Jūsų krovinius į Angliją siunčiame mikroautobusu saugiai – tačiau ne viskas būna tobula, kaip atrodo

Dvidešimt ketveri metai krovinių pervežime – skamba kaip amžinybė, bet kartais vis dar nustembu, kiek klientų nežino bazinių dalykų apie transportą į Angliją. Mūsų mikroautobusai važiuoja tiesiogiai, be persikrovimų dideliuose sandėliuose, o tai reiškia, kad jūsų daiktai keliauja vienu prisilietimu nuo Lietuvos durų iki Londono ar Birmingamo. Ne visada viskas klostosi idealiai, būna vėlavimų, muitų keistenybių ir kamšių prie Doverio. Bet šį kartą papasakosiu kaip yra realybėje. Jei planuojate siųsti krovinius į Angliją mikroautobusu saugiai ir be bereikalingo galvos skausmo, šis pokalbis turėtų padėti.

Kaina, laikas ir kaip viskas vyksta

Kiek maždaug kainuoja siųsti daiktus mikroautobusu į Londoną ir ar galima mokėti dalimis?

Pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną paprastai kainuoja nuo 1200 iki 1800 eurų, priklauso nuo sezono ir kiek turime kitų krovinių tame pačiame maršrute. Jei užsakote dalinį krovinį – mokate už kubus arba paletės vietą, čia gali išeiti ir trys šimtai, ir šeši. (Būna, kad paskaičiuoju per greitai ir paskui tenka perskaičiuoti, atsiprašau.) Grynaisiais mes nebeatleidžiame – tik pavedimas, nes anksčiau teko vežti pinigus maiše vairuotojui ir tai buvo absurdas. Sezonas stipriai keičia kainą, liepos mėnesį viskas brangsta, ypač jei žmonės kraustosi atostogų metu.

Ar mano daiktai tikrai saugūs važiuoja per visą Europą iki Anglijos?

Saugus krovinius į Angliją vežame jei du dalykai sutampa – kaip supakuota ir kaip vairuojama. Mes stengiamės pritvirtinti diržais, tarp daiktų dedame antklodes, bet jei stiklinį staliuką įvyniosite tiesiog į antklodę be kartono, tai ir šilkas nepadės. Būna visko – vairuotojai žmonės, kartais per greitai prasuką žiedą. Per dvidešimt ketverius metus rimtesnių bėdų turėjome gal tris kartus. Tiksliau – tris. Ne visos įmonės taip daro, teko girdėti, kad kitur kroviniai vežami be tvirtinimo, važiuoja kaip bulvės maiše. Tai nesaugu.

Kiek laiko užtrunka pristatymas jei išvykstate iš Kauno apylinkių į Mančesterį – ar tikrai per dvi dienas?

Dvi dienos – teorinis minimumas. Realiai dažniausiai dvi ar trys, bet jei vairuotojas sulaikomas Doverio uosto muitinėje arba sugenda mašina, gali būti ir keturios. Aš paprastai sakau – planuokite trim. Neapgaudinėju, nes paskui jūs skambinsite pikti. Kelias per Vokietiją greitas, bet Anglijoje vidutinis greitis kartais juokingas dėl kamščių. Kartais greičiau pasiekti Londone nei Birmingamą, nes eismų sistema ten… sunkiai prognozuojama. Ypač penktadieniais popiet. Tiesiog taip yra, nieko nepakeisi.

Ką galima vežti ir ko geriau palikti namie

Ar galiu siųsti savo šaldytuvą ir skalbimo mašiną – juk tai asmeniniai daiktai?

Taip, galima, bet yra niuansų. Elektronika Anglijoje turi kitokią rozete, dažnai reikia adapterių. Šaldytuvą išleiskite, supakuokite, duris užplėšite juosta, kad neatsidarytų kelyje. Skalbimo mašina sunki, skaičiuojame svorį. Daug kas galvoja, kad asmeniniai daiktai reiškia ką noriu tą vežu. Ne. Draudžiama vežti buitinę chemiją, dažus, dujas. Vieną kartą klientas norėjo vežti šaldiklį pilną mėsos – teko atiduoti muitinei. Taip, mėsa keliavo į šiukšlių konteinerį. Gaila, bet taisyklės galioja visiems vienodai.

Ar galiu įdėti maisto produktų – sūrio, duonos, sausių pusryčių dėžių?

