Ieškote geriausių krovinių pervežimo paslaugų į Angliją 24/7?

Jau gal ketvirtą kartą šiandien kažkas skambina ir klausia to paties – kaip ten ta Anglija, ar brangu, ar greitai. Dirbu šitame reikale dvidešimt trejus metus, gal ketverius – laikas bėga greitai. Mačiau visko: ir apsidžiaugiančių klientų, ir tokių, kuriems teko gelbėtis paskutinę minutę. Jei ieškote krovinių pervežimo paslaugų į Angliją 24/7, noriu pasakyti vieną dalyką – ne viskas, kas gražiai skamba internete, atrodo taip pat gražiai realybėje. Sėskitės, aš jums papasakosiu, kaip viskas veikia iš vidaus. Be cilindrų, be pupitrių. Kaip yra.

Apie patį važinėjimą

Kiek laiko trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją dabar, po visų tų pasikeitimų?

Na, realiai, jei viskas tvarkoj, nuo durų iki durų turėtumėte planuoti maždaug keturias–šešias dienas. Kartais būna greičiau, jei fūra jau stovi pas jus kieme. O kartais, ypač daliniams kroviniams, tenka palaukti ir savaitę. Priklauso nuo to, ar vairuotojas neužstrigs – Doverio uoste eilės ar gedimas. Dažnai sakau: planuokit penkias dienas, bet turėkit atsargui dar tris. Taip ramiau gyventi.

Kokiais maršrutais važiuoja fūros – tik pro keltus, ar yra sausumos kelias?

Dabar viskas pro keltus. Standartiškai per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, keltas į Doverį, tada Anglija. Sausuma be keltų neįmanoma, nebent turit asmeninį lėktuvą-krovinių. Juokauju. Nors kartais vairuotojai taip pavargsta, kad norėtų skristi. Prancūzijoje pasitaiko kamščių, ypač aplink Paryžių. Kartą stovėjome aštuonias valandas dėl streiko. Klientas galvojo, kad pavogėm daiktus. Nepavogėm, tik sėdėjome ir gėrėme kavą.

Ar mano daiktai važiuoja vienoje mašinoje nuo durų iki durų?

Jeigu pilna fūra – taip, beveik visada. O jei dalinis krovinys, tikėtina, kad persikraus. Kartą Klaipėdoje baldai buvo vienoje mašinoje, Vilniuje – kitoje, Londone – vėl į autobusiuką. Ne maloniausia istorija, bet nutinka dėl logistikos. Nenorite to matyti – rinkitės tiesioginį perkraustymą. Kaina didesnė, nervų mažiau. Aš asmeniškai renkuosi mažiau streso bet kokia kaina.

Kainos ir mokėjimai – nemėgstama tema, bet būtina

Kiek maždaug kainuoja pervežti dviejų kambarių butą iš Kauno į Birmingamą?

Tiesiogiai atsakysiu – maždaug nuo tūkstančio iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Plati amplitude. Kuo daugiau daiktų, tuo daugiau bėdos – turiu galvoje, bėdų ruoštis. Jei turite pianiną ar seifą, yra papildomi mokesčiai, nes reikia liftų ar rankų. Būna ir pigiau – mačiau skelbimus po aštuonis šimtus, bet ten dažnai slepiasi kažkas. Jeigu kaina žemesnė nei rinkos vidurkis trečdaliu, klauskite, ką prarandat. Paprastai – daiktus arba nervus.

Ar tikrai reikia mokėti iš karto, ar galima dalimis?

Paprastai imame trisdešimt procentų avanso, kad užfiksuotume vietą. Likutį – prieš arba pristatymo metu. Yra variantas mokėti po savaitės, bet čia jau priklauso nuo įmonės. Mes pirmą kartą vežantiems taip nedarome. Būna, sako "po to susimokėsiu", o paskui dingo. Ne, aš nekalbu apie konkretų atvejį. Na, gal ir kalbu. Bet atsargumas – ne paranoija, tik patirtis iš dvidešimt trejų metų.

Kodėl viena įmonė prašo tūkstantį du šimtus, o kita – septynis šimtus už tą patį?

