Ieškote lankstaus pervežimo į UK? Mikroautobusai yra išeitis

Šiandien parašysiu taip, lyg sėdėčiau su jumis prie kavos. Jau dvidešimt trejus metus vežioju daiktus po Europą, o pastaruoju metu vis daugiau žmonių klausia, kaip persikraustyti į Angliją be didžiulių sunkvežimių ir be konteinerio siuntų, kurios klaidžioja mėnesį. Jei ieškote lankstaus pervežimo į UK, mikroautobusai yra išeitis – neįtikėtinai praktiška. Telpa ir baldai, ir dėžės, o kartais ir pats klientas šalia vairuotojo. Kaina žemesnė nei krovininiams automobiliams, o greitis – didesnis nei jūra. Žemiau atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės. Ne auditorijai. Vienam žmogui. Jums.

Kainos – pirmas klausimas, ir dažnai nemaloniausias

Kiek dabar kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Šiuo metu viskas svyruoja tarp keturių aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo to, kur prasideda kelionė ir kur baigiasi. Jei vežate iš Vilniaus į Londoną standartinį dviejų kambarių butą, dažnai pakanka maždaug šešių šimtų. Bet jei gyvenate Šiauliuose ir važiuojate į Edinburgą – kaina bus kitokia. Dyzelio kainos keičiasi kiekvieną savaitę, o keltai per Lamanšą irgi nepigūs. Vieni vežėjai įskaičiuoja viską į vieną kainą, kiti prideda keltą atskirai, o dar kiti – neįtraukia aptarnavimo mokesčių. Būna ir taip, kad radę pigiausią pasiūlymą sutaupote šimtą eurų, bet paskui permokate ant viršaus. Klauskite, kas įskaičiuota.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju pats su daiktais, ar tik siunčiu krovinį?

Skiriasi, ir ne vien dėl vietos. Kai sėdate į mašiną su savo daiktais, tai formaliai laikoma perkraustymu, o ne kroviniu. Kaina gali tapti lankstesnė, nes nereikia atskirai pirkti lėktuvo bilieto. Bet jei siunčiate tik daiktus, tada reikia geresnio dokumentų sutvarkymo, ypač po Brexit. Kai kurie vežėjai taiko skirtingus įkainius perkraustymams ir kroviniams. Aš asmeniškai renkuosi vežti žmones su daiktais – paprasčiau bendrauti, ir nereikia spėlioti, kas laukia kitame gale. Šiaip mašinoje vietos dažnai pakanka kelioms keleivėms, bet apie tai reikia tartis iš anksto.

Kodėl vieni vežėjai siūlo tris šimtus, o kiti – tūkstantį du? Kas čia per išpindėjimas?

Tai yra todėl, kad rinkoje pilna visokių. Už tris šimtus dažnai važiuoja vaikinas su pasenusiu Ford Transit, be draudimo, su keturiomis padangomis, kurios pagamintos dar prieš pandemiją. Jis nepamatęs muitinės. Tas pats, kuris pasiima grynais į ranką ir dingsta su jūsų užstatu. O tūkstantis du – tai gali būti solidi įmonė su CMR, vežimo licencija, dviem vairuotojais ir pilnu draudimu. Aš mačiau viską. Kartą klientė paskambino man verkdama – radau vyrą per Facebook už du šimtus, jis paėmė šimto eurų užstatą ir... viskas. Tokių istorijų – dešimtys. Pigi kaina dažnai kainuoja daugiau nervų.

Ar galiu sumažinti kainą, jei manęs neskuba ir galiu palaukti?

Taip, jei lankstus jūsų grafikas. Tada galima prisijungti prie vadinamosios grupinės kelionės arba backload – kai vežėjas iš UK grįžta tuščias ir ieško krovinio atgal. Toks variantas gali kainuoti trečdaliu pigiau, nes jis jau taip važiuoja. Bet yra vienas didelis bet – jūs turite laukti. Kartais savaitę, kartais dvi. Ir niekas jums nepatvirtins tikslios datos, nes viskas priklauso nuo to, kaip susidės kiti klientai. Buvę atvejų, kai žmonės sutaupė pusę kainos, bet laukė mėnesį. Jei neturite kur skubėti – puiku. Jei reikia per septynias dienas – šitas variantas jums netinka.

Ar verta rinktis pigiausią skelbimą, kurį radau Facebooke?

