Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Jūsų siuntiniai į Angliją: patikimas mikroautobusų gabenimas be jokių paslapčių
Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt trejus metus. Žinau, kaip nervinasi žmonės, kai reikia išsiųsti daiktus į Angliją – vis galvoji, ar neatiduosiu daiktų kam nors, kas tiesiog dings su visu mikroautobusu. Suprantu. Būna visko. Šiandien papasakosiu, kaip iš tikrųjų vyksta siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją, kiek kainuoja, kurios vietos pavojingos, o kuriose viskas ramu. Ne idealų paveikslą, o realų. Nes realybėje svarbiausia, kad tavo dėžės pasiektų Londoną ar Birmingemą sveikos ir laiku.
Kainos ir kaip viskas prasideda
Kiek maždaug kainuoja vidutinis siuntinys į Angliją mikroautobusu?
Nelabai mėgstu apie kainas kalbėti pirmaisiais sakiniais, bet suprantu, kad tai rūpi labiausiai. Žiūrint ką veži. Jei tai kelios standartinės dėžės su drabužiais ir smulkmenomis, dažnai gaunasi apie 70–90 eurų už kubinį metrą. Kartais pigiau, jei pilna mašina ir dalinasi keli klientai. Būna, kad žmogus prisikrauna visokio šlamšto, kurio paties nenorėtum vežti, ir tada kaina šokteli. Geriausiai paskambinti – aš arba kolega paklausime, ką veši, ir pasakysime tiksliau. Mūsų maršrutas Kaunas–Londonas dažniausiai važiuoja dukart per savaitę, tad jei laikas natūraliai sutampa, ir kaina bus normali.
Ar tikrai pasiimate nuo durų, ar turiu varyti kažkur į terminalą?
Taip, pasiimame. Nors... šekit, yra niuansas. Jei gyveni kur nors Utenos rajone, pasienyje su Latvija, tai logistiškai mums kažkaip neapsimoka temptis iki ten už dyką. Bet jei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bent jau prie magistralės – be problemų. Kartais žmonės patys atveža į mūsų surinkimo tašką, nes taip ir greičiau, ir jiems patogiau nei laukti eilėje. Vairuotojas paskambina prieš pusdienį, sutaria laiką ir pasiima. Nenoriu meluoti – buvo atvejų, kai vairuotojas pavėlavo dėl spūsčių, bet nuramino klientą ir viskas baigėsi gerai.
O kaip su mokėjimu – prieš ar po gabenimo?
Paprastai imame pusę sumos, kai tik susitariame ir sutvarkome datas, o kitą pusę – kai jau pristatome į Angliją. Buvo laikai, kai tikėjome viskuo ir vežėme už dyką, o paskui teko pusę metų kapstytis po psichologines duobes bandant atgauti pinigus. Dabar tvarkingiau. Yra klientų, kurie sumoka viską iš karto – jiems taip ramiau. Yra tokių, kurie norėtų mokėti tik gavę patvirtinimą, kad daiktai tikrai pasiekė Londoną. Gerai, bet tada reikia sutarti individualiai. Pinigai – jautri vieta. Jeigu siuntiniai į Angliją kainuoja kelis šimtus, normalu, kad nori saugumo iš abiejų pusių.
Sakykit, o jeigu mano siunta tik viena dėžė, ar verta užsakinėti atskirai?
Sakyčiau, kad verta, jei ten kažkas vertinga. O jei ten seni batai ir kelios knygos – gal geriau per paštą arba palaukti, kol kas nors važiuos ir priglaus. Nors... mes vežame ir po vieną dėžę, ir trisdešimt. Mikroautobusas nėra tas milžiniškas furgonas, kurio pilnas krovinys daro kelis tūkstančius vertės. Kartais žmonėms reikia tiesiog greitai, tą pačią savaitę. Tada ta viena dėžė ir atsistoja savo vietą. Buvo pavasarį mergina, kuri siuntė į Londoną vieną lagaminą su dokumentais. Skubiai. Vežėme. Svarbu ne kiekis, o situacija. Bet aišku, jei galima sulėkti su kaimynu – kodėl ne.
Kas vyksta mašinoje
Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobuso ir tų didelių krovininių furgonų kur kas savaitę važiuoja kroviniais?
