Jūsų daiktai saugiai keliauja mikroautobusu tiesiai į Angliją

Žinai, kai pirmą kartą prieš dvidešimt ketverius metus sėdau prie vairo ir pajudėjau į Londoną su pilnu mikroautobusu svetimų daiktų – galvojau, kokia čia keista profesija. O dabar kaskart, kai klientas skambina ir klausia, ar jo sofa tikrai saugiai atkeliaus iš Kauno į Birmingemą, aš tik nusijuokiu. Ne todėl, kad klausimas kvailas – priešingai, jis labai rimtas. Tiesiog per tiek metų tu pamatai viską. Jūsų daiktai saugiai keliauja mikroautobusu tiesiai į Angliją, bet noriu atvirai papasakot, ką tai reiškia paprastai, be tos marketinginės šaršvos. Nes realybė kiek kitokia, nei pasaka.

Apie kainą – klausk kaip nori, skaičiuosim drauge

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Londoną?

Oi, čia tas klausimas, kurį girdžiu penkis kartus per dieną. Iš Vilniaus į Londoną, jei pilnas mikroautobusas – maždaug nuo 800 iki 1400 eurų. Kartais pigiau, jei turim tuštumą ir galim paimti kaip papildomą krovinį. Skaičiuojam pagal kilometrus, degalus, kelių mokesčius ir ar reikia pagalbininkų krovimui. Ne iš giedro dangaus tas skaičius. Ai, ir dar – jei gyveni kalnų viršuje be privažiavimo, gali prisidėti papildomai. Bet žodžiu, kaina reali, neapgaudinėjam su slaptais mokesčiais. Bent jau mes taip nedirbam, o kai kurie kiti... palikim tai tarp mūsų.

O jei mano daiktai netilps į mikroautobusą, jūs juos paliksite gatvėj ar kaip?

Ne, gatvėj nepametam, nebent nori pats taip. Iš tikrųjų pasitaiko, kad žmonės paskaičiuoja per mažai. Būna atvažiuoji, o ten dviguba sofa, kurią reikia išpjaustyt, kad išneštų. Tada skambinam, derinam – ar tilptų bagažinėj ant stogo? Ne, mikroautobuso ant stogo neprisirišinėjam baldų. Ar vežam antrą reisą, ar ieškom didesnės mašinos. Kartais klientas pats sako: "nu tai palikit tą seną fotelyją, jei netelpa". Būna įvairiai. Svarbu, kad apie tai pagalvotum dar prieš paskutinę dieną, o ne kai jau lagaminas tarpduryje stringa.

Kodėl vieni brokeriai pasako kainą per penkias minutes, o jūs klausinėjat tiek visko – gal norit mane apgaut?

Aha, čia ta vieta, kur reikia atvirai pakalbėt. Tie, kur pasako per penkias minutes – dažnai pasako bet ką, kad tik prisiviliot. Paskui prie kainos prisiduria "tolesnio aptarnavimo mokestis", "kuro priemoka", "svaro sterlingo kursas" ir panašūs išgalvoti dalykai. Mes klausiam, nes norim tiksliai įvertinti. Ar reikia liftas? Ar galim sustot nakvynei Lenkijoj be papildomų saugojimo mokesčių? Ar turi elektrinių dviračių, kuriems reikia speciško tvirtinimo? Šitie niuansai ir nulemia galutinę sumą. Jei kas nors tau pasako kainą neišgirdęs detalių – bėk. Tiesiog bėk. Aš taip drąsiai sakau, nes esu matęs, kaip žmonės po to rauda.

Kas darosi mašinoj ir kelyje

Kiek laiko realiai važiuojama iš Lietuvos iki Londono tiltų apylinkių?