Aš žinau, kad norisi sutaupyti. Visi nori. Bet Facebook grupėse „Perkraustymai UK“ kartais verda tikras laukinis vakaras. Žmonės meta skelbimus be jokių rekvizitų, be adreso, be mašinos nuotraukos. Atsidaro naujas profilis, surenka tris užstatus ir išsijungia telefoną. Normalus vežėjas pasakys savo įmonės pavadinimą, atsiųs sutartį, suteiks sąskaitą. Jeigu kas nesiunčia sąskaitos faktūros „nes jis vakar prarado kasos aparatą“ – bėkite. Rimtas žmogus netingi parašyti sąskaitą. Aš nesakau, kad visi pigūs blogi, bet tikrai daugiausiai problemų kyla dėl tų, kurie žada auksą už žalvarį.

Daiktai, pakavimas ir vietos košmarai

Kiek daiktų tilps į mikroautobusą? Turiu sofą, tris spintas ir pilną garažą dėžių?

Standartinis mikroautobusas turi maždaug aštuonis – dešimt kubinių metrų užeigos. Tai yra nemažai. Sofos, lovos, spintos, dėžės – dažnai viskas tilps. Bet jei turite pilną garažą įrankių, motociklą ir dar penkis šimtus knygų – tada reikės antros kelionės arba didesnės mašinos. Praėjusią savaitę turėjau klientą Kaune – jis sakė, kad „tik keletas daiktų“. Atvažiavęs radau dvidešimt penkias dėžes, du šaldytukus ir sportinį dviratį. Tilpo, bet teko meistrauti kaip Tetris. Jūs geriau pasakykite daugiau nei mažiau – vežėjas apskaičiuos vietą pagal jūsų aprašymą ir pasakys, ar krapštysite daiktus, ar ne. Nustebinkite mane mažiau.

Ar reikia daiktus supakuoti, ar jie gali gulėti taip, kaip stovi?

Idealiu atveju turėtumėte turėti dėžes, burbulinę plėvelę, antklodes. Bet gyvenimas ne visada idealus. Aš mačiau, kaip klientai veža stiklą suvyniotą į rankšluosčius, o kartais atveža profesionaliai supakuotus daiktus. Vežėjas privalo užtikrinti, kad daiktai neklibėtų, bet jis nepaklos jūsų turinio į stebuklingas dėžes. Kai kurios įmonės siūlo pakavimą už papildomą mokestį – verta, jei neturite laiko. Prisiminiau vieną situaciją: vyras sukrovė viską į maišus iš parduotuvės. Kelionės pabaigoje turinio liko kaip salotos. Supakuokit bent truputį, rimtai.

Kas bus, jei viskas netilps – ar paliksite mane gatvėje su spinta?

Ne, niekas nepaliks gatvėje. Na, jei rimtas vežėjas – nepaliks. Bet gali nutikti taip, kad reikės antro reiso arba mažesnės mašinos. Realybė tokia – kartais apskaičiavimai neatitinka. Prieš mėnesį buvo toks atvejis: viskas netilpo centimetro. Tada tenka rinktis – ar gabentis dalį papildomai, ar palikti kažką sau, ar atiduoti kaimynams. Jeigu žinote, kad vietos gali neužtekti, pasakykite tai iš karto. Mikroautobusai turi ribas. Lankstus pervežimas nereiškia begalinės vietos. Bet ieškoma sprendimų – kartais vežėjas pasiima priekabą, jei reikia. Tiesa, kaina tada auga.

Ar galima vežtis maistą, augalus ir tuos keistus dalykus iš virtuvės?

Čia reikia būti atsargiems. Jungtinė Karalystė labai griežtai žiūri į augalus, žievę, dirvą ir kai kuriuos maisto produktus. Buvo toks atvejis – mama norėjo pasiimti savo pomidorų daigą ir kelis obuolius vaikui. Muitinė Doverio uoste rado tuos obuolius. Nebuvo katastrofa, bet situacija nemaloni. Maistas turi atitikti veterinarinius reikalavimus. Geriau maistą išmesti ir nusipirkti vietoje, o augalus palikti draugei. Aš asmeniškai nevežu žemės, tarpvalstybinės muitinės nemėgsta to. Baldai ir drabužiai – taip. Svogūnai iš daržo – rizikinga.

Ar mikroautobusu galima vežti dviračius, riedučius ir sunkius metalo gabalus?

