis nešikas. Už tai ne visada sumokama atskirai.
Ar tikrai pervežimo metu siuntiniai nesubraižys – kaip juos ten sudėliojat?
Čia svarbiausia dalis. Mes turime žaliuzes, sagtis salone, guminius paklotus, kartais ratukus padėklams. Bet jei tu pats supakavai į dėžę, kuri vos laiko, o viduje stiklas tik per senos močiutės laikraščius – na, rizika. Aš mačiau visko. Geriausia naudoti dvigubas dėžes, klijuoti dažų juosta. Kartais priduodi vyno dėžes, o viduje porcelianas be jokio popieriaus. Jei nesilaikai mūsų nurodymų, negalim garantuot šimto procentų. Nors važiuojame atsargiai, kelias į Angliją turi duobių. Ypač Prancūzijoje, ten keliai ne visur lygūs kaip mūsų trinkelės.
Kiek laiko trunka kelionė Vilnius–Londonas su kroviniu?
Na, realiai jei viskas tobula, per trisdešimt šešias valandas nuvažiuoji. Bet tobulos dienos būna retai. Keltas per Lamanšą kartais vėluoja, o Lietuvoje keliai remontuojasi be saiko. Vieną kartą Belgijoje buvo avarija – stovėjome dvi valandas ant tilto. Skambinau klientui, pasakiau – bus vėliau, negu žadėjau. Jis supratingas buvo. Taigi planuok keturias dienas, o jei atvažiuoja per dvi–tris – džiaukis. Vežame nuolat, tai žinom geriausias savaitės dienas maršrutui, bet eismas – kaip eismas, jo neapginsi.
Ar pervežimai vyksta ir žiemą, kai slidus kelias?
Vyksta, bet jei kyla pūga ir vairuotojas mato, kad per Lenkiją baisu, sustoja. Mes vežame ne tik tavo daiktus, bet ir savo galvą ant pečių. Saugumas svarbiau už greitį. Buvo, kad gruodį užstrigome prie Varšuvos pusdieniui. Lygiai taip pat kaip ir vasarą, tik žiemą rizikos didesnės. Krovininių pervežimų į Angliją mikroautobusu žiemą dažniausiai kelionė trunka pusdieniu ilgiau. Padangos būna tinkamos, bet aš nepasakosiu pasakų – slidus kelias yra slidus. Geriau palaukti pusdienį, nei bandyti per drąsiai.
Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai per Prancūziją, ar kaip nors kitaip?
Dažniausiai per keltą iš Kalo į Folkestoną, nors anksčiau važiuodavome kitais maršrutais, dabar tiesiogiau. Routas priklauso nuo to, kiek užsakymų turi vairuotojas. Jei reikia apsiūsti Amsterdamą, apsiuka. Kartais pro Liuksemburgą. Aš mėgstu maršrutą per Belgiją, nes ten keliai platūs, bet vairuotojai sako, kad mokesčiai brangesni. O, jei Didžiojoje Britanijoje ribojimai sunkvežimiams, mikroautobusą kartais įleidžia lengviau. Nežinau, ar dar galioja tos taisyklės taip pat kaip 2022-aisiais, bet tada tikrai buvo privalumas mažesnei mašinai.
Muitai ir kiti popieriai – nuobodus, bet reikalingas
Ar reikia kažkokių popierių siunčiant senus kompiuterius į Angliją?
Kompiuteriai – elektronika. Jei tai tavo asmeninis nešiojamas, deklaruojamas kaip perkraustymo daiktas. Jei veži dešimt vienodų procesorių parduoti – čia jau prekyba ir kiti dokumentai. Buvo, kad klientas bandė vežti trisdešimt vienodų monitorių. Muitininkai Prancūzijoje pažiūrėjo įrašus ir paklausė – o jūs, ponia, iš kur turite verslo liudijimą? Neturėjo. Stojo kelionei valandų valandas. Asmeniniai daiktai – kitaip, prekės – kitaip. Čia svarbiausias dalykas, kurį žmonės painioja. Mano patarimas – rašyk sąrašą lietuvių kalba ir angliškai aiškiai.
Kas atsitiks, jei muitininkai nusprendžia patikrinti mano dėžes?
Atsitiks tai, kad atidarys. Rankomis, jei reikės. Kartais su šuniu apeina. Jei matai, kad muitininkai užsimojo tikrintis, geriausia būti ramiam ir turėti popierius po ranka. Jie ne dėlto, kad tau blogai linki – jiems reikia dirbt. Tikrinimas gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Tada vairuotojas skambina ir sako – užtruksiu. Kartais tai reiškia, kad vėluosi į pristatymą Anglijoje. Nėra čia ko pykti, tiesiog darbas. Jei randa kažką draudžiama – problema, bet jei normalūs namų daiktai – tikrai praleis. Tik nekokaino paketą, prašau.
