Ieškote krovinių vežimo į Angliją mikroautobusu paslaugų? Štai ką reikia žinoti, kol neišleidote pinigų veltui

Maždaug prieš du dešimtmečius, kai dar nebuvo nei Facebook, nei dalis šitų dabartinių logistikos "agentūrų" internete, aš pats pirmą kartą pakraunais daiktus į Mercedes Sprinter ir patraukiau link Folkestone. Per tuos metus mačiau visko – nuo žmonių, kurie apvilkdavo autobusą kaip karštą bandelę, iki tokių, kurie pasiimdavo avansą ir dingdavo lyg į vandenį. Šiandien krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu yra populiaresnis nei bet kada, bet kartu ir chaotiškesnis. Jei ieškote tokios paslaugos, nesikurkite iliuzijų. Pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų, be cukraus ant viršaus.

Pradžiai – apie pinigus, nes apie juos galvoja visi

Kiek realiai kainuoja krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu, jei daiktus vežu iš Vilniaus į Londoną?

Na, pažiūrėkim. Šiais laikais šitas kelias su pilnu krovininiu mikroautobusu dažniausiai kainuoja nuo 500 iki 800 eurų. Aš žinau, kad internete matysite ir 350, bet ten dažniausiai kažkas ne taip, apie tai vėliau. Kaina svyruoja pagal kiekį – ar užpildysite visus 15 kubų Sprinteryje, ar tik ketvirtadalį. Taip pat svarbu, ar reikės padėti neštis daiktus iš penkto aukšto be lifto. Kartais klientas sako: pas mane tik trys dėžės. Gerai, bet jei ten knygos ir kiekviena po 70 kilogramų, be poros rankų neapsieisi. Aišku, čia ir degalai, ir keltas.

Ar galiu sumokėti tik tada, kai daiktai jau bus saugiai iškrautys pas mano sesę Mančesteryje?

Žinai... teoriškai galbūt kažkas ir sutiktų. Praktiškai – niekas normalus taip nedirba. Bent jau aš per 24 metus nemačiau solidžios įmonės, kuri vežtų visą krovinį be avanso. Dažniausiai sistema yra 30/70: trisdešimt procentų prieš pakrovimą, septyniasdešimt gavus daiktus. Yra logika – jei staiga pakeisite mintį arba neatvyksite į iškrovimą, vairuotojas sėdi su svetimais baldais. Kur jis juos dės? Į balą? Tie, kurie giriasi, kad moka tik gavus, kartais būna paprasčiausi tarpininkai. Surenka jūsų daiktus, o paskui bando juos prakišti kažkokiam vairuotojui. Klientai paskui skambina ir klausia, kur jų sofa.

Kodėl vieni vežikai prašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį kelią?

O čia atsiveria visi pragaro vartai. Yra kelios kategorijos. Gali būti, kad pigiau pasiūlė vaikinas su senoku Ford Transit, neturintis jokio draudimo kroviniui, be licencijos. Jis vyksta į Londoną pas merginą ir galvojo – gal dar krovinį paimsiu, benzino užteks. Antra, pagalvokite, ar į kainą įskaičiuotas keltas, muitinės procedūros, vietinės rinkliavos Anglijoje. Tretia... o gal jis apskritai neturi mašinos, o tik nukopijavo kažkieno nuotraukas. Aš mačiau atvejį, kai klientas Kaune pasirinko pigiausią variantą baldams. Baldai pasiekė Bristolį per keturias savaites, nes vairuotojas turėjo dar du šoninius projektus. Visai blogai.

Ar kaina bus mažesnė, jei mano daiktai važiuoja ne vieni, o su kitų žmonių kroviniais?

