Ieškau patikimo vežėjo daliniams kroviniams į Angliją dabar: ką verta suprasti prieš renkantis

„Ieškau patikimo vežėjo daliniams kroviniams į Angliją dabar“ – maždaug taip prasideda kas antras pokalbis su manimi. Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau gal penkiolika metų, tai galiu pasakyt: rinktis vežėją į Londoną ar Birmingemą šiandien visai ne tas pats, kas buvo prieš dešimtmetį. Dalinių krovinių pervežimas populiariausias, bet turi savo taisyklių. Daugelis lygina kainas, google’ina skelbimus, o aš bandysiu paaiškinti kaip vyksta viskas iš vidaus. Ne pagal vadovėlį, o pagal tai, ką matau kas savaitę. Jei ieškai vežėjo vienam kitam daiktui – prisėsk, bus naudinga.

Kainos – visada pirmas klausimas

Kiek kainuoja dalinis krovinys į Angliją dabar?

Žiūrėk, jei vežam iš Vilniaus į Londoną sofą su foteliu – gaunasi apie 250–350 eurų. Bet čia labai apytiksliai, gal per drąsiai pasakiau. Buvo atvejis – klientas nenorėjo mokėt daugiau nei du šimtus, bet krovinys iš Raseinių, o ne sostinės, ir dar reikėjo liftinio… (bla, žodžiu, furgono su keltuvu). Pabaigoje kaina šoktelėjo iki keturių. Priklauso nuo kubatūros, svorio ir sezono – rugsėjį brangiau, nes studentai keliauja. Skambink, pasakysim pagal tavo daiktus.

Ar galiu sumokėti tik atsiėmęs daiktus Anglijoje?

Čia tai jau ne. Asmeniškai tokių normalių nepažįstu. Yra didžiųjų kompanijų su atidėjimu, bet tarp privačių – retai. Buvę kad klientas įtikinėja „moku kai atvešit“, o paskui dingsta, krovinys jau Vokietijoj. Aš sakau – avansas trisdešimt ar penkiasdešimt procentų, likutis prieš iškrovimą. Jei vežėjas sutinka be avanso ir staiga prašo asmens duomenų – atsargiai. Ne visi blogi, bet yra blogų. Geriau per banką, nei vėliau ieškoti teisybių.

Kodėl vienas vežėjas prašo 300, o kitas 800 už tą patį?

Čia klasika. Yra pervežėjų su senais tranzitais be draudimo, o yra normalūs logistikai. Kartais 800 eurų kaina jau su paslaugomis – pakrovimas, muitinės popieriai. O 300 – tik taškas A į B, o jei keltas vėluoja – pats kaltas. Anąkart kaunietis rinkosi pigiausią iš Aleksoto ir prarado dviejų savaičių nervus. Kartais brangiau reiškia ramiau. Pigiausią rinkdamasis atmink – kažkur bus kampus nutaikytas. Arba ant laiko, arba ant draudimo.

Ar skiriasi kaina, jei krovinį paimti reikia ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos?

Tai žinoma, kad taip. Iš Klaipėdos – papildomi kilometrai, kuras, laikas. Bet jei vežėjas tą savaitę veža konteinerį iš uosto, tavo sofa pakeliui gali kainuoti mažiau nei vilniečiui. Buvo – iš Skuodo reikėjo vežti, o vežėjas gyveno Mažeikiuose. Jam pakeliui, tau pigiau. Tai kaip autobusai, ne visada logiška. Mūsų maršrutai į Angliją sudėtingesni nei žemėlapyje. Jei esi šalia surenkamo taško – gali pataikyti į gerą kainą net iš Šiaulių. Teiraukis konkrečiai.

Kaip tai vyksta realiai, ne iš brošiūros

Kiek laiko truks pervežimas į Angliją daliniam kroviniui?

