Individualūs mikroautobusų maršrutai vežant krovinius Anglijon

Žinai, per tuos beveik dvidešimt ketverius metus, kai vežioju daiktus po Europą, tai Anglija pasikeitė neįtikėtinai. Dabar, su Brexit ir visais muitų reikalas... reikalais (taip, kartais apsiverčiu liežuviu), individualūs mikroautobusų maršrutai vežant krovinius Anglijon tapo beveik gelbėjimo ratu tiems, kam nereikia pilno judėsio. O gal kam ir reikia, bet nori greičiau ir lanksciau. Šnekant su klientais, dažniausiai girdžiu tą patį – bijo, kad apgaut, bijo, kad sulauks sugadintų daiktų, arba tiesiog nežino nuo ko pradėti. Čia bandysiu paaiškinti kaip bičiulis, kuris jau matė visko: ir gerų vairuotojų, ir tokių, kurie pasiima pinigus.

Kainos ir užsakymas – ką reikia žinoti iš karto

Kiek maždaug kainuoja individualus mikroautobusų maršrutas į Angliją?

Tiesiog atsakysiu – nuo kelių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Žinau, kad diapazonas beprotiškas, bet čia kaip su mašinom: yra Passat, yra Porsche. Jei veši du lagaminus iš Vilniaus į Londoną, tai viena. Jei pilnas Ford Transit nuo Palangos iki Edinburgo – visai kas kita. Kuro kainos dabar pačios sau nusistatė taisykles, o vairuotojas turi kur nors pernakvoti. Aš asmeniškai nerenku pigiausio varianto, nes ten dažniausiai slepiasi kažkokia klaika. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė šaldytuvą vertikaliai ir jis... na, nebeturi durų. Skaičiuojam kilometrus, kiek reikės pagalbininkų ir ar yra ką pakrauti.

Ar galiu vežti tik vieną sofą, ar būtinai pilnas busas?

Gali, ir netgi verta. Tikrai nebūtina užsakinėti viso mikroautobuso, jei tavęs laukia viena sofa ir kelios dėžės. Mes vadinam tai daliniu kroviniu, nors individualus maršrutas vis tiek lieka dėl lankstumo. Kartais pažiūrime, ar tuo metu kitas daiktas nebus kaip tik pakeliui. Šiaip viena sofa telpa puikiai. Svarbiausia, kad ji nebūtų tokia didelė, kad net išėmus sėdynes netelpa. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasakyti, kad sofa neišsiardo, o mes atvažiavom tik su ratukais. Teko varyti atgal į sandėlį.

Kaip greitai galiu sulaukti autobusiuko, jei skubu?

Norma yra dvi-trys dienos. Jeigu rytoj – tada jau krovininis taksi. Turiu kolegų, kurie karščiausiu metu gali ištrūkti per 24 valandas, bet kaina dvigubėja. Nesiūlau skubėti, nes logistikoj skubumas retai baigiasi laimingai. Mačiau, kaip dėl skubos nepakrauta tvarkingai ir daiktai subjuro. Palauk vieną dieną – sutaupysi nervų ir daiktų. Be to, individualūs mikroautobusai turi derinti maršrutus, o ne tik tave vežti.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Skiriasi, bet nežmogiškai. Iš Kauno tiesiog nuvažiuoji akmens metimu toliau nei iš Vilniaus – keliasdešimt kilometrų. Tai realiai tai plius minus penkiasdešimt eurų, ne daugiau. Bepigių pasakų apie tai, kad iš provincijos brangiau, nes „ten keliai prasti“, – nepatikėk. Jei kas taip aiškina, kažkas bando prisidurti picos pinigus. Svarbiausia yra ar patogus privažiavimas prie tavo namų. Kartą vežėm iš mažo kaimo prie Raseinių – kelias akmeniuotas, tris valandas tempėmės, bet kaina liko standartinė. Nes pas mus individualūs mikroautobusų maršrutai Anglijon skaičiuojami ne pagal žemėlapį, o pagal laiką ir kurą. Taip paprasčiau.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš karto?