Čia po Brexito tapo sudėtinga. Anglija nebe Europos Sąjungoje, todėl maisto produktai – ypač pieno, mėsos, žuvies – dažnai sulaikomi ir naikinami. Sausius pusryčius ar makaronus dažniausiai praleidžia, jei nėra komercinės apimties. Bet jei vežate savo vartojimui, kiekiai turi būt protingi. Aš asmeniškai nerekomenduočiau rizikuoti su šviežiu maistu – permirksta, supūva, o jei dar muitinė užklius… Ankščiau, kai UK buvo ES, viskas buvo paprasčiau. Dabar žmonės pyksta, kad negalima atsivežti lietuviškos dešros. Aš irgi kartais pykstu, bet nieko nepakeisi.

Draugas prašo parvežti keletą butelių degtinės – ar tai leidžiama?

Leidžiama, bet ribotai. Alkoholis – iki dešimties litrų stipraus. Cigarečių – keli blokai, tiksliai skaičiaus dabar neprisiminsiu, gal du šimtai? (Arba trys šimtai dvidešimt, reikia pasitikrinti, atleiskit). Svarbiausia – tai turi būti jūsų bagažas, ne prekyba. Jei mikroautobuse randa dvidešimt dėžių cigarečių, tai jau verslas. Būna klientų, kurie sako „o tai draugui, draugui“. Muitininkai tokias pasakas girdėję tūkstantį kartų. Neklasifikuokite kaip dovanų siuntą, bus blogai. Geriau neperžengti normų ir turėti sąrašą kas ką prašė.

Kas bus jei muitininkai sulaikys mano siuntą – ar jūs mokate baudas?

Jei radę draudžiamus daiktus, kuriuos įdėjote nepasakę – atsakomybė gula ant jūsų pečių. Mes pateikiame sąrašą ko negalima, pasirašote sutartį. Jei sulaikymas dėl dokumentų trūkumo mūsų pusėje – tvarkome mes. Buvo atvejis, kai kliento lagamine rado ne saldainių maišą, o vaistų be dokumentų. Klientas aiškino „ai, galvos skausmo tabletės“. Skubiai teko aiškintis. Jei vežate vaistus, receptas privalomas. Bendrai, sąžiningai pildykite deklaracijas ir bus ramu. Muitinė nejuokauja, o baudos tikrai nemalonios.

Ar man reikia kokio nors EORI numerio jei siunčiu tik savo sofą ir rūbus į Birmingamą?

Jei tai asmeninis perkraustymas, EORI dažnai nereikia arba mes naudojame savo. Bet jei siunčiate kaip prekes – reikia. Čia jau buhalterija, aš atvirai nė nesusigaudau visoje toje raidžių ir numerių painiavoje – (pažodžiui klausiu kolegos kiekvieną kartą kai klientas klausia apie EORI). Svarbu, kad sąskaitoje ir dokumentuose būtų aišku: tai asmeniniai daiktai, be komercinės vertės. Kartais nori pridurti „o padarykit kaip dovaną“. Ne, dovanos irgi turi taisykles. Geriau oficialiai, bet teisingai, nei greitai ir su klaida.

Pakuotė, pakrovimas ir paruošimas

Ar tikrai turiu nunešti daiktus į terminalą ar jūs atvažiuojate pas mane į namus Kaune pakrauti?

Mikroautobusu privažiuojame tiesiai prie namų. Terminalas – kam, jei mes ne fūra. Kartais kiemas per siauras, tada prašome išnešti prie gatvės. Būna, kad laiptinė per ankšta, nešame per langą. Kartais klientai patys atveža į aikštelę Vilniuje – pigiau gaunasi. Bet standartas – durų duris. Tik pasakykite anksčiau (anksčiau? aha, anksčiau) jei liftas neveikia, nes vyrai turi žinoti ar reiks nešt šešis aukštus. Trečiadienį vežėme sofą iš penkto aukšto be lifto – vakare alaus nusipirko mano sąskaita. Fizinis darbas.

Kokia pakuotė geriausia – mano draugas sako, kad pakanka kartoninių dėžių iš parduotuvės?

Draugas, matyt, niekada nevežė per žemyną iš tikrųjų. Parduotuvių dėžės smulkmenoms tinka, bet prastai laiko svorį. Geriau pirkti dviejų bangų kartono dėžes – nebrangu, bet patikima. Stiklus ir veidrodžius apvyniokite burbuline plėvele. Sofą reikia apkloti antklodėmis arba specialia medžiaga. Jei dėžė atrodo, kad suplyš be žiūrėjimo – taip ir atsitiks. Yra buvę, kad klientas supakuoja indus į laikraščius, o laikraščiai sudrėksta. Kodėl drėksta? Nes kondensatas važiuojant. Taip kad plėvelė – draugė numeris vienas.