Žinoma. Bet turite žinoti, kad tie daiktai yra kieti ir sunkūs. Jei dviratis kris ant jūsų televizoriaus – televizoriaus neliks. Turi būti tvirtinimo diržai, kaiščiai, antklodės. Vienas vyras vežėsi keturis dviračius be jokios apsaugos – atgal gavo du su sulankstytais stipinais. Mikroautobuso grindys nėra stebuklingai minkštos. Kita vertus, tokie daiktai vežami kasdien. Tiesiog sakykite apie juos iš anksto, kad vežėjas žinotų, kiek vietos iš tikrųjų reikia. Kartais reikia nuimti ratą, kartais sulankstyti vairą. Jei viršijate masę, gali kilti problemų pasienyje.

Kelias, laikas ir kas nutinka kelyje

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną su mikroautobusu?

Paprastai dvi – trys dienos nuo durų iki durų. Priklauso nuo to, kur Lietuvoje pradedame. Iš Vilniaus išvažiuojame vakare, per naktį lenkiame Lenkiją, tada Vokietiją, Nyderlandus, įsukame į keltą arba Kanalo Tunnelį, ir vėl – pas jūsų naujus namus. Dvi dienos (na, jei keltas nepasimeta, o vairuotojai neišsimiega – tada dvi, kartais trys). Buvo atvejų, kai sniegas Prancūzijoje sustabdė visus maršrutus. Tuomet teko laukti kalnuose. Planuokite turėti rezervą laike. Jeigu vežėjas sako, kad „rytoj vakare jau Londone“ – jis meluoja arba važiuoja be miego.

Ar važiuojama tiesiai, ar būna sustojimų kitiems klientams?

Čia skaidomės. Jei mokate už pilną mašiną – važiuojama tiesiai. Jei renkatės ekonominį variantą, tada dažnai surenkami daiktai iš kelių klientų. Tai normalu lankstaus pervežimo į UK srityje. Mikroautobusai turi privalumą – jie gan operatyvūs, gali užsukti į kelis miestus. Bet tai trukdo. Aš asmeniškai mėgstu neperkrauti maršrutų – per daug galvos skausmo. Kartais klientai stebisi, kodėl vėluojame. Na todėl, kad prieš jus dar turėjome iškrauti kažką Briuselyje. Jei norite greitai – rinkitės tiesioginį reisą ir nesigailėsite. Grupinis variantas pigesnis, bet laiko – nešvaro.

Ar vairuotojai keičiasi, ar vienas žmogus gesina visą kelią?

Ilgam atstume turi keistis. Įstatymai nurodo vairuotojų poilsio laiką. Rimtos įmonės turi du vairuotojus, kurie kaitaliojasi. Bet... na, nesakysiu, kad visi taip daro. Mačiau žmonių, kurie vieni varydavo per tris dienas, valgydami energetinius gėrimus. Tai pavojinga. Jūsų daiktai svarbūs, bet žmogaus gyvybė – irgi. Kai rinksitės vežėją, paklauskite – ar bus du žmonės, ar vienas? Jei vienas, ir važiuoja nuo Rygos iki Bristolio be sustojimo – tai ne blogas ženklas. Tai labai blogas ženklas. Rimtas vežėjas nieko neslėps ir paaiškins.

Ar mano daiktai bus apdrausti kelyje?

Hmm, šitą klausimą sunku atsakyti tiksliai, nes kiekviena įmonė tvarkosi kitaip. Formaliai turėtų būti CMR draudimas, kuris dengia jūsų daiktus tarptautiniame kelyje. Bet yra niuansas – jei vertė viršija tam tikrą sumą, reikia specialaus deklaravimo. Kai kurie mažieji vežėjai turi tik automobilio draudimą, kuris daiktų nepadengia. Aš patarčiau paprašyti draudimo poliso kopijos. Jei žmogus susierzina ir sako „nu ką tu čia, viskas bus gerai“ – pabėkite. Rimtas žmogus parodys. Aš pats turime veiklos draudimą, bet pasakyčiau – visada perskaitykite smulkųjį šriftą.

Ar galiu žinoti, kur yra mano krovinys kelyje?

Šiuolaikiniai laikai – GPS visur. Bet realybė kitokia. Kai kurios įmonės turi sekimo nuorodas, kurias atsiunčia klientui. Kitos tiesiog sako – paskambinsiu, kai atvažiuosiu. Mikroautobusai retai turi tokį stebėjimą kaip didieji krovininiai transportai, bet vairuotojas visada turi telefoną. Aš asmeniškai siunčiu atnaujinimus kas kelias valandas. Yra buvę, kad keltas vėlavo, ir aš pats nežinojau, kada iškraus, kol nepaskambino laivo kapitonas... na ne, tiesiog uosto darbuotojas. Prašykit, kad atsiųstų nuotrauką iš keltų terminalo, jei norite ramybės.