Na, jei viskas idealu – apie 28–32 valandas gryno laiko. Bet idealu retai būna. Būna eilės Kalais arba Doverj, būna vairuotojas pavargsta ir privalo pamiegoti. Kartais sniegas kelyje per Vokietiją ir tempas krenta iki pamario greičio. Realiai daiktai dažniausiai pasiekia per 2–3 paras. Aš kartą važiavau tris paras, nes buvo tokia audra La Manche, kad tiltas uždarytas. Klientai skambinėjo: "ar tiesioginis pervežimas į Angliją reiškia, kad be sustojimų?" Reiškia tiesioginį maršrutą, ne raketą į kosmosą. Reikia suprast, kad vairuotojas irgi žmogus, o ne robotas.

Ar jūs visada važiuojate tiesiai, ar dar kažką iš šalies paimate?

Tiesiogiai reiškia, kad tavo daiktai nesisuksi po skirtingus terminalus. Bet... va čia nežinau, ar galiu šimtu procentų pažadėt, kad niekada nieko nepaimsim iš šalies. Jei turim laisvą kampą ir kelyje į tavo Birmingemą kažkas paprašo pervežt vieną komodą – galim sustot. Bet tavo daiktai nepilieki su kieno nors kitais. Kartais mikroautobusas tikrai pilnai tavo, kartais dalinai. Viską derinam prieš tai. Aišku, retai kas sutinka, kad svetimi daiktai guli šalia, bet jei kiekvienas turi savo apkrovą – kodėl ne? Sutaupai kelis šimtus.

Ar galiu važiuoti drauge su savo daiktais, pavyzdžiui, sėdėti šalia vairuotojo?

Gali, jei yra vietų. Iš tikrųjų tai labai populiaru tiems, kas pirmą kartą vyksta į Angliją arba bijo, kad kas nors gali dingti. Bet žinok – dvidešimt valandų sėdėti šalia vyro, kurio nepažįsti, kuris klauso lietuviškos muzikos (nes aš tai klausau jos) – yra iššūkis. Be to, draudimas kartais kniaukia. Būna, kad vairuotojas nenori papildomų keleivių dėl galvos skausmo. Bet jei sutariai prieš tai – kodėl ne? Tik nepamiršk paso ir būk pasiruošęs, kad sustosim kas penkias valandas pasidaryti kavos. Nes kitaip prigręžiu save.

Kas jei mikroautobusas suges kelyje? Jūs paliksite mano daiktus kur nors?

Aha, čia baisus sapnas visiems. Buvo toks atvejis prieš penkerius metus – sugedo dantračis Vokietijoj, vidury nakties. Žmonės paskui internete rašė, kad mes juos apleidom. Nesąmonė. Pirmiausia – vairuotojas (o ten jo asistentas, neatsimenu tiksliai pareigų pavadinimo) skambina pagalbai. Antra – jei negalim pataisyt per kelias valandas, organizuojam kitą mašiną. Daiktai nepaliekami prie degalinės. Būna, kad tenka palikt furgoną, perkraustyt daiktus į keltą, bet visada su sauga. Geriau jau sugesti Vokietijoj su stabiliom tarnybom, nei kažkur Lenkijos užkampy. Būna blogai, bet mes darom. Svarbu nesileist į paniką.

Ar galima stebėti, kur yra mikroautobusas, kaip tas Uberis?

Kai kurios kompanijos duoda GPS nuorodą. Mes duodam telefono numerį ir sakom: skambink. Nes aš senos mokyklos žmogus, man tas stebėjimas realiu laiku... žinai, jei vairuotojas sustojo prie McDonaldo, nereikia dėl to krist į paniką. Bet rimtai – didžiosios logistikos firmos turi programėles. Mes kartais nusiunčiam lokaciją kas kelias valandas per WhatsApp. Jei daiktai gabename tiesiogiai į Angliją, jie neišsišvaisto. Bet pasikliauk pradiniu planu ir mano žodžiu. O jei labai nerimauji – parašom, kur esam. Nes noriu, kad ramiai galėtum pasidaryti arbatos, o ne spaudyti F5 mygtuką.

Daiktai, kuriuos vežam

Ar galima vežti augintinį mikroautobusu kartu su baldais į Angliją?