Taip, tada tai vadinama daliniu kroviniu. Jei tiksliai reikia, sumokėsite mažiau, kartais ir perpus, pagal tai, kiek vietos užimsite. Bet aš visad perspėju – jei mikroautobuse yra trys skirtingi klientai, maršrutas nebe toks tiesus. Vairuotojas pakrauna Vilkaviškyje, paskui Kaune, tada važiuoja į Londoną, o ten dar vežia į Croydoną, tada atgal į Islingtoną... Jūsų daiktai gali keliauti apie dieną ilgiau. Aš asmeniškai dalinius krovinius vežioju, bet visada įspėju iš anksto: jei skubate, geriau užsakykite visą mikroautobusą. Jūsų teisė rinktis.

Kaip visa tai vyksta, kai mikroautobusas jau atrieda prie jūsų durų

Ar mikroautobusu į Angliją galiu išsiųsti ne tik dėžes, bet ir visą buto komplektą – sofą, lovą, šaldytuvą?

Žinoma. Krovininis mikroautobusas kartais talpina stebinančai daug. Aš esu sutalpines du kartus pilną dviejų kambarių butą: sofa, lova, komoda, spintos, virtuvės kampas, net šaldytuvas. Bet reikia žinoti – baldus reikia arba išardyti, arba jie užima dvigubai daugiau vietos. Ir dar vienas dalykas, apie kurį visi pamiršta – ketvirtas aukštas be lifto Londone. Vairuotojai nėra Herculesai. Jei laukia sunkus iškrovimas, kaina auga, arba reikia samdyti vietinius krovėjus. O tai brangu kaip prakeikta. Aną savaitę mano kolega turėjo tempti senovinę sekciją į Highgate, beveik nualpo. Rimtai, skaičiuokite aukštus.

Kaip daiktai pakraunami – ar man tenka dirbti krovėju, jei pats tik vienas namuose?

Čia reikia tartis iš anksto. Paprastai, jei užsakote tik transportą, vairuotojas padeda, bet nešti sunkius daiktus vienas jis neprivalo. Aš asmeniškai padedu, jei matau, kad žmogus vienas, ir jei daiktas ne tris šimtus kilogramų sveria. Bet būna situacijų, kai klientas sako: "Ai, jūs jau pasiimsit." Ne, mes nesame tavo samdiniai, nebent tai mokama paslauga. Jeigu ankščiau sakėte, kad reikia pagalbos, aš atsivežu pažįstamą vyrą, mokame jam po 15 eurų per valandą, ir viskas tvarkinga. Jei ne – jūs su draugu kraunate, o aš tik stebiu, kaip tilptų mašinoje. Teisingiau būtų sakyti "imašite" – matote, kartais taip prasklendžia kalba.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos, jei važiuoja krovininis mikroautobusas?

Nuotolis trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos kampo startuojame. Iš Vilniaus dažniausiai išvažiuojama ryto metą, iki Klaipėdos ar Kauno – na, jūs suprantate, čia ilgiau. Keltas per Lamanšą jei pasiseka, tai pusantros valandos. O jei eilės Doveryje... cha, kartais ten pragaras ypatingas. Prisimenu, buvo toks pavasaris, prieš keletą metų, kai dėl patikrų velkamės beveik šešias valandas tik pasienyje. Be to, vairuotojui reikia poilsio laiko. ES taisyklės. Negali jis varyti 48 valandas be miego. Jei kas žada per 12 valandų – meluoja.

Ar mikroautobuso vairuotojas gali privažiuoti prie bet kurio Londono adreso, net jei ten siauros gatvės?

Ne, ir tai reikia žinoti iš anksto. Būna tokių gatvių Notting Hile arba Soho, kur krovininis Sprinteris beveik netelpa. Kartais tenka sustoti už kelių kvartalų. Aš prisimenu kartą Bayswater rajone – bandžiau sukišti mašiną tarp medžių, o ten ženklai, žmonės lekia iš abiejų pusių... Prisiparkavau galų gale, bet iškrovimas iš karto sudėtingesnis. Jeigu jūs gyvenate seno tipo name su siauru įvažiavimu, pasakykite tai iš anksto. Bus arba mažesnė mašina, arba iškrausime gatvėje, o jūs jau vežkitės vežimėliu. Ne idealu, bet realu.