Paprastai nuo penkių iki dešimt dienų. Bet čia vidurkis. Buvę ir per keturias, ir per keturiolika. Daliniai kroviniai skinasi kelią – paima tave Kėdainiuose, po to dar kaunietį, per Lenkiją surenka, Vokietijoj meta, ir tik tada keltai. Jei tiesioginis reisas – greičiau. O jei renka grupažą… grupaže… (žodžiu, dalinius krovinius) ilgiau. Dar Doveris gali užlaikyt. Šiaip sakyčiau planuoti savaitei, o jei greičiau – šventė. Dviejų dienų nepasitikėk.

Ar man reikia padėti krautis, ar vežėjas turi tvarkos tinginį?

Su kuo? Su tvarkos tinginiu? Nežinau tokių prietaisų. Furgone su liftu vairuotojas padeda, bet vargiai vienas išneš šaldytuvą iš trečio aukšto be lifto. Standartas: iki furgono vežėjas, iš furgono – klientas, jei nepirkai papildomos paslaugos. Buvo kad klientė Londone be lifto tikėjosi, kad nemokamai nuneš pianiną iki septinto. Ne. Kartais vairuotojai padeda jei mato žmogų vieną, bet tai jau žmogiškumas, ne sutartis. Nepagalvotum kiek ašarų čia išrieda.

Kada tiksliai bus pristatymas – galėsiu planuotis tiksliai?

Ah, mylimiausias klausimas. Daugelis žada „trečiadienį prieš pietus“. Realybė – „trečiadienį arba ketvirtadienį, paskambins prieš valandą“. Kelyje – kamščiai, vėluojantys keltai, avarijos greitkeliuose. Aš pats sakau – darykit langą dviem dienom. Jei reikia iki valandos – tai kurjerių žaidimas, o ne daliniai kroviniai. Teko matyt, kaip žmonės atsiimdavo atostogas dėl sofos, o vežėjas prisiskambino tik penktadienį. Nepatogu, bet taip yra. Laikas furgone skaičiuojasi kitaip nei lėktuve.

Ar mano daiktai bus vieninteliai furgone, ar važiuos su svetimais?

Daliniai kroviniai – reiškia daliniai. Tai taip, bus ir kitų. Furgonas padalinamas sekcijomis, kroviniai sunumeruojami. Tavo sofa važiuos šalia kito dviračio ir dėžių su knygomis. Vairuotojas turi sąrašą. Buvę kad klientas pamanė, jog dalinis krovinys = tik jo daiktai tik mažesniam bagažinėj. Ne. Tai bendras reisas. Jei nori privatumo – pilnas furgonas arba konteineris. Tada kainuos gerokai brangiau. Aišku, jei turi tik du lagaminus – vietos daug, bet principas toks pats – daliniai kroviniai į Angliją skinasi kelią su bendrakeleiviais. Ir normalu.

Popieriai, muitinė ir kiti skausmai

Ar po Brexit labai pasikeitė dokumentai daliniams kroviniams į Angliją?

Pasikeitė, bet nebūtinai blogai. Eksporto deklaracija, CMR, papildomi UK kodai. Na, aš iki galo nesu muitinės agentas – ten niuansai su PVM ir kilme kur galiu paklyst. Bet jeigu asmeniniai daiktai, persikraustymui – paprasčiau. Komerciniai – atskira kalba. Būna kad vežėjas pats sutvarko viską, o būna numoja ir sako „jūsų bėdos“. Todėl rinkdamasis vežėją daliniams kroviniams į Angliją dabar, teiraukis ar tvarko muitinę. Tai svarbiau nei graži kaina. Beje, sąrašą daryk realų, nes kai kurie bando prasmukti pusę buto kaip vieną siuntą.

Kas jeigu mano daiktai užstrigs muitinėje?

