Greitos logistikos paslaugos Anglijai mikroautobusais – ar tikrai viskas taip paprasta?

Na, ką, sėdi tu ten prie ekrano ir galvoji, kaip per savaitę nugabenti tris paletas į Mančesterį. Arba penkias dėžes su detalėmis į Londoną. Aš šitoje perkraustymų ir krovinių pervežimų veikloje jau dvidešimt penktus metus skaičiuoju – nuo devyniasdešimt devintųjų, kai mikroautobusai dar nebuvo pagrindinė priemonė važiuoti į Angliją. Dabar viskas kitaip. Žmonės nori greitai. Ne per mėnesį, ne per savaitę, o geriau – vakar. Tik štai klausimas: ar tas mikroautobusas tikrai nulėks tiesiogiai iš Kauno iki Birminghamo durų? Atsakymas – taip, bet su sąlygom. O apie jas ir pakalbėsim.

Pradžia, kaina ir kaip nepasiklysti pasiūlymuose

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Žiūrėk, pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną su įkrovimu ir iškrovimu kainuos nuo tūkstančio iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Viena paleta pigiau – gal tris šimtus penkis šimtus, priklauso nuo svorio. Bet jei skelbimą matai "nuo devyniasdešimt devynių eurų", tai dažniausiai reiškia kurjerių voką, o ne tavo tris dėžes su įrankiais. Būna, klientas paskambina į penkias įmones, paskui pats nebesupranta, kodėl kaina skiriasi trigubai. Na, todėl kad kažkas į kainą įskaičiuoja kurą pirmyn ir atgal, o kažkas pamini Doverį tik susitarimo pabaigoje.

Ar galiu šiandien paskambinti ir ryt gauti mašiną prie savo sandėlio vartų?

Teoriškai – taip. Iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos dar pavyksta. Iš mažesnių miestelių, tarkim, iš Anykščių, per dvylika valandų suruošti reisą sudėtinga. Kartais laisvas mikroautobusas stovi Panevėžyje ir gali užsukti, kartais – neturim niekur. Jeigu krovinys pakeliui, tada ryt gali ir išeiti. Bet neperšk į kairę – jei reikia rytoj aštuntą Rygoje, čia jau nebe mūsų žaidimo laukas, nors kai kurie pažįstami vežėjai ir iš ten paima, tik brangiau gaunasi.

Kodėl vieni vežėjai prašo aštuonių šimtų, o kiti tūkstantio keturių šimtų už tą patį maršrutą?

Pigūs gaunasi, kai vairuotojas važiuoja be CMR draudimo arba kai mikroautobusas registruotas keleiviniam transportui. Ne visi pigūs – vagys, bet aš mačiau atvejų, kai Anglijos pasieniečiai atidaro duris, o ten... ne visai taip, kaip turi būti. Brangesni turi EORI, CMR, o kietašoniai įrėminti kaip krovininiai. Jeigu kaina į Londoną žemiau septynių šimtų, aš asmeniškai susigriebiau. Už tokias sumas anksčiau važinėdavom tik iki Varšuvos.

Dokumentai, muitai ir visi tie popieriai, kuriuos pamirštam

Ar po Brexito reikia kažkokių ypatingų popierių siuntiniui į Birminghamą?

Reikia. Ir ne tokių, kuriuos atsispausdinsi ant tualetinio popieriaus. Reikės prekės aprašymo, vertės, svorio. Verslui be EORI numerio neįklibsi – nei eksportuoti, nei importuoti. Pamiršta, kad Anglija dabar trečioji šalis. Siunti į Birminghamą kaip anksčiau, o muitinėje gali paklausti, kas viduje. Buvo atvejis su elektronikos detalėmis – klientas užrašė "stuff". Doverio pareigūnai nejuokavo. Valandą derinom dokumentus.

Kas bus, jei aš tiesiog nežinau savo EORI numerio?