Čia didžioji paslaptis. Ne, tikrai ne – kitos sąnaudos. Vieni turi savo fūras, kiti nuomojasi. Vieni draudžia krovinį, kiti... na, sako, kad draudžia. Yra tokių, kurie turi tik mikroautobusį ir telefoną, bet svetainėje – dešimt fūrų nuotrauka. Ir kas įskaičiuota? Pakavimas? Liftas? Jei kaina žemesnė nei rinkos vidurkis, greičiausiai kažkas neįskaičiuota. Arba priedai bus pridėti paskui. Kaip pas mano žmoną parduotuvėj – etiketė viena, o kasoje kita.

Dokumentai ir muitai, arba kodėl niekas nemėgsta popierių

Ar siunčiant asmeninius daiktus į Angliją vis dar reikia muitinės deklaracijų po Brexito?

Taip, reikia. Anksčiau, kai UK buvo ES, pravažiuodavai beveik be stabdymo. Dabar – deklaruoti turinį, pateikti packing listą, kartais įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai. Yra TOR1, jei emigruojate. Nesu teisininkas visais formų pavadinimais, bet faktas – popieriai privalomi. Pamenu, klientas bandė vežti dvidešimt kavos aparatų "asmeniniam naudojimui". Muitininkai juokėsi. Tada nebejuokėsi. Aparatai liko pasienyje.

Kas yra tas EORI ir ar man jo reikia, jei vežu tik savo sofą ir šaldytuvą?

EORI – numeris juridiniams asmenims ir rimtiems eksportuotojams. Jei perkraustotės asmeniškai, EORI galbūt nereikia. Nors šitoj vietoj aš galėčiau pasitikslinti, nes taisyklės keičiasi. Geriau paklauskite vežėjo. O jei siunčiate prekes parduoti – be EORI nė žingsnio. Asmeniniai daiktai dažnai praeina su asmens dokumentais, bet visada reikia sąrašo. Bent jau aš taip darau jau dvidešimt metų. Kol kas veikia.

Ar po Brexito kažkas pasikeitė, ar galima tiesiog pakrauti ir važiuoti kaip anksčiau?

Negalima kaip anksčiau. Reikia patikrinimų, deklaracijų, tikrinti draudžiamus produktus – mėsą, pieną, augalus. Vairuotojai valandą ar pusę dienos laukia Doverio uoste. Planuokite, kad laikas pailgėjo pusantros dienos dėl formalumų. Jei kas sako, kad viskas kaip anksčiau – arba meluoja, arba veža nelegaliai. Antrojo varianto nerekomenduoju, nes pasienyje baigsis liūdnai. Yra buvę, kad atėmė visą mašinos turinį.

24/7 – ką tai reiškia realiai, ne tik ant svetainės

Jei paskambinsiu šeštadienio vakarą, ar kas nors atsilieps ir pasakys, kur mano krovinys?

Gerai, atvirai. 24/7 mūsų atveju – atsiliepsime bet kada, jei esate mūsų klientas. Bet ne į kainos klausimą vidurnaktį. Būna, atsiliepiu aš pats, kiek pavargęs. Krovinių pervežimo paslaugos į Angliją 24/7 dažniausiai reiškia palaikymą esamiems klientams, o ne naujas sutartis sekmadienį. Nors kartais pasirašome ir tada. Jei labai reikia ir jei aš dar nepabėgęs nuo telefono.

Ar 24/7 paslaugos reiškia, kad mane gali pakrauti ir 22 valandą prie mano durų Vilniuje?

Teoriškai taip, jei mokate už papildomą tarnybą ir fūra yra netoli. Praktiškai – vairuotojai irgi žmonės. Jei jie rytą šešta jau važiuoja, tai 22 valandą jie nori miegoti. Yra naktinių pristatymų, bet brangiau. Rekomenduočiau dienos metą. Nebent laiptinėje nėra kaimynų, kurie pyksta ant triukšmo. Mano kaimynas iškvietė policiją dėl fūros 23 val. Nepatogu buvo visiems. Ypač policininkams, tiesą pasakius.

O jei man skubiai reikia išsiųsti daiktą vidury nakties – ar tai įmanoma?

Skubu skubumu, bet fūros nėra kaip taksi. Naktinis siuntimas reikalauja tuščio transporto gatvėje, o jo paprastai nėra. Kartais turime partnerių, bet kaina dviguba. Kartą klientui reikėjo per naktį išvežti archyvą prieš auditą – sumokėjo solidžiai, aš pats atvažiavau su mikriuku. Išimtis, ne taisyklė. Naktinis greitis kainuoja brangiau, bet kartais verta. Tik skambinkite kuo anksčiau, ne pačioj naktį.