Paprastai stringa dėl blogų popierių arba draudžiamų daiktų. Gyvus augalus, neapskaitytą alkoholį, fejerverkus – vežti draudžiama. Buvęs atvejis: klientė įmetė į dėžę močiutės augalą, o jį Doverio muitininkai ištraukė. Viskas sustojo. Patikrink ką dedi. O jei dėl popierių – padorus vežėjas turės agentą, kuris taisys. Jei ne – lauksi. Aš pvz nesuprantu kodėl vieni kroviniai laisvai praeina, o kiti – ne. Kartais muitininkas blogą dieną turi. Logika ne visada aiški, bet taisyklės griežtos.

Ar reikia dėti daiktų sąrašą vertinimu eurais?

Jei persikraustymas – rekomenduoju. Nebūtinai tikslia suma, bet apytikriai. Paskui CMR rašomi „naudoti namų apyvokos daiktai“. Vertinimas reikalingas draudimui. O jei siunti prekes parduoti – tada sąskaitos, aprašymai, HS kodai. Buvę: klientas siuntė keturiasdešimt dėžių drabužių, bet pavadino „asmeniniais“. Muitinė paklausė ar ne prekyba. Tad rašyk realiai, neperženk ribų skiriančių asmeninius daiktus nuo komercijos. Kitaip teks aiškintis ilgiau nei krovinys važiuoja.

Kai bijai, kad apgautų – štai pagalba

Kaip atpažinti nesąžiningą vežėją, kai ieškau patikimo vežėjo daliniams kroviniams į Angliją dabar?

Šitą gaunu kas savaitę. Pirmas ženklas – nėra CMR draudimo arba vengia parodyt licenciją. Antras – viskas per Messenger, sutartis žodinė, kaina žemesnė trečdaliu. Trečias – prašo viso mokėjimo prieš pamatydamas krovinį. Buvę kai žmonės sumoka šimtą procentų, o telefonas išjungiamas. Dar jei nežino kas yra T1, bet sako „vežu kasdien“ – gal kasdien į lauką. Patikimas vežėjas parodys draudimą, sutartį. Jei bijo – bėk. Nebus antro šanso kai daiktai išvažiavo. Rimtai.

Ar verta tikėtis, kad vežėjas atveš tiesiai į butą Londone?

Londone daugelis vietų siauros gatvės, piko valandos, dvipusė reguliacija. Furgonas kartais neišlīs į kiemą. Buvęs atvejis – vairuotojas atsisakė Westminsterio gilumos, nes dvigubi geltoni, bauda šimtas svarų. Tad jei centre – krovinys prie namo, o jei vidun – derink su liftu ar mokėk papildomai. Kartais klientai pyksta, bet kalti ne vežėjai – kalti kelių architektai. Nors būna ir tinginių. Bet realybė – dalinis krovinys į Angliją dažniausiai baigiasi prie slenksčio, ne prie sofos kambario viduryje. Planuok atskirai jei reikia nešimo.

Ką daryti, jei krovinys atvyko sulaužytas?

Fotografuok prieš pakrovimą ir iškart po iškrovimo. CMR numato pretenziją per septynias dienas. Žinau, emocijos kunkuliuoja, bet be nuotraukų – be šansų. Padorus vežėjas turi civilinį draudimą. Buvę: pamatė subraizytą šaldytuvą, paskambino po trijų savaičių. Aš jau nieko negaliu, vairuotojas Vengrijoj ir be foto – žodis prieš žodį. Greičiau reaguoji – didesnė tikimybė atgaut. Kartais žala ne vežėjo kaltės, o blogo sutvirtinimo. Bet atsakingas vairuotojas turėjo tai pastebėt. Užfiksuok vizualiai.

Kas nutinka, jei kažkas stringa pusiau kely

Ar vežėjas gali atšaukti reisą paskutinę minutę?

Gali. Ir nutinka. Furgonas sugedo, vairuotojas susirgo, arba pervertino galimybes. Buvę kad pirmadieni turėjo būti, o sekmadienį skambutis: „atleiskit, sugedo“. Klientas jau atsisveikino su nuomininku. Todėl aš sakau – turėk planą B. Rimtesnės firmos turi atsarginį parką, o individualūs – pasmerkti vienam furgonui. Jei renkiesi pigiausią – rizika didesnė. Nežinau ar čia ko pykt, tiesiog realybė. Būna bėdos, būna melas dėl gedimo. O kartais – tikrai sugedo. Gyvenimas.

