Jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų

Buvau perkraustymų versle, rodos, nuo tada, kai iš Londono metro dar išlįsdavo tik tie purvinieji mėlyni vagonai be oro kondicionieriaus. Dabar, kai pečiuje jau daugiau nei dvidešimt ketveri metai, galiu pasakyti – taip, jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, bet tik jei žinosite kelias esmines taisykles. Ne, čia nebus sausų instrukcijų. Per tiek laiko mačiau visko: nuo tobulių kelionių, kai krepšys iš Kauno pasiekia Londoną greičiau nei jūs patys per Skype pokalbį, iki tokių istorijų, kai svetainės baldai dvi savaites dykinėja kažkur prie Hamburgo ir niekas, net vokietis dispečeris, nežino kodėl. Tiesiog pakalbėkime kaip žmogus žmogui – štai, ką verta žinoti prieš darydamas pirmą žingsnį.

Iš pradžių – visada taip neramu

Ar mano daiktai apskritai gali dingti kelyje į Angliją?

Gali, jei pasirinksite spalvotą reklamą su pareiškimu „viskas po 99 eurus“. Pamenu, prieš kokius šešerius metus klientas paskambino – jo dviratis buvo nukeliavęs ne į Londoną, o į... Rodos, Liuksemburgą? Transporto įmonė peržiūrėjo maršrutą ir suprato, kad vairuotojas tiesiog suklydęs terminale. Daiktai niekur nedingo, bet pavėlavio tris savaites. Tiesa ta, kad dideli, sąžiningi vežėjai turi GPS, skanavimą, o jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, jei nebandysite sutaupyti ten, kur svarbiausia – saugumas.

Kada geriausia pradėt ruoštis perkraustymui? Mėnuo prieš? Du?

Dauguma žmonių galvoja, kad savaitės pakanka. Klaida. Ypač jei reikia siųsti baldus iš buto be lifto – ten viskas komplikuojasi, o laiptinėse būna kampų, apie kuriuos nepagalvosi. Aš asmeniškai rekomenduoju mažiausiai tris – keturis mėnesius, kad spėtumėte ramiai palyginti kainas, susirinkt dėžes, o ne lakstyti jų pirkti po penkis eurus iš parduotuvės prie namų. Kartais nukreipiu klientus tiesiai į fabriką – ten kartoninių dėžių kaina geresnė nei prekybcentryje, juokinga, bet jie ten ir patys naudoja. Kuo anksčiau pradėsite, tuo mažiau panikos bus prieš finalą ir mažiau šansų, kad krikštatėvis perrinks jūsų baltų indų rinkinį ant stalo.

Kiek maždaug kainuoja perkraustyti visą dviejų kambarių butą?

Čia kaip su automobiliais – galimas ir „Fiat“, ir „BMW“ lygis. Realiai, jei važiuoja pilna mašina į Londoną, svarbūs du dalykai: atstumas ir kiekio kubatūra. Maždaug šešiolika kubinių metrų turas iš Vilniaus į Londoną dabar gali kainuoti nuo 1200 iki 2400 eurų. Bet tai labai apytikslė. Buvę atvejų, kai klientas sakė, kad turi „tik kelias dėžes“, o pasirodo – devyni kubai. Tada tenka derėtis ant laiptų. Geriau matuoti dvigubai, nei meluoti sau.

Ar galiu siųsti vieną fotelį ir dvi dėžes, ar privaloma užsakyti visą mikroautobusą?

Ai, grupinis krovinys! Tai viena populiariausių paslaugų, bet žmonės to nežino. Jūsų fotelis ir dvi dėžės gali keliauti drauge su kito žmogaus daiktais viename krovininiame mikroautobuse. Mokate ne už visą mašiną, o už savo vietą. Skaičiuojant dabartines kainas, tai gali išeiti nuo 80 iki 200 eurų. Deja, kai kurios žinomos kompanijos surenka daiktus, o paskui juos mėnesiui įmeta į sandėlį prie Varšuvos, kol surinks pilną krovinį. Taip sutaupo sau. Jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų tik jei firma tiksliai pasakys – kada išvyksta mašina ir kiek vyks.

Ar tikrai reikia sudėtingų sutarčių, ar galiu pasitikėt žodžiu?