Dokumentai, muitinė ir draudimai – viskas, kas gali pakišti koją

Ar mano daiktai bus tikrinami pasienyje dažniau nei tais senais laikais prieš Brexit?

Taip, dabar tikrina dažniau. Nebe tas laisvas judėjimas. Aš dar tiksliai nežinau, ar tai bus visam laikui taip griežta, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius, bet faktas – muitininkai turi teisę prašyti dokumentų, sąrašų, aprašymų. Jei vežate naudotus asmeninius daiktus, reikia užpildyti C3 formą – čia toks vieno lapo popierius, kuriuo deklaruojate, kad tai jūsų turtas, ne pardavimui. Daugelis to nežino ir paskui stebisi, kodėl juos Londone stabdo. O dėl patikros trukmės – aš galvoju, kad tai trunka apie dvi valandas (nors, tiesa pasakius, paskutinis kartas man truko beveik keturias, tai gal ir ne taip jau greitai).

Ar vežėjas privalo turėti draudimą mano daiktams, ar aš turiu tai pasirūpinti pats?

Jis privalo. Štai ir visas atsakymas. Krovinių vežėjas, dirbantis tarptautiniuose maršrutuose, turi turėti CMR draudimą. Jei jo neturi – bėkite. Aš esu matęs atvejų, kai žmonės samdė "vaikiną iš kaimynystės", kuris turėjo tik privalomąjį KASKO. Pikta juoktis. Jei nutinka avarija ir jūsų televizorius sudaužytas – jokio draudimo, jokios kompensacijos. Paprašykite vežėjo parodyti poliso kopiją. Rimtas vairuotojas net pyksta nesupyksta, parodo. O jei pradeda šnipinėti akimis ir sekti pasakas apie "pasitikėjimą" – ragelį ragelis ir kitą numerį rinkitės. Negailėkite.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą žuvį ar lietuvišką dešrą, į Angliją mikroautobuso krovinyje?

O Dieve, ne. Negerai. Nuo Brexit Anglija labai griežtai kontroliuoja maisto produktus, ypač mėsą, pieną, kiaušinius. Net jei tai jūsų asmeniniam vartojimui, rizika didžiulė. Muitininkai gali konfiskuoti visą dėžę, jei ten yra dešra, sviestas ar pienas. Aš asmeniškai nepriimu tokių krovinių. Geriau įsipakuokite džiovintų grybų, sūrelių... Ne, sūreliai irgi pieno produktas. Supakuokite skalbinių minkštiklių, jei norite lietuviško kvapo. (O čia juokas. Suprantu.) Žodžiu, maistas – ne. O jei dešrą slepiate po sofą ir man nepasakote, o muitinė suranda – problemos visiems. Būkite sąžiningi.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia atidaryti dėžę ir patikrinti, kas viduje?

Tada sustojame, atidarome, rodome. Jūs kaip klientas turite parengti sąrašą – kas kurioje dėžėje. Ne tik "virtuvės reikmenys", bet "plaktuvas, puodai, padėklai". Kuo detaliau, tuo greičiau. Jei sąrašas suveda į klaidą, pvz., parašėte "elektronika", o ten yra devyni telefonai – gali paklausti, ar ne parduoti skirti. Aš padedu pakrauti, bet sąrašą kuriu kartu su jumis. Nors nežinau, ar visada taip privaloma, bet mano patirtis rodo – sąžiningumas ir tikslumas sutrumpina patikrą per pusę. O jei slepiate po drabužiais butelį degtinės – ne mano reikalas, bet ir ne džiaugsmai.

Apie tuos, kurių reikia saugotis – ir nesaldinsiu

Kaip atpažinti melagingą vežėją, kuris pasiėmęs avansą gali paprasčiausiai dingti?

