Greiti pristatymo sprendimai Anglijon mūsų mikroautobusais

Jau dvidešimt treji metai, kai važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos. Pradžioje dirbau vairuotoju pas vokietį, paskui supratau – geriau turėti savo mašinas. Dabar turime kelis krovininius mikroautobusus specialiai tiems, kuriems reikia greitai. Ne tas pats, kai laukiate, jog jūsų dėžės iškeliaus tik tada, kai sukaups pilną furą su kitais klientais. Mūsų mikroautobusais važiuojam tiesiai – iš taško A į tašką B. Aišku, kartais paimam dar kelis užsakymus pakeliui, bet niekada nežaidžiam taip, kad žmogus lauktų savaites. Greiti pristatymo sprendimai Anglijon mūsų mikroautobusais – tai ne tik šūkis. Tai mūsų kasdienybė.

Kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Kiek dienų iš tikrųjų užtrunka kelionė iš Vilniaus į Londoną su jūsų mikroautobusu?

Į Londoną iš Vilniaus realiai važiuojame apie tris dienas. Viena diena per Lietuvą, Lenkiją, iki Olandijos. Antra – keltas per Lamanšą, kelias iki sostinės. Trečia – pristatymas. Aišku, jei oras blogas ar keltas vėluoja, gali užtrukti ir ketvirtą. Kartą buvo taip, kad vairuotojas Povilas užstrigo Doverio uoste dvylikai valandų – vėjas toks, kad nei vienas keltas neišplaukė. Klientas iš pradžių pyko, bet kai pats paskambino į uostą, suprato – čia jau ne nuo mūsų priklauso. Sakau atvirai – trys dienos yra norma, bet ne pažadas.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes, ar būtinai reikia užpildyti visą mašiną?

Gali. Tikrai gali. Mes ne kažkoks konteineris, kurį reikia prikimšti. Jeigu turi tris-keturias dėžes – imam. Jeigu turi porą krepšių ir dviratį – irgi imam. Aišku, kaina bus ne kaip už autobusiuko kampelį, o skaičiuojam pagal užimtą vietą ir maršrutą. Vieną kartą vežėm vieną seną odinį lagaminą į Bristolį. Klientė pasakė – senelės daiktai, nieko daugiau neturiu. Tai važiuojam. Nereikia turėti fabriko, kad užsisakytum. Svarbu, kad mums apsimokėtų važiuoti tiesiai pas tave.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai, jei reikia skambinti gavėjui Birmingame?

Kalba. Na, ne visi kaip Šekspyras, bet susiskambinti, pasitikslinti adresą, pakuždėti pas gavėją, kad būsim už dvidešimt minučių – taip, moka. Kai kurie net lenkiškai, ir rusiškai, ir vokiškai įsipainioję. Būna, kad gavėjas anglas ir ima klausinėti apie kokius nors muito popierius, tada mūsų vaikinai kartais paduoda man telefoną. Aš jau per dvidešimt metų išmokęs tuos akcentus, net liverpooliečių šneką perprantu. Svarbiausia – jei reikia, skambinam. Neišeina susikalbėti vietoje? Mes visada išsisprendžiam, kad pristatymas įvyktų sklandžiai.

Kokia mašina važiuoja – krovininis mikroautobusas ar furgonas?

Važiuojam su Mercedes Sprinteriais ir Ford Transitais. Ne fūromis – mikroautobusais, kurių leistinas svoris iki trijų su puse tonos (o tiksliau, bendras svoris 3,5 t, bet krovinys, aišku, mažesnis). Nors kartais ant svarstyklių pamatom truputį viršaus, tada tenka ką nors perkelti, kad policija Prancūzijoje neužkabintų. Mašinos krovininės, su medinėmis grindimis, tvirtinimo diržais. Nėra atskirų keleivių salonų – tik vieta šalia vairuotojo, kaip numato taisyklės. Visa kita erdvė yra tik jūsų daiktams.

Skubūs terminai ir kas nutinka kelyje

Ar turite skubaus pristatymo paslaugą, kai reikia per 48 valandas?