Augintinį – taip, bet ne kaip daiktą. Reikia skiepų, paso, ir jis negali tiesiog lakstyti po furgoną tarp dėžių. Buvo klientas, kuris bandė įkišt papūgą į kartoninę dėžę su skylutėm. Ne, taip nedarysim. Gyvūnas turi važiuoti per kontrolę. Geriau jau pasiimk jį su savimi į saloną ant kelių, jei telpam. O jei tai šuo – privalom stabtelėt kas porą valandų apkakoti. Tai prailgina kelionę. Ir dar – po Brexit pasikeitė taisyklės, tai reikia vetpatikros. Paaiškinsiu daugiau, jei reiks, bet nesivelkime čia, nes jūsų daiktai saugiai keliauja mikroautobusu, o ne oro balionu.

Ar galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą mėsą ar bulves?

Bulves ir mėsą – ne, nešiu krovinį, ne parduotuvės sandėlį. Muitinė gali pakliūti. Karvės pieno produktai po Brexit apskritai tabu. Kartais močiutės nori atsiųsti sūrelių ar šaltibarščių. Atsakymas: ne. Jei iš Lietuvos į Angliją pervežsi maistą – rizikuoji, kad pasienyje viską išmes. Nes krovininis mikroautobusas turi praeiti fitosanitarinę kontrolę. Nežinau tiksliai, ar medus leidžiamas... gal tik fasuotas? Bet saugiausia – nevežk. Pasiimk tik arbatos sau ir džiovintų grybų. Visa kita – problemos. Be to, maistas taip uostosi, kad visa mašina kvepės dešromis, ir tavo drabužiai paims kvapą.

O kaip su augalais – žinau, kvailas klausimas, bet turiu penkiolika orchidėjų?

Penkiolika orchidėjų? Tu čia dar esi orchidėjų kolekcininkas ar ką? Ne, nu tiesiog... aš nesu floristikas botanikas (taip žodis neegzistuoja, bet praleiskim), bet augalai per sieną nevalomi. Anglijai nepatinka, kai veža gyvą augmeniją be leidimų. Tikėtina, kad muitinė juos konfiskuos, o dar gali skirt baudą. Aš nepatariu, nors esu matęs, kad kažkas bandė prasmugdyt du pomidorus vazonuose pavadinęs "namų apyvokos reikmenimis". Ne, taip neveikia. Palikt orchidėjas draugei, atiduot kaimynei. Jūsų daiktai saugiai keliauja mikroautobusu, o augalai – likit namie ant palangės. Gaila, bet taip yra.

Ar galima siųsti tik šaldytuvą ir sofą, ar imam minimalų kiekį?

Imam. Būna ir po vieną daiktą. Kartais važiuojam su furgonu, kur telpa keturios tokios "pagrindinės gyvenimo dalys". Tačiau gali atsieiti brangiau nei dviračio nuoma, nes fiksuojam ne daikto, o kelionės kaštus. Bet lyginant su didžiule bendrove, kuri pasakys "ne, minimalus užsakymas – penki kubiniai metrai" – mes lankstesni. Šaldytuvą privalom transportuoti stačiai, nes tepalas gali išbėti kur nors. Buvo atvejis, kai klientas norėjo, kad vežam šaldytuvą gulint. Atsakiau neišgalvojamai. Jis supyko. Po dviejų dienų paskambino atsiprašyt. Suprato, kad teisūs buvom.

Pakrovimas ir iškrovimas

Ar jūs patys kraudinėsit, ar aš turiu samdyti darbininkų?

Paprastai vairuotojas turi vieną pagalbininką, jei sutarta. Bet jei gyveni Londono centre penktame aukšte be lifto – tada jau tavo problema. Mes galim padėt, bet nevežam septynių krovikų. Buvo istorija: keturi lietuviai broliai gyveno trečiam aukšte Whitechapel, o ten laiptai siauresni nei mano kantrybė. Prisiekiu, ta sofa tikrai norėjo likt gatvėj. Bet suradom balkoną, lyną ir... šiaip tai nelabai saugu taip daryt. Geriau samdyt vietinius, jei baimė. Arba susitart iš anksto. Nes jei vairuotojas pamato, kad neįmanoma – jis gali atsisakyt iškraut. Ir teisėtai.