Dokumentai, pasienis ir kiti nemalonumai

Ar dabar, po Brexit, reikia papildomų popierių daiktams vežti?

Taip, reikia. Daug kas galvoja, kad nešdami savo sofą gyventi į Londoną kaip privatūs daiktai niekam nerūpi. Bet pradėję gyventi JK reikia pateikti TOR1 formą – Transfer of Residence. Tai leidžia įsivežti daiktus be muito ir PVM. Formą užpildote internetu, bet reikia įrodyti, kad persikraustote. Būna problemų, kai žmonės bando vežti viską kaip „dovaną sūnui“. Muitininkai nėra kvaili. Praėjusiais metais klientas bandė taip – užtrukome prie Calais keturias valandas. Skirtingai nei prieš Brexit, dabar pasienyje gali klausti bet ko. Pasiruoškite popierius iš anksto.

Kas jei muitininkai nuspręs, kad per daug daiktų – ar bauda mane ar vežėją?

Baudžia jus, daiktų savininką. Jeigu viršijate leistiną kiekį arba nepateikiate TOR, sumokėsite importo mokestį ir PVM. Tai gali būti keli šimtai svarų, kurių nebuvote planavę. Vežėjas niekuo dėtas, jis tik veža. Nors... jei jis padarė klaidą dokumentuose, gali strigti visi kroviniai mašinoje. Tada vėluoja ir kiti klientai. Aš mačiau situaciją, kai UK muitinėje atidarė mikroautobusą, nes tvarkingas popierius neatitiko turinio. Nieko baisaus nebuvo, bet žmonės praleido dieną prie sienos. Ir dar mokėjo už stovėjimą. Geriau parašykite daiktų sąrašą pasirengę, o ne ant servetėlės paskutinę minutę.

Ar vežėjas tvarko visus dokumentus, ar aš turiu rašyti naktimis?

Geras vežėjas jums pasakys, ko reikia, ir padės pildyti. Bet jis nepildys jūsų gyvenimo istorijos. Jūs turite žinoti, ką vežate, kokia vertė, kam priklauso. Aš siunčiu klientams šablonus ir instrukcijas. Bet yra vežėjų – ypač individualių – kurie numoja ranka ir sako „nu, varysim, kažkaip prasmuksim“. Po Brexit taip jau nebeina. Aš vienu metu ir pats galvojau, kad „kaip nors bus“, bet teko pasitreniruoti ant muitininkų. Dabar žinau tiksliai, ko jie klausia. Padėsiu, bet sąrašą turite daryti jūs.

Ar reikia detalaus daiktų sąrašo su svoriais ir vertėmis?

CMR važtaryje nereikia atskirų svorių kiekvienai dėžei – pakanka aprašymo. Bet muitinei naudinga turėti apytikslį sąrašą. Tarkim: dvidešimt dėžių su buities reikmenimis, viena sofa, du vonios kambario baldai. Nereikia rašyti „dėžėje trys puodeliai ir vienas šaukštelis“. Bet jei vežate brangią techniką – įrašykite modelius. Kai kurios draudimo kompanijos to reikalauja. Aš pats nuotraukas padarau prieš pakrovimą – jos tinka patikrinimui. Saugokite sąrašo kopiją telefone, nes popieriai pasimeta dažniau nei piniginės. Buvę taip, kad klientas pametė sąrašą ir bandė prisiminti, kas buvo penkioliktoje dėžėje.

Ar pasienyje tikrinamos visos mašinos, ar tik dalis?

Tiksliai – ne visos. Atliekama atrankinė patikra. Bet muitininkai tikrai tikrina tuos, kurie atrodo įtartini: perpildyti, netvarkingai sukrauti, be tvarkingų dokumentų. Po pandemijos ir dėl svogūninių šunų pervežimo iš Rytų Europos JK pasienis tapo atidesnis. Kartais jie prašo atidaryti duris, kai kurie patikrinimai trunka valandą, nes tikrina, ar nėra cigarečių ar nelegalių daiktų tarp jūsų sodininko įrankių. O kartais praleidžia per penkias minutes. Jei mikroautobusas atrodo kaip gyvulių vežimas arba lūžta nuo daiktų – stabdys. Mes stengiamės atrodyti profesionaliai, kad neišsiskirtume. Jūsų veiksmas – turėti tvarkingą dokumentą ir kantrybės iki penkių minučių, arba dviejų valandų. Atsitinka ir dviejų.