Tada mes juo pasirūpinam arba rašom jūsų partneriui Anglijoje. EORI – ne pasas, jį gauti galima per savaitę, bet jei krovinys reikalingas rytoj, vėluoji. Žinojau tokį atvejį Kai klientas sakė: "aš tai individuali veikla, man nereikia." Reikia. Muitinėje nežinojimas neatleidžia. Kartais padedame per ekspedientus, bet tai kainuoja. Na, ne visada – priklauso nuo pareigūno nuotaikos. Čia juokauju, bet ir ne visai.

Ar tikrai muitinė gali sulaikyti krovinį mikroautobuse dėl popierių?

Gali. Ir skirti baudą, o blogiausiu atveju konfiskuoti. Mikroautobusai važiuoja greičiau pro eiles, bet jei dokumentai netvarkingi, tas greitis nueina perniek. Praeitą žiemą vairuotojas (vadinkim Jonu) stovėjo Calais keturias valandas, nes sąskaitoje svoris ėjo šimtas dvidešimt kilogramų, o ant paletės – šimtas keturiasdešimt aštuoni. Žmogus mokėjo šešiasdešimt svarų baudą iš savo kišenės, nes klientas tingėjo pasverti. Maždaug neveža.

Ar svarbu tikrinti, ar mikroautobusas turi krovinio draudimą, o ne tik privalomąjį?

Tai vienas dažniausių klausimų po to, kai įvyksta bėda. CMR draudimas yra standartas, bet ne visi jį turi. Kai kurie vežėjai samdo mikroautobusą kaip keleivinį, prigrūda krovinių ir važiuoja. Jei įvyktų avarija – draudimas atsisako mokėti. Aš jau nebežinau, kiek kartų sakiau: pasižiūrėkit į polisą. Deja, žmonės skaito tik kainą. Tiesą sakant, ir aš pats kartais pavargstu tai kartoti. Bet jei siunta verta penkiolikos tūkstančių, o draudimas tik keleiviams – paskui bus nemalonu.

Mikroautobusai: ką jie gali, o ko – tikrai ne

Kiek kilogramų realiai telpa į standartinį mikroautobusą?

Priklauso nuo modelio. Ilgas Sprineris – apie tūkstantį tris šimtus kilogramų. Trumpas Transporteris – mažiau, gal aštuonis šimtus. Aš čia tiksliai nepasakysiu dėl kiekvieno modelio, nes gamintojai keičia specifikacijas. Svarbu ir tūris. Buvęs atvejis: vežėme baldus į Bristolį, lyg ir telpa pagal centimetrus, bet durų angos per mažos. Teko iškrauti kieme, suvynioti į plėvelę ir tada krauti. Veikė, bet ne idealu.

Ar mikroautobusas visada greičiau nei fūra?

Ne. Fūros važiuoja per tą patį Eurotunelį arba keltą. Mikroautobuso pranašumas – galutiniame taške. Londone, Mančesteryje, kur siauros gatvės, fūrai neįvažiuosi. Bet Kaunas–Londonas laiko skirtumo dažniausiai nėra. Keliolika minučių mažiau važinėjant po miestą. Mikroautobusą lengviau užpildyti iš karto, nereikia laukti, kol surinks pilną fūrą. Tai realus laiko taupymas. Kai kuriuose uostuose jie stoja į greitesnes eiles. Kartais.

Ar ekspresinis pervežimas reiškia, kad vairuotojas miegoti neis?

Net jei moki dvigubai – negalės važiuoti dvidešimt valandų iš eilės. Aš turėjau situaciją, kai klientas piktinosi dėl penkių valandų vėlavimo. Priežastis – vairuotojas privalėjo pasidaryti poilsį prieš pasienį. Anglijos inspekcija ten griežta. Pažįstamas vežėjas gavo baudą pusantro tūkstančio svarų už valandos viršijimą. Nuo to laiko mes bijom kaip velnio. Laikykimės taisyklių, net jei klientas rėkia.