Žodžio nepakanka. Ne dėl to, kad visi apgaudinėja – tiesiog prisiminimas apie daiktus po trijų savaičių pasikeičia. Vieną kartą labai piktas klientas iš Anglijos skambino, kad dėžė buvo kitaip sužymėta. Sutartis, net paprasta, rašytinė išgelbėjo: ten buvo aiškus aprašymas. Be to, draudimas galioja tik turint dokumentus. Nenorite gi aiškintis dėl sulaužytos skalbų džiovyklos be popieriaus? Aš irgi nenorėčiau.

Pakuotė ir tai, ko žmonės nepastebi

Kokia dėžė geriausia? Gal kartoninę pasiimt iš Lidl po bananų?

Dabar, čia stiprus klausimas. Bananų dėžės – faktinis nuodas perkraustytojui. Jos minkštos, be rankenų, ir dažnai prakaituoja iš vidaus – drėgmė. Geriausia – dvigubo sluoksnio banguoto kartono dėžė, 60/40/40 dydžio. Antra, lipnia juosta turi būti ruda, brangesnė, ne ta, kurią perkam už du eurus – ji nuo šilumos atšoka. Kai rašote turinį ant dėžės, nerašykite „drikziai“ (o gal „drabužiai“? kartais ranka pati nusvaisto), nes paskui nebesuprasite, kas viduje. Etiketes klijuokite ant šono, ne viršaus.

Ar reikia išardyti lovą ir spintą prieš vežėjų atvažiavimą?

Reikia. Arba – mokėsite daugiau už darbo valandas. Vairuotojai nėra baldininkai, ir nors kai kurie padeda, jie neturi laiko sukti kiekvieną varžtą. Buvo toks atvejis Kaune – IKEA spinta, dviejų metrų kampuose, su stiklo durelėmis. Klientas tikėjo, kad „išsivers per pusvalandį“. Valandą praleido vežėjas, o kadangi sėdėjo užsakymas, kiti klientai vėlavo. Be to, stiklą ir veidrodžius reikia aptaisyti kartonu – aklai pasitikėti, kad niekas nesuduš, naivu. Nekenčiu tai pasakoti, bet būna.

Kaip supakuoti stiklinę indaują, kad nemaltų dėžėje?

Štai čia svarbiausia taisyklė: jei girdisi klibėjimas – bus tragedija. Stiklinėms ir porcelianui naudokite ne tik popierių, bet ir putų plėvelę tarp kiekvieno daikto. Matau, kad daug kas taupo – suvynioja du puodelius į vieną laikraštį. Ne, taip nedarome. Dėžutę užpildykite iki viršaus, nes tuščia erdvė leidžia daiktams migruoti. Viršų užklijuokite kryžmai. Kai kurios mūsų mašinos važiuoja per Olandiją, kur keliai neblogi, bet vistiek. Tiesiog nepatingėkite.

Ar galiu palikti drabužius pakabinus spintoje pervežimui?

Galite, jei spinta važiuoja kaip atskiras baldas ir bus statoma vertikaliai. Bet grupiniuose kroviniuose viskas gula. Tada jūsų kostiumai bus ruožuoti kaip kepti lietiniai. Geriau investuoti į specialias drabužių dėžes su skersiniu – kainuoja kokią dešimt eurų, bet gelbsti. Kartais klausia: o jei maišuose? Tirpsta tik batai, o šilkas – maišuose žūva. Mačiau, kaip iš maišo ištraukta suknelė priminė popieriaus kamuolį. Kabantys drabužiai tik specialiose dėžėse arba susukite į ritinius.

Ką daryti su chemija, skystimais, o gal maistu? Ar galima transportuoti?

Muitinėje reikalauja – jokių skysčių be tvirtų dangčių, jokių maisto produktų. Kartą klientas bandė įvežti rūkytą kumpį sūnui. Muitininkas gali leisti arba konfiskuoti. Dažniausiai konfiskuoja. Skysčiai – majonezas, alyvuogės – vyksta su rizika. Jei butelis atsidaro, išsilieja ir nuteška visa dėžė su marškinėliais. Ne, negalima ir losjonų pilti į rankines, kad sutaupytumėt vietos. Tai baigiasi blogai. Kalbu iš patirties.