Ar privalau rašyti turinio sąrašą ant kiekvienos dėžės – tai labai užknisa?

Užknisa, bet labai padeda. Ne ant kiekvienos – pakankamai turėti bendrą sąrašą su numeracija. Dėžės numeruojamos vienas, du, trys. Sąraše – kas viduje. Kai pristatome Londone prieš lietų ir viskas greitai lendant vidun, nereikia atidarinėti kiekvienos dėžės ieškant dantų šepetuko. Be to, muitinė kartais prašo apytikslio sąrašo. Jeigu nesupakuosite – aš vis tiek vešiu, bet paskui kai ieškosite kilimo… ieškosite ilgiau. Sąrašas saugo nervus. Patikėkit dvidešimt ketverių metų patirtimi – rašykit. Net jei ir tingisi vakare.

Pristatymas Anglijoje ir vietos niuansai

Ar pristatote tiesiai į duris Londone ar tik iki jūsų sandėlio ten?

Tiesiai į duris – štai kur mikroautobuso privalumas. Fūros negali į daugelį londoniečių gatvių, o mūsiškis bråkšteli (språkst… brauksteli) kaip didelis automobilis. Aišku, jei gyvenate centre su gyvatvorėmis – kartais netelpa, tada nešame iš artimiausios vietos. Sandėlis Londone reikalingas tik kai sudėtingi maršrutai, bet tiesioginiai kroviniai važiuoja pas jus. Praėjusį mėnesį pristatėme į Croydoną, Ilfordą, net į kaimą netoli Oksfordo. Kaimuose paprastesnis dalykas – vietos pilna, kiemai erdvūs. Miestuose reikia geresio parkavimo.

Kas jei aš dirbu pamaininį darbą ir negaliu būti namie kai atvažiuojate?

Palikti prie durų brangią sofą Londone – tai pasirašyti dingimo aktą. Ne, nepaliekame be nieko. Geriau suderinkite datą, o jei vėluojate – vairuotojas palaukia pusvalandį, paskui važiuoja toliau. (Čia kartais pats susierzvinu, kai klientai sako „o aš čia netoliese, grįšiu per penkiolika minučių“, o grįžta per valandą. Vairuotojas jau kitame rajone.) Galima pasirašyti kaimynui, jei jį įvardijate iš anksto. Bet palikti be parašo? Ne. Aš neatsakau už pašaliečius Londone, atleiskit.

Ar padedate nešt daiktus į butą antrame aukšte jei ten nėra lifto?

Taip, jei sutarta durų duris paslauga. Bet turi būti realūs lukesciai… lūkesčiai (visada painioju šitą žodį). Jei tai tik transportavimas be pakrovimo – tada ne. Kai sutariame pilną komplektą – nešame ir į vidų. Aišku, jei pianinas ir septyni aukštai be lifto – prieš tai perspėkite, nes gali reikėti papildomų rankų. Kartais nutyli, kad antras aukštas per aukštas, o paskui stebisi kodėl vyrai pavargę. Tai fizinis darbas, ne magija. Užtat mūsų vyrai stiprūs. Kai kurios įmonės ima už aukštą atskirai – mes paprastai ne.

Ar vežate ir į Škotiją, Velsą, Šiaurės Airiją ar tik Angliją?

Anglija, Velsas, Škotija – taip, mikroautobusu nuvažiuojame. Šiaurės Airija sudėtingiau, reikia keltu per jūrą, o tai jau kitas maršrutas ir kaina smarkiai kyla. Edinburgas, Glazgas, Kardifas – buvome praėjusį mėnesį. Atstumas didelis, kaina ne tokia draugiška kaip į Londoną. Jeigu turime kelis krovinius į tą pusę – galima susidėlioti. Vieną dalyką nežinau tiksliai – ar keltai iš Anglijos į Belfastą dabar be vėlavimų po post-Brexit tikrinimų. Praeitą kartą kolega laukė uoste ilgiau. Turbūt verta pasitikrinti prieš kelionę jei ten važiuojate.

Draudimas, sutartys ir kas nutinka blogai

Ar mano daiktai apdrausti jei mikroautobusas patektų į avariją kelyje?

Turime CMR draudimą ir papildomą krovinio apsaugą. Bet jis dengia ne viską. Jei dėl avarijos sudaužoma jūsų spinta – bus atlyginta. Jei sugedo jūsų senas kompiuteris nuo vibracijos, kuriam taip ir reikėjo – čia jau sunkiau įrodyti. Sutartyje visada nurodome limitą – paprastai iki penkiasdešimt tūkstančių eurų visam kroviniui. Apie draudimą pasikalbu su klientais tik jei jie klausia, bet gal vertėtų ir patiems paklausti visada. Aišku, geriausia kad avarijos išvis nebūtų. Yra buvę, kad versdami iš vairuotojo nieko blogo neatsitikdavo dešimtmetį.