Ką daryti, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto – kaip tada su tuo!?

Tada dėkojame Dievau, kad turi kojas ir rankas. (Na, gal ne visada – jei esi pensininkas, tada kitas reikalas.) Ne, rimtai – planuok iš anksto. Arba pasirūpink laiptų krovėjais, arba mes atvežam tik kiemą. Kai kuriuos Londono rajonus aš jau pažįstu kaip savo penkis pirštus – ten lifto nėra, laiptai spiraliniai, ir dar durys plačios vos metro. Tada telieka rankinis pernešimas. Kaina auga, nes laikas brangus. Jei vairuotojas praleidžia tris valandas laiptinej – kitas klientas laukia. Tad įskaičiuojam papildomas valandas. Realybė tokia: dėl penkių aukštų be lifto gali tekti pakloti papildomą šimtą ar du. Bet išankstinis planavimas visa tai sumenkina.

Ar mano daiktai bus surūšiuoti su svetimais daiktais, ar gausiu savo asmeninį reisą?

Štai čia esmė. Yra toks reiškinys – kombinuotas pervežimas. Kai kuri bendrovė surenka penkių žmonių daiktus ir veža vienu furgonu. Tu sutaupai, bet rizikuoji, kad tavo lagaminas atsidurs šalia kažkieno trupinienės dulkių siurblio. Aš atvirai sakau: jei renkiesi pigiausią variantą, gali tekti dalintis erdve. Bet kai sakom, kad jūsų daiktai keliauja mikroautobusu tiesiai į Angliją – dažniausiai tai reiškia, kad tu arba užsakai pilną mašiną, arba turim skirtingus reisus skirtingoms dienoms. Nesimaišome. Tačiau jei tikrai labai reikia sutaupyt – galim derėtis. Tik nepamiršk, kad tada ir atsakomybė sumažėja.

Kas jei daiktas sudūžta kelyje – ką tada man daryt?

Pirma – fotografuoji dar prieš pakrovimą, antra – fiksuojam transportavimo metu. Kitąsyk atvarysiu tau čekį, kurį pasirašysi, kad daiktai buvo geri. Jei dūžta – mes turim draudimą, bet žinok, jis ne visada padengia viską. Yra tokia dingusių dalykų riba, skaityk sutartį. Buvo atvejis – stiklinis staliukas. Nepakingavom kaip reikiant, klientas sakė "bus gerai". Nesulaukėm Birmingemo – du stiklai. Draudimas mokėjo pusę, nes neturėjo "visiško aptarnavimo draudimo" ar kaip ten vadinasi. Išmokėjom iš savo kišenės, nes taip jaučiamės teisingai. Bet ne visos firmos taip. Kai kurios pasakys "jūs pasirašėte, ačiū, viso".

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia kažkokių popierių muitinei, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Po Brexit – taip. Reikia sudaryti sąrašą, labai detalų. Ne tik "dėžė su drabužiais", o "kompresiškas džemperių komplektas – 12 vienetų". Juokauji? Ne, to nereikalauja, bet sąrašas turi būti gana tikslus. Dar reikia formos T1, jei tranzitu per EU praeini. Žodžiu, aš paruošiu dokumentus, jei tu pasirūpins inventoriumi. Nes pasieniečiai dabar tikrina atidžiau nei anksčiau. Kartais aš pats nustebstu, kaip smulkmeniškai klausinėja. Būna, kad atidaro dėžę ir žiūri: "ar čia tikrai sena kavinukė, o ne nauja prekė?" Turi būt atsargiai, kad neįtartų bandymo įvežt prekes.

Ar reikia drausti siuntas atskirai, ar jūs jau turit draudimą?