Paprastai – ne. Dirbam 30/70, kartais 50/50. Jeigu pirmą kartą su klientu – noriu avanso, nes buvo Londone atvejis, kai klientas dingo su raktais ir negrįžo. Teko skambint policijai. Nuo tada – avansas būtinas. Visi pinigai iš karto? Tik jei maža suma ar senas pažįstamas. Nepatikliams – pavedimas, kad matytųsi sąskaitoje. Taip saugiau abiem pusėm.

Kas telpa ir kaip kraunama – daiktų vingrybės

Ką reiškia individualus maršrutas – aš vienas važiuoju su daiktais?

Tai reiškia, kad mikroautobusas skirtas tik tavo kroviniui ir tavo maršrutui. Nebus taip, kad pakrauna kažkokį fabriko konteinerį pakeliui – nė velnio. Tu gauni visą vietą. Kartais klientas pats važiuoja šalia vairuotojo, ypač jei veža gyvūnus arba nemoka angliškai. Aš drąsiai galiu pasakyt – pasakyti (velnias, rašau kaip šneku), kad individualus pervežimas Anglijon yra pats patogiausias, jei neveži pilnos gamyklos. Bet kainuoja daugiau nei grupinis. Vertink tai kaip taksi, tik didesnį.

Ar galiu padėti į vidų savo dviratį ir dar tuos du lagaminus?

Gali, bet dviratį prižiūrėk: nuimk pedalus, pridengk grandinę. Du lagaminai – menkniekis. Buvo klientė su keturiais lagaminais, vežimėliu ir pripučiamu asiliuku. Tilpmai viskas, bet galvok apie eiliškumą – kas pirma iškrauti. Nes jei dokumentai po dviračiu – vairuotojas keiks. Individualūs pervežimai į Angliją turi pranašumą – galim sutart, ką kur dėsim. Standartiniai reisai to nedarys. Vienas prieš kitą kaip silkės statinėj.

Kiek kilogramų telpa į tokį mikroautobusą? Ar yra limitas?

Pas mus dažniausiai važinėja Ford Transit arba Mercedes Sprinter tipo autobusiukai. Jų leistina pilna masė – 3,5 tonos. Tuščias mašina sveria apie dvi, tai lieka tavo daiktams koks tonas, toną su puse. Bet būk atsargus, nes vairuotojo daiktai ir kuras irgi sveria. Kartą svėrėm krovinį Pabradėje – rodė 1,8 tonos. Teko traukt dėžes lauk, nes viršijom. Muitinėje Anglijoj dabar irgi kartais pasveria. Nuo 2024, jei gerai pamenu, maesnių mikroautobusų kontrolė padidėjo. Geriau nepersistengt su svoriu.

Ar galima vežti augalus? Žmonės klausia keistų dalykų, bet vis tiek atsakau.

Augalai... gėlę ar sodinuką? Jei gyvą – fitosanitariniai lapai. Jei puokštė – taip. Buvo senolis iš Kėdainių, vežė obelaitę. Doverio uoste nepraleido. Taigi jei veši individualiu mikroautobusu į Angliją augalų – pasiimk pažymas iš Veterinarijos... ar kažko tokio centro. Aš tiksliai nepasisakysiu šimtu procentų, bet fotografuok man ir patikrinsiu. Geriau nei vėliau aiškintis su muitininku, nes jie tikrai neleis per sieną be popieriaus, net jei tai tik pasenusi pomidorų šiltinio šaknis.

Ar vairuotojas padės nešti į trečią aukštą be lifto?

Tai tartis individualiai. Vairuotojas nėra kilnojamasis. Jei du lagaminai – padės. Jei pianinas – reikia liftininkų, brangiau. Kartais važiuoja pagalbininkas, bet kyla kaina už antrą burną. Yra terminas „krovėjo darbai“ – nuo jo visi bėga. Tai jei be lifto – sakyk iš karto užsakydamas individualų pervežimą į Angliją. Parinksim mašiną arčiau durų. Jei reikės, atsiųsiu žmogų su vežimėliu, bet tada jau kitas tarifas.