Taip, turim. Bet "per 48 valandas" nuo kada? Nuo užsakymo, ar nuo paėmimo? Realiai skubus pristatymas įmanomas, jei krovinys jau supakuotas, adresas aiškus ir mes tuo metu turime laisvą mašiną netoli jūsų. Kartą vežėm medicininę įrangą į Oksfordą – iššokom per parą. Klientas paskambino ketvirtadienio vakarą, penktadienio rytą jau buvome pakeliui. Bet tai kainavo. Skubumas visada kainuoja dvigubai, kartais trigubai. Ne dėl to, kad norim nulupinėt – tiesiog reikia nutraukti kitus planus.

Ką daryti, jei mano krovinys turi iškeliauti jau rytoj?

Skambinkit kuo anksčiau. Kuo greičiau, tuo geriau. Jeigu skambinsit vakare, o rytoj reikia – mes dar galim bandyti suktis. Bet jeigu skambinsit ryte, o išvykimas turi būti po pietų – aš jau nežadu žadėti. Būna, kad turim tuščią reisą grįžtanį atgal, tada sutalpinaim. Kartais paskambina žmonės penktadienį ir sako, kad "vakar jau reikėjo". Čia jau ne mūsų sritis. Skubūs pristatymai Anglijon – taip, bet ne stebuklai. Pasiruoši bent dieną į priekį – padarysim.

Ar važiuojate ir savaitgaliais, ar stojate kaip visi?

Važiuojam. Savaitgaliai mums kaip antradieniai. Na, gerai, ne visai – sekmadieniais Anglijos supermarketai anksti užsidaro, kai ko nenusipirksi kelyje, bet važiuojam. Švenčių dienomis irgi būna reisų. Tik Kūčių vakarą stengiamės nesileisti, nors buvo ir tokių išimčių. Vienais metais vežėm dovanas į Londoną – gruodžio dvidešimt ketvirtosios rytą išvažiavom, vakare pristatėm. Vaikai nenusivylė Kalėdoms. Kalėdų dieną? Anglijoj viskas uždaryta, bet mes galim pristatyti prie durų ir pabėgti, kol niekas nemato.

Kaina, draudimas ir popieriai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu, pavyzdžiui, Kaunas–Mančesteris?

Maždaug nuo keturių iki aštuonių šimtų eurų. Labai priklauso nuo svorio, termino ir ar toną turite, ar mažiau. Mikroautobusas iki Mančesterio sudegina nemažai dyzelio, kelto bilietas per Lamanšą (taip, per Lamanšą, o ne Šiaurės jūrą – kažkodėl vis painioju šituos du maršrutus) irgi įskaičiuojamas. Be to, vienas vairuotojas ar du – skiriasi. Jei suplanuojam iš anksto – pigiau. Skubus reisas – brangiau. Dar kartais Londone prireikia sumokėt už congestion charge. Toks gyvenimas. Kaina kitokia nei vilkikui.

Ar kaina priklauso nuo kuro kainų, kurios nuolat šokinėja?

Žinoma. Mes ne bankas, kuris fiksuoja valiutas. Kai dyzelis pašoko, kaip kad buvo prieš porą metų, turim koreguoti. Bet jeigu su fiksuoji kainą sutartimi – tuomet ne. Dauguma klientų gauna fiksuotą įkainį pasirašius užsakymą. Jo metu kuro kaina gali šokinėti kiek nori – jūsų kaina nesikeičia. Būna atvirkščiai – sutariam, o tada kuras atpinta. Mes vis tiek laikomės žodžio. Blogiau, kai treti vežėjai žada vieną kainą, o pakeliui paskambina ir sako – arba mokate daugiau, arba paliekam krovinį kur nors Lenkijoj. Tokių istorijų girdėjau per dešimt metų šimtus.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima dalimis?