Mašinos, laikas ir ta velniškai svarbi maršruto logika

Kiek realiai laiko užtrunka siunta iš Lietuvos į Angliją?

Grupinis krovinys – nuo keturių iki dvylikos darbo dienų. Pilnas krovinys – per tris galima būti Londone. Bet idealus variantas. Realybėje pasitaiko ligų, ratų keitimo, o kartais – eilių prie Doverio. Buvo metas, kai darbai užtrukdavo dieną dėl muitinės sistemos klaidų. Taip, jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, bet rezervuokite savaite laiko – jei vyks greičiau, džiugsitės, jei ne – nervų bus mažiau.

Ar mašina važiuoja tiesiai iš mano durų į Londoną, ar čia bus peradresavimų?

Jei pilnas krovinys, mašina važiuoja tiesiai – vienas vairuotojas, vienas maršrutas, žinote numerį. Grupinis krovinys – kaip autobusas. Daiktai paimami, suvežami į terminalą, dažnai Kaune ar net Lenkijoje, perkomplektuojami į didesnę mašiną. Tas persukimas – pavojingiausias momentas. Ten daiktai kraunami. Jei pakuotė silpna – būtent ten lūžta. Pas mane yra klientų, kurie specialiai perka pilną mašiną vien dėl to, kad išvengtų perpakavimo.

Kaip žinoti, kad vežėjas tikrai atvažiavo į Angliją, o ne paliko daiktus kažkur pakeliui?

Čia jums reikia žmogiško kontakto. Daugelis žino, kad yra GPS, bet retas klientas jo paprašo. Paprašykite nuorodos. Sąžiningos firmos nedraudžia. Pamenu vieną istoriją – klientas skambino visą savaitę, nes dėžės neatvažiavo, o vežėjas nekelia. Paaiškėjo, kad mašina sulūžo prie Berlyno ir vairuotojas gėdinosi paskambinti. Du mėnesiai! Nuo to laiko aš visiems sakau – jei jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, tai tik todėl, kad kas savaitę priminsiu vairuotojui, kad jums reikia nuotraukos iš Londono gatvės su numeriu matomas.

Kokia geriausia savaitės diena siuntimui, ar tai nesvarbu?

Teoriškai – nesvarbu. Praktiškai – venkite penktadienių. Kodėl? Nes tada daiktai savaitgalį praleidžia sandėlyje. Ten dirba budintys, o daiktai pastatomi vietoj, kur gali būti daugiau drėgmės. Antradienis arba trečiadienis – idealu. Tada mašina spėja sukomplektuotis ir būti Doverio link iki savaitgalio. Geriausias variantas. Penktadienis – tai garantuoti du papildomi neramūs. Kartais žmonės manęs klausia kodel ne pirmadienis kaip variantas... tiesiog mačiau, kaip vienas krovinys strigo Italijoje ilgai.

Kiek kainuoja perkraustymas vienam žmogui, be baldų, tik lagaminai ir dėžės?

Tai labai populiarus atvejis – studentai, emigrantai pirmam etapui. Esu skaičiavęs, kad vidutiniškai vienas žmogus turi apie 8–10 standartinės dėžės. Jei turite tik lagaminą ar du – egzistuoja kurjerių paslaugos, DPD, UPS, bet ten 30 kg limitas. Buvęs klientas siuntė gitara. Kurjeris atsisakė – ne standartinė forma. Tada teko dėti į krovininį mikroautobusą. Taip paslaugų pilna. Siunčiant daiktus, ne viskas matuojama svoriu, kartais – pagal ilgiausią kraštą.

Ar verta rinktis vežėją, kuris siūlo žemiausią kainą rinkoje?

Ne, jei nežinote, kas slepiasi po ta kaina. Pigiausi vežėjai dažnai nėra įdarbinę žmonių tiesiogiai – jie renka užsakymus ir parduoda trečiosioms šalims. Jūs mokate mažiau, bet daiktai lieka neaišku kur. Pamenu, vienas tarpininkas rinko krovinius Vilniuje, o paskui juos sukaišiodavo į seną „Mercedes“ krovininį. Neprižiūrėtas, be draudimo. Žinoma firma ims 400 eurų už dėžių krūvą, o „pigiukai“ – 220. Skirtumas – draudimas, kontaktinis asmuo ir faktas, kad jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, o ne kur nors pakeliui.