Kas jei netelpa – ar pasiima antrą busiuką?

Pasiima, bet tada kaina padvigubėja. Todėl aš prašau: atsiųsk nuotraukas. „Trys spintos“ gali reikšti skirtingus tūrius. Buvo, kad „kelios dėžės“ pasirodė esą dvidešimt penkios. Teko kviesti atsarginį vairuotoją iš pasienio kavinės. Laimei, sutiko. Bet individualūs mikroautobusų maršrutai skaičiuoja degalus, o du pilni busai kaip fūros kaina. Geriau nepiktnaudžiauti ir ištikrai viską pasverti dar prieš skambindamas. Taip bus pigiau ir ramiau.

Popieriai, muitinė ir kiti galvos skausmai

Ar reikia kažkokių popierių vežant asmeninius daiktus į UK post-Brexit?

Reikia. Brexit apvertė viską. Dabar C3 arba C33 forma – jei amžinai, tai C3. Užsipildo paprastai, bet nurodyk vertingiausius daiktus eurais. Nieko sudėtingo, bet žmonės įsitempia. Kartą Folkestone klientas pamiršo lapą – vairuotojas praleido valandą. Nuo tada paruošiam patys. Klientui tereikia pasirašyti. Individualių maršrutų metu laikas – pinigai, ypač per Eurotunelį. Niekas nenori praleisti keltą dėl popierėlio.

Ar muitinė tikrina kiekvieną dėžę? Bijau, kad išvartys viską.

Ne kiekvieną. Tikrina selektyviai pagal rizikos algoritmą. Jei vėlai vakare ir vairuotojas pavargęs, o kilimas kvepiai... kvepia (velnias, vėl ieškau raidžių) ne taip, kaip turėtų, gali iškviest patikrą. Numeruok dėžes, rašyk šonais, kas viduje. Jei rašysi „omidugnais“ – supyks, atvers visas. Svarbiausia – jokių maisto. Mėsos gaminius Anglijos muitininkai griebia kaip tigras. Buvęs su dešromis atvejis, baigėsi šiukšlių konteineryje.

Kaip ten su muitais dabar, po Brexit – ar reikia mokėt?

Jei daiktai asmeniniai ir naudoti, mokėti nereikia. Bet reikia įrodyti, kad seni. Kaip? Nuotraukomis, sąskaitomis, pasu. Jei lagaminuose viskas su etiketėmis „Media Markt 2024“, gali paprašyti sumokėti PDV. Mačiau, kai vaikinas vežė dešimt naujų dviračių ir sakė, kad seni asmeniniai. Muitinė juokėsi. Tiesiog keliauk su sąžine. O jei perkraustymas – turi teisę į lengvatą. Deklaruok teisingai, nes Anglijos muitininkai dabar griežtesni nei anksčiau. Ar metus naudoti? Tiksliai nepamenu, reikėtų pasitikslint.

Ar galiu siųsti dokumentus atskirai nuo baldų?

Gali, bet kam? Dokumentai keliauja su kroviniu, be jų nepraeisi muitinės. Jei siųsi registruotu, o busas jau kelyje – bus bėda. Buvo: klientas pasą vešė lėktuvu, o deklaraciją – autobusu. Vairuotojas Doverio muitinėje stovėjo be ID. Teko kviest klientą. Nuostoliai – pusdienis. Tai jei renkiesi individualų mikroautobusą į Angliją, įmesk visus popierius į vieną voką vairuotojui. Nei pames, nei dings. Paprasta ir be magijos.

O jeigu aš pats važiuoju kartu – ar man reikia vizos ar ką?

Čia aš tikrai ne konsulatas. Bet kiek žinau, lietuviams viza nereikalinga iki šešių mėnesių. Turėk pasą, grįžtantį bilietą ar keltą, ir kokią pažymą. Nes muitininkas gali paklausyti: „Kiek laiko pasiliekate?“ – „Nu, amžinai“ – tada jau imigracija, nebe aš. Individualūs pervežimai kartais tampa slapta emigracija, bet tai ne mano reikalas. Aš daiktus vežu. Tiesa, jei veši gyvūną – reikia paso, skiepų, chip'o. Čia tiksliau žinau. O vizų klausimus – Migracijos departamentas.