Kas, jei negaliu būti Anglijoje sutartu laiku perimti krovinio?

Tada daiktai į sandėlį, dažniausiai už papildomą mokestį. Londone sandėliavimo paros nuo penkiolikos iki keturiasdešimt svarų. Buvę kad klientas atostogavo Italijoj, o baldai laukė Essex'e. Savaitė – porą šimtų svarų. Geriau pagalvok iš anksto ar gali priimti. Jei ne – atidėk siuntimą arba prašyk pristatyti pas draugą. Nes vežėjas nešils nemokamai savaitę. Laikas – pinigai. Bent jau mūsų versle taip. Nors būna supratingesnių, bet nepasikliauk tuo. Planuok kaip operaciją.

Kodėl taip sunku surasti laisvą vežėją į Angliją būtent šiandien?

Geras klausimas. Po Brexit ir covido situacija rodos pasikeitė. Palauk, ar čia viskas dėl to… na, trumpai – dabar mažiau mašinų be plano. Daugelis dirba su sutartimis, laisvų vietų daliniams kroviniams mažiau. Be to, kuras, draudimas UK šovė aukštyn. Kartais visi užimti, nes ieško tų pačių. Drąsiai skambink savaitę prieš. Jei skubi šiandien – mokėsi daugiau arba lauksi. Aš pats stebiuos kaip greit užsipildo mūsų furgonai į vakarus. Lyg visi vienu metu persikrausto. Keista, bet faktas.

Rinka ieškant ir blaškymasis paieškose

Ar dar yra prasmės vežtis senus baldus, ar geriau pirkti naujų UK?

Kartais matematika paprasta. Sofa čia 400, o Anglijoj nauja – 600 svarų. Vežimas – 300. Apsimoka. Bet jei veši seną, sulūzusią spintą, pirktą prieš penkiolika metų iš ant rankų – gal geriau palikt. Buvę – klientas vežė visą butą, o UK butas jau įrengtas. Atvežė dvi spintas į sandėlį, nes netilpo. Prieš ieškant vežėjo daliniam kroviniui į Angliją, apsvarstyk ar verta. Emocinė vertė skaičiuojasi kitaip. Parduok čia, nusipirk ten. Kartais paprasčiau. Nors aš ne psichologas sentimentalumui vertinti.

Ar galiu pasitikėti feisbuko grupėse siūlančiais vežėjais?

Hmm, ten miškas. Atsiprašau, bet taip yra. Yra ramiai dirbančių dešimt metų, yra ir tokių kurie šiandien pasiėmė furgoną iš nuomos ir jau „tarptautiniai LT-EN“. Skirtumą pamatysi pagal sąskaitas, sutartis, rašybą. Buvę kad kažkas pasiūlė pervežimą už šimtą penkiasdešimt eurų. Profilis sukurtas prieš savaitę, nuotraukos iš Google. Blokavau. Bet yra ir monstriškai gerų vežėjų, randi per rekomendacijas. Tai kaip ruletė. Aš pats sakau: jei nežinai – geriau per įmonę. Bent jau žinosi kur ieškoti jei kas.

Techniniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Kaip geriausia supakuoti daiktus, kad neiškristų kelyje?

Kartais žiūriu ir galvoju – ar čip rimtai? Tuščios dėžės be siūlės, stiklas su marškinėliais. Ne. Stiklas – burbulų plėvelė, sunkūs daiktai apačion, tuščios vietos užpildytos. Furgonas stabdo staigiai, važiuoja per duobes Lenkijoj. Buvęs atvejis – veidrodis į du kartoninius maišus. Rezultatą įsivaizduok. Vežėjas sutvirtina ratinais, bet bazinė paklausa – tavo atsakomybė.