Ar galiu siųsti maisto produktus – pavyzdžiui, šakotį – draugams į Birmingemą?
Šakotį? Na, gali, bet jis gali nueiti nevisai šviežias per dvi dienas kelio. Mes ne šaldytuvai važiuojame, o mikroautobusas be šaldymo. Kietas maistas – taip, bet minkštas ir greitai gendantis – atsargiai. Buvo, kad žmonės veždavo lašišą. Lašišą! Vasarą! Ne, nepriimam tokių dalykų. Medus, sausainiai, rūkyta mėsa – galima, bet reikia žiūrėti, ką leidžia Jungtinės Karalystės taisyklės. Pieno produktai ir mėsa ten griežtai reglamentuoti. Kartais klientai supyksta, bet aš ne valdžia – aš tik perskaitau, ką matau ant sienos kabančio informacinio lapo.
O jeigu siuntu dokumentus – ar juos reikia deklaruoti atskirai?
Dokumentai – popieriai. Jei tai tavo diplomas, sutartys, nuotraukos – dažniausiai dedame į salono dėtuvę arba rankinę. Jei siunti penkiasdešimt kilogramų popierių – čia jau krovinys. Kaip ir su paštu – jei per daug, turi būti kaip siuntinys. Vienąsyk vežėme archyvą advokatui į Londoną. Svarstyklių nepasiekė kritinės ribos, bet muitininkai pažiūrėjo ir pasidomėjo – o kas čia per verslo paslaptys? Tai jeigu archyvuose nėra auksu išpieštų kvitų, viskas gerai. Paprasti popieriai nebaisūs. Tiesiog nesikrauk į dėžę su kupranugarių pienu – nesusipras.
Pakavimas ir klaidos, kurių darome patys
Ar turiu pats supakuoti, ar jūs tai padarote?
Gali pats, gali mes padarom, bet už papildomą mokestį. Tokiu atveju turim atvažiuoti anksčiau. Aišku, kai kurie pakavimą atlieka su senais laikraščiais ir tikisi stebuklo. Aš matau, kaip deda krištolinį vazą į plastikinį parduotuvės maišelį. Ne, taip nereikia. Mes naudojame burbulinę plėvelę, kartonines dėžes, kartais medinius rėmus trapiems daiktams. Bet jei tu pats supakavai blogai, o ant dėžės prirašei "atsargiai stiklas", o viduje maišeliai krebžda – nu, čia jau tavo atsakomybė. Geriau mokėti penkiasdešimt eurų ir žinoti, kad žmogus supakavo tvarkingai.
Kokį buitinį daiktą žmonės dažniausiai sulaužo gabendami?
Dažniausiai – televizoriai. Žmonės galvoja, kad originalioji dėžė pakankamai gera, bet ji jų dešimt metų naudota. Važiuoja mikroautobusas per Prancūzijos duobes, ir ekranas viduje daro lankstymo pratimus. Buvo toks atvejis – keturiasdešimt colių televizorius. Atidarėm Anglijoje – viduje matrica plyšusi kaip ledas ant ežero. Klientas net apsiverkė. Nuo tos dienos televizorius vežame tik su mediniu rėmu arba specialiu transportu. Dar sulūžta kėdžių kojos, bet jas sutaisyti lengviau. Neišmeskite savo dėžių per anksti, prašau.
Ar verta dėti siuntinį į medinį rėmą, jei tai senovinis veidrodis?
Tikrai verta. Senoviniai daiktai – ne tik pinigų vertė, bet ir emocinė. Jei tai senelės veidrodis, kurį veži į Angliją dukrai, geriau investuoti į medinį rėmą. Kartais klientai sako – o gal tiesiog daug sukti lipnia juosta? Ne, nepadės. Lipnia juosta nepagaus stiklo, jei mašina suduos. Mes buvome mačiusi (o gal matėme? nesvarbu) situaciją, kai veidrodis be rėmo tapo maišu su stiklo trupiniais. Ten buvo ir keramika, ir porcelianas – viskas viename katile. Gaila žiūrėti. Rėmas – tavo draugas. Nepasigailėsi.
Ką daryti, jei gavus siuntinį Anglijoje pastebiu įbrėžimą?
Pirmiausia – fiksuok nuotrauka, kol vairuotojas dar šalia. Jeigu jis jau išvažiavęs, broką rasti sunkiau. Būna, kad įbrėžimas jau buvo, bet žmogus nepamatė ir sako, kad mes sugadinome. Aš bandau aiškintis, bet negaliu visko įrodyt. Jeigu dėžė nepasižeidusi, o viduje kažkas įskilę – jau pakavimo problema. Mes turime draudimą, bet jis ne viską dengia, ypač jei pakuotė prasta. Skaityk sutartį prieš pasirašydamas. Man nepatinka apie tai kalbėti, bet taip yra realybėje ir nuo to niekur nepabėgsi. Todėl ir siūlau gerai apžiūrėti daiktus pristatymo metu.