Ar tinka paprastas mikroautobusas šaldytai produkcijai vežti?

Tinka, jei tai šaldytuvas. Paprastas – netinka. Kartais matome, kaip žmonės į kietašonį krauna šaldytą mėsą, tikėdamiesi (taip, tikėdamiesi, o ne vildamiesi – aš ir pats susipainiojau šitą terminą) kad oras išsilaikys. Neišsilaiko. Per kelias valandas temperatūra pakyla, o muitinė gali paprašyti temperatūros dokumentų. Neturint tinkamos technikos, geriau naudotis kurjerių tinklais su šaldomaisias sandėliais. Arba samdyti šaldytuvą. Brangu, bet ką padarysi – už kokybę moka.

Ar įmanoma, kad krovinys bus iškrautas ne ten, kur nurodžiau?

Įmanoma, jei adresas painus ir vairuotojas neskambina. Buvo – gatvė Londone, du vienodi namų numeriai skirtinguose galuose. Klientė pasakė "prie pašto", o ten du paštai. Vienas net istorinis stulpas, bet painu. Paskambinom, išsiaiškinom. Bet jei vairuotojas spėja – paklysta. Aš sakau visiems: jei abejoji – ne spėk, skambink. Klientas supyks trumpam, bet geriau nei ieškoti siuntos po visą Noting Hillą.

Kodėl kai kurios Anglijos įmonės nebenori priimti krovinių iš Lietuvos mikroautobusų?

O čia nemaloni tema. Buvo populiaru vežti prekes be PVM deklaracijų. Anglijos muitinė pasidarė negailestinga. Dabar kai kurios logistikos įmonės Anglijoje, ypač dirbančios su prekybos centrais, tiesiog nebenori rizikuoti. Jeigu konkretus mikroautobusas ar fūra iš Lietuvos dažnai stringa, jie galvoja, kad visa bazė nepatikima. Skaudu, bet realu. Mes stengiamės, kad dokumentai būtų tokie švarūs, kad muitininkui būtų nuobodu tikrinti.

Įpakavimas, paletės ir kaip nepasigauti

Ar man reikia palečių, jei vežu tik keturias dėžes?

Ne visada. Jei dėžės tvirtos ir supakuotos normaliai, galima be jų. Bet jei tai kartonas iš batų parduotuvės – reikia. Vairuotojas neturi dvidešimt kilimėlių visiems daiktams. Paletė suteikia stabilumo. Buvęs atvejis – klientas atnešė viską maišuose. Maišuose. Sakau: ant ko dėsim? Ant grindų? Grindys ne švariausios. Ant sėdynių? Tada be sėdynių lieka. Proto reikia.

Ar galiu kaip keleivis važiuoti kartu su savo kroviniu į Londoną?

Galite, jei mašinoje yra vietos ir vairuotojas sutinka. Bet kelionė trunka ilgiau nei skrydis. Vairuotojas vienas sustoja porai minučių – su keleiviu dažniau. Turėjom klientą, kuris vežėsi šunį. Šuo buvo puikus, bet teko keturis kartus daugiau stoti. O laikas – pinigai. Be to, keleivio draudimas – atskira istorija. Jei kas nutiktų, CMR nepadengs traumos. Gerai pagalvokit, ar tikrai verta taupyti už lėktuvo bilietą tokiu būdu.

Ar krovinį reikia apvynioti plėvele net ir sausu oru?

Taip, jei tarptautinis pervežimas. Ne nuo lietaus, o nuo dulkių kelyje. Ypač vasarą. Medicininę įrangą vežėme į Oksfordą – rugpjūtis, sausas. Atidarome, o baltos dėžės pilkos. Klientas aiktelėjo, kad sugadinta. Ne, tik purvina. Nuo to laiko net sausu oru vyniojam privalomai. Geriau apsivynioti, nei vėliau aiškintis, kad tekstas perskaitytas kaip įbrėžimas.