Didysis furgonas – jis toks... pramoninis. Veža tonas, važiuoja terminaluose, muitinėse praleidžia amžinybes, kartais pilnai nekraunamas, nes logistikos centrai taip sureguliuoti. O mikroautobusas – lankstesnis. Įvažiuoja į senamiestį, į kiemą, į požeminę aikštelę be problemų. Aišku, telpa mažiau. Bet jei tavo siuntiniai į Angliją yra namų apyvokos daiktai, o ne fabriko įrenginiai – tai tas lankstumas yra auksinis. Kartais klientai galvoja, kad didelis furgonas lygu saugiau. Ne visada. Mažesnė mašina greičiau pakraunama, greičiau iškraunama, mažiau kartų perkraunama. Kažkaip taip.
Ar mano daiktai važiuos kartu su kitų žmonių siuntimis?
Taip, važiuos. Tai ne asmeninis taksi tavo spintai. Mikroautobuse būna kelių klientų daiktai, tik žinoma, sužymėti, sudėti atskirai. Mes nededame vieno žmogaus dėžių ant kito taip, kad visa krūva griūtų. Turiu pasakyti – mačiau įmonių, kurios verčia viską vieną ant kitos kaip tetris. Mūsų to nėra. Kiekvienas siuntinys susietas su etikete, su vardu, su numeriu. Kartais žmonės dėl to jaudinasi, lyg jų daiktai miškesnyje dings. Pala, pala, čia ne miškas. Tvarka yra, nes kitaip patys sau problemų prisidarome Anglijoje bandydami rasti, kam priklauso kuri dėžė.
Kur tie siuntiniai stovi prieš išvažiuojant į Angliją?
Turime sandėliuką prie magistralės – nieko bendro su didžiuliu logistikos terminalu. Yra garažas su lentynomis, Šilalės rajone, kai kuriems stebisi, bet taip jau yra. Daiktai surinkti stovi surūšiuoti, pakuojami jei reikia, o tada perkeliami į mikroautobusą. Kartais stovi dieną, kartais dvi, jei renkam pilną krovinį. Buvo atvejis – vandeniu užlietas garažas po liūties. Laimė, niekas nenukentėjo, nes dėžės ant lentynų. Nuo to laiko viskas keliama aukščiau. Realybė tokia, kad neviskas tobula. Bet daiktai saugūs.
Ar tikrai viskas tame mikroautobuse saugu, ar kartais nenuverčiamos dėžės važiuojant?
Važiuojant per Vokietiją pakankamai lygu, bet lenkiškose ir lietuviškose kelių dalyse – duobės kaip po bombardavimo. Taip, dėžės tvirtinamos, bet visiškai nejudančio daikto transporte nebūna. Jeigu kažkas netinkamai supakuota – gali atvykti sulamdyta. Ypač jei nepalikta tarpų tarp dėžių. Mes stengiamės, dedame medžiagas, kitą tarpą, bet... heh, keletą kartų teko girdėti iš vairuotojo pasakojimų, kad staigiai stabdant kažkur Prešove kažkas persimesdavo. Tai kuria riziką. Geras pakavimas yra svarbiau nei manėte.
Dėžės, svoriai ir kitos bėdos
Ar turiu pats supakuoti, ar jūs supakuosite mano daiktus į Angliją?
Geriausia pats, nes žinai kas viduj. Bet jei dėžės atrodo taip, lyg jas suvyniojo piktas lokys – vairuotojas turi papildomos juostos, kartais burbulo plėvelės. Tik neikite į tuos "visa įskaičiuota" variantus, kai siūlo supakuoti už jus už dvigubą kainą ir panaudoja kas antrą medžiagą. Mačiau tokių. Daiktus reikia suvynioti normaliai, o ne į laikraščius suvynioti kaip šamą. Elektroniką vežame tik originalioje dėžėje, nes kitaip neimame atsakomybės. Turbūt ne visada taip buvę, bet dabar tvarkingiau. Kadangi mikroautobusas minkštesnė važiuoklė nei vilkikas, pakavimas turi būti dar atsakingesnis.
Ką daryti, jeigu siunta pasirodo sunkesnė nei aš pasakiau telefonu?