Popieriai, muitinė ir draudimai

Reikia man kaip nors deklaruoti savo senus laikraščius ir kedę?

Jei persikeliate gyventi ir turite sąžiningai naudotus asmeninius daiktus, pildomas TOR forma – muitinės deklaracija dėl persikėlimo. Ji daro jūsų daiktus neapmokestinamus. Be šito popieriaus muitininkai gali sugalvoti, kad sofa yra nauja, ir skirti mokestį. Reikia pasų, gyvenamosios vietos įrodymo Anglijoje (pvz., nuomos sutarties), sąrašo. Dar reikia pasitikrinti – oi, ar ne BREXIT viską apsunkino? (jei pildote teisingai, asmeniniams daiktams paprastai viskas kaip anksčiau). Dokumentus ruoškite lietuviškai ir angliškai.

Kas bus, jei muitinėje pažeis mano dėžę patikrai?

Jie turi teisę. Ir dažnai tai daro, jei rentgenas rodo kažką keisto. Profesionalios įmonės pakuoja taip, kad patikra būtų lengva atidaryti ir uždaryti – lipnia juosta per vidurį, ne dvidešimt sluoksnių. Kartą muitininkai atidarė dėžę su knygomis – ten buvo senas medinis smuikas. Klientas nebuvo užrašęs. Muitinė laikė tai preke, ne daiktu. Prasidėjo aiškinimasis. Žodžiu, rašykite tikslų sąrašą ir nebandykite gabenti antikvarinių vertybių be dokumento. Net jei tai iš močiutės spintos.

Ar draudimas tikrai ką nors duoda, ar tai tik numeriukas sutartyje?

Draudimas duoda, jei įvykis įrodytas. Ne duoda, jei pakuotė buvo prasta – atleiskit, bet taip ir yra. Bendrojo vežimo CMR draudimas dengia ne viską. Pilnas draudimas nuo durų iki durų kainuoja apie 1–2% daiktų vertės. Buvo atvejis, kai Londone vilkikas kliudė ženklą, atsidarė bortai, dėžės nukrito. Draudimas sumokėjo. Buvo kitaip – klientas pats supakavo stiklinę lentyną į laikraščius, ji sudužo. Draudimas nepadengė, nes pakavimas neatitiko standarto. Draudimas turi akis.

Koks dokumentas svarbiausias iš visų?

Inventorius. Paprastas sąrašas. Nežinau kodėl žmonės to vengia. Rašykite popieriuje ar telefonu – kas kurioje dėžėje. Numeruokite dėžes ir prie kiekvieno numerio dešimt punktų. Atvažiavę į Angliją ir atidarę dėžę nr. 5, žinosite, kad ten turi būti lygintuvas. Jei jo nėra – reikšite pretenziją iš karto. Be inventoriumi (oi, be inventoriaus) – jūs tiesiog nežinote, ko trūksta, ir savaitę ieškote lygintuvo po dėžėmis, nors jis buvo pamestas dar Kaune. Taip nutinka nuolatos.

Kas iš tikrųjų nutinka kelyje – baimės ir tiesa

Ar daiktai gali pavogti vairuotojas arba sandėlio darbuotojas?

Atvirai? Teoriškai taip, bet praktiškai sąžiningai gal du kartus per dvidešimt metų įtariau, kad kažkas pradingo. Ne dėl vagių – dėl aplaidumo. Pametė mažą dėžutę terminale, ji atsidūrė pašalinėje lentynoje. Vagių baimė labiau būdinga vertingoms prekėms, ne drabužiams. Kam vogti senus džinsus? Taip, auskarai, kompiuteriai – vertinga. Siųskite juos su savimi lėktuve. Nesakau, kad visi šventieji, bet profesionalai vertina reputaciją labiau nei dviračio rėmą.

O jei Anglijoje lis, kai iškrauna? Ar mano dėžės nepamirks?