Mes turim krovinio draudimą, bet jis ribotas. Jei veši vertingą meninę instaliaciją arba auksą – juokauju, bet tik iki pusės – geriau papildomas draudimas. Paprastai buities technika ir baldai įeina į standartinį. O štai vertingi paveikslai, antikvaras – čia jau atskira istorija. Aš patarčiau apie tai pagalvoti. Yra buvę, kad žmonės vežė kolekcinines lėles ir pyko, kad draudimas jas įvardijo kaip "žaislus". Ne, nežaislus, o vertybes! Bet jei sutartyje neparašyta – nieko nepadarysi. Taigi perskaityk sutartį. Arba aš perskaitysiu garsiai, jei akys pavargusios. Ir nepasirašyk nieko neišskaičius.

Galima tiesiog užsisakyti krovininį furgoną ir viską vežti pačiam? Kuo jūs geresni?

Gali, jei turi teisę vairuot krovininį automobilį, žinai muitinės taisykles, turi laiko ir nervų. Aš matęs drąsuolių, kurie nuomuojasi furgoną, o paskui skambina mums prašyt pagalbos Paryžiaus priemiestyje, nes pametė dokumentus. Ne, aš tikrai nesakau, kad esi kvailas, jei darai pats. Tik noriu, kad suprastum: tarptautiniai perkraustymai mikroautobusu į Angliją – tai ne tik vairavimas. Tai logistika, planavimas, kontaktai, žinojimas, kur sustot, kaip apeit eiles. Tu gali sutaupyt kelis šimtus, bet prarast dienų ir miego. Aš pats buvęs jaunas ir bandęs viską pats. Daugiau nebebandau.

Ar po Brexit ką nors pasikeitė pervežant daiktus mikroautobusu į Angliją?

Pasikeitė, ir stipriai. Anksčiau tiesiog pravažiuodavom, kirtimas formalus. Dabar – dokumentai, patikrinimai, kartais muitinės sandėlis. Prekyba apskritai apsunkinta. Asmeniniai daiktai dar laisviau nei komerciniai, bet vis tiek. Kartais klientai stebisi: "o kodėl taip ilgai?" Nes muitinėj reikia deklaruot. Fiskalinis kodas, krovinio aprašymas, vertė. Jei neturi CMR žinomumo... (nors CMR čia gal ir nereikia asmeniniam, atrodo? Na, kartais užtenka sąrašo). Žodžiu, viskas užtrunka ilgiau nei prieš dešimt metų. Bet jei žinai procesą – praeini sklandžiai. O mes žinom, nes darom kas savaitę.

Daiktai, kurių geriau nevežti

Kuo skiriasi pervežimas mikroautobusu nuo kurjerio siuntų tarnybos, kurios on-line veikia?

Aha, čia tas dalykas. Kurjeriškai – tavo daiktai keliauja per tris skirstymo centrus, dubenuoja robotai, meta ant konvejerio. Pas mus – daiktai guli furgone, kurį vairuoja žmogus, kuris žino, kur važiuoja. Mikroautobusas nėra sandėlis ant ratų – tai tavo daiktų privatus kabinetas iki durų. Žinoma, jei siunti tik knygą – kurjeris pigesnis. Bet jei sofa, šaldytuvas, gyvenimo likučiai – be konkurencijos imk pervežimą. Būna, kad kurjeriai pasiima, paskui paskambina: "ne, per didžias". Ir tu stovi su baldu kieme kaip nesupratęs, kas vyksta. Geriau iš karto rinktis saugų variantą.

Ar galima vežti degančias medžiagas, dažus ar dujų balioną?

Dujų balionas – ne, nebent nori, kad mūsų karjera baigtųsi fejerverku. Degios medžiagos, dažai – ribotai, bet geriau ne. Buvo klientas, kuris norėjo vežti kaljaną su anglimimis. Anglys. Kvaila. Ne tik kvapas, bet ir potenciali ugnies rizika. Aš pasakiau "ne". Jis dar įsižeidė. Po trijų dienų grįžo, pagerbė mano atsargumą. Anglijoj viskas saugiai tikrinama. Jei aš darau pervežimą mikroautobusu tiesiai į Angliją, aš atsakau už tai, kas viduje. Taigi degtukų dėžutė – galima. Dyzelino kanistras – ne. Paprasta.

Ar galima vežti elektrinius paspirtukus ar dviračius su baterijomis?