Būna. Vieną kartą moteris pasakė – dvi dėžės po 15 kilogramų. Atvažiavom – 45. 45 kilogramai vienoj dėžėj. Sako, svarstyklės namie sugedusios. Suprantu, bėda, bet mes planuojame svorius, kad mikroautobuso ašys neperkrautume. Yra ribos. Paprastai leidžiame nedidelę paklaidą, 5–10 proc., bet jei dvigubai – reikia perderinti. Kartais sumuštam papildomą mokestį, kartais tiesiog padedam jei turime vietos ir nepataikėm ant svarstyklių bedugnės. Svarbu pasakyti iš anksto, o ne slėpti iki paskutinės minutės. Tai labai erzina vairuotojus – jie turi tvarkaraščius.
Ar galiu siųsti šaldytuvą per mikroautobusą?
Gali, bet ten vienas "bet". Šaldytuvai turi važiuoti statmenai, neversti ant šonio, kitaip kompresorius gali suplempti. Mes stengiamės, bet mikroautobuse vietos – ne amfibija. Jei fiksuojame (nors šiaip aš vadinu tai tiesiog "pririšti", bet techniškai "fiksuoti" bus teisingiau) ir papildomai apsaugome, tada vežame. Dideliam šaldytuvui – geriau specializuota paslauga. Buvo atvejis, klientas paslėpė, kad šaldytuvas pilnas maisto. Kelionė tris dienas. Anglijoje atsidarius – kvapas. Realus pavyzdys, kodėl atvirumas svarbus.
O jeigu daiktas toks keistas formos, kad netelpa į jokias dėžes?
Kėdė. Dviratis. Būgnas (taip, vežėme, nes muzikantas persikraustė į Angliją). Surandame kampą, apvyniojame, kartais sumąstome rėmą iš lentynų. Mikroautobuso privalumas – prisitaikymas. Dideliuose furgonuose tavo kėdė gali būti tiesiog numesta šalia kartono dėžių, o čia mes matom ir tuoj pat randam sprendimą. Neseniai vežėme stiklinę vitriną – neturėjome jokios dėžės, bet apsivyniojome medžio plokštėmis. Keisti siuntiniai į Angliją – mūsų kasdienybė. Pamiršau paminėti – priekabų nejungsim, mikroautobusas turi savo limitus.
Ar reikia kažkokių popierių siuntiniui į Angliją jei tai tik asmeniniai daiktai?
Ne, jei tai tikrai tavo asmeniniai daiktai – drabužiai, indai, vaikų žaislai. Po Brexito (taip, taip, tas keblus išstojimas) pasikeitė kai kurios taisyklės, bet asmeniniams daiktams viskas lieka gana paprasta. Svarbu nevežti naujų, nepanaudotų daiktų komerciniais kiekiais – tada muitai gali prisikabinti. Buvęs klientas vežė dvidešimt pelekų... na, tų nešiojamų telefonų. Sako, "kolekcija". Muitininkai nelabai patikėjo. Tai buvo nebe asmeniniai daiktai. Jiems reikėjo deklaracijos. Tau nereikia. Bet jei ketini siųsti visą butą – padarom sąrašą, taip ramiau visiems.
Kelias iki Anglijos ir pristatymas
Kiek laiko siuntinys į Angliją važiuoja iš Lietuvos mikroautobusu?
Dukart per savaitę maršrutas vyksta, dažniausiai antradieniais ir penktadieniais. Kelionė trunka apie tris–keturias dienas, priklauso nuo to, kur vyksti – per Vokietiją ar gal kitaip, tiksliai nepasakysiu, nes kolega vairuotojas keičia maršrutus pagal eismo situaciją. Kai kurie klientai galvoja, kad kaip kurjerinė tarnyba – per 24 valandas. Ne. Tai ne Express. Bet lyginant – lėčiau nei oro uoste, bet žymiai greičiau ir asmeniškiau nei konteinerinis laivas. Ir be tų muitinių eilių, kurios būdavo prieš Brexit. Dabar... eilės likusios, bet kitokios.
Kur pristatote – tik Londone ar ir į kitus miestus, pavyzdžiui Birmingemą ar Mančesterį?
Londonas – pagrindas, ten didžiausias išlaipinimas. Bet važiuojam ir toliau: Birmingemą, Mančesterį, Livertpulį... Bristolyje buvę? Ne, dabar nežinau, ar ten Bristolis buvo, ar ne. Tikrai nesikimbu geografijos. Iš tikrųjų pagrindiniai miestai pakeliui prieinami. Jei gyveni mažesniame miestelyje – susitariame dėl artimiausio punkto arba pristatymo už papildomą kainą. Kartais žmonės sutinka atvažiuoti iki Londono patys pasiimti, nes nori sutaupyti. Suprantama. Aišku, kai tiksli vieta užmiestyje, penki kilometrai žvyrkeliu – tada jau reikia tartis atskirai, nes mikroautobusas nėra džipas.