Galima dalimis. Dauguma mūsų klientų palieka depozitą – apie trečdalį – kai suplanuojam datas. Pliusas prieš išvažiavimą. Likutis – kai pasirašote aktą Anglijoje. Buvo tokių, kurie norėjo mokėti tik gavę. Atsakau tiesiai – ne, taip nedarom. Ypač jei pirmą kartą dirbam. Ne dėl to, kad nepasitikiu žmogumi asmeniškai. Būna, kad žmonės pakeičia gyvenimo planus, neišvažiuoja, o mašina jau rezervuota. Tada mes prarandam kitą užsakymą. Pinigai – tai abipusė garantija. Paprasta.

Ar mano baldai apdrausti važiuojant jūsų mikroautobusu?

Draudimas komplikuotas. Mes turime CMR draudimą, kuris dengia iki kilogramo tam tikrą sumą. Bet jeigu vežate antikvarinį stiklą vertą dešimt tūkstančių – tas draudimas bus kaip aspirinė nuo plaučių uždegimo. Tada reikia specialaus draudimo, o tai kainuoja. Mes galim padėti sutvarkyti, bet paprastai rekomenduojam klientams patiems apgalvoti, kas viduje. Aš asmeniškai visada sakau – įdėkite vertingiausius daiktus ten, kur mažiausiai virs. Ir nepamirškite, kad CMR – ne visagalė. Kartais dėl force majeure net niekas nekompensuoja.

Kas atsakingas, jei dėžė pabyrėjo kelyje – jūs ar aš?

Mes – jei dėžė buvo tvarkingai supakuota. Jūs – jei suverėte šampūnus į maišelį be jokios apsaugos. Būna visko. Vieną kartą vežėm veidrodį, klientas prisakė, kad "jis jau supakuotas". Atidarom – popierinis maišelis. Atsisakėm vežt be papildomo paddingo. Ginčai kelyje nieko gero neduoda. Geriausias patarimas – pakuokit taip, lyg dėžę numestų iš dviejų metrų aukščio. Nes keliuose būna duobių. Ypač Belgijoje, apie ką mes žinom jau dvidešimt metų.

Krovinių ypatumai – kas tilps, kas ne

Ar vežate ir gyvūnus, ir daiktus vienu metu?

Šitie klausimas... atvirai, aš nežinau, ar dabar taip galima be veterinarinių pažymų. Iki Brexit galėjom daugiau. Dabar – nebe taip paprasta. Gyvūnai turi turėti pasus, mikroschemas, skiepus. O jei vežate šunį ir dėžes vienu metu – mano patarimas: verčiau gyvūną siųskite per specializuotą tarnybą, o daiktus – per mus. Neseniai vežėm katę – bet tik todėl, kad šeimininkai jau buvo Anglijoje, o katė liko pas močiutę. Bet tai buvo ne standartinis reisas, o labiau išimtis. Geriau nesudėti sąlygų, kai reikia greito pristatymo.

Ar IKEA spintą būtina ardyti, ar galima vežti surinktą?

Būtina. Na, nebent vežate pilną furą ir spinta stovi statmenai tarp kitų baldų. Su mikroautobusu vietos nėra taip jau daug. Aš sakau visiems – ardykit. Pažiūrėkit į IKEA instrukciją atbulai. Parametrai sumažėja trigubai. Vieną kartą klientas užsispyrė – ne, aš per daug tingiu. Nuvežėm. Spinta neatsidarė durų angos. Teko ant laiptinių ardyti su mūsų įrankiais. Laikas prarastas, nervai sugadinti. Ardykit namie. Tai parašyta ir mūsų sutartyje, tik ne visi perskaito iki galo.

Ar galima gabenti muzikos instrumentus, pavyzdžiui, pianiną?

Pianiną? Taip. Bet jis sveria toną. Reikia hidraulinio keltuvo, tirforių, trijų vyrų. Tai kainuos kaip pusė reiso. Skaitmeninį pianiną – lengviau. Koncertinį Steinway? Verčiau kviest specializuotą tarnybą. Per savo karjerą vežiau du. Vieną – į Bristolį, aštuoniolikos aštuoniolikmetės... (aštuoniolikametės, blemba, rašau kaip galva sukasi) merginos muzikos akademijai. Pavyko. Antras – arfa. Ne pianinas, bet panašus galvos skausmas. Smulkiuosius instrumentus – į kėdes, lengva.