Koks skirtumas tarp express ir standartinio gabenimo mikroautobusu?

Express – tiesiogiai, be persikrovimo sandėliuose. Standartinis gali reikšti, kad tavo dėžės porą dienų pagulės Vilniuje, kol surinks dar tris krovinius. Jeigu neskubu – sutaupai dvidešimt trisdešimt procentų. Bet jei reikia rytoj, tada express. Realiai express išvažiuoja tą pačią dieną arba sekančiątą rytą. Standartinis gali laukti ir tris dienas. Kartais mes pats užmerkiu akis, jei tuščias grįžta, ir įkeliu express krovinį – visi laimingi.

Pasienis, kelionė ir kas vyksta kelyje

Ar mikroautobusai dažnai stringa Calais ar Doverio uoste?

Kadaise pravažiuodavai kaip vietinis. Dabar – eilės, ypač penktadieniais ir prieš šventes. Lapkritį Doverio uoste stovėjome beveik aštuonias valandas. Ne mikroautobusas, fūra, bet principas tas pats. Mikroautobusai turi lengviau, bet jei kontrolė sustiprinta, stovi visi. Kai matome naujienas apie streikus Prancūzijoje, iš karto perspėjame. Patarimas: jei reikia iki pirmadienio ryto, geriau siųsti trečiadienį, o ne ketvirtadienio vakarą. Penktadienio naktį Calais pragaras.

Ką daryti, jei vairuotojas praneša, kad negali pasiekti adreso dėl avarijos kelyje?

Pamiršti apie garantuotą laiką. Avarijos – force majeure. Jei užsibarstai M20 arterijoje, lauki valandomis. Mes tuomet ieškome kito transporto arba persiderame laiką. Aš paskambinu ir sakau: "Žiūrėk, situacija ne iš lengvųjų, bet mes sprendžiam." Jei nemeluoji, klientai dažniausiai supranta. Neigti bėdą – blogiausia. Vieną kartą vairuotojas nuvažiavo ilgesniu ratu per vidurį Anglijos, nes autostrada uždaryta. Pavėlavo penkias valandas, bet pasiekė. Svarbu – informuoti laiku.

Ar mikroautobusas gali pristatyti ir į mažesnius miestelius, kaip Batas ar Kenterberis?

Gali, bet kaina kitokia. Londone, Mančesteryje, Birmingeme važiuojam kas antrą dieną. Mažesni miesteliai, ypač pietvakaruose ar Šiaurės Velse, reikalauja papildomo atstumo. Kartais tenka mokėti už tuščią kelią atgal. Jeigu maršrutą galima pakombinuoti su kitais kroviniais, kaina normali. Jei ne – brangu. Buvo, kai klientas norėjo į Falmouthą, patį pietinį galą. Teko derinti su vietiniu anglu. Išeina dvigubai. Vairuotojas nėra robotas, privešsi mašiną į pietinę pakrantę, o paskui grįši tuščias? Neverslas.

Kaip per kelias minutes suprasti, ar logistikos įmonė šiaip sau nežaidinėja?

Paklauskite apie EORI ir CMR. Jei žiūri kaip į kosmosą – bėda. Paklauskite, kur jų mikroautobusas dabar yra – jei negali pasakyti, nėra sekimo. Ar duoda sąskaitą faktūrą prieš vežimą, o ne tik lapelį. Žinau, skamba paprastai, bet mačiau viską. Yra įmonių, kurios egzistuoja tik Facebooke, be adreso. Atiduodi krovinį, o jie pradinga savaitėms. Nebūtinai dėl blogų kėslų – kartais tiesiog subankrutuoja. Bet jums nuo to ne lengviau.

Ar asmeninių daiktų siuntimas skiriasi nuo verslo siuntos dokumentais?