Čia svarbiausia žiūrėti, ar egzistuoja reali įmonė, ar tik gražus skelbimas. Ar turi jie svetainę, o ne tik telefono numerį? Ar sutartis bent jau el. paštu? Ar įmokate į sąskaitą įmonės vardu, o ne "Paslaugos" į kažkokį asmeninį IBAN? Aš mačiau, kaip žmonės sumoka po 200 eurų už krovinių vežimą į Angliją mikroautobusu ir tiek – tyla. Skambutis nebeatsakomas. Ar galite surasti vairuotoją? Ne, nes jis buvo iš Kroatijos, nors skelbime rašė, kad lietuviai. Patikrinkite, ar mašinos nuotraukos nėra nukopijuotos iš Google. Dešiniuoju pelės mygtuku – paieška paveiksle. Paprasta.

Ar egzistuoja praktika, kai imamas visas mokestis prieš kelionę, o paskui – tyla ir nieko nebelieka?

Deja, taip. Tai vadinama tiesiog apgaule. Yra tokių "vežėjų", kurie surenka iš penkių klientų po pilną sumą, nors jie neturi nė vieno mikroautobuso. Paskui atšaukia kelionę, žada grąžinti pinigus "kitą savaitę", o tada blokuoja numerius. Kaip nuo to apsisaugoti? Paprasta taisyklė – niekada nemokėkite visos sumos prieš tai. Jei įmonė reikalauja 100 procentų avanso, tai jau raudona vėliava. Rimtas verslas nereikalauja visko iš anksto. Juk jūs pats nepriteisiate tūkstančio eurų kurjeriui, kai jis dar net neatvažiavo, ar ne?

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės nėra įmonės, o tiesiog vaikinas be licencijos su neaiškiu mikroautobusu?

Būtent taip. Lietuvoje ir Lenkijoje gausu vadinamųjų "mėlynių" – žmonių, turinčių tik vairuotojo pažymėjimą ir seną minibusą. Jie neturi vežėjo licencijos, KzK leidimų, nieko. Jei tokį stabdo muitinė ar policija Belgijoje – jūsų daiktai gali būti areštuoti kartu su mašina. Rimtas krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu reikalauja Europos sąjungos licencijos, CMR draudimo, tachografo. Apie paskutinįjį net nekalbu – kai kurie "vairuotojai" mano, kad tachografas yra tik siurblys ar koks maišytuvas. Nejuokauju. Patikrinęs mašinoje, radau atjungtą įrenginį. Klientas net neįsivaizdavo, kad važiuoja nelegaliai.

Ką daryti, jei daiktai atkeliavo visi subraižyti, o vairuotojas teigia, kad jie jau tokie buvo?

Todėl aš visada kai kraudu, darau nuotraukas. Jūs irgi darykite, prieš pakuodami. Telefonu nufotografuokite kiekvieną kampą, spintos briauną, sofos porankį. Jeigu po kelionės matote naujas įbrėžimas, kurio nebuvo, turite teisę reikalauti. Bet žinokite – jei daiktai buvo blogai supakuoti, be kampų apsaugų, plėvelės, ir jie tik slenka po mašiną keliasdešimt valandų... Na, ir vairuotojas dėl to nekaltas. Čia jūsų atsakomybė. Aš esu matęs atvejį, kai žmogus vežė stiklinę vitriną, apvyniojęs tik sena antklode. Atvažiavo... šlaksai. Ir ką tuomet kalbėti? Niekas nekaltas, tik neapdairumas.

Pakavimas ir daiktai – ką galima, o ko geriau palikti

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar vežėjas pasirūpins pakavimo medžiagomis?

Paprastai – patiems. Mes nematome jūsų namų ankščiau nei atvažiuojame. Aš vežu kartonines dėžes ir kartais plėvelę, bet tik kaip pagalbą. Geriausia įsigyti dvigubo sluoksnio dėžių, lipnios juostos, putplasčio lakštų. Jei daiktai vertingi – darykite dvigubą dėžę. Tada ir kritimas nuo mažo aukščio nebaisus. (Ai, "kaskados" – norėjau pasakyti "nesukels katastrofos". Matai, net kalba susivelia, kai daug pasakoji.) Kai kurios įmonės siūlo pilną pakavimo paslaugą, bet tai brangiau. Jei turite laiko – supakuokite patys, ramiau bus širdžiai.