Ką darote, jei gavėjas Anglijoje neatvažiuoja atsiimti krovinio?

Skambinam. Laukiam. Paskui skambinam dar kartą. Jeigu žmogus nukrito į ligoninę arba pamiršo – bandom derėtis dėl naujo laiko. Bet jeigu jis paprasčiausiai neatvažiuoja be priežasties – krovinys grįžta į mūsų sandėlį Anglijoje arba Lietuvoje, priklausomai kur patogiau. Reikia mokėti saugojimą. Tai nėra mūsų kerštas – tiesiog realybė. Būna, kad žmonės keičia telefono numerius ir nepraneša. Tada mes turim dėžes savaitėmis. Sutartyje visada rašom – trys darbo dienos saugojimui nemokamai, paskui prasideda mokestis.

Ar esate turėję keisčiausių krovinių per dvidešimt metų?

Per dvidešimt trejus metus? Grimasų veidų kolekcija iš latekso – tai buvo meno instaliacija, ne ką jūs pagalvojot. Medinis kubilo rėmas, kurio nei į duris, nei pro langą neįkiši. Šimtas kilogramų lietuviškos duonos į Readingą – emigrantai ilgesi. Ir dar – karstas. Tuščias, laimei, bet tikras karstas. Vyrukas pirko internetu kaip antikvarinį balda... (baldą, blemba, kalba susiveikia). Vežėm į Glastonbury. Sakė, ten bus kaip interjero detalė. Aš tik linktelėjau. Nesivedžiau gyvai, bet vairuotojas pranešė – pristatėm sveiką.

Kodėl kai kurios lenkiškos įmonės siūlo pigiau negu tiesiogiai iš Lietuvos?

Lenkai turi didesnį tinklą. Jie sukaupia krovinius Varšuvoje, paskui veža bendru reisu. Jūsų daiktai trunka jų sandėlyje tris keturias dienas, paskui dar dvi dienas keliauja. Kaina mažesnė, bet greičio nėra. Ir dar – jie dažnai naudoja vilkikus, kurie negali įvažiuoti į senamiesčius ar siauras gatves. Mūsų mikroautobusai įlenda kur reikia. Jei jums neskubu ir reikia sutaupyti – imkit lenkus. Bet jei reikia greitų pristatymo sprendimų Anglijon – mūsų mikroautobusai pranašesni. Sakau kaip yra.

Ko kiti nepasakoja

Ar pristatote tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestelius Šiaurės Anglijoje?

Ne tik. Londonas – ko gero, dažniausias taškas, bet mes vežame ir į Birmingamą, ir į Mančesterį, ir į Liverpulį. Šiaurės Anglijoje mažesniučius miestelius pasiekiame sunkiau, bet įmanoma. Tikriausiai... (žinot ką, parašysiu atvirai) – reikia skambinti ir derėtis dėl mažų miestelių. Nes jei tai kaimas prie Edinburgo – mes nuvažiuosim, bet kaina bus didesnė. Paskutinį kartą buvome Yorke. Gražus miestas, beje. Senovinės sienos. Bet siauros gatvės – ten mūsų Ford Transit vos pralindo tarp namų kampų.

Ką reiškia "durų iki durų" paslauga – ar tikrai iki pat įėjimo?

Reiškia, kad mes atvažiuojam iki jūsų namų durų ir pristatom iki gavėjo namų durų. Ne iki angarų kažkur už miesto. Ne iki laiptinės apačios, jei liftas veikia. Bet jei ketvirtas aukštas be lifto – čia jau diskutuojama. Mes neįnėsime pianino į dvyliktą aukštą be lifto, nebent mokama papildomai. Dauguma mūsų vežėjų padeda iki buto durų viduje. Buvę ir tokių atvejų, kai klientas pats pasiruošęs nešt, tada atsistojam tik prie įėjimo. Bet tai retai.

Ar man reikia spausdinti dokumentus, ar užtenka el. laiškų?