Ar prieš pristatydami į duris paskambinate gavėjui?
Taip, vairuotojas skambina ryte, sutaria laiką maždaug poros valandų rėžyje. Ne tas pats kaip DPD, kur pasako "bus tarp 8 ir 18". Čia normalus žmogus skambina. Anglijoje vairuoja kairėje pusėje, todėl stengiamės nevaryti į nepravažiuojamus kiemus. Kartais gavėjas aiškina, kaip važiuoti – "po trečiu žibintu pasukit į kampą". Vairuotojas turi navigaciją, bet vietiniai žino geriau. Būna, kad žmogus nekelia. Tada mes paliekame žinutę ir laukiame pusdienį. Jei visai neatsiliepia – vežame atgal arba paliekame saugioje vietoje tik su sutikimu. Nenorim palikti gatvėj. Kartais paskambinu aš pats iš biuro, jei matau, kad kolega stringa.
O jeigu gavėjas nėra namie tą dieną, kai atvažiuojate?
Tada mes pradedam šokį aplink namą. Rimtai – bandome kaimynus, jei gavėjas taip sutarė iš anksto. Jei ne – deriname kitą dieną. Kartais taip nutinka, ypač kai žmonės dirba pamaininį darbą. Mes nesam robotai, atvažiuojam pakartotinai jei netoliese. Jei reikia specialiai grįžti iš kito Londono galo – paprašom simbolinės sumos už kurą. Anglijoje viskas suplanuota, bet planai byra. Buvo atvejis, gavėjas buvo išvykęs savaitgalį į Škotiją. Palaukėm pirmadienio, nereikalavom papildomai. Pamenat, anksčiau sakiau, kad imam pusę iš anksto? Tai tokiais momentais suprantat kodėl – bent jau saugumas yra.
Ar vežate ir per šventes, prieš Kalėdas ar Velykas?
Taip, bet čia isterija. Gruodis – išprotėjimas. Žmonės siunčia dovanas, daiktus, tarsi Anglijoje to paties sūrio nenusipirktumėt. Mes vežame, bet kainos būna aukštesnės dėl kelių mokesčių. Plus vairuotojai irgi nori būti namuose, tad jei kas atsisveikina ant Nyderlandų sienos paskutinę gruodžio savaitę – nenustokite. Atvežame iki pat Kūčių. Po Naujųjų vėl pradedam. Velykos kiek ramesnės. Bet šventiniu laikotarpiu reikia užsakinėti bent prieš mėnesį, nes vietų tiek daug neturim.
Kai viskas eina ne pagal planą
Ar buvote turėję atvejų, kad kas nors visiškai dingo per gabenimą?
Dingo... hmm. Prisipažinsiu, per dvidešimt trejus metus buvo vienas kitas nuostolis. Ne kad dingo visas mikroautobusas, ne. Bet dingo viena maža dėžutė. Kaip? Neišėjau iki galo išsiaiškinti. Gal iškrito krovos metu, gal kažkas per klaidą paliko sandėlyje, gal... na, nežinau. Randam arba nerandam. Dėl to dabar kiekvienas siuntinys fotografuojamas prieš įkeliant. Jei dingo – ieškome. Jei nebeišsiaiškinam – atlyginam pagal sutartį. Stengiamės, kad taip nebūtų, bet nemeluosiu – viskas ne rožėm apsėta. Yra rizikų kelyje į Angliją, kaip ir bet kur. Svarbiausia, kad jos neišauga, o ne kad jų nebūna.
Ką daryti, jei dėžė atvyko į Angliją sulamdyta?
Pirmiausia – nereikia kaltinti vairuotojo, jei tu pats supakavai į seną alkoholio dėžę iš palėpės. Rimtai, tie kartonai po trečia kelione ima byrėti. Jei aiškiai matyti, kad kaltė mūsų – krovimo klaida, netinkama vieta mašinoj – mes sutvarkom. Kartais dėžė sveika, bet viduje kažkas trupėjo, nes nebuvo suvyniota. Tada tai jau ne mūsų atsakomybė, nors stengiamės padėti. Nufotografuokite iš karto, rašykite, nesišalinkite. Jei skundas pagrįstas – atsilyginame arba taisome. Yra pasitaikę, kad klientas pats pripažino – dėžė buvo supuvusi jau prieš atiduodant. Tokių atvejų mes atsisakom ieškoti kaltų danguje.