Ką matėm per tuos metus – realybė be filtro

Ar tikrai atvažiuos sutartu laiku, nes anąkart su kita firma laukiau 4 valandas?

Negaliu garantuot už kitus, bet mūsų principas – jei vėluojam daugiau nei pusvalandį, skambinam. Būna avarijų, būna ankstesnis krovinys didesnis. Bet keturios valandos – cinizmas. Buvo, kai konkurento klientas sėdėjo ant lagaminų kieme ir aarojo. Mes pravažiavom, sustojom, pagelbėjom. Individualus maršrutas turi privalumą – liekam mobilūs. Bet Anglijos uoste pasikrovimas eilėje gali užtrukti. Sutartas laikas yra šventė, bet realiai +/- valanda – norma. Sutiksim tiesiai.

Kas jei autobusiukas sugedsta kur nors tarp Vokietijos ir Belgijos?

Skambiname techninei pagalbai. Per du dešimtmečius matęs visko. Dabar turim servisų susitarimus visoje Europoje. Dažniausiai gedimas paprastas. O jei variklis kaput? Perkeliam į partnerių mašiną. Kelias valandas, bet daiktai nelieka prie Miuncheno. Buvo pervežimas į Angliją, užtrukom pusdienį dėl generatoriaus, bet kainą sumažinom. Blogiausia, kai vairuotojas slepia gedimą. Tuomet žinau, kad firma nemokia. Aš sugedusios mašinos neslepiu – skambinu iš karto.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir pasivažinėt per Europą?

Gali, bet ne turas po Alpes. Vairuotojas turi grafiką – ~800 km per parą, nakvynė, poilsis. Kartais klientai galvoja, kad sustosim prie Reino. Ne. Jei sutinki su maršrutu – sėsk, bet nesitikėk komforto. Yra buvę, kad klientas norėjo Paryžiaus. Sutarėm, bet papildomai, nes nukrypimas – kuras. Individualūs mikroautobusų maršrutai turi tikslą: kuo greičiau pristatyti. O ne ekskursija. Jei nori pasivažinėt – geriau nusipirk Ryanair bilietą atskirai.

Kaip elgtis jei Anglijoje niekas nepriima krovinio taip greitai?

Tai suplanuok iš anksto. Anglijos pusėje turi būti žmogus su raktais. Jei nebus – vairuotojas pyks. Buvo Birmingame: brolis su raktais išvykęs į Brightoną savaitgaliui. Teko gabenti daiktus į patalpas sekmadieniui. Klientas sumokėjo dvigubai. Taigi kai užsisakinėji individualius krovinių pervežimus į Angliją, patikrink, kas priims. Ir darbo valandas. Nes ten sekmadienį daug kas nedirba, o Lietuvoje galvojam, kad visur taip. Kitas pasaulis, kitos taisyklės.

Ar būna, kad daiktai apdulka kelyje? Būna nesąžiningų?

Būna visko. Per tuos metus mačiau ir gerų, ir blogų. Buvo istorijų, kad daiktai dingsta pakeliui – vairuotojas parduoda dar neatidavęs. Nepatikėk pigiausia kaina, grynais ir be įmonės duomenų. O dėl dulkių – mikroautobusai ne hermetiški kaip konteineriai. Jei sofą be uždangalo veši, gali rasti ją šviesesnę. Geras vairuotojas turi plėvelių, bet tu irgi galvok apie pakavimą. Nepiniginė pamoka, bet labai svarbi.

Kaip išsirinkti vežėją, kad nepasiklystum

Kas jei aš gavau sugadintą sofą – kam rėkti?