Kokių daiktų geriau apskritai nevežti į Angliją krovininiu mikroautobusu?

Ginklų, sprogmenų, narkotikų – na, tai aišku. Bet be jų – jokių aerozolių su degiomis dujomis, nes jie sprogsta temperatūros pokyčiuose. Jokių augalų, jei nėra fitosanitarinių pažymėjimų, nes Anglija juos gali sudeginti muitinėje. Ir dar – jokių labai brangių daiktų slėpimui. Kartais klientai įkiša į dėžę keturis tūkstančius eurų grynais, kad nereikėtų deklaruoti. Kvaila. Jei dingsta – niekas neįrodys, kad ten buvo pinigai. Aš tokių dalykų nepriimu ir paprastai klausiu tiesiai: ar yra kažkas, apie ką turėčiau žinoti? Būna ir tylima. Tada žinau, kad gali būti rizika.

Ar reikia kažkaip specialiai paruošti buitinę techniką – šaldytuvą, skalbimo mašiną?

Taip. Šaldytuvas turi būti atitirpęs, išvalytas ir sausras. Vanduo iš žarnų, filtrai saus. Nes jei juda jis ir ten kaupiasi drėgmė, pelėsiai per dvi dienas apsigyvena. Skalbimo mašina – išleiskite vandenį iš slėgio žarnos, nes kitaip per bėges išbėgs mašinoje. Aš kartą turėjau... na, vandenį ant kilimo. Džiovyklėje liko vandens, nepatikrinau. Kelios valandos kelio ir visa pakaba buvo šlapia. Klientas pyko, nors pats nesusitvarkė. Bet aš turiu saugoti ir nuo savo klaidų. Dabar visada paklausiu: ar technika tuščia? Geriau pakartot nei vėl skalbti baldas ant ratų.

Kokią pakavimo medžiagą naudoti, kad daiktai neslidinėtų mikroautobuse važiuojant?

Svarbu ne tik dėžės, bet ir pritraukimas. Aš naudoju medžiaginius diržus ir lipnias juostas. Patalynės, rankšluosčiai gali slinkti net esant mažam posūkiui. Didžiausias pavojus – kai kažkas nepriskinta ir stovi laisvai. Pernai vežiau porceliano rinkinį. Žmogus padėjo jį į maišą. Maišą ant sofos. Sofą neužtvirtino. Posūkis į Europą, sofos nuslysta, maišas krenta. Švelniai tariant, problemos. Nuo to laiko aš pats tikrinu, kaip viskas suvarstyta. Jūs galite dar ir neopreno kilimėlius tarp daiktų dėti, slopina vibraciją. Aišku, burbulinė plėvelė – senas geras draugas, bet ne viskas pagal ją telpa.

Laikas, grafikai ir blogos dienos

Ar vežikai tiksliai laiku atvažiuoja pasiimti daiktų, ar reikia laukti visą dieną namuose?

Teorija ir praktika čia skiriasi. Aš stengiuosi atvažiuoti per pusvalandžio tikslumą, bet... keliai, orai, ankstesnis klientas, kuris nebuvo pasiruošęs. Būna sunku. Jei vairuotojas važiuoja iš Lietuvos, jis jau pavargęs po kelionės, o čia dar naviguoja po Vilnių. Duodu patarimą – susitarkite ne "dešimtą ryto", o "tarp dešimt ir dvylikos". Tada ramiau abiem pusėms. O jei nurodote tikslų valandą ir vairuotojas vėluoja – negalvokite, kad jis specialiai taip elgiasi. Kartais sugedusi krovininė užpakalinė mašino dalis. Taip, atsitinka ir tai. Gyvenimas.