Pakavimas ir paruošimas, arba kas nutinka, kai žmonės taupo ant dėžių

Ar mano daiktai bus saugūs, jei pats juos supakavau į pirkinių maišelius?

Saugūs? Tie, kiek maišelis saugus. Žmonės krauna į šiukšlių maišus, o paskui stebisi, kad maišelis plyšta ir drabužiai pilni tepalo. Jei norite ramybės – naudokite dėžes. Ypač indams, knygoms. Kartą klientas supakavo porcelianą į laikraštį be dėžių. Į Angliją atgabeno... puzzle. Daugiau niekada nebeleidžiu. Jei abejojat, mokėkitės pakavimo paslaugos. Pigiau nei pirkti naujus indus Londone.

Ar reikia dėžes pirkti pats, ar jūs atvešite ir kambario neparduosite?

Galime atvežti, bet kainuoja. Yra komplektų – maža, vidutinė, didelė dėžė. Siūlau nusipirkti pačiam prekybos centre, jei turite laiko, nes mūsų atvežimas brangesnis dėl kuro. Nors mes irgi turime. O dėl kambario – neparduosime, tik paspręsim, kur dėti sofą (čia juokas prastas, atsiprašau). Rimtai – pakalbėkite iš anksto. Kartais turime panaudotų dėžių nemokamai. Reikia tik klausti, o ne tylėti iki paskutinės dienos.

Ar galima vežti šaldytuvą, elektrinį dviratį ir gyvą augalą vienoje siuntoje?

Šaldytuvą – taip, bet atitirpdytą ir išvalytą. Elektrinį dviratį – taip, bet akumuliatorius atskirai, nes uostuose dėl to klausinėja. O augalai – bloga mintis. Anglija griežtai tikrina importą, gali karantinuoti arba sunaikinti. Aš asmeniškai nevežu gyvų augalų. Geriau padovanokite kaimynei. Mačiau, kaip klientas bandė vežt palmą – palma atsidūrė šiukšlių konteinery. Liūdnas vaizdas. Augalams karštis nepavojingas, bet pasienis – taip.

Kai kas nors eina ne taip – realios istorijos, ne iš pasakų

Ar matėte, kad atvežę daiktai būna sulaužyti? Ką tada daryti?

Mačiau. Kartais fūra sustoja staigiai, viskas pastumia. Vieną kartą atvežėme stiklinį stalą, kurį klientas pats buvo pagaminęs. Per Prancūziją fūra per daug supavėžiavo (ar taip skamba? "Supavėžiavome" – keistas žodis, bet jūs supratot). Stiklas įtrūko. Draudimas padengė, bet klientas verkė. Ne pykau, jautru. Jeigu pastebite pažeidimą – fiksuokite nuotraukas, rašykite aktą. Be foto nebus įrodymų. Aš pats raginu tai daryti visada.

Ar vairuotojai visada ateina tiksliai sutartu laiku?

Ne. Fūros neatvažiuoja kaip Swiss laikrodžiai. Yra eilės keltuose, kamščiai, problemos pasienyje. Kartą vairuotojas vėlavo septyniolika valandų, nes sugedo keltas. Klientas Londone laukė nepakitęs. Atrodė jau baisiai. Aš tą dieną praleidau prie telefono kaip priklausomas. Tai normalu – planuokite langelį, o ne minutę. Nepulkite ant vežėjo iškart, kartais jis pats verkia kabinoje, aš mačiau.

Ar realiai draudimas padengia, jei fūra subraižo sofą ar sudaužo televizorių?

Taip, jei CMR draudimas realus. Yra tokių, kurios sako "draudimas yra", o paskui – galioja tik pilnaties metu. Rimtai, skaitykite sutartis. CMR dengia kilogramo verte, ne rinkos. Sofą sudaužė ir ji sveria keturiasdešimt kilo – gausite pagal svorį, ne dizainą. Yra visų rizikų draudimai, bet brangiau. Aš siūlau apie tai pagalvoti su antikvarais. Paprastai žmonės galvoja, kad draudimas stebuklingas. Ne visada.

Kaip atskirti gerą įmonę nuo... na, abejotinos

Kaip žinoti, kad įmonė tikrai teikia krovinių pervežimo paslaugas į Angliją 24/7, o ne tik taip parašė svetainėje?