Kodėl vienos įmonės siūlo pervežimą į Angliją dvigubai pigiau – ar jūs per daug uždirbate?

Ha. Ne, mes neper daug. Tos pigios įmonės dažnai tarpininkai be mašinų. Jie paima užsakymą, įkelia į platformą, kažkas atsišaukia pigiai ir veža. Daiktai kraunami per tris mašinas, dingsta atsakomybė. Girdėjau, kad vienas klientas sumokėjo mažai, o jo dalykai atsidūrė palikti prie sandėlio Londone, nes vairuotojas neatvažiavo. Pigūs vežėjai neretai neturi draudimo. Kartais dokumentai spausdinami ant bet ko. Ne visi pigūs blogi, bet tendencija – jei mažėja kaina, mažėja ir atsakomybė. Aš už savo kainą atsakau vardu. Pigiai dažnai reiškia riziką ir neregėtas ašaras.

Ką daryti jei vežėjas pavėluoja savaitę – ar galiu atsisakyti mokėti?

Sutartyje yra punktas apie nenugalimą jėgą ir apytikslius termininus. Terminai – ne data, o periodas. Savaitės vėlavimas be rimtos priežasties – skambinkit, reikalauskit paaiškinimo. Bet atsisakyti mokėti viso negausite, jei daiktai galiausiai atvežti. Galima tartis dėl nuolaidos, bet čia jau derybos. Buvo – vairuotojas susirgo, antras neatvažiavo, krovinys pastovėjo dvi dienas. Klientas skambino, aš pats važiavau taisyti situacijos kitu maršrutu. Kartais taip būna. Ne idealu. Atsiprašau tada. Bet nemokamai, aišku, nevežu – sąnaudos realios kaip dieną.

Ar jūs patys vairuojate ar perduodate mano krovinį kažkokiam trečiam pasroviui?

Neperduodu kitai įmonei slaptai – na, savo mikroautobusais vežame, viskas. Kartais, kai perkrauname, tarpinė stotelė yra partnerių teritorijoje, bet daiktai nepereina į svetimas rankas be aiškios žinios. Tai labai svarbu. Būna sezonų piko metu, kai neturime laisvo mikroautobuso – bet tada pasakau iš karto, kad veš partneris ir pateikiu jo duomenis. Slėpti to nereikia. Klientas turi žinoti, kas atsako. Aš atsakau kai važiuoja mūsų mašina. Jei partneris – jis atsako. Teisiškai viskas aišku tik tada kai rašoma ant popieriaus.

Bendravimas, stebėjimas ir smulkūs niuansai

Ar galiu žinoti kur yra mano krovinys realiu laiku – ar turite GPS?

Turime, bet ne visada atnaujinu koordinates kas penkias minutes. Vairuotojai turi telefonus, paprastai parašo kur yra kas keletą valandų. Jei labai nervinatės – paskambinu vairuotojui ir liepiu paskambinti jums. Techniškai GPS yra, bet… kartais jis rodo, kad mikroautobusas plaukioja Viduržemio jūroje, nors iš tikrųjų stovi Doverio eilėje. Navigacijos glitchai taip pat egzistuoja. Realiai skambinkit tiesiai vairuotojui, jis pasakysis ar jau mato prancūzus ar dar belgus. Paprasčiausias ir sąžiningiausias būdas – paklausti žmogaus, kuris vairuoja.

Ar galiu vežtis kartu su kroviniu – pats nuvažiuoti į Angliją salone ant sofos?

Ne, mūsų mikroautobusuose nėra keleivių vietų – visa erdvė skirta kroviniams. Kartais klausia ar gali prisiglausti ant sofos. Ne, tiesiog ne. Ne todėl, kad nenoriu, o dėl draudimo ir licenzijų. Jei norite keliauti, renkitės autobusą arba lėktuvą. Be to, kelyje vairuotojas turi laikytis poilsio valandų, jūs salone trukdytumėt. Aš pats seniai važiuodavau kartu kai buvau jaunesnis, bet per dvidešimt keturis metus nugrybauau nuo to… (nugrybauau? nugrybavau turbūt) nes atsirado kitokių taisyklių. Tiesiog nėra keleivių paslaugos, vežame tik daiktus į Angliją.

Ar prieš pristatymą paskambinate – o jei aš esu parduotuvėje?