Neliesk vėliavos. Pirma, fiksuok viską – nuotraukos, vaizdo įrašai. Antra, pretenziją rašyk per tris dienas, kitaip nusispjauna. Draudimas turėtų padengti, bet individualių maršrutų polisas kartais dengia tik visą praradimą, ne įbrėžimą. Buvo dėl penkiolikos cm įbrėžimo teisinis kelias. Nekenčiu. Geriausia – prieš pakraunant apžiūrėt abiem akimis ir pasirašyti aktą. Normali įmonė tai daro be prašymo. Jei nežino, koks aktas – rėk, nes problemos pradžia. Aš pats pasirašinėju visada.

Kaip suprasti, kad įmonė nekilnojamųjų daiktų nepriims?

Kai kurios įmonės specializuojasi komerciniuose kroviniuose, kitos – persikraustymuose. Jei svetainė šaukia „greitas gabenimas“ be žodžio „perkraustymas“ – skambink ir klausk. Aš kartais atsisakau, kai matau šiukšles. Ne sendaikčius – pūvančias dėžes. Kai atsiduoda kvapu per telefoną... suprantu, kad ne mano maršrutas. Individualūs mikroautobusai į Angliją skirti tvarkingiems daiktams. Tiesiog apžiūrėk krovinį prieš skambindamas. Bus aiškiau abiem.

Ar privalomas draudimas mikroautobusui vežant mano daiktus?

CMR draudimas – standartas. Jei vežėjas neturi – bėk. Suma ribota, neatsimenu tikslios eilutės, bet keli eurai už kilogramą. Brangiems daiktams būtinai siūlau papildomą draudimą. Ypač jei veši meno kūrinius ar antikvarą. Kartais klientai piktinasi: „Kam dar draudimas, jūs juk profesionalai!“ O aš atsakau – profesionalai irgi pakliūna į avariją per koelę... kole... Anglijos kelyje. Draudimas nėra įžeidimas tavo atžvilgiu, tai apsauga abiem pusėm. Nenoriu, kad po mėnesio rašytum įtūžęs laiškas.

Kodėl vieni vežėjai pasako 800, o kiti 1800 eurų?

Nes paslaugų kokybė skiriasi kaip dangus ir žemė. 800 gali reikšti seną Transitą, neapmokėtus mokesčius ir benzino kvapą salone. 1800 – sekimo sistema, draudimas, žmogus kalba angliškai ir turi atsarginį planą. Aš nesakau, kad pigu – blogai. Yra jaunų vairuotojų, kurie tik pradeda ir daro nuolaidas. Bet jei kaina žemiau kuro ir amortizacijos sumos – klausk, kaip jis maitina šeimą. Atsakymas: paprastai neveža atgal. Arba krauna ką nors nelegaliai pakeliui. Arba apskritai nepasiima, kai susimokėjai avansą. Individualūs krovinių pervežimai į Angliją turi savo rinkos kainą. Jei labai nukrypsta – kažkas ne taip. Pasitikėk intuicija ir skrandžio pojūčiu.

Ką reiškia „lango paieška“ maršrute?

Logistikos argotas. Tai reiškia tuščios vietos grafike tarp užsakymų. Pavyzdžiui, pirmadienį Londonas, trečiadienį atgal – antradienis yra „langas“ tavo kroviniui per Doverį. Klientai mano, kad turim tūkstančius mašinų. Ne – septynis mikroautobusus ir gerą atmintį. Nors terminą „langą“ išgirdau tik prieš kelerius metus iš vokiečio kolegos. Iki tol sakiau „tarpas tarp reisų“. Bet langas skamba protingiau. Jei siūlo – patogu abiem pusėm, ir kaina mažesnė nei atskiras reisas. Tai geras ženklas, kad vežėjas mąsto, o ne tik spaudžia.

Štai ką norėjau pasakyti apie individualius mikroautobusų maršrutus vežant krovinius Anglijon. Daug kas priklauso nuo tavo daiktų, pasirinkto laiko ir pasitikėjimo žmogumi su ratais. Aš neidealizuoju – šiame versle yra problemų ir brukšlių. Bet jei rinkitės atsakingai, klausti ir nesišvaistysit pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu – baldai pasieks namus sveiki. Nepamiršk: geriau vienas sąžiningas reisas nei du skubūs pakaitalai. Sėkmės pakuojant.