Realybė, sukčiai ir kaip nepasiklysti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris pradingsta su užstatu?

Rimtas žmogus atsiųs sutartį dar prieš tai, kai paprašys pinigų. Turės internetinę svetainę arba bent jau normalų el. paštą, o ne trisdešimt penktą Gmailą. Paklauskite įmonės kodo – jei neturi įmonės, rizikuojate. Aš žinau, kad daugelis sako: „ai, man draugas rekomendavo“. Bet jei tas draugas nematė asmens dokumento, jis rekomendavo nežinia ką. Normalus vežėjas prekiauja paslauga, ne draugyste. Pinigai pervedami sąskaita, ne į telefoną. Su draugais einama į alų, ne į tarptautinį pervežimą. Atsiminkite tai.

Ar visada reikia pasirašyti sutartį, ar būna ir be jos?

Būna ir be, bet nerekomenduoju. Sutartis – tai vienintelis jūsų saugiklis. Kai kas nors vyksta ne taip, o vėliau reikia įrodyti, kad buvote susitarę dėl kainos ir datos... be sutarties niekas nepatikės. Aš per savo praktiką mačiau, kad net ir su sutartimi bylinėtis sudėtinga. Ką jau kalbėti be jos. Yra mažų vežėjų, kurie sako „o, tarp mūsų viskas žodinis, mes vyrai“. Vyriškumas čia nepadės, kai dings jūsų baldai. Taip, sutartis kartais atrodo biurokratiškai, bet tai dešimt minučių popieriaus, kuris gali sutaupyti tūkstantį eurų. Rinkitės tą, kuris siūlo rašyti viską.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti, o vežėjas nebekelia ragelio?

Fotografuokite viską iš karto. Atidarykite duris, pamatę įbrėžimą – telefoną į rankas. Be įrodymų jūs neturite nieko. Jei yra sutartis ir CMR, kreipiatės į draudimą. Jei nėra... tada lieka tik socialiniai tinklai ir keiksmai internete. Kartais net skaudu žiūrėti – gražus fotelis, kurį atsiuntė vyras iš Kauno, atvažiavo sulankstytas kaip blynas. O vežėjas pasakė „nu, jūs pats blogai supakavot“. Aš stengiuosi to vengti, bet šitoje industrijoje yra visokių. Vengit tų, kurie iš anksto ieško pasiteisinimų. Normalus žmogus bent atsiprašo ir bando spręsti.

Ar galiu pasitikėti draugo pažįstamu, kuris „vežioja visus“?

Galit, jei tas draugo pažįstamas yra profesionalus. Bet dažnai taip nutinka: pažįstamas žino vaikiną, kuris turi draugą, kuris kartais vairuoja. Tada jūs nežinote, kas realiai atvažiuos. Vieną kartą klientas man sakė, kad „pervežimą tvarko pusbrolis“. Atvažiavo ne pusbrolis, o pusbrolio klasiokas, kuris paprašė dvigubos kainos kelyje. Klasikinis „brolis broliui“ variantas. Geriau kalbėkite tiesiogiai su tuo, kuris sėdės prie vairo. Lankstus pervežimas mikroautobusu į UK nereiškia, kad kas nors gali imti ir pavežti. Reikia licencijų. Neturintis licencijos ir negalintis paaiškinti, kas vyksta – abejotinas pasirinkimas. Nebent jis jūsų tėvas.

O jei aš pats išsinuomočiau mikriuką – ar nebūtų pigiau?

Galbūt kainos prasme, jei turite B kategoriją ir drąsos. Bet paskaičiuokite – bent keturi tūkstančiai kilometrų, dešiniajame eisme, keltų bilietai, degalai ir techniškai reikia dviejų vairuotojų fiziškai. Ir jūs vienas turite krauti ir iškrauti abiejose pusėse. Jei persikraustote pirmą kartą, tai nugaros skausmas garantuotas. Aš esu matęs žmonių, kurie sutaupė šimtą eurų, bet sugadino stuburą. Mikriukas sveria, veža, bet jūs turite dar ir suktis. Užsakyti pervežimą – sumoki, bet nejudini nė piršto. Jei turite keturis draugus, kurie padės, ir vyrą, kuris moka užsituštinti rampą – svarstykite. Jei ne – samdykit žmogų, kuris tai daro dvidešimt metų. Verta.

Taigi, jei ieškote lankstaus pervežimo į UK, mikroautobusai yra išeitis, apie kurią verta pagalvoti rimtai.