Žinoma, skambiname prieš kelias valandas, o tada dar kartą likus dešimčiai minučių. Jei neiimate – rašome žinutę. Jei tylite – vairuotojai sprendžia pagal situaciją: palieka jei saugu, grįžta vėliau arba veža atgal į tašką. Grįžimas atgal – papildomas mokestis, tad atsiliepkite. Kartais būna, kad žmogus sako „o aš nuvažiavau pas vaiką“. Suprantama, bet mes neekstrasensai kad atspėtume. (Ne visada aiškiai parašau šitą žodį… ne psichikai, nevisetti, žinote ką turiu galvoje). Praneškite jei išeinate, ir viskas susitvarkys be streso.

Ar pakuojate jūs patys jei aš neturiu laiko – kiek tai kainuoja papildomai?

Patys galime supakuoti, bet reikia užsisakyti iš anksto ir papildomai apmokėti. Paprastai dvi komandos valandos kainuoja apie aštuoniasdešimt ar šimtą dvidešimt eurų, priklauso nuo kiekio. Jei reikia specialių medžiagų – medis, stiklas, meno kūriniai – tada kaina auga. Aš rekomenduoju patiems susipakuoti smulkmenas, o mes saugiai sudedame į mašiną. Kartais, kai nieko nesupakavęs, praleidžiame dvigubai laiko, nes daiktai pribarstyti. Netvarkingai. O laikas yra pinigai. Ypač kai reikia važiuoti toliau į Birmingamą tą pačią savaitę. Planuokitės.

Ar galima atsiimti daiktus iš jūsų sandėlio Londone jei dar nesu pasiruošęs priimti visko?

Trumpalaikė saugykla galima – dažniausiai iki savaitės nemokamai, jei krovinys jau nukeliavo ten. Ilgiau – po penkis-dešimt svarų per dieną. Sandėlis saugus, stebimas kameromis, bet tai nėra banko seifas. Jei laikote vertingą elektroniką mėnesį – rizikuojate patys, mes garantuojame tik transportavimą. Buvo klientas, paliko daiktus trims mėnesiams, paskui pyko, kad dulkės ant sofos. Na, dulkės… sandėlis. Ką aš padarysiu? Rekomenduoju kuo greičiau atsiimti. Anglai sako the sooner the better – ir aš su jais visiškai sutinku.

Keisčiausi dalykai ir paskutinis žodis

Koks pats keisčiausias daiktas kurį teko vežti mikroautobusu į Angliją?

Oi… senovinis sulankstomas balnas iš kariuomenės, šuo (taip, tikrai, su dokumentais), ir kartą du šimtai kilogramų lietuviško medaus. Medus buvo skystas, dėžės kažkaip prasivėlė (prasisunkė… ar kažkaip taip) – tankus lipnus chaosas visame mikroautobuse. Vairuotojas grįžo lipnus tris dienas. Šuo ramiai snaudė. O balnas buvo istorinis daiktas, pakuoti teko medžio drožlėmis rankomis. Keisčiausia, kad du iš šių krovinių priklausė vienam žmogui. Ne, trys skirtingi. (Matote, prisiminimai maišosi po tiek metų. Ir nieko čia blogo.)

Jūsų paskutinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia krovinius į Angliją?

Pradėkite nuo sąrašo. Ant popieriaus. Kas eina, kas ne. Tada paskambinkite – ne tik mums, bet ir dar keliems, kad pajaustumėt rinką. Jei kaina skiriasi tris kartus – kažkas čia ne taip. Pakuokite taip, lyg daiktai pristriks (velniop, nelabai lietuviška, bet suprasit) – turi atlaikyti kelią. Nepasitikėkite tais, kurie žada pervežti į Angliją per parą. Fizika ir muitinė to neleidžia. Aš per tiek metų žinau – skubėjimas generuoja klaidas. O klaidos generuoja brangius skambučius ir naktines beprotybes. Verčiau lėčiau, bet saugiai. Visada saugiai.

Išvada

Dvidešimt ketveri metai mokė, kad kroviniai į Angliją mikroautobusu saugiai pasiekia tikslą tik tada, kai abi pusės kalbasi atvirai. Jūs žinote ko tikėtis, mes žinome ką vežame. Ne viskas visada tobula – vairuotojai pavargsta, muitinė stringa, Londono kamščiai nervina. Bet jei daiktai supakuoti tvirtai, o dokumentai tvarkingi, jūsų krovinys pasieks Angliją taip pat, kaip ir šimtai tūkstančių mūsų padarytų pervežimų per du dešimtmečius. Skambinkite jei kils klausimų – aš čia.