Kai nutinka bėdos – o jos nutinka
Ar buvote situacijų, kai vairuotojas vėluoja dviem dienom – ką tada?
Buvo. Ne dažnai, bet buvo. Kartą mikroautobusas su kelių klientų daiktais sustojo Vokietijoje dėl variklio gedimo. Reikėjo meistro ir dalių – du vakarai, ir kelionė atšoko. Klientai Anglijoje skambinėjo kas tris valandas. Aš suprantu jų nervus. Ką galėjau? Siunčiau antrą mašiną perimti krovinį, bet tai kainavo. Mes padengėm dalį, nes mūsų techninė kalaida. Kartais vėlavimas dėl oro – tada ne mes kaltei. Kelyje visko pasitaiko. Svarbu – komunikuoti. Tyli įmonė blogas ženklas, tai rinkis tuos, kurie atsako net ir kai nemalonu.
Ką reiškia "krovinys stringa pasienyje" – ar tai tiesa, ar baubas?
Tiesa. "Stringa" nereiškia, kad jį laiko specialiai. Reiškia – tikrinasi, eilė, sistema užstrigo. Pasieniečiai žmonės, ne robotai. Kartais pavargę, dirba lėčiau. Buvo mėnuo po Brexit, kai situacija buvo tokia sumauta, kad valandų valandas stovėjome. Ne dėlto, kad dokumentai blogi. Tiesiog eilė. Tai jei kas sako "jūsų krovinys stringa" – tai nereiškia, kad dingo. Reiškia – palauk. Per dažnai tenka tą patį aiškinti klientams. Jie pyksta, bet aš irgi pykstu – tik niekam negaliu to parodyt.
Ar visos tos įmonės, kurios žada pervežti per 48 valandas, yra tikros?
Ne. Jeigu jos rimtos, tada jos turi lėktuvą, ne mikroautobusą. Greitas pervežimas per dvi dienas įmanomas tik jei viskas idealu – keltas laukia, muitinė praleidžia, eismo nėra. Bet parašyti svetainėje "per 48 valandas" – rinkodara. Aš mačiau įmones, kurios paima pinigus, o paskui savaitę neranda mašinos. Tokių pilna. Jos žada auksu klotas gatves, o paskui nekelia ragelio. Atsargiai su pažadais. Geriau rinktis tuos, kurie sako "trečią-ketvirtą dieną", bet ir ištesi. Atvirumas svarbiau nei greitis popieriuje.
Jei mano draugo siuntinys dingo – kiek šansų jį rasti?
Labai priklauso, kur dingo. Jei iškrito pakeliui – maži šansai. Jei dingo muitinėje – praktiškai šimtas procentų, kad tiesiog padėtas netinkamoje lentynoje. Kartais etiketės atšoka, ypač jei prastai priklijuotos. Vairuotojai tikrina mašiną prieš kiekvieną sustojimą, bet žmogiškasis faktorius egzistuoja. Keistas atvejis – lagaminas nukeliavo ne į tą Londono rajoną, nes dvi pavardės panašios. Radome per dieną. Taigi jei dingo, skambink iškart. Mikroautobuse daiktų mažai – lengviau susekti nei konteineryje.
Dar keletas tokių keistesnių klausimų
Ar galiu siųsti gyvą augalą – fikusą – pas sesę į Mančesterį?
Gali, bet fikusas bus nelaimingas. Žiemą šalta mašinoje, nors ir šildoma. Vasarą – kepinys. Ir dar – ar leis muitinė? Augalai gyvi, jiems reikia dokumentų. Viena klientė norėjo siųsti citrusinį medelį. Sakė – čia juk ne arklys. Bet muitininkai žiūri kaip į biologinę grėsmę. Aš ne specialistas augalų pervežime, bet žinau, kad paprastai tai nepraeina lengvai. Jei labai reikia – nupirk sesei Anglijoje kitą fikusą. Bus pigiau. Nesiųsk gyvų dalykų be pasiteiravimo – taip pats pirmą kartą sužinojau, kad tai problematiška.
Mano tėvas sako, kad anglai labai griežtai tikrina viską – ar taip ir yra?
Yra ir nėra. Po Brexit tapo griežčiau, nei buvo prieš tai. Anksčiau kaip vidinė ES, o dabar – trečioji šalis. Muitininkai tikrai dirba kitaip.