Baterijos – skaudi tema. Litis (ličio baterijos) turi savo taisykles. Negali būti visiškai išsikrovusios, negali būti pilnai pakrautos – kažkur viduryj. Ir turi būti tinkamai atskirtos. Dviratis – lengvai, užsikabinam. Paspirtukas – irgi. Bet jei turi tą milžinišką akumuliatorių – turiu būt aiškus: vežam, bet tu rašyt patvirtinimą. Buvo, kad vienas paspirtukas prasidėjo ir naktį savotiškai pypsėjo. Vairuotojas galvojo vaiduoklis. Ne vaiduoklis – prastai atjungta baterija. Sutvarkėm. Tai apie tai pagalvok – mes ne robotai ir nenuimsim baterijos, jei tu pats nežinai kaip. Ir nepamiršk įkroviklio.

Koks skirtumas, jei furgonas vyksta per keltą, o ne per Eurotunelį?

Kelias – pigiau, bet ilgiau. Eurotunelis – greičiau, brangiau. Kartais oro sąlygos (va, vėl nukrypstu – juk tunelis po žemė, oras ten nieko nereiškia, haha) keičia situaciją. Iš tikrųjų oras svarbus prieplaukoje. Jeijūra rami – keltas puiku. Jei audra – gali laukti pusdienį. Kai kuriems klientams laikas pinigai, tada tunelis. Kiti sako: "man vienodai, tik atvežkit". Aš pats per šiuos metus jau pavargau nuo to laukimo prie Doverio. Bet žinau kiekvieną užkandžių parduotuvę ten. Kuri veikia kartais. Rinkis pagal biudžetą, o mes pritaikysim.

Ar galima mokėti grynaisiais, pavedimu, ar tik kortele?

Grynaisiais – gali, bet tik pradžiai avansas, nes vežant per tris valstybes nesivežu seifo. Pavedimas – saugiausias. Kortele – galima, bet dažnai mobilaus signalo nepasiekiamoj zonoj... sunkoka nuskaityti. Buvo atvejų, kad klientas siūlo atsiskaityti alumi. Rimtai. Sakė, atvešiu dešimt butelių. Aš ne alaus parduotuvė, bet gestas gražus. Atiduok alų draugams. Mes priimam eurus, svarus sterlingus (jei tiksliai – skaičiuojam pagal dienos kursą, nejuokauju). Kartais jaunimas klausia apie kriptovaliutą. Atsakau: tik jei pats supranti kaip ją pervest. Aš per senas šiam dalykui.

Tai ko gero dar noriu paklausti... ar tikrai mano daiktai saugiai atkeliaus?

Aš negaliu pasakyti "šimtu procentu", nes gyvenimas meta išbandymų ir aš ne dievas. Bet galiu pasakyt – mes darom viską, kad taip būtų. Kiekvieną dėžę tvirtinam, kiekvieną reisą suplanuojam, o jei kas – esam šalia. Per dvidešimt ketverius metus išmokau, kad sąžiningumas svarbiau nei greitis. Jūsų daiktai saugiai keliauja mikroautobusu tiesiai į Angliją ne todėl, kad taip gražu pasakyta reklamoje, o todėl, kad mes taip dirbam kasdien. Būna bėdų, būna netikėtumų. Bet kol tu žinai, kad gale linijos esi ne tu vienas – ramiau. Aš irgi miegu ramiau, kai žinau, kad pristačiau sveiką ir sąžiningą.

Va taip – atsakiau krūvą klausimų, bet tikiuosi, dabar aiškiau. Tiesioginis daiktų pervežimas mikroautobusu į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja patirties. Nesirink to, kuris šlovina save labiausiai. Rinkis tą, kuris atvirai pasako ir blogas puses. Aš čia jau dvidešimt ketverius metus ir nematau priežasties apsimest tobulu. Tegul tavo daiktai saugiai keliauja mikroautobusu tiesiai į Angliją, o tu jaustiesi kaip su žmogumi, o ne su korporacija. Sėkmės kraustantis.