Paskambinkite sekmadienio rytą, aštuonioliktą valandą. Jei atsiliepia robotas – ne 24/7. Paklauskite, ar galite pasikalbėti su atsakingu. Tikri vežėjai turi operatyvinį numerį. Pasitikrinkite fizinį adresą, o ne tik tobulą svetainę. Yra buvę, kad įmonė turėjo gražų logotipą, o neturi licencijos. Žinau du atvejus per trejus metus. Vieni paėmė avansą ir dingo. Skamba kaip filmas? Deja, tiesiog Klaipėdos gatvės realybė.

Ar pirmi Google rezultatai visada reiškia, kad įmonė patikima?

Ne, reiškia tik tai, kad sumokėjo Google arba turi gerą SEO. Aš pats rašau taip, kaip draugui, bet pirmiausia – kad padėčiau, ne Google. Yra patikimų didelių vežėjų, kurie nėra net pirmajame puslapyje, nes seni ir nereikalingi interneto. Nauji startuoliai kartais gerai dirba, kartais – nebeturi gripo pakeisti. Žiūrėkit ne į vietą Google, o į atsiliepimus forumuose, į tai, ar žmogus pakvies į biurą. Bent jau mano akimis – tai svarbiau.

Kodėl kai kurios įmonės nenori pasirašyti sutarties prieš paimdamos krovinį?

Nes tada jos atsakingos. Be sutarties lengviau pasakyti "o mes nežinojome, kad ten du šaldytuvai" arba "jūs pats pasirašėte". Tai raudona vėliava. Niekada nevežkite be sutarties. Aš dvidešimt ketverius metus dirbu ir visada darome. Net draugui. Teko – paėmė krovinį be popierių, paskui dingo kaip į vandenį. Radome po trijų savaičių, bet visas pelėsias. Sutartis – jūsų kvitas miegoti ramiai. Rimtai, reikalaukite.

Paskutiniai dalykai prieš paskambinant

Ar reiks pasienyje tvarkyti dokumentus, jei aš pats važiuoju paskui fūros?

Jei važiuojate savo mašina – jūsų keliai atsiskiria. Fūra turi savo muitinės procedūras, jūs – savas. Jei fūra veža jūsų daiktus, dokumentus tvarko vairuotojas. Jūsų dalykas – turėti asmens dokumentą. Anglijos pasienietis gali paklausti, kur gyvensite. Standartinis protokolas. Aš visada sakau: nesivelkite į fūros dokumentų tvarkymą, ten jos gyvenimas. Jūs tiesiog atvažiuokite ir laukite. Ir nepamirškite paso, kartais žmonės pamiršta net tai.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti nei išvykimo, nei atvykimo vietoje?

Pasirūpinkite žmogumi, kuriuo pasitikite. Duokite raštelį, kad galima perduoti, arba sutarkite dėl rakto. Mes turime daugybę tokių atvejų – artimieji tvarko emigranto reikalus. Kartais atvažiuoja kaimynas. Svarbu, kad pasitikėjimas būtų. Jei pasirašo kitas – jis tikrina sąrašą. Buvo atvejis Panevėžyje (o ne Klaipėdoje, atsiprašau, maišau kai per daug skambučių), kai kaimynas pasirašė, o dviratis liko kieme. Radome, bet nuotykis nereikalingas.

Ar Londono centras ir ta ULEZ zona kažkaip keičia krovinių pristatymą?

Taip, centrinėse zonose reikia mokėti, jei fūra neatitinka taršos standartų. Daugelis Europos fūrų neatitinka. Turėjome pristatyti į Noting Hilą ir supratau, kad mūsų mašina be baudos neįvažiuos. Teko naudoti mažesnį transporterį, perkrauti. Klientas to nežinojo, aš irgi vos prisiminiau paskutinę minutę. Naujesnės mašinos turi standartus, senesnės – ne. Klauskite prieš pristatymą. Jei ne – reiks mažesnio transporterio, o tai kainuoja papildomai.

Žodžiu, ieškote krovinių pervežimo paslaugų į Angliją 24/7 – suprantama, norisi visko ir greitai, ir pigiai, ir saugiai. Bet po dvidešimt ketverių metų pasakyčiau taip: geriau mokėti keliais šimtais daugiau, bet miegoti ramiai. Stenkitės nepagauti ant žemo kampo ir nepasitikėkit vien Google reklama. Skambinkite, klausinėkite, reikalaukite sutarties. O tada – sėkmės kelyje. Jūsų daiktai nuvažiuos toli, pasižiūrėkit, kad kartu nenuvažiuotų ir jūsų nervai. Arba bent jau didžioji jų dalis. Iki.