Skiriasi. Verslui – sąskaitos-faktūros, EORI. Asmeniniams daiktams reikia packing list'o, kartais deklaracijos, kad tai naudoti daiktai. Buvęs keistas atvejis: muitininkas pasimetė dėl dviračio. Sakė, kad jei vertas daugiau nei keturis šimtus eur, gal perpardavinėja. Klientas rašė paaiškinimą. Absurdas. Aš asmeninių daiktų užsiimu retai, nes ten daugiau emocinio pakavimo. Žmonės veža prisiminimus, ne tik spinteles. Kartais net nežinau, kaip juos raminti – aš juk logistas, o ne psichologas.

Kiek laiko prieš šventes reikia išsiųsti krovinį, kad spėtų?

Ne mažiau nei dešimt dienų. Prieš Kalėdas Doverio eilės tampa beprotiškos. Prieš metus vairuotojas praleido šešias valandas Eurotunelyje laukdamas. Šešias. Paprastai – pusvalandį. O paskui dar Londono kamščiai, nes visi veža dovanas. Jūsų mikroautobusas nėra stebuklingas elnias – stovi tuose pačiuose kamščiuose. Planuokitės iš anksto, o jei jau gruodžio dvidešimtoji – geriau lėktuvą. Nors paskutinę minutę irgi kartais pavyksta, bet kam rizikuot.

Ar verta pirasti papildomą draudimą vertingai siuntai?

Jei vertė viršija dešimt tūkstančių eurų – taip. CMR standartas dengia tik dalį. Yra specialus krovinio draudimas, nebrangus, bet duoda ramybę. Buvęs atvejis: medicininė įranga verta dvidešimt dviejų tūkstančių, staigus stabdymas, prietaisas perkrito. Stiklas lūžo. CMR atlygino tik dalį. Likusius aštuonis šimtus dairėsi iš kieno nors kišenės. Nuo to laiko sakau: brangūs daiktai – brangus draudimas. Arba tvirta medinė dėžė. Kartais abu kartu.

Paskutiniai patarimai ir kaip neišprotėti

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą, kad spėčiau laiku?

Jei skubi siunta – idealiai savaitė. Jei ne – dvi savaitės ramybei. Yra klientų, kurie skambina šeštadienio vakarą ir prašo pirmadienio ryto. Pasitaiko, bet neplanuokite taip. Ypač jei reikia suruošti dokumentus. Aš visada sakau: logistika yra kaip operacija – gerai, jei gydytojas žino, kur pjauti. O ne tada, kai skambutis ateina paskutinę minutę. Nors, tiesą pasakius, paskutinė minutė – mūsų kasdienybė. Bet ne visada maloni.

Ar mikroautobusas tinka reguliariam, kas savaiteiniam verslo gabenimui į Angliją?

Jei turi stabilų srautą – ne. Tada fiksuotas reisas arba fūra daliniams kroviniams efektyviau. Mikroautobusas – kai mažas kiekis arba labai skubu. Kas savaitę mokėti po tūkstantį du šimtus už express – neprotinga. Geriau didesnis kiekis kas dvi savaites. Bet pradedantys verslininkai dažnai renkasi lankstumą, o ne efektyvumą. Pinigai sueina. Mačiau, kaip verslas bankrutuoja nuo logistikos kaštų. Taupyti reikia protingai, ne tiesiog ieškant pigiausio paspaudimo.

Greitos logistikos paslaugos Anglijai mikroautobusais tikrai gali išgelbėti situaciją, bet ne pavers stebuklu. Aš per dvidešimt penkerius metus mačiau visko – ir operatyvių pristatymų, ir tokių, kai klientas kaltina mus dėl muitinės spūsčių. Jeigu planuojate siuntą, nepatingėkite paklausti apie draudimą, dokumentus ir realų laiką. Mikroautobusai laimi lankstumu siaurose gatvėse, o ne greičiu prieš lėktuvą. Rinkitės vežėją, kuris atsako nervingai, bet sąžiningai, o ne tą, kuris žada auksą ant Laurų. Jūsų krovinys nusipelno atidumo, o ne tik skubos.