El. laiškų užtenka. CMR sąrašą mes atsispausdinam patys. Jums reikia paso arba tapatybės kopijos, jei krovinys jūsų. Kartais Anglijos muitinėje pareikalauja prekių sąrašo – dar teko susidurti, nors ir ne visada tikrina. Tada geriau, kad sąrašas būtų ir telefone, ir popieriuje. Bet mes viską sutvarkom prieš išvažiavimą. Nereikia jums bėgioti po notarus. Buvo laikai, kai reikėjo kalną popierių. Dabar paprasčiau. Brexit šiek tiek pakoregavo, bet mes žinom, kaip tuos popierius pildyti.

Kaip žinoti, kur šiuo metu yra mano krovinys?

Skambinam tiesiai vairuotojui. Mes neturim tokių appsų kaip Amazon, kur pamatai kiekvieną judesį realiu laiku. Bet telefonas veikia. Vairuotojas pasako – esu prie Doverio, arba – esu Milton Keynso apylinkėse. Kartais pasako – užmigau motelyje prie Helmstedto, paskambinkit po valandos. Tai rytinis reikalas. Mes planuojam įdiegti GPS dalijimąsi klientams, bet atvirai – kol kas dar neprisiruošėm. Jei jums kritinis stebėjimas – yra kitų kompanijų su appais. Mes esam mažesni, bet lankstesni.

Koks didžiausias svoris, kurį teko sutalpinti į mašiną?

Teorija sako – toną. Praktika – mes vežėm apie tūkstantį dvidešimt kilogramų, bet tada mašina važiuoja kitaip. Stabdžiai ne tokie, įkalnės jautresnės. Aš pats nemėgstu tempti viršsvorio, nes Prancūzijoje baudos baisios. Kartą kolega bandė su dviem tonomis – sustabdė Belgijoje. Teisės atimtos parai, krovinys perkrautas. Tos dvidešimt keturios valandos stovėjimo parkinge nieko gero nedavė. Tad laikykitės tonos ribos ir visiems bus ramiau. Saugiau visiems.

Kodėl mikroautobusas geriau negu fura, jei man nelabai daug daiktų?

Jeigu turite dvidešimt kambarių baldų – tada fura. Bet jei tai yra dviejų kambarių buto turinys, arba studento daiktai – mikroautobusas greičiau, lanksčiau ir kartais net pigiau. Fura turi važiuoti į uostą, ten keltis, paskui ieškoti saugojimo aikštelių Londone, kur jų beveik nėra. Mes įsispyriam vidurmiesto gatvelėn, pasukam štuką ir iškraunam per dvi valandas. Jūs sutaupot laiko. O laikas – pinigai. Ir nervai svarbiau. Daugelis mūsų klientų po pirmo karto supranta – kam laukti, kol surinks fūrą su svetimais daiktais.

Ką patartumėte žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į D. Britaniją?

Nepradėkit nuo to, kad viską metat į maišelius. Tvarkingai supakuokit dėžes, užrašykit, kas viduje. Būna, kad daug klientų nežino, kaip tvarkingai supakuot daiktus, ir po to stebisi, kad sulūžo. Antra – pasidarykit sąrašą. Trečia – nepasitikėkit pirmu pasitaikiusiu skelbimu su žema kaina. Yra tokių, kurie pasiima pinigus ir dingsta. Aš žinau vieną istoriją, kai žmogus sumokėjo du šimtus eurų per Facebooką, o mašina taip ir neatvažiavo. Rinkitės tuos, kas turi adresą, telefoną, istoriją. Ir pagaliau – klauskite. Jokio kvailo klausimo nėra. Tik neatsakyti.

Išvada

Greiti pristatymo sprendimai Anglijon mūsų mikroautobusais – tai ne apie pažadus, kurių negalim įvykdyti. Tai apie dvidešimt trejus metus kelyje, apie tūkstančius nuvežtų dėžių ir apie tai, kad mes žinom, kurios duobės pavojingiausios. Jei jums reikia žmonių, kurie nuvyks tiesiai, be ilgo laukimo – paskambinkit. Pasikalbėsim. Išsiaiškinsim. Ir svarbiausia – padarysim taip, kad jūsų daiktai pasiektų Angliją laiku. Kartais net greičiau, nei tikitės.