Ką daryti, jei Anglijos gale niekas negali priimti daiktų iš karto, o mikroautobusas jau išvažiavęs iš Lietuvos?

Tai viena didžiausių problemų. Jeigu nėra kam atidaryti durų Londone, vairuotojas turi problemą. Aš paprastai siūlau dvi galimybes: arba sutarti dėl saugojimo vietos (saugykla Londone kainuoja apie 50 svarų per savaitę), arba rasti ten patikimą žmogų, kuris priims. Kartais klientai sako: "palikite tiesiog gatvėje prie durų." Negaliu. Nei saugu, nei legalu. Jei aš palieku dėžes kieme ir jas pavagia – aš atsakingas. Geriau jau parsivežiu atgal į Lietuvą, bet tai kainuoja papildomai. Taip, baisu, bet variantų nedaug.

Ar galiu vežti daiktus į Angliją, nors pats nevyksiu – tiesiog siunčiu krovinį?

Žinoma, taip ir vyksta dažniausiai. Jūs pakuojate Lietuvoje, vairuotojas pasiima, važiuoja, o Anglijoje jūsų draugas ar nuomininkas priima. Aš tik prašu abiejų pusių telefonų ir kad priėmėjas žinotų apie krovinius. Būna juokinga – skambina priėmėjas ir klausia: "O kur mano draugo stalas?" O jo stalas pasirodo esąs kitoje dėžėje, suklydus etiketei. Tada aiškinamės po pusvalandžio. Dėl to aš dabar fotografuoju kiekvieną dėžę prieš pakrovimą ir siunčiu nuotraukas. Paprasčiau visiems.

Koks realus skirtumas tarp krovinio mikroautobuso ir DHL, UPS ar kitų siuntų tarnybų?

CMR draudimas, rankos ir lankstumas – štai kas skiria. Siuntų tarnybos meta daiktus ant konvejerio ir nežinia, kas ten vyksta sandėlyje. Jūsų dėžė gali nukristi iš dviejų metrų aukščio. Mikroautobusas – tai vienas vairuotojas, kuris mato krovinius, žino, kad ten senelės servizas. Jis veža nuo durų iki durų. Kita vertus, jei jums reikia pervežti vieną nedidelę siuntą, pavyzdžiui, dvi dėžes su 30 kg, mikroautobusas bus per brangus. Tada DHL ar UPS protingiau. Kiekvienas įrankis savo darbui. Negalima visko suversti ant vieno vežėjo pečių. Nebent tas pečius labai platūs.

Ar mikroautobusas gali pasilaukti ir palaukti, jei iškrovimą padaryti pavyks tik kitą dieną?

Galbūt, bet brangiai kainuos. Vairuotojas turi gyventi kur nors, pavalgyti, galbūt saugoti jūsų daiktus mašinoje. Londone nakvynė kainuos apie 80–120 svarų, plius saugojimas, plius dienos prarastas darbas. Tiksliau, ne prarastas, bet jūsų sąskaita. Aš pats du kartus taip dariausi, kai klientai labai prašė. Nebėga niekur. Bet kadangi esu savo mašinos šeimininkas, galiu apsistoti pas pažįstamus. Didelėms įmonėms toks lankstumas sudėtingesni. Jei galima – planuokite taip, kad priėmėjas būtų vietoje. Tai sutaupys porą šimtų eurų. Ir nervų. Ir nemigos vairuotojui.

Išvada

Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne paprasčiausias būdas pervesti daiktus iš taško A į tašką B. Reikia žmogaus, kuris žino kelius, muitines taisykles ir turi sąžiningą veidą. Nesėdėkite tik ant pigiausio varianto – mačiau per daug ašarų dėl to. Raskite kasdien su klientais dirbantį specialistą, paklauskite, ar turi licenciją, ir pasitikrinkite nuotraukas. Tada jūsų daiktai pasieks Angliją sveiki. Sėkmės renkantis. Nenusivilsite, jei galvosite galva.