Liūdna, bet mačiau, kaip iškraunama vidury lietaus. Geros firmos turi tentą arba iškrauna viduje. Blogos – atidaro bortus ir leidžia lietui tekėti ant kartono. Todėl ieškokite įmonių, kurios naudoja tentines mašinas. Kartono dėžė sugeria drėgmę per penkias minutes. Jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų, bet jei jie pasiekia šlapi – tai lygiai taip pat blogai. Į dėžę įdėkite drėgmės sugėriklį. Pigus daiktas, o kiek problemų išvengia.

Kaip būna dėl mokesčių Anglijoje, jei atsivežu savo kompiuterį ir fotoaparatą?

Jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai, TOR forma padaro nemokamus. Bet jei fotoaparatas profesionalus, naujas, originalioje dėžėje? Tada muitininkai turi teisę pamanyti, kad parduodate. Nuimkite originalias dėžes. Palikite instrukcijas, bet dėžę – ne. Buvo keistas atvejis: klientas vežė dvidešimt keturis porceliano arkliukus. Muitinė pagalvojo – prekyba. Turbūt kolekcija, bet ne – močiutės palikimas. Geriau turėti paaiškinimą raštu. Dėl vieno kompiuterio nerimauti nereikia.

Ar turiu būti Anglijoje, kai atveža daiktus, ar galiu atsiimti vėliau?

Priimti daiktus turi tas žmogus, kurio vardas dokumente. Jei to nėra, kyla problemų su muitine. Daugelis firmų leidžia laikyti sandėlyje Londone ar Birmingeme kelias dienas nemokamai, po to imami mokesčiai. Vienu atveju klientas skrido vėliau, daiktai atvažiavo anksčiau. Vairuotojas paliko juos terminale – chaosas. Nuo to laiko visiems sakau: būkite ten, bet susitikimui skirkite datą, kai tikrai būsite vietoje. Negalvokit, kad draugas paims be įgaliojimo. Teko matyti, kaip atsisakė priimti.

Paskutiniai klausimai, kuriuos žmonės rašo naktį

Ką daryti, jei atvykus į Angliją pamačiau, kad sofa subraižyta?

Fiksuokite iš karto. Telefonu, foto, vaizdo įrašą. Neišsiunčinėkite eilinių žinučių – rašykite trumpai: „subraižyta dešinė pusė“. Kreipkitės į įmonę per dvi dienas. Daugelis nervinasi, laukia savaitę – tada jau neįrodysite. Peržvelkite sutartį: ar yra punktas apie chronometrišką patikrą. Jei prie pakrovimo nepasirašėte apie braižus, o dabar radote – diskusija ilga. Aš siūlau nufotografuoti brangius daiktus prieš pakrovimą. Būna, kad subraižymas atsirado ne kelyje, o prieš metus. Tada kaltinti vežėjo nėra sąžininga.

Ar aš galiu viskuo pasitikėti, ar vis tiek reikia pačiam prižiūrėti kiekvieną žingsnį?

Pačiam prižiūrėti – taip. Tai jūsų daiktai. Net jei įmonė puiki, būkite matoma ar matomas procese. Paskambinkite paklausti, ar mašina jau Kaune. Paprašykite nuotraukos iš terminalo. Ne dėl to, kad visi vagys – dėl to, kad žmonės kartais pamiršta. O kai primenate, viskas vyksta sklandžiau. Aš pirmuosius dešimt metų galvojau, kad pakanka sutarties. Dabar žinau – žmogiškas ryšys stipresnis už bet kokį parašą. Jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų tada, kai ne tik pasitikite, bet ir budėsite kaip pelėda, tik be pykčio.

Ar iš tikrųjų įmanoma, kad jūsų asmeniniai daiktai pasieks Angliją saugiai be vėlavimų? Žinoma. Aš mačiau tūkstančius sėkmingų kelionių. Bet pasitikėjimas turi būti motyvuotas, ne aklas. Pakuokite tvirtai, rinkitės patikrintą vežėją, pildykite popierius ir klauskite klausimų prieš pasirašymą. Nėra magiškų būdų, yra tik patirtis, kurią perdaviau. Tikiuosi, jūsų daiktai kels pagyrimus, o ne rūpesčius. Sėkmės persikeliant – Anglija jau laukia.