Kiek jau metų vežate šiuo maršrutu ir ar per tiek laiko būta įvairių situacijų?
Na, kaip minėjau, dvidešimt treji metai iš viso perkraustymuose, o į Angliją gal dvidešimt su trupučiu. Tiksliai nepasakysiu, ar nuo 2003, ar nuo 2004 – kartais pamenu datas, kartais ne. Per tą laiką mačiau visko: vairuotoją, kuris užmigo pasienyje (nuo to laiko vežam du vairuotojus), klientą, kuris bandė į siuntą įdėti katę (ne, nevežam gyvūnų), ir daug gerų žmonių, kurie tiesiog norėjo savo daiktų. Patirtis moko, kad ne technika svarbiausia, o požiūris. Blogiausia įmonė – ne ta, kuri sulamdė kampą, bet ta, kuri meluoja, kad taip nebuvo. Mes stengiamės nemeluoti.
O su draudimu kaip – ar jūsų siuntiniai apdrausti važiuodami į Angliją?
Teoriškai taip. Turime CMR draudimą, kuris galioja tarptautiniuose pervežimuose, kas yra standartas. Bet žinot, draudimas – keistas žvėris. Jei daiktas nepakankamai supakuotas, draudimas gali "nepamatyti" išmokos. Jei vertė per aukšta ir neapdrausta papildomai – irgi bėdos. Tokia jau mūsų rinka. Siuntiniai į Angliją drausti, bet ne viskas apdrausta iki cento. Jei nešate standartą – ramu. Apie draudimą profesionaliai tegul kalba brokeriai, aš esu pervežėjas, bet kad tikėtumėtės visiško stebuklo – nemeluosiu, kad taip yra.
Dar vieni dalykai, kuriuos retai klausia
Ar labai blogai, jei aš tiksliai nežinau svorio ir pasakau apytiksliai?
Na, nežinia kaip pasakius... jei sakai "maždaug 50 kilogramų", o pasirodo 80 – vairuotojas pakraipys galvą. Jei sakai "maždaug 50", o pasirodo 52 – nu ir kas. Mikroautobusas nėra kosminis laivas, kur every kilogramas lemia skrydį. Bet jei visai nežinai – prisiminkite tą moters istoriją su 45 kilogramais vienoj dėžėj. Tada jau keista. Sakau jums kaip draugui – pasisverk namie, net tuo pačiu vonios svarstyklėmis. Geriau žinoti apytikriai, nei kad vėliau visi raudonom akim spoksom. Būna, kad žmonės tyčia meluoja, kad sumokėtų mažiau. Ne, taip neveikia.
O jei noriu siųsti ne daiktus, o gal padegės vazonas iš mamos sodo – galima?
Vazonai su žeme... ne, žemė – jos nepervešime, muitinė gali prisikabinti dėl dirvožemio. O padegės (ar kaip ten... padžiūvęs? sauss... sauss... pavyzdžiui džiovintas) augalas – kodėl gi ne. Gyvus augalus vežti biurokratiškai sudėtinga. Buvo viena ponia, siuntė tris didelius fikusus į Angliją dukrai. Mes atsisakėme po to, kai sužinojome, kad reikia fitosanitarinių pažymų. Ji supyko, rėkė, kad "kokia čia paslauga". Atsiprašiau, bet nepakeičiau nuomonės. Geriau prarasti klientą, nei gauti baudą pasienyje. Tokie dalykai. O jei sausas vazonas – kodėl gi ne, bet nevarykit tokių eksperimentų be paklausimo pirmiau.
Išvada
Taigi, jūsų siuntiniai į Angliją mikroautobusais – ne raketų mokslas, bet ir ne žaidimas. Reikia normalaus pakavimo, trupučio kantrybės ir žmogaus, kuriam pasitiki. Nežadu, kad viskas bus idealu – per tiek metų žinau, kad netobulumas yra kelio dalis. Bet galima nuvežti sąžiningai. Jei planuojate siųsti daiktus – paskambinkit, pakalbėsim. Kai žinai, kaip viskas vyksta kasdien, baimė dingsta. Ir dar – nešiokitės telefoną, kai laukiate vairuotojo. Kartais paskambina dvidešimt minučių anksčiau negu planavote.